Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

- 2012-05-23 Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesiams nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 32 valandas nemokamų darbų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nustatytomis bausmių paskyrimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2012-03-29 iki 2012-03-30, laikyti, kad kaltinamasis atliko 12 valandų viešųjų darbų;

- 2013-07-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 60 valandų. Į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-04-28 iki 2013-04-29, vieną sulaikymo parą prilyginus 6 viešųjų darbų valandoms, paskirta bausmė sumažinta 6 viešųjų darbų valandoms;

- 2013-09-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinus Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 ir 2013-07-05 baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 dienoms, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. N. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 12.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė savo motinai J. N. į ranką, dėl ko ji rankoje laikytu mobilaus ryšio telefonu trenkė sau į veidą, taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. lapkričio 15 d., kartu su savo sugyventine buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su savo motina J. N.. Apie 11 val. į namus sugrįžo girta jo motina J. N., kuri pradėjo prie jo kabinėtis, sakė, kad jai nepatinka jo sugyventinė, nepatinka, kad ji laukiasi, klausė, ką jie galvoja taip gyvendami, kabinėjosi prie jo. Jie užsidarė savo kambaryje ir pradžioje nekreipė dėmesio, tačiau vėliau susinervino ir nuėjo į motinos kambarį. Jam atėjus, jo motina sėdėjo ant lovos ir su kažkuo kalbėjo apie jį, ji sakė kažkam, koks jis blogas, kad laukiasi vaiko, kad jiems reikės pinigų. Jis susinervinęs paklausė, su kuo ji čia kalba telefonu, ko ji čia aiškina kažkam apie jį ir spyrė koja į savo motinos dešinę ranką, kuria ji kalbėdama laikė mobilaus ryšio telefoną, kuriuo po jo spyrio ji susitrenkė veidą. Pripažino, kad spirdamas savo motinai jis sukėlė jai fizinį skausmą, jos veide po sutrenkimo telefonu buvo mėlynė. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, savo motinos atsiprašė, nuo to laiko jų santykiai geri, pasižada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslių 2015 m. lapkričio 15 d. konflikto su sūnumi M. N. aplinkybių nepamena, kadangi buvo nemažai išgėrusi. Tačiau neneigia, kad sūnus, jai kalbant mobilaus ryšio telefonu, galėjo įspirti į kairę ranką, kurioje buvo telefonas, kuris nuo smūgio iškrito jai iš kairės rankos ir galėjo jai sužaloti kairį žandą (b. l. 20-21, 22-23)

Liudytojas M. A., dirbančio Kauno AVPK NVRS tyrėju, parodymais, kad 2015 m. lapkričio 15 d. apie 12.47 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie smurto artimoje aplinkoje atvejį adresu: (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą nuvyko kartu su kolega E. E.. Į namus juos įsileido pareiškėja, kuri prisistatė J. N.. Iš pažiūros ji jiems pasirodė blaivi, nuo jos alkoholio kvapas nesklido, bendravo adekvačiai, į apie įvykį užduodamus klausimus atsakydavo aiškiai, rišliai ir nuosekliai. Ji atrodė susijaudinusi. Dėl pareiškėjos J. N. duotų parodymų jam nekilo abejonių. Pareiškėja jiems papasakojo, kad 2015 m. lapkričio 15 d. apie 12.10 val. į namus sugrįžo jos neblaivus sūnus M. N., kuris pradėjo iš jos reikalauti pinigų ant alkoholinių gėrimų, tačiau ji jų nedavė. Supykęs sūnus parvertė ją ant grindų ir vieną kartą spyrė jai į veido sritį. Po to jos sūnus iš namų pasišalino. Ant J. N. dešinio žando matėsi paraudimas bei patinimas. Jiems J. N. nurodė, kad minėtas sužalojimas ant dešinio žando atsirado, kai jos sūnus M. N. tą dieną, t. y. 2015-11-15, spyrė jai į žandą. Minėtą sužalojimą jis nufotografavo, nes J. N. atsisakė užduoties teismo medicininei ekspertizei (b. l. 19, 26-28).

2015-11-15 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios J. N. parodymai, nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su nuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta ir sumušimo žymės ant nukentėjusiosios veido (b. l. 1-3).

2016-02-05 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-271 dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad buvo pateikta pagalbos skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 11-12).

2016-02-24 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta pateikta pagalbos skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, aprašytas įraše užfiksuotas J. N. pranešimas apie tai, kad sūnus j` sumušė (b. l. 13-17).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo M. N. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios J. N. bei liudytojo M. A. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. N. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 12.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė savo motinai J. N. į ranką, dėl ko ji rankoje laikytu mobilaus ryšio telefonu trenkė sau į veidą, taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. N. gyvena savo motinos J. N. name kartu su sugyventine, su savo sutuoktine neišsituokęs. Nors teistumas išnykęs, tačiau jis praeityje teistas tris kartus, iš jų du kartus už smurto panaudojimą prieš savo motiną ir nesunkų savo motinos sveikatos sutrikdymą. Be to, 2012-03-19, 2012-06-21, 2014-05-28, 2014-09-23 ir 2015-04-08 prokuroro nutarimais buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl M. N. fizinio smurto panaudojimo prieš savo motiną J. N., kadangi nebuvo pakankamai duomenų, kad jis tyčia sudavė savo motinai. Esant išvardintoms aplinkybėms, nors kaltinamojo teistumas yra išnykęs, vis dėlto yra pagrindo manyti, kad M. N., gyvendamas su motina, gali panaudoti prieš ją fizinį smurtą, galimai prieš motiną jis ir toliau smurtauja, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nors nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyto jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, pasak jo, gyvena su sugyventine, kuri laukiasi kūdikio, kad pasak jo jis dirba, motinos atsiprašė, žada daugiau prieš ją nesmurtauti, turi šeimą, yra susaistytas socialiniais šeimos ir darbo ryšiais, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo teistumas yra išnykęs, teismas daro išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo jo pasiryžimą ir galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 70 straipsniu, 72² straipsniu bei 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 ir 10 punktais, atidėti bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų nemokamų darbų per mėnesį, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir paskirti pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.