Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-03-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-35-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
A6.-35-1100/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02181-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. B.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Marius Vaška
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-35-1100/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02181-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Tomui Baranauskui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi nuo 2013 m. birželio 17 d., žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI (nuo 2020 m. rugsėjo 9 d.), kurių Bendrovė negalės laiku įvykdyti, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo (inicijuoti nemokumo procesą), taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte. VMI 2021 m. kovo 30 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu mokėjimo terminas buvo suėjęs 9 839 177,56 Eur sumai.

R. B. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

R. B. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad nepadarė to, kaip buvo VMI pareiškime parašyta, kad įmonės vadovas turėjo pats kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvo įvairių skolų, bet nebuvo tokia padėtis, kuri galėjo sužlugdyti įmonę. Rizikų yra, verslas yra verslas, didžiojoje daugumoje atvejų galima rasti išeičių, dėl to ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvo daromi įmonės turto vertinimai, įmonėje buvo daug turto, kurios viršijo skolas, todėl nematė pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovu jis buvo nuo 2007 m. sausio mėn. Įmonė užsiėmė patalpų nuoma, statyba, renovavimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, Bendrovė buvo skolinga VMI, bet nesutiko su tokio dydžio skola, bandė išdėstyti skolą. VMI nesutiko, buvo teikti prašymai, dėl kai kurių skolų nesutiko Bendrovė. Vyko teisminiai ginčai. Įmonės finansinė padėtis nebuvo ideali, buvo skolų, bet galima buvo iš to išeiti – atsiskaityti su visais skolininkais. Matydami, kad dėl kažkokių grafikų sudarymo įmonei nesiseka, padavė daug skelbimų dėl nekilnojamo turto pardavimų didesnėmis sumomis nei 5000 ar 10 000 Eur. Tačiau įmonė nespėjo parduoti nekilnojamą turtą. Įmonė turi apie 60–70 nekilnojamojo turto patalpų, jie įkeisti, bet hipoteka likusi tik viename banke „Luminor“. Skola buvo nedidelė – apie 3 mln., buvo įkeitimai, bet kalbėjo, kad įkeistas turtas daug kartų viršija paskolos likutį. Jei būtų turėję laiko pasiderinti dėl turto pardavimo, būtų viskas kitaip. Bet taip teismas nusprendė. Įmonė turi įvairių patalpų ir stambių nuomininkų, pvz., „M.“, „P.“, „R.“. Iš patalpų nuomos įmonė gauna pelną, taip pat yra turtas, tai negali prašyti iškelti bankroto bylą. Nežino, pagal kokius duomenis buvo skaičiuojamas 1000 Eur įmonės grynasis pelnas Skola galbūt kažkokia ir buvo, bet nesutiko su priskaičiuota suma. Rašė VMI berods 3 prašymus dėl skolų įmokų išdėstymo, bet vis kas nors netiko. Nebūtų lengva išsimokėti, per pusę metų sumokėti 10 mln. būtų sudėtinga, bet išeičių atsiskaityti buvo, įvertinus turto pardavimą.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 10 863 552,83 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

Mokestinė nepriemoka nustatyta atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą ir nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Dėl mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių vyko mokestinis ginčas, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Pareiškime taip pat nurodyta, kad atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimas pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių. Taigi, viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. VMI teigimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia šios aplinkybės: antstolių informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 13 d. iš Bendrovės buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, bendra antstolių išieškoma suma – 59 314 151,97 Eur. Taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovė turi 1 transporto priemonę, kuri nėra išregistruota. Paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2019 metus viso turto vertė nurodyta 91 193 878,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 41 315 637,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė gavo 3 254 019,00 Eur pajamų, o Bendrovės grynasis pelnas buvo 1 177,00 Eur. VMI teigimu, įvertinus tai, kad antstoliai vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės jau nuo 2016 metų, kas patvirtina negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių, Bendrovė laikytina neabejotinai nemokia nuo 2020 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo JANĮ ir šiame įstatyme pateiktas nemokumo būsenos apibrėžimas.

Pareiškime pažymima, kad priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2016 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu Bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. VMI manymu, R. B. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma jau nuo 2020 m. sausio 1 d., kadangi vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos Bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti.

R. B. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d., taigi Bendrovė tapo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad R. B. vėliausiai nuo 2020 m. sausio 1 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Pareiškime taip pat pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 21 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI pareiškimą ir tai įrodo, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Prie pareiškimo pridedami priedai (1 t., b. l. 2–3).

Šalies argumentai

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad iš 2019 m. Bendrovės balanso matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. turėjo 64 995 740 Eur vertės ilgalaikio nekilnojamojo turto (pastatai ir statiniai – 47 730 055 Eur, žemė – 5 265 685 Eur vertės, ilgalaikės investicijos – 12 mln. Eur), 26 198 138 Eur vertės trumpalaikio turto (žaliavos medžiagos komplektavimo detalės – 694 628 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 25 447 480, pinigai ir jų ekvivalentai – 56 030 Eur). Bendrovė 2019 metais turėjo 49 878 241 nuosavo kapitalo. Pagal atsakovės 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovė gavo 1 177 Eur pelną. Iš 2019 metais atsakovės finansinių dokumentų matyti, kad Bendrovės finansinė būklė, palyginus 2019 ir 2018 metų duomenis, pablogėjo: sumažėjo atsakovės turto vertė ir grynasis pelnas (2018 m. atsakovė turėjo 93 345 674 Eur vertės turto ir gavo 1 574 Eur grynojo pelno). Atsakovė pateikė 2021 m. kovo 31 d. balansą, pagal kurį Bendrovė turi 98 481 751 Eur vertės ilgalaikio turto, 17 745 507 Eur vertės trumpalaikio turto, mokėtinų sumų ir kitą įsipareigojimų – 71 558 132 Eur. Pagal 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovė 2020 metais gavo 7608 Eur, 2021 metais – 44 521 Eur pelno. Nutartyje pažymima, kad Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 metais buvo 41 315 637 Eur, 2020 metų balanso duomenimis – 72 248 231 Eur. t. y. atsakovės įsipareigojimai per metus padidėjo daugiau negu 30 mln. Eur. Teismas nutartyje pažymi, kad VMI teisingai nurodo, kad abejotina, ar atsakovės pateiktame 2021 m. kovo 31 d balanse nurodyti teisingi duomenys. Balanse nurodyta, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 604 346 Eur, bet iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė skolinga pareiškėjai daugiau negu 10 mln. Eur. Taigi nustatyta apie 6,5 mln. Eur neatitiktis. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendra visų atsakovės įsipareigojimų suma didesnė negu 75 mln. Eur. Nors atsakovė turi turto (91 193 878 Eur vertės), ji negali įvykdyti prievolių. Teismas, atsižvelgdamas į VMI nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nemoki įmonė. Nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, todėl iškėlė bankroto bylą (1 t., b. l. 15–18).

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartis palikta nepakeista (1 t., b. l. 19–32).

Atstovas advokato padėjėjo pateikė dokumentus: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį, kuria priimtas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje; 2021 m. liepos 12 d. UAB „Konsauditas“ konsultacinę išvadą, kurios objektas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gebėjimas laiku ir visiškai vykdyti savo skolinius įsipareigojimus (mokumas) (4 t., b. l. 160–211).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju R. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad R. B. nuo 2007 m. sausio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šios bendrovės vadovas (1 t., b. l. 9 antra pusė). R. B. teismo posėdžio metu teigė, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto, nes, jo vertinimu, bendrovės padėtis nebuvo tokia, dėl kurios reiktų inicijuoti bankroto bylą.

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (1 t., b. l. 15–18). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą (1 t., b. l. 19–32). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 nurodyta, kad iš 2019 m. bendrovės balanso matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. turėjo 64 995 740 Eur vertės ilgalaikio nekilnojamojo turto (pastatai ir statiniai – 47 730 055 Eur, žemė – 5 265 685 Eur vertės, ilgalaikės investicijos – 12 mln. Eur), 26 198 138 Eur vertės trumpalaikio turto (žaliavos medžiagos komplektavimo detalės – 694 628 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 25 447 480 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 56 030 Eur). Bendrovė 2019 metais turėjo 49 878 241 nuosavo kapitalo. Pagal atsakovės 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovė gavo 1177 Eur pelną. Iš 2019 metais atsakovės finansinių dokumentų matyti, kad bendrovės finansinė būklė, palyginus 2019 ir 2018 metų duomenis, pablogėjo: sumažėjo atsakovės turto vertė ir grynasis pelnas (2018 m. atsakovė turėjo 93 345 674 Eur vertės turto ir gavo 1574 Eur grynojo pelno). Nutartyje pažymima, kad bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 metais buvo 41 315 637 Eur, 2020 metų balanso duomenimis – 72 248 231 Eur. t. y. atsakovės įsipareigojimai per metus padidėjo daugiau negu 30 mln. Eur. Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-708-803/2022 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo) esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. bendrovės 2019 m. metinę finansinę ataskaitą, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą (R. B. aktyviai dalyvavo šioje civilinėje byloje, taigi jam buvo žinoma apie VMI pateiktus dokumentus).

Iš VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad bendrovė vien VMI buvo skolinga mokesčių ir rinkliavų už daugiau kaip 5 mln. Eur (neįskaitant baudų ir delspinigių) ir daugiau kaip 9 mln. Eur (įskaitant baudas ir delspinigius). Byloje nenustatyta, kad bendrovė turėjo finansinių galimybių laiku atsiskaityti su VMI. Šiame kontekste pasakytina, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje Nr. eA-2271-556/2020 atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą, taip galutinai išspręsdamas mokestinį ginčą byloje tarp bendrovės ir VMI. Taigi buvo patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas kreditoriui – VMI, o jau nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. bendrovė galėjo imtis priemonių pradėti atsiskaityti su VMI. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų padengta bent didžioji skolos dalis VMI. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-708-803/2022 esančio VMI 2021 m. sausio 13 d. pranešimo matyti, kad VMI informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei neįvykdžius šiame rašte nurodytos prievolės, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. VMI pateikė teismui dokumentus, kuriais VMI 2021 m. pirmą ketvirtį atsisakė vertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimus, nes prie prašymų nebuvo pateikti būtini dokumentai (5 t., b. l. 20–50). Taigi R. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinojo apie VMI ketinimą, esant tam tikroms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesiėmė pakankamai priemonių (net neorganizavo privalomų dokumentų pateikimo), kad bendrovė realiai galėtų susitarti su VMI dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo. Kita vertus, tai kartu patvirtina ir tą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku (pareikalavus VMI) neturėjo objektyvių galimybių atsiskaityti su VMI, t. y. bendrovė buvo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 punkto prasme.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi nemažai nekilnojamojo turto objektų, kita vertus, pats R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalis iš jų yra įkeista (pritaikyta hipoteka). Taigi akivaizdu, kad bendrovei dalies priklausančių nekilnojamojo turto objektų realizavimas apsunkintas. Be to, nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių po 2020 m. rugsėjo 9 d. R. B. negalėjo imtis realių aktyvių veiksmų siekdamas realizuoti bent dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuojamų nekilnojamojo turto objektų, kad būtų padengta skola VMI. Vien skelbimų apie parduodamus bendrovės nekilnojamojo turto objektus pateikimas nepakanka pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo aktyvus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengtų VMI skolą. Be to, vien tai, kad bendrovė turi nekilnojamojo turto objektų, savaime nepatvirtina, kad ji realiai gali atsiskaityti su kreditoriumi, o šiuo atveju nustatyta, kad bendrovės grynasis pelnas bylai reikšmingu laikotarpiu buvo itin mažas, ji nedisponavo pinigais ar kitokiu likvidžiu (greitai parduodamu) turtu.

Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais dokumentais nustatyta, kad bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 metais buvo 41 315 637 Eur, 2020 metų balanso duomenimis – 72 248 231 Eur. t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai per metus padidėjo daugiau negu 30 mln. Eur. Be to, antstoliai bylai reikšmingu laiku išieškojo iš bendrovės nemažą pinigų sumą. Taigi bendrovė finansinius įsipareigojimus turėjo ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams. Tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija taip pat parodo, kad bendrovė realiai negalėjo laiku atsiskaityti su VMI. Nenustatyta, kad VMI pavyko išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės banko sąskaitų ar pasitelkus antstolius.

Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad R. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Teismas nesutinka su R. B. atstovo teiginiu, kad šiuo atveju nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia padaryti šį administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. B. buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, kuri beje yra didelė, VMI. Kita vertus, R. B., kaip bendrovės vadovas, nedarė jokių realių veiksmų, kurie patvirtintų, jog bendrovė siekia atsiskaityti su VMI. Užuot kreipęsis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, R. B., nepateikdamas visų reikiamų dokumentų, prašė VMI išdėstyti / atidėti skolos mokėjimą. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedėjo. realių pastangų susitarti su VMI. Kaip minėta, vien skelbimų apie parduodamus bendrovės nekilnojamojo turto objektus pateikimas nepakanka pripažinti, kad R. B. buvo aktyvus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengtų VMI skolą. Esant aptartai bendrovės finansinei situacijai, dideliems įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, vien R. B. subjektyvus manymas, kad jo vadovaujama bendrovė galėjo atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais laiku, nelaikytinas kaip pakankama aplinkybe pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas nesuprato ir negalėjo suprasti, jog buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B. gerai žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę ir kad bendrovė negalės laiku atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

R. B. atstovo advokato padėjėjo pateikti duomenys (4 t., b. l. 160–211), kuriuose iš esmės sprendžiamas ginčas dėl kreditinio įsiskolinimo dydžio sumos nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas (šis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021) ir tai nepaneigia R. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-912/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (4 t., b. l. 162–163), taip pat neįrodo, kad bendrovė nebeliko skolinga VMI. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 2022 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino kreditorės VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau VMI reikalavimas dėl skolos minėtai bendrovei yra galiojantis.

Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 (atnaujinta administracinė byla Nr. eP-23-815/2022). Kita vertus, pastebėtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atnaujinti procesą iš esmės yra grindžiamas aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei BUAB „G.“ iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 228 674,12 Eur skolą, taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes turi teisę į PVM atskaitą. Administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 buvo vertinamas ne tik sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „G.“, bet ir daug kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su kitomis bendrovėmis, o pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga sumokėti daugiau kaip 6 mln. Eur PVM. Teismo vertinimu, net ir priėmus palankų sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atnaujintoje administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022, nėra pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės dydis VMI bylai reikšmingu laiku gerokai sumažėtų. Teismas taip pat nenustatė, kad kitos administracinės bylos tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI paneigia išvadą, jog bendrovė bylai reikšmingu laiku galėjo laiku atsiskaityti su VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad R. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien R. B. ir jo atstovo nesutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu savaime nereiškia, kad R. B. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. B. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 60–76). Teismas nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (1600 Eur). Taikyti R. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 160 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1600 Eur (tūkstančio ir šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

R. B. paskirtos 1600 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-35-1100/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis