- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-814-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17823-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Litgrid“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių (apeliančių) uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telšių vėjo energija“ ir UAB „Balteva“ ieškinį, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Litgrid“ priskirti (duomenys neskelbtini) skirstyklą 330 kV įtampos zonai Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovei rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios elektros tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu (duomenys neskelbtini) skirstykloje, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
4. Atsakovė padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį. Atsakovės vertinimu, pagrindinis ieškinio siekis – sukurti daugiau pralaidumų ieškovėms aktualioje perdavimo tinklo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini) (jos atšakoje (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu ieškovės tikisi, kad galės prijungti prie šios zonos papildomai statomas hibridines elektrines. Atsakovės teigimu, ieškiniu neįmanoma pasiekti ieškovių norimo rezultato, nes (duomenys neskelbtini) skirstyklos priskyrimas iš zonos Nr. (duomenys neskelbtini) į zoną Nr. (duomenys neskelbtini) oro linijos atšakoje (duomenys neskelbtini) papildomų pralaidumų nesukurs ir ieškovės savo įrenginių prijungti negalės. Ieškovės aktualioje 330 kV OL atšakoje (duomenys neskelbtini) pagal šiuo metu egzistuojančią faktinę situaciją negali būti sukurta jokių papildomų pralaidumų, jos nerekonstruojant. Tai, kad atsakovė pastatys (duomenys neskelbtini) skirstyklą, papildomų pralaidumų 330 kV OL atšakoje (duomenys neskelbtini) nesukurs (esamais laidais negalės tekėti didesnis kiekis energijos, nei šiuo metu minėtoje atšakoje esantys laidai gali perduoti). Didesnis energijos kiekis per minėtoje atšakoje esančią elektros perdavimo tinklo dalį galėtų būti perduodamas tik atlikus rekonstrukciją, kuri galėtų kainuoti apie 50 milijonų eurų.
5. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės apskritai neturi reikalavimo teisės į elektros perdavimo tinklo zonų perskirstymą. Atsakovė elektros perdavimo tinklą valdo nuosavybės teise. Ieškovės reikalauja iš atsakovės įgyvendinti jos nuosavybės teises į perdavimo tinklą ieškovių pageidaujama tvarka, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad jos gali to reikalauti.
6. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) skirstykla niekada nebuvo priskirta zonai Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skirstykla yra dar tik statoma, atsirasiantys pralaidumai nuo pat atsiradimo žemėlapyje buvo priskirti zonai Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Atsakovės vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Skundžiama nutartimi užtikrinamas ieškinio reikalavimas, kuriuo nesukeliama siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių. Iš to kyla neigiamos pasekmės – uždraudus kitiems asmenims pretenduoti į (duomenys neskelbtini) skirstyklos zonoje Nr. (duomenys neskelbtini) esamus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, be pakankamo pagrindo būtų ribojami kitų byloje nedalyvaujančių asmenų (elektros energijos vystymu besiverčiančių subjektų) teisėti interesai į skaidrų ir lygiateisį elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervavimą, t. y. aiškiai nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimu būtų neproporcingai ribojami kitų asmenų teisėti interesai ir galimai jiems sukelti nuostoliai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad neva atsakovė neneigia, jog nepritaikius ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės iš esmės prarastų teisę į elektros tinklų pralaidumo rezervavimą jiems aktualioje zonoje. Tiek atsakovės teiktame atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek šiame atskirajame skunde atsakovė apskritai neigia reiškiamo ieškinio reikalavimą, nes ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukurs ieškovės siekiamų pasekmių.
Šalies argumentai
9. Atsakovė pateikė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovės pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti 2024 m. sausio 4 d. nutartį. Atsakovės prašė pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atmesti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atmesti atsakovės prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą; atmesti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atsiliepimas
12. Teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartį, be kita ko, grindė tuo, kad atsakovė atsiliepime į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės neneigė ieškovių nurodytų aplinkybių, kad, nepritaikius ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės iš esmės prarastų teisę į elektros tinklų pralaidumo rezervavimą joms aktualioje zonoje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškovių prašymą buvo nurodžiusi, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovėms faktiškai būtų rezervuoti pralaidumai (duomenys neskelbtini) skirstykloje (atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 26 punktas). Paduodama atskirąjį skundą atsakovė išdėstė papildomus argumentus, kuriais kategoriškai neigia ieškovių galimybę prijungti jų vystomus elektros energijos įrenginius prie elektros perdavimo tinklo joms aktualioje zonoje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, atlikęs preliminarų ieškinio vertinimą, sprendė, kad patenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovę priskirti (duomenys neskelbtini) skirstyklą zonai Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų sukurta daugiau ieškovių pageidaujamų pralaidumų, nes tam būtų reikalingi papildomi didelės apimties ir didelių kaštų reikalaujantys elektros perdavimo tinklo plėtros (rekonstrukcijos) darbai. Teismo vertinimu, ieškovės nepateikė pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie paneigtų šią preliminarią teismo išvadą, todėl sprendė, kad ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų neproporcingai suvaržyti ir riboti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kurie savo, kaip elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų, teises galėtų įgyvendinti esamoje zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu priskiriama (duomenys neskelbtini) skirstykla, neatliekant jokių papildomų elektros perdavimo tinklo plėtros darbų. Dėl ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių patirtų ne tik kiti elektros energijos vystymu besiverčiantys subjektai, bet ir atsakovė, kurios skaičiavimu nuostoliai sudarytų 10 mln. Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
14. Ieškovės atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilnai. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Priimdamas ginčijamą 2024 m. vasario 2 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl bylos esmės, nors pagal teismų praktiką, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
14.2. Priimant ginčijamą nutartį, prioritetas nepagrįstai buvo suteiktas atsakovės pozicijai byloje, kuri nėra pagrįsta patikimais įrodymais.
14.3. Ieškovių ieškinys yra prima facie pagrįstas. Jeigu nebūtų panaikinta 2024 m. vasario 2 d. nutartis ir laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos byloje, tai teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis būtų palankus ieškovėms, gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškoves pateikti teismui 10 000 000 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, o šio nepateikus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimo argumentai:
15.1. Atsakovė nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, nes Ieškovių pateikti preliminaraus ieškinio pagrindimo argumentai neatitinka preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo kriterijų, suformuluotų teismų praktikoje. Vien aplinkybė, kad teismui pateiktas ieškinys, kuriame yra suformuluoti tam tikri reikalavimai, savaime nereiškia, kad turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o tai, kad ieškovės prie ieškinio pridėjo 18 priedų, savaime nereiškia šių priedų pateikimo būtinybės. Šioje proceso stadijoje ginčo ribos yra neaiškios, neaišku kokį savo materialinį teisinį interesą gina ieškovės, taip pat neaišku, kokio gi rezultato esamu ginču siekiama.
15.2. Darant prielaidą, kad Ieškovės siekia ginti savo interesą prijungti savo vystomus elektros įrenginius prie 330 kV OL atšakos (duomenys neskelbtini), prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovės atskirajame skunde pasisakydamos dėl grėsmės būsimo Teismo sprendimo įvykdymui nurodo, kad tretiesiems asmenims rezervavus (duomenys neskelbtini) skirstykloje esančius pralaidumus ar net prijungus gamybos įrenginius prie elektros tinklo, ieškovės netektų galimybės šiais pralaidumais pasinaudoti aktualiose tinklo vietose. Atsakovės tvirtinimu, esant neaiškioms ginčo riboms, neaišku, kokias teisines pasekmes ieškovėms sukeltų Teismo sprendimas ir kokiu būdu šio Teismo sprendimo vykdymui galėtų kilti grėsmė.
15.4. Ieškovės grėsmę būsimo Teismo sprendimo įvykdymui motyvuoja tuo, kad Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir pralaidumus rezervavo UAB „Baltic energy group“. Dėl šio Ieškovių argumento Atsakovė paaiškino, kad Ieškovių teikiama informacija nėra tiksli. Perdavimo tinklo (duomenys neskelbtini) zonoje, į kurią pretenduoja Ieškovės, papildomų pralaidumų neatsirado ir kitiems asmenims jie rezervuoti nebuvo. Bendrovei UAB „Baltic energy group“ rezervuota perdavimo tinklo galia ne (duomenys neskelbtini) zonoje, o prisijungiant prie šiuo metu statomos 330 kV (duomenys neskelbtini) skirstyklos. Jungimas prie šios skirstyklos nedaro jokios įtakos kitų vystytojų galimybei jungtis prie (duomenys neskelbtini) zonos (ir atitinkamai nepažeidžia Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių). Atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos ir Žemėlapyje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) skirstykla yra priskirta zonai Nr. (duomenys neskelbtini).
15.5. CPK 146 straipsnyje taip pat įtvirtinta galimybė šaliai prašyti teismo atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies nuostata yra lex specialis, lyginant su CPK 146 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju aiškinant AIEĮ 64 straipsnio 8 dalyje lingvistiniu, sisteminiu ir lyginamuoju metodais, darytina išvada, kad remiantis šia nuostata, ginčo šaliai pakanka pateikti prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą, tačiau įstatymo leidėjas nereikalauja iš ginčo šalies pagrįsti nuostolių tikėtinumą, jų susidarymo mechanizmą ar išieškojimo apsunkinimą. Įstatymo leidėjo aiškiai apskaičiuotas ir įtvirtintas galimas nuostolių dydis, siekiantis 50 eurų už 1 kW, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pasinaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo or atmestas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
18. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise ir panaikino ankstesne nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatymas nustato dvi būtinas sąlygas: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; egzistuoja teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovui, neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
20. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus būtina remtis sistemine CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analize, kuri teikia pagrindą padaryti išvadą, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę AB „Litgrid“ priskirti (duomenys neskelbtini) skirstyklą 330 kV įtampos zonai Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės įrodinėja, kad jos, kaip elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojos, yra suinteresuotos galimybe pasinaudoti elektros tinklais, esančiais zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė neduoda ieškovėms patvirtinimo apie galimybę prijungti elektros įrenginius prie perdavimo tinklų, savo atsisakymą, be kita ko, motyvuodama tuo, kad zonoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai laisvų pralaidumų vėjo elektrinėms prijungti. Ieškovių teigimu, tokia situacija yra susiklosčiusi dėl to, kad (duomenys neskelbtini) skirstykla, faktiškai esanti zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai ir neteisėtai priskirta zonai Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovių nuomone, patenkinus jų ieškinį ir priskyrus (duomenys neskelbtini) skirstyklą zonai Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos zonos laisvų pralaidumų skaičius žymiai padidėtų, todėl ieškovės turėtų galimybę papildomai rezervuoti naujai atsiradusią galią.
22. Ieškovių prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios elektros tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu (duomenys neskelbtini) skirstykloje, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą. Nagrinėjamu atveju teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, konstatuodamas esant abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, rėmėsi ir tuo, kad atsakovė pripažįsta, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovėms faktiškai būtų rezervuoti pralaidumai (duomenys neskelbtini) skirstykloje, neneigė ieškovių nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) skirstykloje esantys 210 MW pralaidumai vėjo elektrinėms šiuo metu yra laisvi ir nepradėti skirstyti tretiesiems asmenims.
23. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės atskirąjį skundą, sprendė esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms, dėl ko, teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Atsakovė atskirajame skunde išdėstė papildomus argumentus, kuriais kategoriškai neigia ieškovių galimybę prijungti jų vystomus elektros energijos įrenginius prie elektros perdavimo tinklo joms aktualioje zonoje. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skirstykla yra dar tik statoma ir, priešingai nei teigia ieškovės, nuo pat atsiradimo žemėlapyje buvo priskirta zonai Nr. (duomenys neskelbtini), o ne zonai Nr. (duomenys neskelbtini). Anot atsakovės, neatlikus ieškovėms aktualios 330 kV OL atšakos (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) skirstyklos priskyrimas iš zonos Nr. (duomenys neskelbtini) į zoną Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovių pageidaujamų papildomų pralaidumų nesukurtų ir ieškovės negalėtų prijungti savo įrenginių (esamais laidais negalėtų tekėti didesnis kiekis energijos, nei šiuo metu minėtoje atšakoje esantys laidai gali perduoti). Didesnis energijos kiekis per minėtoje atšakoje esančią elektros perdavimo tinklo dalį galėtų būti perduodamas tik atlikus rekonstrukciją, kuri galėtų kainuoti apie 50 milijonų eurų, tačiau atsakovė neturi pareigos įgyvendinti jos nuosavybės teises į perdavimo tinklą ieškovių pageidaujamu būdu. Atsakovė taip pat išreiškė abejones dėl ieškovių teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį.
24. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo kaip vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nurodė, kad net ir patenkinus ieškovių ieškinį bei įpareigojus atsakovę priskirti (duomenys neskelbtini) skirstyklą zonai Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų sukurta daugiau ieškovės pageidaujamų pralaidumų, nes tam būtų reikalingi papildomi didelės apimties ir didelių kaštų reikalaujantys elektros perdavimo tinklo plėtros (rekonstrukcijos) darbai.
26. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė CPK 144 straipsnyje įtvirtinto prima facie ieškinio pagrindimo vertinimo ribas, kadangi teismas pasisakė dėl ginčo esmės.
27. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi vertinti pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, tačiau draudimas pasisakyti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė.
28. Teismas nutartyje nurodė, kad tai preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, tai nėra ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Taigi šis vertinimas neturės įtakos būsimam teismo sprendimui, nes ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
29. Sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę AB „Litgrid“ priskirti (duomenys neskelbtini) skirstyklą 330 kV įtampos zonai Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo išvadai, kad netaikius jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (uždrausti atsakovei rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį ir kt.) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
31. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemionių neproporcingumą, trečiųjų asmenų nepagrįstą teisių varžymą. Teismas pagrįstai sprendė, kad taikytomis laikinosiosmis apsaugos priemonėmis neproporcingai suvaržomos ir apribojamos trečiųjų asmenų, kaip elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų, teisės esamoje zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu priskiriama (duomenys neskelbtini) skirstykla.
32. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikinųjųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagrįstai atmetė ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjama ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
34. Išdėstytais argumentais atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.