Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-7-557/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-10
Bylos Nr.
AN2-7-557/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00309-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-7-557/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00309-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.4.;18.1.;21.1.7.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas V. Š. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono policijos komisariato patrulių būrio vado 2017-07-14 nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. ir 481 str. 1 d. 500 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 18 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono policijos komisariato patrulių būrio vado 2017-07-14 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. ir 481 str. 1 d. už tai, kad jis 2017-05-18 apie 10 val. Tauragės m. Dariaus ir Girėno g., vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, keldamas grėsmę eismo saugumui, norėdamas sustabdyti priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. Š., automobilį apvažiavo antra eismo juosta ir staiga persirikiavo į pirmą eismo juostą, staiga stabdė savo automobilį, dėl ko apvažiuoto automobilio vairuotojas M. Š. buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį bei keisti važiavimo kryptį, siekdamas išvengti susidūrimo su staigiai stabdžiusiu automobiliu. Sustojus M. Š. automobiliui, V. Š., išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie M. Š. automobilio, iš chuliganiškų paskatų pradėjo daužyti kumščiais „Toyota Auris“ automobilio priekinį ir šoninius langus, liepdamas vairuotojui išlipti, šūkavo viešoje vietoje, keikė vairuotoją necenzūriniais žodžiais („gaidy“ ir pan.), keikti M. Š. nenustojo ir atvykus policijos pareigūnams, tokiais tyčiniais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė KET 5, 9, 101, 135.4 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi V. Š. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad V. Š. veiksmai vairuojant Renault Megane buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis ir sukeliant grėsmę eismo saugumui, nes jis pačioje judriausioje miesto gatvėje - Dariaus ir Girėno g., kur transporto priemonių judėjimas yra ypač intensyvus, važiuojamojoje kelio dalyje sustabdė automobilį Toyota Auris be ypatingai svarbios priežasties. Pareiškėjo pretekstą sustabdyti automobilį Toyota Auris - siekiant išsiaiškinti dėl L. Š. konflikto su instruktoriumi - važiuojamojoje kelio dalyje, pareiškėjui suvokiant, kad sustoję automobiliai gatvėje trukdys pravažiuoti kitiems automobiliams, trukdys normaliam kitų transporto priemonių eismui, pirmosios instancijos teismas laikė chuliganišku. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vado nutarime, remiantis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai padaryta išvada, kad V. Š. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas rėmėsi M. Š. pareiškimu policijai ir parodymais teisme, kad sustojus iš Renault Megane išlipo vyriškis, prilėkęs prie jo automobilio ėmė daužyti automobilio priekinį ir šoninius langus kumščiais, liepdamas išlipti. Grasino šaukdamas, kad „supis“, kad negyvens, keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, matant K. M. ir V. J.. M. Š. parodymus patvirtino V. J. paaiškinime bei duodamas parodymus teisme, kad iš automobilio iššokęs vyriškis pribėgo, pradėjo klausinėti, kuris instruktorius, kumščiais trenkė per stiklą, stogą, plėšė jo atidarytą langą. Nuolatos keikė instruktorių, nes jis užsirakino duris ir užsidarė langą. Iki atvykstant policijai vyriškis nuolatos grasino sumušimu, keikėsi. M. Š. parodymus tvirtina ir K. M. paaiškinimas, kuriame K. M. nurodė, kad iš Renault išlipęs vyras priėjo ir atidarė duris, klausė, kas čia instruktorius. Instruktoriui uždarius langą ir užrakinus duris, minėtas vyras pradėjo kumščiais trankyti per priekinį stiklą bei stogą, tampė pravirą galinių durų stiklą, norėdamas patekti į vidų. Teismas pažymėjo, jog netikėti liudytojų M. Š., V. J., M. V. parodymais nėra pagrindo, liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono policijos komisariato patrulių būrio vado 2017-07-14 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais, nes jis iš esmės vadovavosi liudytojų M. Š., K. M., V. J. parodymais bei policijos pareigūnų, kurie atvyko pagal iškvietimą paimti pareiškimų, parodymais. Pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017-11-06 nutartį, vadovavosi teismų praktika, pagal kurią asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, ir toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Mano, kad šioje byloje liko nenustatytos chuliganiškos paskatos, pavojingas vairavimas ir KET taisyklių pažeidimas. Savo poziciją grindžia tuo, kad Tauragės miesto kameros ir policijos pareigūnai neužfiksavo automobilio pavojingo vairavimo. Byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų M. Š. pareiškime išdėstytas aplinkybes, t. y. kad V. Š. vairuojamas automobilis staiga užvažiavo už M. Š. vairuojamo automobilio priekio, kirsdamas ištisinę eismo juostą ir taip staiga priversdamas M. Š. vairuojamą automobilį stabdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybę, kad M. Š. pareiškime išdėstytos aplinkybės gali neatitikti realios situacijos, t. y., kad jis buvo priverstas staiga stabdyti transporto priemonę dėl V. Š. veiksmų, patvirtina tai, kad policijos pareigūnus pirmoji iškvietė L. Š., ir tik vėliau M. Š., supratęs, kad bus rašomas pareiškimas dėl jo elgesio, t. y. prieš tai išsakyto grasinimo važiuoti per L. Š., tarsi siekdamas įbauginti L. Š. ir V. Š., paskambino į policiją. Yra įsitikinęs, kad aplinkybės, susijusios su policijos pareigūnų kvietimu, patvirtina, jog jei L. Š. nebūtų rašiusi pareiškimo dėl M. Š. veiksmų, pastarasis taip pat nebūtų parašęs pareiškimo dėl apelianto galimai chuliganiško vairavimo, o tai sudaro pagrindą abejoti pareiškime išdėstytų aplinkybių tikrumu. Papildomai pažymi, kad ištisinės eismo juostos kirtimas liko neįrodytas, nes teismui buvo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje eismo juostos yra atskirtos ne ištisine, o punktyrine linija, ir iki ištisinės juostos pradžios yra likęs didelis atstumas. Teigia, jog iš nutarties matyti, kad Tauragės teismas vadovavosi M. Š. pareiškimu ir duotais paaiškinimais teisme, K. M. paaiškinimu, V. J. paaiškinimu bei policijos pareigūnų M. V. ir V. S. paaiškinimais. Mano, jog tokia teismo pozicija turėtų būti vertinama kritiškai. Pirmiausia būtina paminėti, kad liudytojų M. Š. ir V. J. parodymai, K. M. paaiškinimas yra prieštaringi. Nei vienas iš minėtų asmenų negalėjo nurodyti automobilio, kuris neva juos privertė staiga stabdyti, spalvos. Be to, liudytojas K. M. savo 2017-05-30 d. paaiškinime nurodo, kad automobilį pradėjo vairuoti nuo VĮ „Regitra“, o kažkiek pavažiavus, jam už priekio užsuko raudonos spalvos Renault markės automobilis. Apie tai, kad jis buvo priverstas staiga stabdyti, neužsimenama. Be to, iš liudytojo K. M. paaiškinimo nėra žinoma, ties kuria vieta raudonos spalvos automobilis užsuko, nes nuo VĮ „Regitra“ iki automobilių sustojimo vietos yra maždaug 2 kilometrai. Liudytojas V. J. 2017-05-31 paaiškinime ir duodant parodymus teisme taip pat mini raudonos spalvos automobilį. Mokomojo automobilio tariamo aplenkimo vietos nedetalizuoja. M. Š., nors paaiškinime ir nurodo automobilio valstybinius numerius (kadangi jam rašant pareiškimą, apelianto vairuotas automobilis buvo prieš jį), tačiau automobilio spalvos negalėjo nurodyti. M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. Š. vairuojamas automobilis buvo geltonos spalvos. Paminėtina ir tai, kad M. Š. nurodo ir visai kitą pažeidimo padarymo laiką, t. y. tvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas 2017 m. gegužės 17 d. Mano, kad kritiškai turėtų būti vertinami liudytojų K. M. paaiškinimas ir V. J. parodymai, kadangi minėti asmenys yra M. Š. mokiniai, nuo jo priklausomi, todėl tikėtina, kad jų parodymai galėjo priklausyti nuo M. Š. veiksmų, nes šis asmuo priima sprendimą, ar minėti asmenys galės toliau laikyti valstybinį vairavimo egzaminą.

Aptardamas policijos pareigūnų parodymų prieštaringumą, nurodo, kad M. V. parodymuose teigiama, kad abi pusės šūkavo, tuo tarpu toliau tekste nurodoma, kad M. Š. pakėlė toną, o V. Š. vartojo necenzūrinius žodžius. Policijos pareigūnas apie tai, kad M. Š., būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, keikiasi „blecha, nachui“, neužsimena, nors tai akivaizdžiai girdisi policijos pateiktame tarnybinio automobilio garso ir vaizdo įraše. Tuo tarpu liudytojas V. S. savo parodymuose nurodo, kad „instruktorius nieko nesakė, jis nešūkavo“, nors minėta garso ir vaizdo medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes. Akivaizdu, kad abu policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, skirtingai suprato šalių elgesį apelianto atžvilgiu, t. y. įvardino, kad jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už necenzūrinių žodžių vartojimą, o M. Š. atveju, keiksmažodžių vartojimas policijos automobilyje nėra laikomas administraciniu nusižengimu. Tauragės rajono apylinkės teismas nutartyje nurodo, kad minėti asmenys, tame tarpe ir pareigūnai, nepažinojo V. Š., todėl nėra įrodymų, kad jie apeliantą apkalbėjo. Mano, kad ši teismo pozicija turėtų būti vertintina kritiškai, kadangi iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašo girdėti, kaip pareigūnas M. V. savo buvusiam kolegai M. Š. pasako, jog V. Š. jau yra gerai žinomas. Nors policijos pareigūnų pateiktas garso įrašas yra prastos kokybės, tačiau šis policijos pareigūno išsireiškimas yra aiškiai girdimas. M. Š. savo pareiškime taip pat nurodo, kad „Atvykę policijos pareigūnai man pasakė, jog šis asmuo Tauragės mieste yra žinomas dėl panašaus pobūdžio veiksmų“. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai V. Š. pažinojo dar iki įvykio ir turėjo susidarę neigiamą nuomonę dėl jo, šia nuomone dalijosi su buvusiu kolega M. Š., kuris tuo metu policijos tarnybiniame automobilyje rašė pareiškimą.

Pažymi, jog Tauragės rajono apylinkės teismas priimdamas 2017-11-06 nutartį pažymėjo, kad jo argumentas, jog M. Š. siekia apkalbėti V. Š., nes jo buvusi žmona parašė pareiškimą policijai dėl M. Š. elgesio, vertintinas kritiškai. Anot teismo, M. Š. nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Nesutinka su šiuo teismo motyvu, mano, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina galimą M. Š. siekį apkalbėti V. Š.. Pirmiausia būtina paminėti tai, kad įvykio dieną, t. y. 2017-05-18, M. Š. nebuvo žinoma, kad Tauragės AVPK atsisakys pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną (nutarimas dėl atsisakymo pradėti administracinės bylos teiseną priimtas 2017-06-27). Nutarimas dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną iš esmės motyvuojamas tuo, kad nepavyko surinkti reikiamų įrodymų. Esant šiai situacijai L. Š. turėjo teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau dėl sunkios finansinės padėties to padaryti negalėjo, todėl net ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu M. Š. turėjo suprasti, kad atsakomybėn už savo elgesį jis vis dar gali būti traukiamas, todėl mano, kad šie veiksniai patvirtina, jog M. Š. visą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad V. Š. veiksmai vairuojant Renault Megane buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis ir sukeliant grėsmę eismo saugumui, nes jis pačioje judriausioje miesto gatvėje – Dariaus ir Girėno g., kur transporto priemonių judėjimas yra ypač intensyvus, važiuojamojoje kelio dalyje, sustabdė automobilį Toyota Auris be ypatingai svarbios priežasties. Mano, kad šis teismo argumentas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes teismas tokią išvadą daro, remdamasis išimtinai M. Š., K. M., V. J. parodymais bei policijos pareigūnų parodymais, kurie atvyko praėjus daug laiko po įvykio. Policijos pareigūnai paties įvykio nematė ir pasisakyti dėl jo negali. Akivaizdu, kad K. M. ir V. J. yra tiesiogiai priklausomi nuo M. Š. veiksmų, kadangi pastarasis asmuo juos moko vairuoti lengvąjį automobilį ir sprendžia, ar asmuo yra pasirengęs laikyti valstybinį vairavimo egzaminą, todėl šių asmenų duoti parodymai gali būti šališki M. Š. naudai. Policijos pareigūnų pateiktoje vaizdo medžiagoje aplenkimo fakto nėra užfiksuota, kiti asmenys, kurie galėtų nešališkai patvirtinti M. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes, nenustatyti, todėl mano, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Taip pat yra įsitikinęs, kad grėsmė eismo saugumui nebuvo sukelta, kadangi policijos pareigūnai buvo informuoti, kad jo vairuojamas automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis stovi pirmoje eismo juostoje ir laukia pareigūnų. Pareigūnų tiesioginis nurodymas buvo laukti, būtent dėl šios priežasties jis vairuojamo automobilio nepatraukė iš pirmosios kelio juostos, tačiau iki pėsčiųjų perėjos buvo likęs didelis atstumas, nes būtent į šį tarpą įsiteko į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnų vairuojamas tarnybinis automobilis. Taip pat mano, kad teismo teiginys, jog Dariaus ir Girėno gatve judėjimas yra ypač intensyvus, turėtų būti vertinamas kaip prielaida, kadangi byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ypač intensyvų judėjimą.

Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjo pretekstas sustabdyti automobilį Toyota Auris, siekiant išsiaiškinti dėl L. Š. konflikto su instruktoriumi važiuojamoje kelio dalyje, pareiškėjui suvokiant, kad sustoję automobiliai gatvėje trukdys pravažiuoti kitiems automobiliams, trukdys normaliam kitų transporto priemonių eismui, laikytinas chuliganišku. Mano, kad ši teismo padaryta išvada turėtų būti vertinama kritiškai, nes chuliganišku elgesiu pripažįstamas tyčinis kelių eismo taisyklių pažeidimas, siekiant pademonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, pademonstruoti savo įžūlų elgesį kelyje ir pan. Tai, kad V. Š., važiuodamas pirma eismo juosta, įjungęs avarinį signalą, sustojo, nėra KET taisyklių pažeidimas, todėl jo elgesys vien dėl galimai ypač intensyvaus eismo negalėtų būti įvardinamas kaip veiksmų atlikimas iš chuliganiškų paskatų. V. Š. pripažįsta, kad, važiuodamas pirma eismo juosta, sustojo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad tai padarė įsitikinęs, jog jokio pavojaus aplinkiniams nesukels ir tikrai jo vairuojamo automobilio stabdymas nebuvo staigus. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad mokomasis automobilis turėjo visas galimybes persirikiuoti į kitą eismo juostą ir važiuoti toliau. Policijos pareigūnai neužfiksavo staigaus stabdymo pėdsakų važiuojamojoje dalyje. Savo veiksmais nesiekė sudrumsti visuomenės rimties ar pademonstruoti nepagarbos kitiems eismo dalyviams, priešingai, norėjo taikiai išspręsti ryte kilusį konfliktą tarp L. Š. ir M. Š., kad nereiktų rašyti pareiškimo ir neapsunkinti policijos tyrimais.

Pabrėžia, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad jis vairuodamas atliko kažkokius veiksmus, dėl kurių mokomojo automobilio vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo kryptį. Tačiau ši aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 420 str. 2 d. Apelianto manymu, vadovaujantis šiuo apylinkės teismo motyvu, galima teigti, kad teismas iš esmės pripažįsta, jog administracinio nusižengimo byloje nėra neginčytinų įrodymų, susijusių su ANK 420 str. 2 d. taikymu. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad neginčytinų įrodymų nebuvimas nešalina atsakomybės. Pažymi, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-286-255/2017). Mano, kad neginčytinų įrodymų nebuvimas patvirtina ir paties administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą, todėl teigia, kad administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad teismas kritiškai vertina V. Š. pateiktas fotonuotraukas, nes jos apibūdina ne patį įvykį, o tik situaciją po įvykio. Su šiuo teismo teiginiu sutinka, tačiau nurodo, kad minėtos fotonuotraukos yra vienintelis įrodymas, kuris patvirtina buvusį atstumą tarp automobilių. Tuo tarpu M. Š. teiginys, kad jis buvo priverstas staiga stabdyti mokomąjį automobilį, turėtų būti vertinamas kritiškai, nes stabdymo žymių nebuvo užfiksuota, ir šią aplinkybę patvirtino policijos pareigūnas V. S.. Pabrėžia, jog apylinkės teismas nurodo, kad automobilio stabdymo žymių nebuvimas nenuneigia liudytojų M. Š., V. J. parodymų, K. M. paaiškinimo, kad mokomojo automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti. Mano, kad šis teismo argumentas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes tik M. Š. pareiškime nurodyta, kad jis buvo priverstas staiga stabdyti, tuo tarpu K. M. paaiškinime (o būtent jis vairavo automobilį, o ne M. Š.) ir V. J. paaiškinime apie staigų stabdymą ar važiavimo krypties keitimą nėra užsimenama. Kadangi pastarieji liudytojai nepasisako dėl staigaus automobilio stabdymo, automobilio stabdymo žymių nebuvimas ir ganėtinai didelis atstumas tarp automobilių patvirtina, kad V. Š. nesudarė avarinės situacijos ir neatliko chuliganiško pobūdžio veiksmų, dėl kurių V. Š. (nors ne jis vairavo automobilį) buvo priverstas staiga stabdyti. Apylinkės teismas aplinkybę, kad liudytojai nurodo raudonos spalvos automobilį, vertino kaip liudytojų apsirikimą, nes teismo posėdyje apklaustas V. J. teismui patvirtino, kad fotonuotraukose užfiksuotas būtent jo apibūdintas automobilis, kad jis neįsiminė spalvos. Mano, kad ši aplinkybė taip pat turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi V. J. teismo posėdžio metu buvo pateikta tik vieno automobilio nuotrauka, todėl akivaizdu, kad liudytojas šią aplinkybę patvirtino net nesusimąstydamas. Abejonių kelia tai, kad V. J., apklaustas po įvykio, aiškiai įvardino, kad automobilis buvo raudonos spalvos, tą patį patvirtino ir liudytojas K. M.. Apklausto liudytojo V. J. pozicija pasikeitė tik teismo posėdžio metu, teismui parodžius automobilio nuotrauką. Mano, kad šių aplinkybių visuma patvirtina, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi.

Tauragės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis vien M. Š., V. J. parodymais ir K. M. paaiškinimu, pasielgė šališkai, nes nevertino apelianto ir L. Š. duotų parodymų. V. Š. ir L. Š. buvo nuoseklūs, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti jų parodymais, juolab, kad V. Š. ir L. Š. parodymai atitinka nuotraukomis užfiksuotą įvykio vietą ir policijos pateiktą vaizdo ir garso įrašą. Apeliantas pamini ir dar vieną apylinkės teismo motyvą, kuriame nurodoma, kad pagrindas policijos pareigūnui A. P., priėmusiam ginčijamą nutarimą, nusišalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo buvo. Su šiuo argumentu sutinka, tačiau mano, kad A. P., būdamas ilgametis policijos pareigūnas, ne tik turėjo pagrindą nusišalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, bet ir privalėjo tai padaryti. Apylinkės teismui buvo pateikta 2007-02-12 Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog A. P. ir M. Š. buvo ne tik kolegos, bet ir kartu patruliuodavo. Aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ne A. P., jo nuomone, nėra reikšminga, kadangi administracinio nusižengimo protokolas yra tik pirminis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė teisena. Tuo tarpu pareigūnas, turintis įgaliojimus priimti nutarimus administracinio nusižengimo byloje, turi visas galimybes, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, priimti ir kitokį sprendimą, t. y. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teigia, jog esant šioms aplinkybėms, išlieka galimas policijos pareigūnų subjektyvumas jo atžvilgiu.

Nurodo, kad būtina atkreipti teismo dėmesį ir į tai, jog M. Š. teigia, kad V. Š., išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, priėjęs prie mokomojo automobilio, pradėjo jį kumščiais trankyti per priekinį stiklą ir stogą, tampė pravirą galinių durų stiklą, spardė automobilį. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad mokomasis automobilis priklauso (duomenys neskelbtini) savininkei V. V.. Šioje byloje nėra žinoma automobilio savininkės pozicija automobilio apgadinimo klausimu, taip pat byloje nebuvo pateiktos sporto klubo vidaus tvarkos taisyklės, kuriose būtų numatyta, ar mokymo metu instruktorius turi būti įjungęs vaizdo registratorių, ar ne. Pamini ir tai, kad M. Š., siekdamas užfiksuoti administracinį nusižengimą, turėjo visas technines galimybes įjungti vaizdo registratorių ir tokiu būdu teismui pateikti neginčijamus įrodymus dėl tariamo V. Š. administracinio nusižengimo. Mano, jog M. Š. sąmoningai nepateikė vaizdo registratoriaus įrašo, kuris M. Š. būtų nenaudingas.

Apeliantas mini ir procesinių teisės normų neatitikimą, nes apylinkės teismo nutartyje nurodyta apskundimo tvarka neatitinka ANK 646 str. 2 d. įtvirtintos tvarkos. Teismas neteisingai nurodė, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos. ANK 646 str. 2 d. nustato termino eigą nuo nutarties kopijos išsiuntimo iš teismo ar išdavimo dienos. Kadangi apeliacinis skundas paduodamas nepraleidžiant nustatytų terminų, klaidingai nurodytas apskundimo terminas nėra laikytinas esminiu pažeidimu. Teigia, kad išdėstyti motyvai patvirtina, jog duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie V. Š. kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, kuri susijusi su itin griežtomis sankcijomis, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teigia, kad M. Š. ir kartu su juo buvusių jo mokinių duoti parodymai negali būti laikomi tinkamu administracinio nusižengimo fiksavimu, ir šie asmenys negali būti laikomi tinkamais subjektais, gebančiais tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir konstatuoti administracinio nusižengimo buvimą. Būtina vadovautis išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiai institucijai, apeliantas daro išvadą, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog V. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 str. 2 d. ir 481 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. Š. iš esmės neigia, kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 str. 2 d. ir 481 str. 1 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad V. Š. vairavo transporto priemonę chuliganiškai, taip padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d., o po to tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 481 str. 1 d.,

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos nutarimo pripažinti jį kaltu dėl chuliganiško vairavimo (ANK 420 str. 2 d.) ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 481 str. 1 d.), teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės, padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, yra pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

ANK 420 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Tam, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina nustatyti, kad buvo padarytas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, paties pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui, bei tai, jog jis padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Šioje administracinio nusižengimo byloje susiklostė tokia situacija, jog pažeidėjo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuris sukėlė pavojų eismo, paties pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui, neužfiksavo jokios vaizdo ar garso įrašymo priemonės, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, analizuojant tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų parodymus, juos vertinant susiklosčiusios situacijos kontekste, taip pat remiantis objektyviai nustatytais asmenų veiksmais po įvykio, nėra pagrindo abejoti, jog V. Š., vairuodamas automobilį „Renault Megane“, iš chuliganiškų paskatų, keldamas grėsmę eismo saugumui, norėdamas sustabdyti priekyje ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį apvažiavo antra eismo juosta ir staiga persirikiavo į pirmą eismo juostą, staiga stabdė savo automobilį, dėl ko apvažiuoto automobilio vairuotojas M. Š. buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo su staigiai stabdžiusiu automobiliu.

Iš karto po įvykio V. Š. užblokuotame automobilyje važiavęs vairavimo instruktorius liudytojas M. Š. pareiškime nurodė, kad įvykio dieną jam važiuojant automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės m. Dariaus ir Girėno g., staiga už priekio užvažiavo, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir staigiai priversdamas jį stabdyti, automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarydamas avarinę situaciją. Sustojus iš Renault Megane išlipo vyriškis, prilėkęs prie jo automobilio ėmė daužyti automobilio priekinį ir šoninius langus kumščiais, liepdamas išlipti. Grasino šaukdamas, kad „supis“, kad negyvensiu, keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, matant K. M. ir V. J.. Jis paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Sustoję automobiliai gatvėje trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, trukdė normaliam kitų transporto priemonių eismui. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, V. Š. nenustojo grasinti, vaikščiojo keikdamasis necenzūriniais žodžiais (b. l. 19). Tokias savo nurodytas aplinkybes liudytojas patvirtino, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad 2017-05-18 jo automobilyje sėdėjo K. M. ir V. J.. Važiuojant Dariaus ir Girėno gatve, važiuojant įkalne pamatė už galo važiuojant, berods, geltonos spalvos automobilį „Renault Megane“ markės. Už pirmosios pėsčiųjų perėjos, prie savivaldybės, prieš sankryžą „Megane“ juos aplenkė, staigiai suko į dešinę, jis pagriebė vairą ir staigiai stabdė. Mokiniai tokios reakcijos neturi, jis greitai sustabdė automobilį. Ratai nečiuožė ant važiuojamosios dalies, dėl to gal stabdymo žymių neliko, bet jis staigiai stabdė. Mokinys nėra vairuotojas, už visą vairavimą atsakingas jis. Jis turi visą įrangą, kuri leidžia jam valdyti automobilį. Iš vairuotojo vietos išlipo V. Š., jis pribėgo prie vairuotojo pusės, pribėgęs prie galinių durelių atidarė duris ir klausė, kuris čia instruktorius. Jis priėjo prie jo, pradėjo šūkauti. Instruktorius užrakino visas keturias automobilio dureles ir prasidarė šiek tiek langą. V. Š. pradėjo grasinti, kad su juo bus susitvarkyta. Jis išsikvietė pareigūnus. Pranešė, kad gatvėje sudarė avarinę situaciją, grasina. Buvo necenzūriniai žodžiai pavartoti. Sakė „gaidy”, „žąsine”, aš tave „padarysiu“. V. Š. čiupo už mašinos rankenėlės, bandė duris atidaryti, net įkišęs ranką pro lango tarpą bandė jį sugriebti. Kai atvyko pareigūnai, V. Š. buvo lauke. Policijos pareigūnai jį pradėjo raminti. Kol atvyko pareigūnai, jis visą laiką keikėsi. Automobilio nesuniokojo. Buvo suduoti tokie smūgiai, kurie nepažeidė automobilio detalių (b. l. 82-86).

Iš aptartų liudytojo parodymų matyti, jog M. Š. nuosekliai tiek savo paaiškinime, tiek duodamas parodymus nurodė, jog jam mokant du mokinius vairavimo, vienam iš mokinių sėdint vairuotojo vietoje, V. Š., vairuodamas automobilį, apvažiavo mokomąjį automobilį, staigiai suko į dešinę ir tokiu savo manevru privertė M. Š. sugriebti už vairo ir pradėti intensyviai stabdyti. Tokius liudytojo parodymus savo paaiškinimuose po įvykio patvirtino ir mokomajame automobilyje važiavę liudytojai V. J. ir K. M.. Liudytojas K. M. savo paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną su mokomuoju automobiliu atvyko į Tauragę kartu su instruktoriumi M. Š. ir V. J.. Prie „Regitros“ jis su V. J. pasikeitė vietomis ir pradėjo važiuoti. Kažkiek pavažiavus, jo vairuojamam automobiliui už priekio užsuko raudonas Renault automobilis. Iš jo išlipęs vyras priėjo ir atidarė duris, klausė, kuris čia instruktorius. Instruktoriui uždarius langą ir užrakinus duris, minėtas vyras pradėjo kumščiais trankyti per priekinį stiklą bei stogą, tampė pravirą galinių durų stiklą, norėdamas patekti į vidų. Iki atvykstant policijai, vyras liepė lipti lauk, grasino sumušti, suspardyti, nuolatos vartojo keiksmažodžius (b. l. 20). Liudytojas V. J. savo paaiškinime nurodė, kad 2017-05-18 su mokomuoju automobiliu Toyota Auris atvyko į Tauragės m, su juo buvo instruktorius M. Š. ir K. M.. Iki Regitros už vairo sėdėjo jis, vėliau su K. M. apsikeitė vietomis ir išvažiavo į miestą. Važiuojant staiga už automobilio priekio užsuko raudonas automobilis. Iš automobilio iššokęs vyriškis pribėgo, pradėjo klausinėti, kuris instruktorius, kumščiais trenkė per stiklą, stogą, plėšė jo atidarytą langą. Nuolatos keikė instruktorių, nes jis užsirakino duris ir užsidarė langą. Iki atvykstant policijai vyriškis nuolatos grasino sumušimu, keikėsi (b. l. 21). Tokias savo nurodytas aplinkybes V. J. patvirtino duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad jis buvo mokomajame automobilyje, nuo 10 val. vairavo kitas žmogus, o jis toliau važiuojant sėdėjo automobilio gale. Jų mašiną staigiai sustabdė, nesuprato kodėl. Pamatė, kad juos užblokavo. Kai užsuko, iš kitos juostos kirto, iš priekio užblokavo ir viskas. Jo langas buvo praviras. Priėjo tas vairuotojas, kuris sustabdė, ir paklausė, kuris instruktorius. Jis pasakė kuris, tada jis nuėjo prie instruktoriaus, norėjo atidaryti dureles jo pusėje, reikalavo atidaryti langą ir duris. Pradėjo kelti triukšmą, įžeidinėti instruktorių, buvo grasinimai, rodė visokius gestus, keikėsi. Jis buvo įsiutęs. Nepamena, kokia spalva automobilio, gal ir raudonas, fotonuotraukoje tas automobilis užfiksuotas (b. l. 86-87).

Taigi visi trys įvykio dieną mokomuoju automobiliu važiavę asmenys nuosekliai teigė, jog jie buvo užblokuoti juos apvažiavusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris persirikiavo iš antros juostos į pirmą ir užkirto jiems kelią. Tiek M. Š., tiek V. J. ir K. M. nurodė, jog dėl tokio V. Š. manevro mokomasis automobilis turėjo būti staiga stabdomas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog tik M. Š. pareiškime nurodyta, kad jis buvo priverstas staiga stabdyti, tuo tarpu K. M. paaiškinime ir V. J. paaiškinime apie staigų stabdymą ar važiavimo krypties keitimą nėra užsimenama, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog V. J. nurodė, kad už jų automobilio priekio staiga užsuko automobilis, kuris sustojo, todėl akivaizdu, jog toks V. Š. manevras privertė automobilį staigiai stabdyti – tai V. J. patvirtino duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Tai, jog V. Š. automobilis įvažiavo į jų automobilio važiavimo trajektoriją („užsuko iš priekio“) ir sustojo, savo paaiškinime nurodė ir K. M.. Pažymėtina, jog, kaip matyti, tiek K. M., tiek V. J. rašė paaiškinimus pagal užduodamus klausimus, nurodytus tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo (b. l. 22), kuriuose klausimas dėl V. Š. vairuoto automobilio privertimo staigiai stabdyti nebuvo nurodytas, šių liudytojų 8 klausimu buvo klausima, ar V. Š. automobilis „užvažiavo už automobilio Toyota Auris priekio“, į ką abu minėti liudytojai atsakė teigiamai. Akivaizdu, jog nustačius, kad liudytojams klausimas dėl privertimo staigiai stabdyti nebuvo užduotas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. Š. manevras, apvažiuojant mokomąjį automobilį ir sustojant gatvėje, neprivertė Toyota Auris staigiai stabdyti. Kita vertus, šie liudytojų parodymai visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. ir kartu su juo automobiliu vykusios L. Š. versiją, neva jiems važiuojant gatve, V. Š. galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė iš galo važiuojantį mokomąjį automobilį, kurio instruktorius buvo neva užsipuolęs L. Š., ir tiesiog sustojo priešais jį, t. y., jo neapvažiavo antra juosta ir kelio jam neužkirto. Šių liudytojų parodymai, kartu su į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno M. V. parodymais, kad necenzūrinius žodžius vartojo V. Š., sakęs „lipk iš mašinos, gaidy“, ir policijos pareigūno V. S. parodymais, kad V. Š. šaukė, buvo įniršęs, taip pat paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. ir kartu su juo automobiliu vykusios L. Š. versiją, neva V. Š., išlipęs iš mašinos, nekeikė nei vairuotojo, nei keleivių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-05-18 vyko į policiją, nes L. Š. grįžo susinervinusi, ir jis pasiūlė važiuoti rašyti pareiškimą. Jis važiavo pirma eismo juosta, per galinį veidrodėlį pamatė mokamąją mašiną ir L. Š. paklausė, ar ne šita mašina, su kurios keleiviu ji konfliktavo. Ji pasakė, kad šita mašina. Tuomet jis įjungė avarinį ženklą ir sustojo kelio važiuojamojoje dalyje. Neigia, kad vairavo chuliganiškai, jis važiavo pirma eismo juosta ir sustojo, įjungė avarinį ženklą. Jis sustojo, norėjo išlipti ir paklausti, ar instruktorius atsiprašys, ar jiems važiuoti į policiją rašyti pareiškimą. Jis tikrai neužsuko, ir jiems neteko staigiai stabdyti, jis kategoriškai tai teigia. V. Š. sugyventinės paklausė, ar tikrai šitas automobilis. Jai patvirtinus, nuėjo prie jo, prie keleivio pusės, ir paklausė, kas yra instruktorius. M. Š. pasakė: „Aš esu“. Instruktorius sėdėjo keleivio vietoje. V. Š. paklausė, kodėl jis su moterimi taip negražiai elgiasi. Tas įvykis truko apie valandą. V. Š. kalbėjo nedaug, jis nusišypsojo, keleiviai irgi pradėjo juoktis, tada jis priėjo prie savo mašinos ir pasakė L. Š., kad iškviestų policiją. Jis M. Š. paaiškino, kad jie ketina važiuoti į policiją. Paklausė, ar nenori atsiprašyti, jie pradėjo juoktis, jis nereikalavo išlipti. Nieko nekeikė, nei vairuotojo nei keleivių. Buvo apie 3 metrai tarp mašinų, kai sustojo. Jie turėjo galimybę apvažiuoti juos, jei antroje juostoje nebuvo mašinų, nežino, kodėl jie nevažiavo (b. l. 63-65).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenį teisinančią versiją atitinkančius parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir V. Š. sugyventinė liudytoja L. Š., kuri parodė, kad 2017-05-18, maždaug apie 10 val. ryto su savo „Renault Megane“ automobiliu atvyko prie „Maximos“. Pasistačiusi automobilį, ėjo į parduotuvę. Pamatė, kad staigiai stabdė mokomasis automobilis, priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis asmuo iškišo galvą pro langą ir pasakė: „Galvą pervažiuosiu“. Mokomasis automobilis galėjo apvažiuoti ją, ji jiems kliūties nesudarė. Tada instruktorius dar sykį pakartojo, kad pervažiuos galvą arba per apačią pervažiuos, „žerkis“. Grįžo namo labai išsigandusi, jautėsi įžeista ir viską papasakojo buvusiam vyrui V. Š.. Ji nutarė, kad rašys pareiškimą policijai ir su V. Š. išvažiavo į miestą. Pravažiavus paštą, V. Š. pamatė, kad už automobilio galo važiuoja mokomasis automobilis. Ji atpažino, kad su šita mašina įvyko incidentas. V. Š. pasakė, kad gal nereikės policijos, gal atsiprašys ir taip. V. Š. sustojo kelio važiuojamoje dalyje, mokomasis irgi sustojo. Jie važiavo pirma eismo juosta, jie nebuvo išsukę į antrą eismo juostą. Jų kryptis buvo policijos komisariato link. Kadangi V. Š. įjungė avarinį ženklą, išlipo iš automobilio, gal mokomojo automobilio vairuotojas pagalvojo, kad kažkas žmogui atsitiko ar pan. Kai grįžo pašnekėjęs, pasakė, kad niekas čia atsiprašyti neketina, skambink į policiją. Tada ji paskambino į budinčią dalį. Kol atvyko policija, V. Š. stovėjo prie jos automobilio, jie kalbėjosi. Ji tvirtina, kad taip nebuvo, kad V. Š. būtų šūkavęs, daužęs mašiną ir pan. V. Š. tikrai nesikeikė, jei būtų keikęsis, ji tikrai būtų girdėjusi. Atvykus policijos pareigūnams, ji parašė pareiškimą savo mašinoje (b. l. 65-67).

Analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos sugyventinės parodymus, matyti, jog jų pateikiama įvykių versija ne tik neatitinka liudytojų M. Š., K. M. ir V. J. parodymų dėl V. Š. chuliganiško vairavimo bei šių liudytojų ir policijos pareigūnų liudytojų M. V. ir V. S. parodymų dėl V. Š. elgesio automobiliams sustojus, tačiau yra visiškai nelogiška ir neįtikima. Anot V. Š., jo sugyventinė L. Š. buvo įžeista prekybos centro aikštelėje M. Š., grįžusi namo ji dėl šio įvykio pasiguodė jam, todėl jis priėmė sprendimą su L. Š. važiuoti į policiją ir dėl šio įvykio parašyti pareiškimą. Tačiau šių ketinimų V. Š. neva atsisakęs, pakeliui į policijos komisariatą savo galinio vaizdo veidrodėlyje atsitiktinai pamatęs tą automobilį, kuris, V. Š. sustojus pirmoje eismo juostoje, neužblokuotas ir nebūdamas priverstas staigiai stabdyti, savanoriškai nutraukė mokymosi procesą (už kurio laiką moka mokiniai) ir niekieno neverčiamas sustojo. Tokia V. Š. versija yra visiškai nelogiška. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei mokomasis automobilis sustojo niekieno neverčiamas ir neblokuojamas, vien dėl to, kad priekyje jų neblokuodamas sustojo V. Š. vairuotas automobilis ar dėl to, jog, kaip nurodo L. Š., kad V. Š. įjungė avarinį signalą, ir mokomojo automobilio vairuotojas pagalvojo, kad kažkas žmogui atsitiko, mokomojo automobilio ekipažas būtų išlipęs iš automobilio, tačiau šiuo atveju visi trys asmenys liko automobilyje, jame užsirakino, ir M. Š. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė, jog mokomojo automobilio ekipažas užsirakino automobilyje (tai patvirtino ir liudytojai, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) ir iš jo nelipo, atskleidžia, jog automobilis ne sustojo, o buvo sustabdytas, t. y., buvo priverstas sustoti dėl V. Š. veiksmų. O ši aplinkybė savo ruožtu paneigia V. Š. ir L. Š. versiją, kad automobilio V. Š. neblokavo ir neprivertė jo stabdyti.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, nors V. Š. nurodo, kad mokomasis automobilis galėjo bet kada išvažiuoti, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti (b. l. 7-8, 92), jog tarp automobilių, skirtingai nei nurodo apeliantas, nėra didelio tarpo, be to, už automobilio vairo sėdėjo mokinys, todėl galimybės išmanevruoti, esant tokiam nedideliam atstumui tarp automobilių, aplink automobilį bėgiojant V. Š., buvo pakankamai apsunkntos. Nors skunde kvestionuojama teismo nurodyta aplinkybė, jog Dariaus ir Girėno gatvėje judėjimas yra ypač intensyvus, ir teigiama, kad ji turėtų būti vertinama kaip prielaida, kadangi byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ypač intensyvų judėjimą, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokiu vertinimu – iš byloje esančio policijos automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog eismas šioje gatvėje yra išties intensyvus, pro pirmoje juostoje sustojusius automobilius per trumpą laiką pravažiuoja daug lengvųjų automobilių, gatve juda ir sunkusis transportas. Pastebėtina, jog analizuojant V. Š. ir L. Š. veiksmus, tampa ne itin logiški ir V. Š. bei L. Š. paaiškinimai, kodėl nusprendė rašyti pareiškimą dėl L. Š. įžeidimo. Jie nurodo iš pradžių neva vykę rašyti pareiškimo dėl M. Š. elgesio prekybos centro aikštelėje į policijos komisariatą, tačiau po to neva atsitiktinai sutikę tą patį mokomąjį automobilį, nusprendžia suteikti galimybę M. Š. atsiprašyti ir suteikti galimybę pareiškimo nerašyti, tačiau šiam iš automobilio neišlipus, jame užsirakinus ir L. Š. neatsiprašius, L. Š. jau nusprendžia nebetęsti kelionės į policijos komisariatą (nors kaip pati nurodo, automobilį buvo nufotografavusi, taigi jo duomenys jai buvo žinomi) ir iškviečia policijos ekipažą automobilių sustojimo gatvėje vietoje, nors šioje vietoje jokia neva neteisėta veika prieš ją net nebuvo padaryta. Kita vertus, toks L. Š. elgesys tampa savaime suprantamas analizuojant M. Š. parodymuose pateikiamas aplinkybes, kad V. Š. užblokavus jo vairuojamą automobilį ir staiga stabdant, jis užsirakino ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau tai pamatė aplink automobilį lakstęs V. Š., kuriam sugrįžus prie jo automobilio, L. Š. taip pat iškvietė pareigūnus. Iš aptarto akivaizdu, jog V. Š. ir V. Š. pateikiama įvykio versija yra nelogiška, nenuosekli, ji prieštarauja ir yra paneigta įvykį betarpiškai pro priekinį mokomojo automobilio stiklą stebėjusių liudytojų parodymų, taip pat kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms (tarp sustojusių mašinų buvo nedidelis tarpas, mokomojo automobilio ekipažas, juos užblokavus, užsirakino).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Š. yra suinteresuotas apkalbėti V. Š., nes L. Š. parašė pareiškimą policijai dėl jo veiksmų prekybos centro aikštelėje, tačiau apygardos teismas pažymi, jog tuo metu, kai M. Š. užsirakinęs automobilyje bendruoju pagalbos centro telefonu kvietė policijos pareigūnus, L. Š. dar jokio pareiškimo nebuvo surašiusi, dėl to tai negalėjo būti jo iniciatyvos dėl V. Š. veiksmų iškviesti policijos pareigūnus priežastimi. Be to, 2017-06-27 nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal L. Š. pareiškimą buvo pripažinta, jog M. Š. 2017-05-18 nepadarė jokio administracinio nusižengimo (b. l. 48-49), todėl akivaizdu, jog duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. Š. taip pat nebuvo suinteresuotas duoti tendencingų parodymų prieš L. Š. sugyventinį V. Š.. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojai K. M. ir V. J., vien dėl to, jog įvykio metu juos mokė vairuoti M. Š., būtų suinteresuoti apkalbėti V. Š.. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų kaip nors susiję su M. Š., kad juos sietų artima draugystė, giminystė ar darbo subordinaciniai santykiai, o vien tai, jog K. M. ir V. J. buvo M. Š. klientai, M. Š. jiems teikė vairavimo mokymo paslaugą, neleidžia daryti išvados, jog tai būtų lėmę dviejų mokinių siekį duoti tiesos neatitinkančius parodymus instruktoriaus naudai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Š. priims sprendimą dėl to, ar K. M. ir V. J. galės laikyti valstybinį vairavimo egzaminą, tačiau apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog rinkoje veikia daug vairavimo mokyklų, kuriose galima laikyti mokyklinius praktinio vairavimo egzaminus, t. y, į liudytojų turimas alternatyvas, ši aplinkybė taip pat nelaikytina pakankamai svaria, galinčia lemti šių asmenų sprendimą duoti melagingus paaiškinimus.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės liudytojų K. M. ir V. J. parodymų patikimumu ir remiantis šių asmenų neteisingai nurodyta V. Š. vairuoto automobilio spalva – abu liudytojai paaiškinimuose nurodė, jog V. Š. vairuotas automobilis buvo raudonos spalvos - neva tai rodo, kad jų nurodytos aplinkybės galėjo būti susijusios su kito automobilio pavojingu vairavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši liudytojų klaidingai nurodyta aplinkybė (dėl automobilio spalvos), atsižvelgus į kitas jų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, t. y., jog jie nurodė, kad jiems kelią pastojusio ir priekyje jų sustojusio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, pradėjo vaikščioti aplinkui, klausinėti, kuris iš jų yra instruktorius, daužė automobilį iki kol atvažiavo policija, neleidžia abejoti, jog nurodydami, kad jiems už priekio užvažiavo automobilis, jie kalbėjo būtent apie V. Š. vairuotą automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame kontekste pažymėtina, jog šių liudytojų paaiškinimai buvo surinkti ne iš karto po įvykio, o po beveik dviejų savaičių, todėl jie galėjo suklysti dėl automobilio spalvos, nurodydami, kad automobilis buvo raudonas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokio paaiškinimo, kodėl abu liudytojai kaip susitarę nurodė klaidingą raudoną jiems kelią užkirtusio automobilio spalvą, tačiau pastebėtina, jog iš byloje esančio policijos automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog įvykio dieną V. Š. buvo su ryškiai raudonais marškinėliais, todėl liudytojai galėjo šią spalvą po kelių savaičių duodami paaiškinimus susieti ir su pažeidėjo automobilio spalva. Kita vertus, visas abejones dėl savo paaiškinimų ir automobilio spalvos V. J. pašalino duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuomet jis patvirtino, jog fotonuotraukoje užfiksuotas tas „Renault Megane“ automobilis, kuris jiems užblokavo kelią (b. l. 86-87).

Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog įvykio vietoje nebuvo nustatyta jokių staigaus stabdymo žymių, kurios rodytų, jog V. Š., vairuodamas automobilį, staiga persirikiavo į pirmą eismo juostą, staiga stabdė savo automobilį, dėl to apvažiuoto automobilio vairuotojas M. Š. buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog ne visuomet dėl staigaus stabdymo ant kelio dangos lieka padangų žymės, tai lemia tiek automobilio greitis, tiek kelio dangos šiurkštumas bei automobilio padangų gumos mišinys, be to, ratų užsiblokavimą stabdymo metu (ir jų slydimą asfalto paviršiumi paliekant žymes ant kelio dangos) kontroliuoja ir automobilyje įmontuotos elektroninės saugos sistemos. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis įvyko mieste, už mokomojo automobilio vairo sėdėjo mokinys, automobilis artėjo prie pėsčiųjų perėjos, tad nėra abejonės, jog automobilis važiavo nedideliu greičiu, ir dėl to V. Š. savo automobiliu užblokavus važiavimo trajektoriją, automobilio instruktoriui laiku sureagavus, automobilį pavyko laiku sustabdyti, o ant kelio stabdymo žymės nebuvo paliktos. Aptartos aplinkybės rodo, jog tai, kad įvykio vietoje nebuvo nustatyta jokių staigaus stabdymo žymių, nepaneigia kitais byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatytos aplinkybės, jog dėl V. Š. vairavimo apvažiuoto automobilio vairuotojas M. Š. buvo priverstas staiga stabdyti automobilį „Toyota Auris“.

Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad jis vairuodamas atliko kažkokius veiksmus, dėl kurių mokomojo automobilio vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, ir taip iš esmės pripažino, jog administracinio nusižengimo byloje nėra neginčytinų įrodymų, susijusių su ANK 420 str. 2 d. pažeidimu. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu apelianto pateiktu apylinkės teismo nutarties motyvų vertinimu. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad V. Š. sustabdė automobilį Toyota Auris, pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Auris“ apvažiuodamas antra eismo juosta ir staiga persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, staiga stabdydamas savo automobilį, dėl ko apvažiuoto automobilio vairuotojas M. Š. buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo su staigiai stabdžiusiu automobiliu. Taigi, teismas konstatavo, jog, nors neįrodyta, kad dėl V. Š. veiksmų M. Š. vairuotas automobilis turėjo keisti važiavimo kryptį, tačiau nustatyta, jog V. Š. privertė M. Š. staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, jog būtų išvengta susidūrimo su staigiai stabdžiusiu automobiliu. Kaip minėta, nustatant, jog buvo padarytas ANK 420 str. 2 d. numatytas pažeidimas, be kitų šios veikos požymių reikia nustatyti, jog KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui. Akivaizdu, jog tiek privertimas kitas transporto priemones keisti važiavimo kryptį, tiek ir privertimas kitus eismo juostą dalyvius staiga stabdyti, siekiant išvengti eismo įvykio, yra pavojingos situacijos sukėlimas, taigi, bent vieno iš šių veiksmų išprovokavimas rodo, jog vairuotojo elgesys kėlė pavojų eismo saugumui. Šiuo atveju, teismui nustačius, jog M. Š. vairuotas automobilis turėjo staiga stabdyti, šios aplinkybės, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pakanka konstatuoti ANK 420 str. 2 d. pažeidimo padarymo nustatymui būtiną požymį – pavojaus eismo saugumui sukėlimą.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog V. Š. 2017-05-18 apie 10 val. Tauragės m. Dariaus ir Girėno g., vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, keldamas grėsmę eismo saugumui, norėdamas sustabdyti priekyje ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. Š., automobilį apvažiavo antra eismo juosta ir staiga persirikiavo į pirmą eismo juostą, staiga stabdė savo automobilį, dėl ko apvažiuoto automobilio vairuotojas M. Š. buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo su staigiai stabdžiusiu automobiliu, tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė KET 5, 9, 101, 135.4 p. reikalavimus ir padarė ANK 420 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą. Visi apeliaciniame skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, nepaneigia byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės, jog 2017-05-18 apie 10 val. V. Š. iš chuliganiškų paskatų staiga persirikiavo priešais M. Š. automobilį, privertė jį greitai stabdyti ir taip sukėlė kėlė pavojų eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Apeliantas skundu taip pat nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 481 str. 1 d. dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai dėl jo elgesio įvykio vietoje yra prieštaringi, be to neatitinka byloje surinktų duomenų.

ANK 481 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-670/2002).

Analizuojant byloje esančius įvykio liudytojų (mokomajame automobilyje važiavusių asmenų ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų) parodymus, matyti, jog jie neginčytinai patvirtina, kad V. Š., 2017-05-18 išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie M. Š. automobilio, iš chuliganiškų paskatų pradėjo daužyti rankomis „Toyota Auris“ automobilio priekinį ir šoninius langus, liepdamas vairuotojui išlipti, šūkavo viešoje vietoje, keikė vairuotoją necenzūriniais žodžiais, keikti M. Š. nenustojo ir atvykus policijos pareigūnams, tokiais tyčiniais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš karto po įvykio V. Š. užblokuotame automobilyje važiavęs vairavimo instruktorius liudytojas M. Š. pareiškime nurodė, kad V. Š., prilėkęs prie jo automobilio, ėmė daužyti automobilio priekinį ir šoninius langus kumščiais, liepdamas išlipti, grasino šaukdamas, kad „supis“, kad negyvens, keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, matant K. M. ir V. J.. Sustoję automobiliai gatvėje trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, trukdė normaliam kitų transporto priemonių eismui. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, V. Š. nenustojo grasinti, vaikščiojo keikdamasis necenzūriniais žodžiais (b. l. 19). Tokias savo nurodytas aplinkybes liudytojas patvirtino, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad juos užblokavęs automobiliu V. Š. išlipo iš vairuotojo vietos, pribėgo prie vairuotojo pusės, pribėgęs prie galinių durelių atidarė duris ir klausė, kuris čia instruktorius. Jis priėjo prie jo, pradėjo šūkauti. V. Š. pradėjo grasinti, kad su juo bus susitvarkyta. V. Š. naudojo necenzūrinius žodžius, sakė: „gaidy”, „žąsine”, aš tave „padarysiu“. Jis čiupo už mašinos rankenėlės, bandė duris atidaryti, net įkišęs ranką pro lango tarpą bandė jį sugriebti. Kai atvyko pareigūnai, V. Š. buvo lauke, policijos pareigūnai jį pradėjo raminti. Kol atvyko pareigūnai, jis visą laiką keikėsi. Automobilis nebuvo apgadintas, suduoti tokie smūgiai, kurie nepažeidė automobilio detalių (b. l. 82-86). Tokius liudytojo parodymus savo paaiškinimuose po įvykio patvirtino ir mokomajame automobilyje važiavę liudytojai V. J. ir K. M.. Liudytojas K. M. savo paaiškinime nurodė, kad sustojęs V. Š. priėjo ir atidarė duris, klausė, kas čia instruktorius, instruktoriui uždarius langą ir užrakinus duris, minėtas vyras pradėjo kumščiais trankyti per priekinį stiklą bei stogą, tampė pravirą galinių durų stiklą, norėdamas patekti į vidų. Iki atvykstant policijai, vyras liepė lipti lauk, grasino sumušti, suspardyti, nuolatos vartojo keiksmažodžius (b. l. 20). Liudytojas V. J. savo paaiškinime nurodė, kad iš automobilio iššokęs vyriškis pribėgo, pradėjo klausinėti, kuris instruktorius, kumščiais trenkė per stiklą, stogą, plėšė jo atidarytą langą. Nuolatos keikė instruktorių, nes jis užsirakino duris ir užsidarė langą. Iki atvykstant policijai, vyriškis nuolatos grasino sumušimu, keikėsi (b. l. 21). Tokias savo nurodytas aplinkybes V. J. patvirtino, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad juos užblokavęs vairuotojas priėjo ir paklausė, kuris instruktorius. Jis pasakė kuris, tada V. Š. nuėjo prie instruktoriaus, norėjo atidaryti dureles jo pusėje, reikalavo atidaryti langą ir duris. Pradėjo kelti triukšmą, įžeidinėti instruktorių, buvo grasinimai, rodė visokius gestus, keikėsi. Jis buvo įsiutęs (b. l. 86-87).

Tai, jog V. Š. viešoje vietoje keikėsi ir buvo agresyvus, patvirtino ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai. Iš liudytojo M. V. 2017-06-12 paaiškinimo (Tauragės apskrities VPK) matyti, kad V. Š. ant mokomojo automobilio vairuotojo šūkavo ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius: “gaidy, tu bled lipk, iš mašinos, išsiaiškinam, išlipk“, „kai policija atvažiavo, tai jau ir langą atsidarei, o taip tai sėdėjai užsidaręs“. Jis su kolega jį ramino, kad viešoje vietoje necenzūrinius žodžius vartoti draudžiama, tačiau V. Š. į jų raminimus nereagavo ir toliau šūkavo, naudojo necenzūrinius žodžius mokomojo automobilio vairuotojo atžvilgiu (b. l. 18). Šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes policijos pareigūnas liudytojas M. V. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad abi pusės šūkavo, tačiau M. Š. tik toną kėlė, o V. Š. vartojo necenzūrinius žodžius, jis girdėjo jį sakant žodžius „lipk iš mašinos, gaidy“ (b. l. 80-86). Tai, jog įvykio metu V. Š. buvo įniršęs ir šaukė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir kitas į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas liudytojas V. S. (b. l. 80-81). Tai, jog įvykio vietoje V. Š. buvo agresyviai nusiteikęs ir vis prieidamas prie M. Š. automobilio sakė replikas, matyti ir iš byloje esančio policijos automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, kas objektyviai patvirtina liudytojų parodymus, jog V. Š. buvo agresyviai nusiteikęs, o policijos pareigūnai jį ramino. Šis įrašas taip pat patvirtina, jog įvykis vyko viešoje vietoje, judrioje miesto gatvėje, įraše matyti, kaip pro šalį einantys žmonės sustoja ir žiūri į V. Š. sukeltą situaciją. Apygardos teismo vertinimu, šios situacijos aptarti duomenys ir remiantis jais nustatytos įvykio aplinkybės neginčijamai patvirtina V. Š. kaltę padarius ANK 481 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai dėl V. Š. elgesio davė prieštaringus parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto samprotavimais. Abu įvykio vietoje buvę pareigūnai nurodė iš esmės identiškas aplinkybes, jog V. Š. buvo įsiutęs dėl jo žmonos įžeidimo, kad jis šaukė ant M. Š., tačiau vienas pareigūnas (M. V.) atsiminė daugiau įvykio detalių, nurodė konkrečius keiksmažodžius, kuriais V. Š. keikė M. Š., tuo tarpu liudytojas V. S. nurodė, jog jis tiksliai neatsimena V. Š. žodžių, ar jis vadino M. Š. „gaidžiu“ ir, bijodamas pasakyti netiesą, šios aplinkybės nepatvirtino. Pastebėtina, jog šis pirmosios instancijos teisiamasis posėdis vyko 2017-10-10, t. y., praėjus beveik 5 mėnesiams po įvykio, todėl visiškai suprantama, jog policijos pareigūnas, kasdien reaguodamas į panašaus pobūdžio konfliktus, praėjus tokiam laiko tarpui neatsimena konkrečių viešosios tvarkos pažeidėjo žodžių. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog M. V., nepraėjus nei mėnesiui po šio įvykio, jo aplinkybes aprašė 2017-06-12 paaiškinime Tauragės apskrities VPK, o tai paaiškina, kodėl šis pareigūnas geriau atsimena įvykio detales ir pažeidėjo pasakytas frazes. Akivaizdu, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų parodymai dėl V. Š. veiksmų nebuvo prieštaringi vieni kitiems, atvirkščiai, jie buvo pakankamai nuoseklūs, tačiau skirtingo detalumo, o tai gali būti paaiškinama objektyvia priežastimi – nuo įvykio praėjusiu laiko tarpu.

Skunde taip pat pažymima, jog M. Š. teigia, kad V. Š., išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, priėjęs prie mokomojo automobilio, pradėjo jį kumščiais trankyti per priekinį stiklą ir stogą, tampė pravirą galinių durų stiklą, spardė automobilį, tačiau byloje duomenų apie automobilio sugadinimą nėra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. Š. šioje byloje nėra kaltinamas Šilalės rajono automobilių sporto klubo „Šilalės“ savininkei V. V. priklausiusio automobilio apgadinimu. Nėra abejonės, jog ne visi trankymai į automobilį (juo labiau, jog, kaip matyti iš liudytojų parodymų, V. Š. automobilį trankė delnu), palieka žymes transporto priemonėje ir ją apgadina. Taigi, ta aplinkybė, jog V. Š. smūgiai nebuvo pakankamai stiprūs, kad apgadintų automobilį, nepaneigia automobilyje buvusių liudytojų M. Š., V. J. ir K. M. nurodomų aplinkybių, kad į automobilį buvo trankoma, kita vertus, šios veikos padarymas V. Š. neinkriminuotas ir įtakos jo atsakomybei pagal ANK 481 str. 1 d. neturi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo pateiktas mokomajame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, toks įrašas apskritai nebuvo padarytas. Liudytojas M. Š. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog mokykliniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus atminties kortelė buvo pilna, todėl joks vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas. Kita vertus, byloje surinkta pakankamai kitų įrodymų, kuriais neginčytinai nustatyta V. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Tokiu būdu, abejoti V. Š. kalte padarius ANK 481 str. 1 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Neteisėti apelianto veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – judrioje miesto gatvėje, įvykio metu buvo neabejotinai sutrikdyta kitų eismo dalyvių rimtis, kurie matė ir girdėjo, kaip V. Š. trankė „Toyota Auris“ automobilio priekinį ir šoninius langus, kaip jis šaukė vairuotojui išlipti, keikė vairuotoją necenzūriniais žodžiais. V. Š. teiginiai, jog vertinamo įvykio metu automobilio jis nesugadino, kaip neturintys reikšmės nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, nevertintini, kadangi tokie veiksmai (turto sugadinimas) jam ir nebuvo inkriminuoti. Priešingos išvados dėl V. Š. kaltės aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir jo sugyventinės L. Š. teiginiai, jog ji negirdėjo, kad V. Š. būtų šūkavęs, daužęs mašiną ir panašiai, kad V. Š. tikrai nesikeikė, nes jei būtų keikęsis, ji tikrai būtų girdėjusi (b. l. 65-67), nes šie jos teiginiai yra paneigti net 5 liudytojų (3 automobilyje buvusių asmenų ir 2 policijos pareigūnų) parodymais.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog V. Š. 2017-05-18 apie 10 val. Tauragės m. Dariaus ir Girėno g., išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie M. Š. automobilio, iš chuliganiškų paskatų pradėjo daužyti rankomis „Toyota Auris“ automobilio priekinį ir šoninius langus, liepdamas vairuotojui išlipti, šūkavo viešoje vietoje, keikė vairuotoją necenzūriniais žodžiais („gaidy“ ir pan.), keikti M. Š. nenustojo ir atvykus policijos pareigūnams, tokiais tyčiniais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniame skunde keliamas ir Institucijos pareigūno, priėmusio nutarimą, šališkumo klausimas, nurodant, jog A. P., būdamas ilgametis policijos pareigūnas ne tik turėjo pagrindą nusišalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, bet ir privalėjo tai padaryti, nes A. P. ir M. Š. praeityje buvo kolegos ir kartu patruliuodavo. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 576 str. 2 d. įtvirtinta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Be BPK 58 str. nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.

Iš pareiškėjo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimą priėmęs A. P. ir M. Š., parašęs pareiškimą Tauragės AVPK dėl V. Š. veiksmų, 2007 m, t. y. prieš 10 metų, kartu dirbo Šilalės rajono policijos komisariate. Apygardos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, jog A. P. buvo suinteresuotas priimti nutarimą dėl V. Š. padarytų administracinių nusižengimų, nėra pagrindas konstatuoti, jog A. P. buvo šališkas. Visų pirma pažymėtina, jog nors ši administracinio nusižengimo byla pradėta pagal M. Š. pareiškimą, tačiau dėl šios administracinės bylos baigties M. Š. nėra betarpiškai suinteresuotas, dėl V. Š. veiksmų eismo įvykis neįvyko, M. Š. jokios materialinės žalos nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo atstovo pateikti duomenys patvirtina tik tai, jog A. P. ir M. Š. dirbo kartu prieš dešimt metų, tačiau nepatvirtina, jog ir šiuo metu šie asmenys palaiko kokius nors santykius, kurie galėjo lemti A. P. šališkumą. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir V. Š. vairuotame automobilyje buvusi jo sugyventinė L. Š. yra praeityje dirbusi Tauragės AVPK (šią aplinkybę, kurią pirmosios instancijos teisme nurodė liudytojas M. Š., patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinamas Sodros registro duomenų išrašas). Taigi tiek pareiškimą parašęs M. Š., tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. sugyventinė, dėl kurios jis ir užkirto kelią M. Š. vairuotam automobiliui, praeityje turėjo dirbo vienoje institucijoje su M. P.. Pabrėžtina, kad vien pats faktas, kad bylą nagrinėjęs Institucijos pareigūnas ir pareiškimą parašęs asmuo yra buvę bendradarbiai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pažeidėjui nebuvo užtikrinta teisė į nešališką administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimą, nebent šią prielaidą patvirtintų kitos bylos aplinkybės. Tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, aptarta aplinkybė nekelia abejonių dėl nutarimą priėmusio pareigūno šališkumo ir dėl to, jog jo priimtą nutarimą patikrino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, ir jokių esminių procesinių pažeidimų nenustatė, atvirkščiai – nustatyta, jog M. P. tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė jais pagrįstas išvadas dėl V. Š. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, dėl to V. Š. skundus abiejų instancijų teismai atmetė.

Aptarti duomenys neginčytinai patvirtina V. Š. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 str. 2 d. ir ANK 481 str. 1 d. Tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas tinkamai nustatė byloje susiklosčiusias faktines pažeidimų padarymo aplinkybes, jos buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir ištirtus duomenis, nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti institucijos ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad institucija ir teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai V. Š. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ar Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono policijos komisariato patrulių būrio vado 2017-07-14 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas