Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas dalyje netenkintinas, dalyje byla nutrauktina.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1673-644/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00686-2017-4) pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2014-04-20 iki 2015-10-30. Sprendimas įsiteisėjęs. Išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose buvo pažeista minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, neužtikrintas tinkamas vėdinimas laikotarpiu nuo 2014-04-20 iki 2015-10-30.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl to, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose buvo pažeista minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, neužtikrintas tinkamas vėdinimas laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, yra tarp tų pačių šalių, ginčo dalykas bei pagrindas sutampa, nagrinėjamoje byloje ir kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1673-644/2017, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos kamerų tipo patalpose minimalios teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto tinkamo vėdinimo laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, nutrauktina.

Teismas šioje byloje vertina neturtinės žalos atlyginimą dėl kitų pareiškėjo nurodytų netinkamų sąlygų Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, t. y. dėl neužtikrintos galimybės nueiti į koplyčią ir žiūrėti televizorių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atlikinėjo nuobaudas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje (b. l. 16).

Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose nustatytos Bausmių vykduymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnyje. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas (BVK 145 str. 2 d.). Kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose (BVK 145 str. 4 d.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16–17 punktuose numatyti kamerų įrengimo reikalavimai, tačiau juose nėra nustatyto reikalavimo įrengti atskirą patalpą religinėms apeigoms atlikti.

Teisė atlikti religines apeigas yra nuteistųjų specialioji teisė, įtvirtinta BVK 106 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. 4 dalyje nustatyta, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 punkte nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Pagal 185 punktą religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Pagal 186 punktą pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku.

Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų nuteistieji turi teisę dalyvauti religinėse apeigose, o patalpos šioms apeigoms atlikti įrengiamos atsižvelgiant į dvasininkų rekomendacijas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas atlikinėjo nuobaudas baudos izoliatoriuje, todėl negalėjo lankytis nuteistųjų koplyčioje, tačiau pataisos namų administracija buvo ir iki šiol yra sudariusi sąlygas dvasininkams lankyti nuteistuosius uždaroje zonoje, kurie atlieka nuobaudas baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose. Būtent esant nuteistojo rašytiniam prašymui, jų priėmimas vyksta kiekvienos savaitės šeštadieniais 15.00- 17.00 val.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymu suteikti galimybę dalyvauti religinėse apeigose ar pasikalbėti su dvasininku, atsakovės atstovas duomenų apie tokius pareiškėjo prašymus taip pat nepateikė.

Pažymėtina, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl būtent nuteistasis turi išreikšti valią pasinaudoti šia savo teise.

Kadangi proceso šalys nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas aktyviai būtų siekęs dalyvauti religinėse apeigose, o Alytaus PN tokios galimybės nesuteikė, nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuolat darė pažeidimus, už kuriuos buvo paskirtos nuobaudos – buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais susikūrė sau tokias sąlygas, dėl kurių galimai patyrė tam tikrų nepatogumų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, remdamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės atlikti religines apeigas nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad atlikdamas nuobaudą baudos izoliatoriuje turėjo teisę žiūrėti televizorių įrengtame laisvalaikio kambaryje, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Būtent, kad poilsio kambarys turi būti įrengtas nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje).

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Kadangi pareiškėjas, kaip nustatyta byloje, nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose, teisės aktuose teisė naudotis televizoriumi jam nėra numatyta.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos kamerų tipo patalpose minimalios teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto tinkamo vėdinimo laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.