Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. B., jo artimajai giminaitei (mamai) M. B. ir gynėjui advokatui J. J. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, turinčiam vidurinį profesinį išsilavinimą, nedirbančiam, neįgaliam (nustatytas 40 % darbingumas), neteistam (Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje),

dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B. 2020 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.19 val., įžūliu elgesiu, susijusiu su turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą mėtydamas į daugiabučio namo kiemą įvairius daiktus ir betono gabalus, apgadino du nukentėjusiojo A. S. automobilius (apgadino automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir variklio dangčio plastmasinę apdailos detalę; apgadino automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį bamperį ir priekinį dešinės pusės žibintą) ir padarė nukentėjusiajam A. S. bendrą 1248 eurų dydžio turtinę žalą.

2.1. Teisiamojo posėdžio metu asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. B. parodė, kad tikslios datos negali nurodyti, bet tai buvo rudenį, gali būti, kad 2020 m. spalio 19 d. apie 19.30–20.30 val. Tuo metu jis buvo savo namuose, bute. Nepamena, ką tuo metu darė, bet pas jį atvyko policijos pareigūnai. Nepamena, ar mėtė daiktus per buto langus prieš policijos pareigūnų atvykimą, bet gali būti, jog mėtė ir dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Daiktus mėtė dėl to, kad buvo supykęs, nes policija pas jį važinėja. Mėtydamas daiktus per langus galėjo apgadinti kaimyno automobilius. Šio kaimyno jis nepažįsta, su juo susipykęs nebuvo. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl sugadinto turto. Gydomas stacionare šiuo metu jis jaučiasi geriau, mano, kad jam reikalingas gydymas stacionare.

2.2. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. spalio 19 d. apie 19.30–19.40 val. su žmona būdamas namuose išgirdo triukšmą – krentančių ir dūžtančių daiktų garsus. Suprato, kad kažkas vyksta kieme. Atidarę buto langą pamatė, kad pro M. B. buto (esančio 5 aukšte) langus (pro virtuvės ir kambario langus) mėtomi kažkokie daiktai. Kieme, ant važiuojamosios dalies buvo primėtytų daiktų (išmestas fotelis, paveikslai, drabužiai, statybinės atliekos). Vienas maišiukas su kažkokiu užpildu praskrido pro juos. Taip pat buvo pataikyta į jų automobilius, kurie stovėjo prie namo, prieš langus – pirmiausia betono gabalas pataikė į automobilį „Opel Astra“, o vėliau atšokęs pataikė į „Seat Altea“ (išgirdo garsą, o vėliau pamatė betono gabalą, gulintį prie automobilio). Dėl to jie iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo pas M. B., bet pastarasis neatidarė buto durų. Po to atvyko gydytojai ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, tačiau M. B. daiktus per buto langą mėtė toliau. Jis (nukentėjusysis) buvo išėjęs į kiemą ir patraukė savo automobilius, kad jiems nebūtų padaryta daugiau žalos. Įvykio metu buvo apgadinti abu jų automobiliai – automobiliui „Opel“ buvo apgadintas variklio dangtis (įrėžtas) ir plastmasinė apdaila (įrėžta), o automobiliui „Seat Altea“ buvo išdaužtas priekinis žibintas (jo kampas) ir apgadintas priekinis buferis. Automobilių apgadinimu buvo padaryta apie 1200 Eur dydžio žala, bet automobilių jis nesuremontavo ir išlaidų dar nepatyrė. Automobiliai nebuvo apdrausti savanoriškuoju „kasko“ draudimu. Apie tai, kad M. B. serga jis (nukentėjusysis) žinojo anksčiau, sužinojo tai iš kaimynų, taip pat anksčiau pats matė ir girdėjo, kaip M. B. per atidarytus buto langus šūkavo, rėkavo, garsiai dainavo, mėtė stiklainius ir elgėsi keistai. M. B. žino tik kaip kaimyną. Civilinio ieškinio nereiškia.

2.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. spalio 19 d., vakare. Dirbdamas su kolega H. V. gavo pranešimą, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), šio namo gyventojas iš 5 aukšto mėto įvairius daiktus pro buto langus. Atvykę prie minėto namo pastebėjo kieme išmėtytus įvairius namų apyvokos daiktus (buvo išmesti paveikslai, statybinės atliekos, virtuvės reikmenys), jiems atvykus daiktai pro langus buvo toliau mėtomi. Matė, kad daiktus mėtęs asmuo net nestebėjo, kur juos meta. Buvo mėtomi įvairūs namų apyvokos daiktai, statybinės atliekos (tinkas, betonas), buvo apgadinti keli automobiliai, stovėję prie minėto namo. Jie (liudytojas su kolega) pakilo iki buto, pro kurio langus buvo mėtomi daiktai. Iš ankstesnių pranešimų žinojo, jog šiame bute gyvenantis asmuo turi psichikos sutrikimą. Šis asmuo buto durų neatidarė ir jiems nepavyko įkalbėti, kad jis (bute buvęs asmuo) atidarytų buto duris. Bute buvo girdimas triukšmas, bildesys, matėsi neadekvatus asmens elgesys (asmuo prieidavo prie buto durų, jas padaužydavo, tačiau durų neatidarė). Toks asmens elgesys kėlė pavojų visuomenei, nes bet kas galėjo būti sužalotas, todėl jie nusprendė į butą patekti prievartiniu būdu, išlaužiant buto duris. Atvykus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams ir gydytojams, belaužiant buto duris, bute buvęs asmuo duris atrakino ir jie pateko į buto vidų. Patekę į buto vidų sulaikė bute buvusį asmenį. Šis asmuo bute buvo vienas. Bute buvo išgriauta siena tarp vonios ir virtuvės, buvo netvarka, išmėtyti įvairūs daiktai, statybinės atliekos (ardomos sienos atliekos), o butas buvo beveik tuščias, nes visi daiktai buvo išmesti pro langą. Sulaikytas asmuo buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Vėliau jis (liudytojas) bendravo su sulaikyto asmens mama, kuri gyvena atskirai, soduose ir negalėjo atvykti į įvykio vietą. Apžiūrėjus įvykio vietą butas buvo užrakintas ir buto raktas buvo perduotas namo pirmininkei.

2.4. Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones artimoji giminaitė (mama) M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė, nes gyvena sode, atskirai nuo sūnaus M. B.. Į įvykio vietą jie su sutuoktiniu nuvažiavo kitą dieną (ryte) ir surinko visus išmestus daiktus bei sutvarkė įvykio vietą. Buvo išmestas visas virtuvės kampas, spintelės, baldai, paveikslai, patalynės dėžės. Taip pat jie (liudytoja su sutuoktiniu) buvo bute ir matė, kad bute buvo išgriauta siena tarp virtuvės ir vonios, buvo likę betono gabalai. Sūnui M. B. psichikos sutrikimas nustatytas maždaug nuo 25 metų. Kol jis gydosi, tol jo sveikata gera, bet kai nesigydo ir negeria vaistų, liepia vaistus gerti jai. Kai sūnus gyveno kartu su jais, jie veždavo sūnų susileisti vaistus ir jo sveikata buvo gera, tačiau kai sūnus atsisakė gydytis, tapo agresyvus, piktas, atsisakė valgyti jos pagamintą maistą, nes jo manymu, maistas gali būti užnuodytas. Sūnui gyvenant kartu jis elgdavosi agresyviai, jiems (liudytojai su sutuoktiniu) kildavo pavojus, todėl nusprendė gyventi atskirai nuo sūnaus. Jos žiniomis, sūnus savarankiškai nesigydė. Anksčiau M. B. buvo gydytas stacionare tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Po gydymo stacionare, kol vaistai veikdavo, 2–3 savaites sūnus būdavo ramus, bet po to vėl nebesigydydavo ir vaistus liepdavo gerti jai. M. B. globa nėra nustatyta, jis neturi globėjo. Sūnaus buitimi rūpinasi ji, nes sūnus savo buitimi nesugeba pasirūpinti savarankiškai. Mano, kad sūnui reikalingas gydymas stacionare, nes ambulatoriškai jis nesigydo. Jie (liudytoja su sutuoktiniu) negali užtikrinti, kad sūnus savarankiškai vartos vaistus, nes sūnus neklauso ir nesigydo.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. G. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino ir paaiškino, kad M. B. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suvokti pavojingos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. M. B. psichikos sutrikimas pasireiškia kliedesiais, halucinacijomis (jis girdi balsus, kurie įtakoja jo elgesį). M. B. suvokia aplinką ne tokią, kokia ji yra – įsivaizduoja, kad jis rašo muziką visiems garsiems atlikėjams ir už tai negauna honoraro, tada labai supyksta ir norėdamas gauti honorarą jis elgiasi neprognozuojamai. M. B. psichikos sutrikimas yra lėtinis, kuris reikalauja nuolatinio gydymo ir priežiūros, jis nėra išgydomas. Gali būti pagerėjimai arba pablogėjimai, bet tokį psichikos sutrikimą turintis asmuo nepasveiksta. Jeigu asmuo reguliariai vartoja vaistus, reguliariai lankosi pas psichiatrą, tai pagerėjimas (remisija) gali būti ilgą laiką. Jeigu asmuo gydosi nereguliariai, tada sutrikimas paūmėja ir asmens pavojingumas padidėja. Pagal tai, kad anksčiau M. B. būdavo iš gydymo stacionare paleidžiamas pagerėjusios būklės, o vėliau sugrįždavo pablogėjusios būklės, mano, kad ambulatoriškai M. B. nesigydo ir vaistų nevartoja. Asmens negydant, psichikos sutrikimas progresuotų, kliedesiai visiškai įtakotų asmens elgesį, o paūmėjus sutrikimui asmuo tampa piktas, agresyvus, nesirūpina nei savimi, nei savo buitimi. Po aptariamos veikos M. B. tą patį vakarą buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos skyriuje ir tą dieną jis buvo labai agresyvus. Jį atvežė ne į ligoninės Skubios pagalbos skyrių, o tiesiai į Psichiatrijos skyrių, nes nebuvo įmanoma jo sulaikyti ir nulaikyti. M. B. atvežė keli pareigūnai ir jis buvo nuvestas tiesiai į Psichiatrijos skyrių, kur buvo fiksuotas. M. B. buvo labai agresyvus. Su juo produktyvaus kontakto nebuvo. Iš pradžių jis nesutiko gydytis, todėl buvo stacionarizuotas prievartiniu būdu, bet vėliau, kitą dieną, gavęs vaistų jis sutiko gydytis. Psichinėje būsenoje buvo kliedesiai, kurie įtakojo M. B. elgesį, jis aiškino, kad jam nesumokami honorarai, todėl jis mėtė baldus. Gydymo eigoje M. B. būklė pagerėjo ir nors kliedesiai neišnyko, jie tapo neaktualūs ir mažiau įtakojo M. B. elgesį. Pagerėjusioje būklėje M. B. buvo išrašytas iš stacionaro, jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, tačiau ekspertizės metu medicininėje dokumentacijoje nebuvo rasta jokių įrašų apie tęsiamą ambulatorinį gydymą. Ekspertizės metu M. B. būsena taip pat buvo bloga, nes susikalbėti su juo nepavyko, jis buvo labai piktas, agresyvus, skundėsi savo sveikata, jo elgesys buvo neprognozuojamas, jis išsakė įvairius kliedesius, kurie įtakojo jo elgesį, kėlė agresiją. Išsiaiškinti apie aptariamą veiką ekspertizės metu nepavyko, M. B. aiškino, kad sieną ardė, nes norėjo padaryti bute remontą, o daiktus mėtė iš pykčio. M. B. nėra kritiškas savo ligai, nes, jo teigimu, jis yra sveikas ir jam gydymo nereikia. M. B. nesuvokia, kad jis serga ir kad jam reikia gydymo. Šiuo metu M. B. yra pavojingas visuomenei, jis nepajėgus gydytis savarankiškai, todėl mano, kad M. B. gydyti ambulatoriškai nėra galimybės, jam rekomenduojamas tik stacionarinis gydymas. Toks gydymas būtų geriausias ir saugiausias tiek pačiam M. B., tiek visuomenei.

2.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas namas yra daugiabutis. Namo kieme, prie trečios laiptinės (nuo vakarų pusės), primėtyta įvairių sulaužytų baldų, sudaužytų namų apyvokos reikmenų, plytų. Nuolaužos išsibarsčiusios 10x20 metrų plote prie namo ir automobilių stovėjimo aikštelėje (ši aikštelė nuo namo yra už 4 metrų). Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobiliai „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintas automobilio „Opel Astra“ variklio dangtis (jis suraišytas) ir suraižyta plastikinė variklio dangčio apdaila. Taip pat apgadintas automobilio „Seat Altea“ dešinės pusės priekinis sparnas ir priekinis bamperis (jie suraižyti). Nuo automobilio „Seat Altea“ už 1,5 metro, baloje, surastas betono gabalas (jo išmatavimai – 10x10 cm), kuris paimtas. Per trečios laiptinės (nuo vakarų pusės) duris patekus į laiptinę ir laiptais užlipus į penkto aukšto laiptų aikštelę, rytinėje sienoje matyti buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Durys uždarytos, atrakintos. Durų apvadai sulaužyti ir sumesti ant laiptinės aikštelės grindų. Patekus į minėtą butą matyti, kad buto prieškambario šiaurinėje dalyje yra vonios kambarys su dalinai sugriauta mūrine siena ir virtuvės kambarys. Virtuvės kambaryje ant grindų yra betono dalys. Šiaurinėje virtuvės sienoje yra plastikinis darinėjamas langas, kuris yra tiesiai ties ta vieta, kur kieme prie namo sienos yra primėtyta įvairių daiktų (1 t., 22–23, 25–34 b. l.).

2.7. Iš policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2020 m. spalio 19 d. 20.29 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje mėtosi statybinės medžiagos (atliekos); policijos pareigūnai laiptinėje užlipa prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), beldžia į šio buto duris ir prašo atidaryti jas, tačiau durų niekas neatidaro; iš buto girdisi, kaip vyras (M. B.) sako, kad jis durų neatidarys; policijos pareigūnai bendrauja su atvykusiais greitosios medicinos pagalbos darbuotojais; vėliau M. B. ima spardyti buto duris (iš vidaus); greitosios medicinos pagalbos darbuotoja paaiškina M. B., kad atvyko jam padėti, policijos pareigūnai prašo atidaryti buto duris, tačiau M. B. buto durų neatidaro; M. B. toliau spardo buto duris ir judina durų rankeną (iš vidaus); kalbėdamas telefonu policijos pareigūnas mini, kad iškilęs pavojus aplinkiniams gyventojams, kad yra sudaužyti du automobiliai; policijos pareigūnai bendrauja su atvykusiais Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais; policijos pareigūnai prašo M. B. atidaryti buto duris, bet pastarasis jų neatidaro ir toliau spardo duris (iš vidaus); Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai pradeda laužti buto duris ir jiems belaužiant duris M. B. duris atidaro; policijos pareigūnai sulaiko M. B. ir išveda jį į lauką; lauke policijos pareigūnai klausia, kam buvo padaryti nuostoliai ir atsiliepia vienas vyriškis, kuris paaiškina, kad buvo apgadinti du jo automobiliai „Opel“ ir „Seat“; kieme, ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies matosi primėtyti įvairūs daiktai, prieš namą sustatyti automobiliai; policijos pareigūnas telefonu bendrauja su M. B. mama, prašo jos atvykti, bet ji neturi su kuo atvykti; policijos pareigūnai kartu su namo pirmininke grįžta į M. B. butą, išjungia visus elektros prietaisus, patikrina, ar užsuktos dujos, uždaro balkono duris ir išeidami iš buto užrakina jo duris, o buto raktą perduoda namo pirmininkei ir visi išeina į lauką. Minėti vaizdo įrašai padaryti laikotarpiu nuo 20.29 val. iki 21.48 val. (1 t., 80–84 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

2.8. Iš byloje esančios M. B. charakteristikos matyti, kad jis gyvenamojoje vietoje (paaštrėjus jo ligai) neleidžia kaimynams įeiti į laiptinę, atjunginėja elektros skydines (dėl ko kaimynai, išvykę savaitgaliui ir sugrįžę į namus suranda ištirpusius šaldytuvus), mėto stiklainius, skardines, kitus daiktus per langus į praeinančius asmenis, rėkauja įvairiu paros metu, užgaulioja ir priekabiauja, reikalauja pinigų iš garbaus amžiaus senolių. Iškvietus policijos pareigūnus M. B. neatidaro durų, o pareigūnams išvykus tranko kaimynų duris, daiktus savo bute, taip išreiškia savo pyktį dėl policijos pareigūnų vizito. Dėl tokio M. B. elgesio kaimynai jaučiasi nesaugūs (1 t., 92 b. l.).

2.9. Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad veikos padarymo metu M. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija; veikos padarymo metu M. B. (dėl lėtinės psichikos ligos) negalėjo visiškai suvokti pavojingos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmų; šiuo metu M. B. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; M. B. reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (1 t., 129–134 b. l.).

3. Įrodymų vertinimas ir kiti klausimai

3.1. Šioje byloje asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. B. kaltinamas tuo, kad jis įstatymo uždraustą veiką, padarė, be kita ko, vandališkais veiksmais. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-29/2012, Nr. 2K-234-895/2020 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju automobilių apgadinimas mėtant įvairius daiktus per buto langą nelaikytinas vandališku veiksmu BK 284 straipsnio prasme, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo. Tačiau vandališkų veiksmų pašalinimas iš kaltinimo nepaneigia to, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta įžūliu M. B. elgesiu.

3.2. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad M. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. 2020 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.19 val., įžūliu elgesiu, susijusiu su turto sugadinimu (pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą mėtydamas į daugiabučio namo kiemą įvairius daiktus ir betono gabalus apgadino du nukentėjusiojo A. S. automobilius (padarė nukentėjusiajam turtinę žalą)), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad M. B. padarė šią veiką įrodyta jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusiojo A. S., liudytojo R. B., asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones artimosios giminaitės (mamos) M. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, ekspertės paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertizės aktu, apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

3.3. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs įstatymu uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

3.4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad M. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t. y. jis dėl psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) visiškai negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio, savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad M. B. psichikos sutrikimas yra nuolatinis, lėtinio tipo, pasiekti stabilią remisiją galima tik esant nuolatiniam medikamentiniam gydymui, jis savaime neišgys, todėl sergant tokiu psichikos sutrikimu būtinas nuolatinis gydymas ir priežiūra. Įvertinus tai, M. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

3.5. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, ekspertizės aktą, ekspertės paaiškinimus, į tai, kad M. B. ambulatoriškai nesigydo ir savarankiškai vaistų nevartoja, kad ambulatorinis M. B. stebėjimas būtų neefektyvus, toks gydymas būtų pavojingas tiek pačiam M. B., tiek aplinkiniams, į M. B. socialiai pavojingo elgesio riziką, kad jis nevertina savo psichikos sutrikimo pakankamai kritiškai ir nesuvokia, kad serga, kad jam reikia gydymo, kad jis gyvena vienas, jo santykiai su artimaisiais yra sutrikę ir nėra asmenų, kurie sugebėtų tinkamai pasirūpinti M. B. bei užtikrinti nuolatinį vaistų vartojimą, kad šiuo metu M. B. dėl jo sveikatos būklės nėra pajėgus savarankiškai gydytis ambulatoriškai, į teisiamojo posėdžio dalyvių poziciją (tiek pats M. B., tiek jo mama mano, kad M. B. reikalingas stacionarinis gydymas), į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi M. B. jau taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (dėl ko šiuo metu taikyti ir vykdyti ambulatorinį M. B. stebėjimą nėra objektyvios galimybės) ir į kitus byloje esančius duomenis, M. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 ir 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

3.6. Nutarčiai įsiteisėjus daiktas – betono dalis, saugoma Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 36, 38 b. l.), sunaikinama.

3.7. Šioje byloje kardomosios priemonės M. B. nebuvo taikytos, taip pat byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais teismas

nutaria:

M. B., padariusiam BK 284 straipsnyje numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Nutarčiai įsiteisėjus daiktą – betono dalį, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.