Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-422-258/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
2A-422-258/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03228-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Rita Kisielienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
V. L.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-422-258/2012 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03228-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

teisėjų Ritos Kisielienės (pranešėjos), Andrutės Kalinauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L., įstatyminės M. M. atstovės, ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė teismo prašė: priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą M. M. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-28 sprendimu buvo nutraukta V. L. ir D. M. santuoka bendru sutarimu. Šalys susitarė, kad atsakovas mokės nepilnamečiui vaikui M. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt per mėnesį. Nuo priimto teismo sprendimo praėjo 5 metai ir skiriama išlaikymo suma per maža patenkinti bent minimalius 7 metų vaiko poreikius. V. L. gaunamas darbo užmokestis yra 700,00 Lt per mėnesį, nuosavo būsto neturi, todėl nuomojasi už 450,00 Lt/mėn neįskaitant komunalinių mokesčių. Nuo 2010 m. vaikas pradėjo lankyti mokyklą futbolo būrelį, už kurį reikia mokėti 120,00Lt/mėn. Vaikas nori daugiau lankyti būrelių, tačiau V. L. šių vaiko norų įgyvendinti negali. V. L. pateikia bendrą išlaidų paskaičiavimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies - sutinka mokėti vaikui 250,00 Lt išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Teigė, kad dirba UAB „Nuotekų valymas", kur jo vidutinis gaunamas darbo užmokestis sudaro 435,00Lt/mėn. Pažymi, kad yra sudaręs santuoką su R. L., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra G., kurią augina ir turi išlaikyti. Pažymi, kad jo 2008 m. įsigytas Vilniuje butas yra įkeistas bankui ir kas mėnesį jis privalo sumokėti apie 1000,00Lt dydžio kredito įmokas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, teismas turėtų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo išlaikant vaiką konstatuojant, jog V. L. turi pareigą mokėti didesnę dalį išlaikymo. Pažymėjo, kad visos ieškinyje nurodytos išlaidos skiriamos vaiko išlaikymui yra pramanytos, siekiant pasipelnyti iš atsakovo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad apsilankymo metu pas V. L. nustatyta, kad nepilnametis vaikas su mama gyvena vieno kambario su visais patogumais nuomojamame bute,

berniukui sudarytos sąlygos gyventi ir mokytis. Vaikas mokosi E. P. pagrindinėje mokyklos 1 klasėje, lanko futbolo būrelį (mėnesinis mokestis 120,00 Lt), dažnai serga peršalimo ligomis. Atsakovas savo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas. Vaikui skiriama 150,00 Lt išlaikymo suma nebegali patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimu ieškovo įstatyminės atstovės ieškinį tenkino iš dalies - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-28 sprendimą pakeitė, priteisiant nuo 2011-04-05 iš atsakovo D. M. M. M. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo 180,00 Lt žyminio mokesčio ir 16,67 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovės 6,48 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-28 sprendimu V. L. ir D. M. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šalys sulygo, kad atsakovas mokės nepilnamečiui vaikui M. M. išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 150,00 Lt. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad V. L. gaunamas darbo užmokestis 2010 m. balandžio-spalio mėn. laikotarpiu vidutiniškai 693,00Lt, 2010 m. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto neturi, o D. M. gaunamas darbo užmokestis 2010 m. liepos mėn. - 2011 m. liepos mėn. laikotarpiu vidutiniškai 1051,11Lt, nuo 2009-01-22 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį mokamos po 285,74 eurų/mėn. įmokos. Taip pat nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką ir augina (duomenys neskelbtini) gimusią nepilnametę dukrą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei V. L., tiek dėl gaunamo darbo užmokesčio, tiek dėl to, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - butą tuo tarpu ieškovė sus sūnumi nuomojasi butą. Pažymėjo, jog atsakovo kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios jo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui mažinti, o laikytina aplinkybe, rodanti atsakovo turtinės padėties pagerėjimą po santuokos nutraukimo su V. L. (LAT nutartis Nr. 3K-3-345/2006). Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis neturi jokių objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas, taip siekiant patenkinti ne tik minimalius fiziologinius nepilnamečio vaiko poreikius (LAT nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėjo, kad tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgdamas į konstatuotas aplinkybes, teismas sprendė, kad, vadovaudamasis CK 3.201 str., atsakovo teikiama išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui turi būti didinama nuo 150,00 iki 500,00 Lt.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.1.117-119) apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo D. M. M. M. išlaikymui po 250,00Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas neteisingai taikė LR CK 3.192 str. 2 ir 3 d., nes netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo ir V. L. turtinę padėtį. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (LAT 2005-05-11 nutartis Nr. 3K-3-306/2005). Atsakovas sudaręs kitą santuoką ir joje turi nepilnametę dukrą kurią turi pareigą išlaikyti. Kas mėnesį atsakovo gaunamos

pajamos skiriamos šeimos prasimaitinimui, būsto išlaikymui, sveikatos stiprinimui, profilaktikai, vitaminams, būsto kreditui padengti, transporto išlaidoms, kitų bent minimalių šeimos poreikių tenkinimui. Todėl, įvertinus pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant V. L. pareigą mokėti didesnę nepilnamečiui sūnui reikalingo išlaikymo dalį.

2. Teismas pažeidė LR CPK 185 str. - įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. L. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus - kad per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia net 1400,00Lt, nors jos kasmetinės pajamos sudaro tik 700,00Lt. Byloje nėra jokių duomenų apie išskirtinius sūnaus poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 128-132) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį - V. L. gaunamą darbo užmokestį, aplinkybę, kad ji neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jog V. L. darbo užmokesčio nepakanka nepilnamečiui sūnui išlaikyti, jai padeda artimieji atsiųsdami pinigų, o atsakovas yra įsigijęs butą naujos statybos name, turi kelias transporto priemones. Ieškovės nuomone, atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra net didesnis nei teismo sprendime nustatyta 1051,11Lt suma, nes teismo metu iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaitoma įsiskolinimo suma bei laikinas išlaikymas, kuris buvo nustatytas teismo kaip laikinosios apsaugos priemonės. Todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2003-10-29 nutartis Nr. 3K-3-1017/2003, 2004-01-07 nutartis Nr. 3K- 3-5/2004 ir t.t.).

2. Dėl amžiaus ieškovo poreikiai pakito, todėl priteista iš atsakovo 150,00 Lt kas mėnesį išlaikymo suma yra per maža. Vaiko poreikiai buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, kuriems patenkinti pateiktas apytikslis paskaičiavimas reikalingų lėšų.

3. Tai, jog apeliantas kas mėnesį gaunamas lėšas turi skirti ir kitos šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo sūnui priteisti mažesnį išlaikymą. Pažymi, kad apelianto turtinės padėties ir pirmosios instancijos teismo nustatyto 500,00Lt dydžio išlaikymo sūnui proporcingumas nepaneigia tai, kad atsakovas privalo išlaikyti kitą vaiką.

4. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl būdamas jaunu ir sveiku vyru, atsakovas negali imtis priemonių, kad gautų didesnes pajamas (LAT 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3- 294/2010, 2010-02-09 nutartis Nr.3K-3-71/2010 ir t.t.). Atsakovo bendro pobūdžio samprotavimai apie jo prastą turtinę padėtį nesudaro pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygiomis dalimis. Priešingai, objektyviai egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant atsakovui didesnę tenkančią dalį išlaikymo prievolėje. Be to, atsakovo siūloma 250,00 Lt dydžio išlaikymo suma yra nepakankama patenkinti bent minimalius ieškovo poreikius, o 500,00 Lt - galės patenkinti ir ieškovo dalį gebėjimų lavinimo poreikį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kilusio ginčo esmė - dėl pakitusių nepilnamečio vaiko poreikių teisingo dydžio jo išlaikymui priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų

praktikoje" 11 p. nustatyta, kad pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Šio nutarimo 8 p. konstatuota, kad įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Dėl vaiko poreikių nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 9 p. pažymėta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai suvokia vaiko poreikių, kurie tenkinami ir kuriuos būtina ir reikėtų tenkinti gavus išlaikymą pagrindimą ir išlaikymo šalims dydžio nustatymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, kuriuose detalizuojami vaiko poreikiai ir jiems skiriamos ar reikalingos tuos poreikius įgyvendinti piniginės lėšos (b.1.1-4, 19, 20, 55-57, 111-113). Pažymėtina, kad apeliantas nekonkretizuoja, kokius nepilnamečio vaiko poreikius laiko išskirtiniais, taip pat nepateikia įrodymų, kad atitinkamos vaiko poreikių tenkinimo išlaidos yra nepagrįstos ar mažesnės. Be to, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui yra mažesnis, nei būtų priteistinas pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pagal pateiktus rašytinius įrodymus tinkamai nustatyti būtini nepilnamečio vaiko - ieškovo poreikiai (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) ir, vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d. jų tenkinimo piniginis dydis, kuris atitiktų tėvų (šalių) turtinę padėtį, ir būtų ne mažesnis nei 800,00 Lt per mėnesį.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo ir nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 10 p. nustatyta, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą pensiją stipendiją socialinę pašalpą pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Vidutinis jo darbo užmokestis nuo 2010 m liepos mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio buvo 972,08 Lt (b.l. 86), tuo metu kai ieškovės laikotarpiu nuo 2010-04-08 iki 2011-05-01 buvo 799 Lt, o nuo 2011-05-24 iki 2011-07-01 - 772,74 Lt (b.l. 91-92). Atsakovui nuo 2009-01-22 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14), o ieškovė nuosavo nekilnojamojo turto neturi (b.l. 12). Siekdama užtikrinti sau ir vaikui gyvenamąjį plotą ji priversta nuomotis butą (b.l. 15-16). Nors į bylą pateikta kreditavimo sutartis rodo, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui ir kas mėnesį jam turi mokėti įmokų mokėjimo grafike

nurodytas įmokas (b.1.41-53), tačiau būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios jo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui mažinti, o laikytina aplinkybe, rodančia atsakovo turtinės padėties pagerėjimą po santuokos nutraukimo su V. L. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), butas įsigytas 2009-01-22) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė ir tai, kad atsakovas, būdamas sveikas ir jaunas vyras, ne visą laiką dirbo, nors galėjo gauti pajamas (b.l. 84). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad būtina vadovautis teismų praktika vertinant šį kriterijų, t.y. vertintina, kokių priemonių šalis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis neturėjo ir neturi jokių objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 10 p. konstatuota, kad nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų kaip vertino tai, kad atsakovas kitoje santuokoje augina (duomenys neskelbtini) gimusią mergaitę. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, bylos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bendrąją taisyklę aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitą asmenį, kurio išlaikymo prievolės 2005 m. teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau šiuo atveju atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis, be šalių sūnaus, išlaiko dar nepilnametę dukrą gimusią antroje santuokoje, nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Įvertintina tai, kad atsakovas po santuokos su ieškove nutraukimo įsigijo nekilnojamojo turto, o pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą dalijasi su jos motina.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Atsakovas neginčija savo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui, tačiau nurodo, kad jis turi išlaikyti dar vieną vaiką - dukrą G. gim. (duomenys neskelbtini). Todėl didesnis išlaikymas sūnui turėtų būti priteistas iš jo motinos, o atsakovas galėtų mokėti 250,00 Lt dydžio išlaikymo išmokas kas mėnesį.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad minimaliems, bet būtiniems nepilnamečio vaiko - ieškovo poreikiams tenkinti, vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d., reikalingas išlaikymo dydis yra ne mažesnis nei 800,00 Lt.

Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Atsakovo sūnui (gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7) yra 9 m., o dukrai (gim. 2010 m.) yra 2 m., taigi sūnaus poreikiai (mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), gerokai didesni nei atsakovo dukrai, todėl mažinti atsakovo prievolės mokėti išlaikymą sūnui negalima. Jos negalima mažinti ir dėl aukščiau aptartų aplinkybių dėl atsakovo geresnės turtinės padėties, nei ieškovės. Be to, nustatant šalims išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kas rūpinasi kasdienine vaiko priežiūra ir ugdymu. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Nagrinėjamu atveju M. M. gyvena su savo motina, taigi jai tenka pagrindinė išlaidų našta užtikrinant visų būtinų berniuko poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Lt per mėnesį išlaikymas iš atsakovo D. M. sūnui M. M. yra proporcingas berniuko ir tėvo turtinei padėčiai, todėl paliekamas nepakeistas.

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą tačiau nepateikus atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis prašymas nėra svarstomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Alma UrbanavičienėRita KisielienėAndrutė Kalinauskienė