Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8903-1137/2021 pagal ieškovės P. teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei L. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021-12-02 ieškovė teismui padavė pareiškimą, kuriuo nurodė, kad atsisako ieškinio, nes atsakovė 2021-11-23 atlygino žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje nutarties dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

3. Bylos nagrinėjimo dalykas - bylinėjimosi išlaidų, nutraukus bylą, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė P. teritorinė ligonių kasa 2021-10-18 ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovės L. M. žalos atlyginimą, o 2021-12-02 ieškovė teismui padavė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad atsakovė žalą atlygino. Pirmosios instancijos teismas 2021-12-07 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Įvertinęs ieškovės nurodytą ieškinio atsisakymo priežastį, tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos - 25 procentai žyminio mokesčio (4,25 Eur) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu (6,38 Eur), priteistinos iš atsakovės. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos jai yra didelė finansinė našta.

5. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 96 straipsnio nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.

6. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė P. teritorinė ligonių kasa 2021-12-02 ieškinio atsisakė todėl, kad atsakovė L. M. prievolę įvykdė jau po bylos iškėlimo teisme ir dėl to neliko teisinio bei faktinio pagrindo ieškovės ieškiniui, todėl darytina išvada, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra pati apeliantė. Be to, įvertintina aplinkybė, kad, ieškovės teigimu, 2021-08-30 registruota siunta atsakovei siųstas raginimas savanoriškai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, pašte nebuvo atsiimtas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nebuvo apdairi bei rūpestinga. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ieškovė P. teritorinė ligonių kasa yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl, ieškovei atsisakius ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

8. Kaip minėta, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl P. teritorinei ligonių kasai atsisakius ieškinio, teismas pagrįstai žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendė, o tik sprendė dėl 25 procentų nesumokėto žyminio mokesčio priteisimo valstybei. Be to, byloje nustatyta, kad teismas patyrė 6,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims.

9. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tokia suma nepriteisiama ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2020-01-23) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 6,38 Eur, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai turi būti priteistas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

10. Apeliantė prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios finansinės padėties, tačiau apeliantė L. M. iš esmės neatskleidė savo turtinės padėties - nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tuo nepagrindė atskirojo skundo teiginio apie sunkią materialinę padėtį. Konstatuotina, kad vien pateikta P. miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2021-12-10 pažyma nesuteikia pagrindo teisingai įvertinti apeliantės materialinės padėties, todėl daryti išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis yra itin sunki ir ji atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, nėra pakankamo pagrindo.

11. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.