- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-106-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02726-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. (V. K.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas pastarojo skundas dėl Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko Š. Ž. 2018 m. spalio 15 d. nutarimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko Š. Ž. 2018 m. spalio 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2018 m. birželio 4 d., 08.00 val. iki 2018 m. birželio 4 d., 19.00 val. neatvyko į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyrių adresu (duomenys neskelbtini), dokumentų pateikimui bei nepateikė pateisinančių neatvykimą priežasčių, tuo nevykdė Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų karo prievolininkų pareigų.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu apeliantas V. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad apeliantas neįvykdė savo pareigos iki 2018-06-04 Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyriui pateikti reikiamus duomenis (dokumentus) ryšiams palaikyti pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 5¹ ir 5² dalys bei 15 straipsnio 1 dalies 3-9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas atmestinai išnagrinėjo apelianto skundą, klaidingai interpretavo esmines faktines aplinkybes, ignoravo apelianto pateiktus argumentus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Pasak apelianto, teismo išvada, kad jis praleidęs nurodytą terminą – 2018-06-04 pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, neatitinka tikrovės. Teigia, kad vienintelį nurodymą atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus iš (duomenys neskelbtini) yra gavęs 2018-09-13, todėl pastarojo 2018-05-31 prašymas atidėti tarnybą buvo pateiktas nepraleidus termino. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) niekada neginčijo fakto, kad prašymas pateiktas laiku, ką patvirtina 2018-10-31 priimtas Krašto apsaugos ministro sprendimas atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą o ir nagrinėjamu atveju prašymo data nėra reikšminga aplinkybė. 2018-09-13 nurodymą apeliantas teigia įvykdęs, todėl, pasak jo, nėra jokio pagrindo teigti, kad pastarasis nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje nustatytų pareigų, taip pat nėra jokio pagrindo jam skirti ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.
3.2. Apelianto teigimu, niekuo nepagrįsta apylinkės teismo ir ta išvada, kad pastarojo 2018-05-31 prašymo data patvirtina, kad jam buvo žinoma, kad karo prievolininko pareigas privalėjo įvykdyti iki 2018-06-04. Teigia, kad apie 2018-06-04 datą jam nebuvo žinoma, o ir (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių įrodymų apie apelianto informavimą dėl 2018-06-04 datos. Nurodo adresu https://sauktiniai.kam.lt/ prie savo pavardės pastebėjęs tik įrašą, kad „šaukimo procedūros vykdomos“, konkrečios datos, kada žiūrėjo, neprisimena, o apie naują šaukimo tvarką ir tai, kad šauktinių duomenys skelbimai viešai, sužinojęs atsitiktinai.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl apelianto argumento, kad daugiau jokiai piliečių grupei, išskyrus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, netaikomas toks informavimo būdas, kaip viešas paskelbimas valstybės institucijos interneto svetainėje ir kad tai yra pagrindas atsirasti abejonėms dėl atskirų Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai. Apeliantas nurodo, kad administraciniai santykiai tarp jo ir (duomenys neskelbtini) prasidėjo ir ginčas kilo dėl veiksmų, kuriuos reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnio nuostatos, numatančios karo prievolininkų sąrašo sudarymo eigą. Teigia, kad išsprendus minėtų nuostatų atitikimo Konstitucijai klausimą, tuo atveju, jeigu jos būtų pripažintos prieštaraujančios konstitucijai, tai turėtų lemiamą reikšmę apelianto byloje. Pasak apelianto, galiojanti šaukimo tvarka yra diskriminuojanti vieną konkrečią piliečių grupę, nes diskriminuoja šią konkrečią grupę dėl informavimo būdo – viešo paskelbimo prie naujai atsiradusias pareigas bei pradėtą administracinę procedūrą. Apelianto teigimu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o būtent jos 29 straipsniui, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui, kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Taip pat, pasak apelianto Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3-9 punktai, kuriuose numatomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka tam tikroms asmenų grupėms, remiantis jų priklausymu tam tikrai profesijai ar užimamoms pareigoms, taip pat galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Apelianto teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kai informacija karo prievolininkams skelbiama viešai ir jiems nesiunčiami asmeniniai pranešimai (kvietimai, šaukimai) jų gyvenamosios vietos ar kitu žinomu adresu, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus valdžios institucijų apribojimo, asmenų lygybės, Konstitucijos viršenybės, teisinės valstybės, o taip pat žmogaus teisių ir laisvių neatimamumo principus. Problema išspręstina asmeniškai raštu pranešant kiekvienam piliečiui, kuris pagal galiojančius įstatymus turi pareigą atlikti tam tikrą prievolę valstybei, apie prievolę, jos teisinį pagrindą, sąlygas, terminus, numatytas sankcijas už atsisakymą vykdyti prievolę ir kitą būtiną informaciją. Teigia, kad įstatymų leidėjo pareiga priimti adekvačius ir proporcingus piliečių atžvilgiu Įstatymo pakeitimus nustatyti tinkamą piliečių informavimo tvarką, atsižvelgiant į pagrindinius konstitucinius principus, stengiantis išvengti galimų teisės aktų kolizijų.
3.4. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini), priimdamas skundžiamą nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, buvo neobjektyvus, pažeidė teisingo proceso bei proporcingumo principus, ką įrodo apeliantui priskirti įrašai „problematiškas“, „padavė (duomenys neskelbtini) į teimą“, „būtinai bausti“. Tokie įrašai ir paskirta nuobauda, pasak apelianto, tik patvirtina, kad administracinė nuobauda yra paskirta už įžeistas ambicijas dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Apeliantas daro išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos ANK 566 ir 567 straipsnių nuostatos, o apylinkės teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyriaus Vyresn. specialistas vyr. ltn. T. M. (toliau – Lietuvos kariuomenės atstovas) prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo nesutinkantys su apeliaciniu skundu, kadangi mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančia teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pabrėžia, kad prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą šioje administracinio nusižengimo byloje turėtų būti vertinamas tik kaip reikalingų asmens duomenų pateikimo forma pagal Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teigia, kad prašymo turinys dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo administracinio nusižengimo byloje yra nevertintinas, nes jis niekaip nesusijęs su administraciniu nusižengimu ir yra nagrinėjamas kitoje byloje.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad šauktinių sąraše https://sauktiniai.kam.lt lentelėje nurodoma, kad 2018-01-04 buvo sudarytas karo prievolininkų sąrašas, apeliantui priskirtas teritorinis padalinys – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyrius). Apelianto šaukimo numeris – (duomenys neskelbtini), atvykimo data – 2018 m. birželio 4 d., šaukimo tikslas – dokumentų pateikimas (Neatvyko). Lietuvos kariuomenės atstovas nurodo, kad apelianto nurodomas pastebėtas užrašas „šaukimo procedūros vykdomos“ yra rodomas, tik kai praleidžiamas terminas nurodymams įvykdyti (šiuo atveju po 2018 m. birželio 4 d.) ir pradedamos kitos procedūros (šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas). Teigia, kad apeliantas privalėjo iki 2018 m. birželio 4 d. atvykti į (duomenys neskelbtini) arba kitu būdu pateikti reikiamus duomenis (dokumentus). To nepadaręs jis pažeidė KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą.
4.2. Taip pat nurodoma, kad apeliantas daro klaidingą prielaidą, kad administracinė nuobauda dėl reikalingų duomenų savalaikio nepateikimo jam paskirta dėl to, kad jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atstovas pažymi, kad pirmasis šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimo posėdį buvo išsiųstas jau 2018 m. birželio 8 d. ir apelianto gautas 2018 m. birželio 12 d. (pagal Lietuvos pašto teikiamus duomenis), o apelianto kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo 2018 m. liepos 25 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis), todėl tokios apelianto prielaidos nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teigia, kad atsižvelgiant į KPĮ ir ANK reglamentavimą, bei siejant su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių, kad apeliantas pagrįstai nubaustas už administracinį nusižengimą, kuris padarytas Šauktinių sąraše nurodytu terminu neatvykus pateikti ar kitu būdu nepateikus reikiamų duomenų (dokumentų), o (duomenys neskelbtini) neviršydamas savo įgaliojimų atliko visus teisėtus ir būtinus veiksmus vadovaujantis KPĮ ir ANK nuostatomis.
4.3. Atsiliepime taip pat teigiama, kad iš apeliacinio skundo nematyti, kokios kilusios abejonės, susijusios su KPĮ 6 ir 15 straipsnių taikymu turėtų būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kokie jo reikalavimai, susiję su šių minėtų KPĮ straipsnių taikymu ar kaip išsprendus KPĮ 6 ir 15 straipsnių atitiktį Konstitucijai būtų apgintos jo teisės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apelianto V. K. nubaudimo pagal ANK 560 straipsnio 1 d.
7. Matyti, kad apeliaciniame skunde ginčijama, jog apeliantas nebuvo informuotas dėl karo prievolininko pareigų vykdymo 2018-06-04, teigia pirmą ir vienintelį nurodymą iš (duomenys neskelbtini) gavęs 2018-09-13, kurį įvykdė, todėl, pasako jo, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nevykdė Karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje nustatytų pareigų ir padarė ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais.
8. Karo prievolė įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punktas nurodo „Kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše nurodoma: dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas“. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nurodo: „Karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai karo prievolininkams įteikiami asmeniškai“. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo: „Karo prievolininkai privalo: pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos“.
9. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. buvo sudarytas karo prievolininkų sąrašas, kurie bus šaukiami 2018 metais atlikti karo tarnybą. Visa informacija ir sudarytas sąrašas paskelbtas 2018 m. sausio 10 d. interneto svetainėje https://sauktiniai.kam.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija t.y. jo šaukimo eilės numeris ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti (pateikti duomenis) su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Apeliantui buvo priskirtas teritorinis padalinys – Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyrius, apelianto šaukimo numeris – (duomenys neskelbtini) bei jam buvo nurodyta iki 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) skyriui pateikti reikiamus duomenis (dokumentus) ryšiams palaikyti. Nors apeliantas skunde teigia šios informacijos nežinojęs ir pirmą nurodymą atvykti į padalinį gavęs tik 2018-09-13, atkreipiamas dėmesys, kad apie sudarytą karo prievolininkų sąrašo paskelbimą nustatyta tvarka buvo plačiai skelbiama per visas informavimo priemones (televiziją, spaudą, internetą ir pan.). Tokia šauktinių informavimo tvarka, kaip minėta, nustatyta Karo prievolės įstatyme, todėl pagal galiojančią tvarką kiekvieno karo prievolininko pareiga savarankiškai pasitikrinti, ar jis pateko į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, ar ne. Taip pat akivaizdu, kad patekęs į šaukiamųjų sąrašą ir matydamas jame savo pavardę ir kitą reikalingą informaciją, asmuo turi vykdyti karo prievolininko pareigas ir negali pasiteisinti, kad nežinojo ar nematė paskelbtos informacijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios įstatymo nuostatos įsigaliojo dar 2016-11-16. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) pateikė 2018-05-31 datuotą prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl akivaizdu, kad pastarasis žinojo, ar bent jau numanė, kad gali būti šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl privalėjo sekti naujienas. Nagrinėjamu atveju, ar jis minėtą prašymą (duomenys neskelbtini) pateikė praleidęs terminą, ar ne – nebus nagrinėjama, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šis apelianto prašymas nagrinėjamas kitoje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tai, kad apylinkės teismas pasisakė dėl minėto, nedaro skundžiamos nutarties dėl apelianto nubaudimo pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį neteisėta ir nepagrįsta.
10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. nubaustas tik dėl to, kad kreipėsi ir (duomenys neskelbtini) padavė į teismą, akivaizdu, kad tai tik apelianto niekuo nepagrįsta prielaida, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliantui buvo išsiųstas 2018-06-08, pastarojo gautas 2018-06-12, o tuo tarpu apeliantas į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tik 2018-07-25. Tokiu būdu apelianto prielaidos nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
11. Apeliantas skundu taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 5¹ ir 5² dalys bei 15 straipsnio 1 dalies 3-9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas ne tinkamas šauktinių informavimas dėl privalomosios karo tarnybos, o apelianto, kaip karo prievolininko, padarytas administracinis nusižengimas jam neįvykdžius pareigos pagal Karo prievolės įstatymą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą aiškinta, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą) (kasacinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 3K-3-373/2010). Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio neaišku, kokios kilusios abejonės, susijusios su Karo prievolės įstatymo taikymu, turėtų būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Akivaizdu, kad apeliantas nesutinka su galiojančia karo prievolininkų informavimo internetu tvarka, tačiau tai nėra šios konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pastarojo nepasitenkinimas esančiu teisiniu reglamentavimu nesudaro prielaidų patį teisinį reguliavimą laikyti antikonstituciniu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, šiuo atveju nagrinėjamas apelianto kaltės, jam padarius ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, klausimas, kuomet jis nurodytu laiku neatvyko į (duomenys neskelbtini) ir nepateikė neatvykimą pateisinančių duomenų, tuo nevykdė Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų karo prievolininkų pareigų.
12. Taigi, visuma aptartų aplinkybių paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad V. K. pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų dėl apelianto nubaudimo aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. K. (V. K.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.