Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-711-258/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2A-711-258/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01674-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-711-258/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01674-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 692,00 Eur skolos, 103,80 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017-04-19 atsakovas užsakė, kad ieškovas pagamintų 72 vnt. (arba 12 blokų) pašto dėžučių. Tą pačią dieną ieškovas atsakovui išsiuntė 2017-04-19 išankstinę sąskaitą Serija IAS Nr. 17041901, 792,00 Eur sumai. 2017-05-30 atsakovas pagal minėtą sąskaitą padarė 100,00 Eur mokėjimą į ieškovo banko sąskaitą. 2017-06-09 ieškovas atsakovo užsakymą pilnai įvykdė bei pateikė jam 2017-06-09 sąskaitą faktūrą Serija AS Nr. 000485 apmokėjimui. Atsakovas pagamintas pašto dėžutes priėmė, ką patvirtino savo parašu ant nurodytos sąskaitos faktūros, tačiau su ieškovu iki šiol neatsiskaitė. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas savo įsiskolinimą pagal minėtą sąskaitą faktūrą pripažįsta ir netgi žadėjo ieškovui, jį padengti, tačiau to nepadarė iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu atsiskaitymo diena nebuvo nustatyta, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, atsakovas turėjo pareigą su ieškovu atsiskaityti 2017-07-09. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2017-07-09 iki teismo įsakymo priėmimo 2019-05-31, terminas įvykdyti prievolę yra pradelstas 22,5 mėn., todėl atsakovui kyla pareiga už minėtą laikotarpį sumokėti ieškovui 103,80 Eur (692,00 Eur x 8 proc. : 12 mėn. x 22,5 mėn.) palūkanų nuo laiku neįvykdytos prievolės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies – prašė ieškinį dalyje dėl 692,00 Eur skolos patenkinti, šios sumos mokėjimą išdėstant dalimis, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pašto dėžutes iš ieškovo gavo, tačiau iki šiol už jas su ieškovu neatsiskaitė ir galėtų atsiskaityti dalimis. Pažymėjo, jog šalys buvo susitarusios, jog atsakovas už pašto dėžutes atsiskaitys iki 2017-12-31, todėl ieškovo teiginiai dėl palūkanų skaičiavimo nuo 2017-07-09 laikytini neteisingais, neteisėtais ir nesąžiningais. Taip pat, ieškovas, reikalaudamas priteisti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kai kuriais laikotarpiais skaičiuoja dvigubas palūkanas, kas nėra teisėta ir pagrįsta. Mano, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į proceso nesudėtingumą, yra mažintinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priėmė ieškovo A. Š. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 100,00 Eur pagrindinės skolos priteisimo iš atsakovo A. B. ir bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. B. 592 Eur skolos, 103,80 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 695,8?0 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 451,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, jog ieškovas atsakovo užsakymu pateikė atsakovui prekes, atsakovas jas priėmė, tačiau su ieškovu pilnai neatsiskaitė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas A. B. su ieškinio dalyje dėl pagrindinės skolos priteisimo sutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, jog ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių susitarimu nebuvo nustatyta konkreti atsiskaitymo diena, o 2017-06-09 sąskaitoje-faktūroje Serija AS Nr. 000485 atsakovas parašu patvirtino prekių ir sąskaitos gavimą, todėl remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ieškovas pagrįstai palūkanas už vėlavimą atsiskaityti skaičiuoja nuo 2017-07-09 (30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos). Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pozicijos, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas atsiskaitys iki 2017-12-31, laikė nepagrįstais, nes jokių tokį susitarimą buvus patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Teismas nustatė, kad ieškovas palūkanas paskaičiavo iki 2019-05-31, t. y. iki bylos iškėlimo teisme dienos (priimant teismo įsakymą buvo išspręstas pareiškimo priėmimo klausimas), todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl dvigubų palūkanų. Teismas, įvertinęs konkrečias aplinkybes, pateiktus skaičiavimus, minėtas įstatymo nuostatas, ieškovui iš atsakovo už pradelstą apmokėti skolą iki bylos iškėlimo teisme dienos priteisė 103,80 Eur palūkanas.

6. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 451,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (16,00 Eur + 435,00 Eur) (CPK 93 str. 1 d.). Priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimti, protingumo ir teisingumo principus, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Teismas nurodė, kad tokį bylinėjimosi išlaidų dydį iš dalies nulėmė ir pačio atsakovo veiksmai. Ieškovas (kreditorius) prieš tai į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas priėmė teismo įsakymą (ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos tuo metu buvo tik 123,00 Eur), tačiau atsakovas (skolininkas) pareiškė prieštaravimus visa apimtimi, nors nagrinėjant bylą ieškinį dalyje dėl pagrindinės skolos jau pripažino. Gavus atsakovo prieštaravimus teismo įsakymas buvo panaikintas ir ieškovas turėjo gindamas savo teises reikšti ieškinį, t. y. patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų ieškinio parengimui, įrodymų rinkimui, atstovavimui posėdyje. Pats atsakovas byloje patyrė 400,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t. y. jis pats vertino, jog toks bylinėjimosi išlaidų dydis (iš esmės lygus ieškovo) šioje byloje būtų pagrįstas ir protingas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovui iš atsakovo priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo priteistų sumų mokėjimą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių tokį prašymą patvirtinančių įrodymų (apie savo turtinę padėtį, darbingumą ir pan.). Teismas nurodė, kad neturi jokių duomenų išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra išimtinai sunki, dėl kurios būtų tikslinga išdėstyti priteistos skolos mokėjimą. Atsakovas turėjo daugiau nei pakankamai laiko įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 sprendimą dalyje dėl 103,80 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 695,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 451,00 eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Š. naudai pakeisti ir ieškovo reikalavimą dėl 103,80 Eur palūkanų priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą, ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 695,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (20190531) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuoti ne nuo 695,80 Eur sumos, o nuo 592,00 Eur skolos sumos, o 451,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. Š. naudai sumažinti iki 200,00 eurų, atmetant ieškovo reikalavimą priteisti 15,00 Eur ir dalį nuo 150 eurų sąskaitos už antstolio tarpininkavimo paslaugas bei sumažinant kitas ieškovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar šalių susitarimu atsiskaitymo diena buvo nustatyta, nors šias aplinkybes turėjo nustatinėti, kadangi ieškovo ir atsakovo aiškinimai skyrėsi. Atsakovas tvirtino, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas už pašto dėžutes atsiskaitys iki 2017-12-31. Nenustačius šių aplinkybių, netinkamai buvo nustatyta palūkanų, mokėtinų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, suma.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nesutinka su tokiu teismo teiginiu, kadangi tokiu būdu šioje byloje priteisiant palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojamos dvigubos palūkanos, kas nėra teisėta ir pagrįsta.

9.3. Nebuvo jokio pagrindo priteisti ieškovo turėtų išlaidų už antstolio tarpininkavimo paslaugas (16,00 Eur ir dalis nuo 150,00 Eur), taip pat išlaidos už procesinius dokumentus ir atstovavimą priteistos per didelės, nes ginčas nebuvo sudėtingas, be to, teismo posėdis buvo labai trumpas. Pirmos instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsakovas byloje patyrė 400,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t. y. jis pats vertino, jog toks bylinėjimosi išlaidų dydis (iš esmės lygus ieškovo) šioje byloje būtų pagrįstas ir protingas. Tačiau šis teismo argumentas nėra pakankamas teigti, kad atsakovas privalo kompensuoti antstolių tarpininkavimo paslaugas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmų 2019-10-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsiskaitymo iki 2017-12-31. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu nebuvo nustatyta konkreti atsiskaitymo diena, o 2017-06-09 sąskaitoje-faktūroje Serija AS Nr. 000485 atsakovas parašu patvirtino prekių ir sąskaitos gavimą.

10.2. Civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl dvigubų palūkanų priteisimo, visiškai nepagrįsti.

10.3. Pats atsakovas byloje patyrė 400 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t. y. jis pats vertino, jog toks bylinėjimosi išlaidų dydis (iš esmės lygus ieškovo) šioje byloje būtų pagrįstas ir protingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo mažinti ieškovui iš atsakovo priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai atsakovo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas sprendimo dalies, dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl palūkanų skaičiavimo

13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė palūkanų skaičiavimo terminą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas turėjo pareigą su ieškovu atsiskaityti 2017-07-09, nebuvo ištirtas, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad už laikotarpį nuo 2017-07-09 iki teismo įsakymo priėmimo 2019-05-31, terminas įvykdyti prievolę yra pradelstas 22,5 mėn. Atsakovas teigia, kad šalių susitarimas buvo apmokėti sąskaitą iki 2017-12-31, nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamos palūkanos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Atsakovas neginčija sprendimo dalies, kuria teismas nustatė, kad abi šalys veikė verslo tikslais (individualios veikslo pagrindu).

15. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

16. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, t. y. visas bylos aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, tik įvertina įrodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes.

17. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarimas apmokėti ieškovo atsakovui išrašytoje 2017-06-09 sąskaitoje-faktūroje Serija AS Nr. 000485 nurodytą sumą iki 2017-12-31. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių susitarimu nebuvo nustatyta konkreti atsiskaitymo diena 2017-06-09 sąskaitoje-faktūroje Serija AS Nr. 000485. Atsakovui parašu patvirtinus prekių ir sąskaitos gavimą, taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas 103,80 Eur palūkanas paskaičiavo nuo 2017-07-09 (30 kalendorinių dienų nuo 2017-06-09 sąskaitos gavimo dienos) iki 2019-05-31 (iki bylos iškėlimo teisme dienos (priimant teismo įsakymą buvo išspręstas pareiškimo priėmimo klausimas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, už kurį turėjo būti paskaičiuotos palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų

19. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Apelianto nuomone, negali būti skaičiuojamos dvigubos palūkanos.

20. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 24 punktas). Kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005).

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, pagrįstai tenkino reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

22. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo priteisti ieškovo turėtų išlaidų už antstolio tarpininkavimo paslaugas (15,00 Eur)ir 150,00 Eur (į šią sumą įeiną tarpininkavimas bandant spręsti ginčą taikiai, už pasiruošimą bylą nagrinėti 2019-09-19 teismo posėdyje ir atstovavimą šiame posėdyje), taip pat atsakovo manymu teismas iš jo priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, nes ginčas nebuvo sudėtingas, be to, teismo posėdis buvo labai trumpas.

23. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbias aplinkybės, į kuriuos turi būti atsižvelgiama.

24. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovas A. Š. už pareikštą ieškinį sumokėjo 16,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 435,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (15,00 Eur už antstolio tarpininkavimo paslaugas išieškant skolą ikiteismine tvarka, 100,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 170,00 Eur už ieškinio parengimą, 150,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bei už tarpininkavimą bandant ginčą spręsti taikiai).

25. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovo turėtos išlaidos už antstolio tarpininkavimo paslaugas (15 Eur), nes šios išlaidos patirtos ikiteisminėje stadijoje siekiant išieškoti iš atsakovo skolos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo šalys yra ūkio subjektai. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas vėlavo sumokėti skolą už atsakovo suteiktas paslaugas. Akivaizdu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent dėl atsakovo kaltės, jo vengimo vykdyti prievoles, ieškovas patyrė skolos išieškojimo išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir šios išlaidos jam privalo būti atlygintos.

26. Taip pat nėra pagrindo laikyti ir kitas ieškovo patirtas išlaidas per didelėmis. Atsižvelgiant į Rekomendacijas, spręstina, kad ieškovui iš atsakovo buvo priteista net 6,5 karto mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis (2934,75 Eur) už ieškovui suteiktas atitinkamas paslaugas, kas negali būti laikoma nepagrįstai didele iš atsakovo priteista suma.

27. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentu, kad 451 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neproporcingos atsižvelgiant į ieškinio sumą, pažymi, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos, ieškovo atstovas turėjo parengti įstatymo reikalavimams atitinkantį ieškinį ir kitus su byla susijusius procesinius dokumentus. Be ieškinio parengimo ieškovo atstovas turėjo atlikti jam pateiktų dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultuoti klientą, surinkti tinkamus dokumentus, atlikti tarpininkavimo paslaugas siekiant ginčą išspręsti taikiai. Pastarasis veiksmas negali būti laikomas pertekliniu ar nereikalingu teikiant ieškovui teisines paslaugas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės savo įsiskolinimo neneigė. Taigi, net ir atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, ginčas nesudėtingas, nėra pagrindo pripažinti, kad priteista iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma yra neteisingo dydžio. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovo kaltės, kuomet jis geranoriškai nesutiko sumokėti skolos ieškovui. Taip pat sutiktina su ieškovu, kad pats atsakovas byloje patyrė 400,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t. y. jis pats vertino, jog toks bylinėjimosi išlaidų dydis (iš esmės lygus ieškovo) šioje byloje būtų pagrįstas ir protingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo vertinimu, nebuvo pagrindo ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės baigties

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje, todėl skundžiamos sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų, spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rita Kisielienė