Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantransa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transgesta Servis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

5. Teismo posėdyje bylos šalys iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Teismo posėdyje bylos šalių atstovai taip pat patvirtino, kad ieškinio reikalavimų, atsakovės atsikirtimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais (2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 44 sek.–9 min. 0 sek.).

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl transporto priemonės MAN TGX 18.680 XXL, identifikacinis Nr. WMA78XZZ38M526227, variklio gedimo priežasčių nustatymo ir remonto. Proceso dalyviai taip pat sutaria dėl esminių variklio remonto eigos momentų:

8.1. vienos iš variklio dalių remontą (restauravimą) – variklio bloką, atliko trečiasis asmuo A. M.;

8.2. dalį variklio remonto metu panaudotų detalių pirko pati ieškovė ir jas pristatė atsakovei;

8.3. variklį iš naujo surinko, taip pat įstatė variklio bloką, atsakovės darbuotojas G. V.;

8.4. atlikdama variklio remontą, atsakovė nekeitė tepalo aušintuvų ir dalies kitų dalių;

8.5. sutvarkytą variklį, kuris įmonei perduotas 2015 m. rugpjūčio 14 d., į transporto priemonę įmontavo ieškovės darbuotojai. Jie taip pat turėjo pakeisti tepalo filtrus ir užpilti reikiamą kiekį alyvos.

9. Ginčo byloje taip pat nėra dėl to, kad variklis netrukus po to, kai buvo perduotas ieškovei ir pradėtas naudoti, „užkalė“. Ieškovė 2015 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų. Atsakovės patalpose, dalyvaujant ieškovės, atsakovės atstovams ir trečiajam asmeniui A. M., variklis buvo apžiūrėtas ir įvertinta, dėl kokių priežasčių jis galėjo pakartotinai sugesti. Šios apžiūros metu joje dalyvavusių asmenų nuomonės dėl to, kodėl variklis „užkalė“, išsiskyrė. Kaip galima spręsti iš atsakovės vadovo T. L. paaiškinimų, atsakovė laikėsi pozicijos, kad variklis sugedo dėl netinkamai sutvarkyto variklio bloko, t. y. trečiojo asmens A. M. kaltės (2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 19 sek.–1 val. 11 min. 50 sek.). O trečiasis asmuo A. M. buvo priešingos nuomonės, kad variklio gedimą lėmė atsakovės netinkamai atlikti remonto darbai (2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 4 sek.–14 min. 11 sek.). Bendras sutarimas dėl tikrųjų variklio gedimo priežasčių ir (ar) tolesnio jų tyrimo pasiektas nebuvo.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl variklio remonto 2016 m. kovo mėn. kreipėsi į UAB „Baltijos varikliai“. Būtent pastarosios vadovo M. J. pasirašyto rašto pagrindu ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai atliko variklio remonto darbus ir dėl to variklis sugedo.

11. Įvertinus bylos šalių argumentus ir atsikirtimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, taip pat išsakytus teismo posėdžiuose, teisminio nagrinėjimo dalyką šioje byloje apibrėžia keli esminiai klausimai. Pirma, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės bei ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Antra, ar galima nustatyti, kas yra atsakingas dėl pakartotinio variklio gedimo ir kokią žalą dėl variklio gedimo patyrė ieškovė. Dėl kiekvieno iš paminėtų ginčo aspektų pasisakytina atskirai.

Kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės bei ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino?

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 23 punktas). Vadinasi, ieškovė ir atsakovė sudarė žodinės formos sutartį, kuri kvalifikuotina rangos sutartimi.

14. Nuo pareikštų ieškovės reikalavimų atsakovė ginasi, be kita ko, tuo, kad, atsakovės nuomone, ieškovė yra praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

16. Ieškinio senaties pradžios momentu šioje situacijoje laikytina 2015 m. lapkričio 2 d., kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl variklio gedimo ir atsakovė paneigė savo kaltę dėl kilusių pasekmių (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kad būtų nustatytos variklio gedimo priežastys, ieškovė variklį UAB „Baltijos varikliai“ perdavė 2016 m. kovo 7 d. (I t., b. l. 15). UAB „Baltijos varikliai“ išvada, kurioje pateikta įmonės nuomonė dėl to, kokios priežastys galėjo lemti pakartotinį variklio „užkalimą“, ieškovei buvo pateikta 2016 m. balandžio mėn. (I t., b. l. 16–18). Galutinę sąskaitą už atliktus variklio remonto darbus UAB „Baltijos varikliai“ ieškovei išrašė 2017 m. sausio 6 d. (I t., b. l. 26–28). Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ginčo teisenos tvarka ieškovė atsakovei pareiškė 2017 m. birželio 21 d., kai pateikė teismui ieškinį. Taigi ieškovė formaliai yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti atsakovei reikalavimus, grindžiamus atliktų darbų trūkumu. Gindama savo teises ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi. Nepaisant to, kad įmonė dėl variklio gedimo priežasčių nustatymo kreipėsi į kitą subjektą, tačiau tą padarė praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai atsakovė atsisakė pakartotinai remontuoti variklį. Be to, UAB „Baltijos varikliai“ raštą, kurį įmonė vertina kaip pagrindinį įrodymą, pagrindžiantį atsakovės atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, ieškovė, kaip minėta, gavo 2016 m. balandžio mėn., t. y. daugiau nei prieš metus iki įmonės kreipimosi į teismą dienos. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės reikalavimus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

17. Priežasčių, kodėl ieškovei, įvertinus tai, kad ieškovė yra verslininkė, o reikalavimai kildinami iš komercinio pobūdžio teisinių santykių, reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenustatyta.

Ar galima nustatyti, kas yra atsakingas dėl pakartotinio variklio gedimo ir kokią žalą dėl variklio gedimo patyrė ieškovė?

18. Esminė reikšmė konstatavimui, kas yra atsakingas už pakartotinį variklio gedimą, tenka priežastinio ryšio nustatymui. Kaip jau minėta, techninė ekspertizė, kuriai būtų pavesta nustatyti, kodėl variklis sugedo (ar dėl netinkamai atliktų atsakovės remonto darbų, ar dėl kitų priežasčių), byloje negali būti paskirta. Taigi išvados dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo tarp atskirų asmenų veiksmų ir variklio gedimo gali būti daromos remiantis tik netiesioginio ir išvestinio pobūdžio faktiniais duomenimis. O pačių išvadų patikimumas dėl nurodytų priežasčių objektyviai yra diskutuotinas. Tačiau tokia yra faktiškai susiklosčiusi situacija.

19. Išanalizavus bylos medžiagą ir išklausius bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina vienareikšmė ir kategoriška išvada, kad besąlygiškai negalima pasitikėti nei vieno asmens paaiškinimais ar parodymais. Prie variklio remonto plačiąja prasme prisidėjo ne tik atsakovė, bet ir ieškovė bei trečiasis asmuo A. M.. Taigi kiekvienas iš šių asmenų, įskaitant ieškovės ir atsakovės darbuotojus, yra suinteresuotas apie variklio remonto aplinkybes teikti sau palankiausią įvykių versiją.

20. Pirma, ieškovė menkina savo vaidmenį variklio remonto procese, t. y. kad savarankiškų sprendimų dėl variklio remonto apimties nepriėmė, tinkamai atliko variklio montavimo ir kitus varikliui paleisti būtinus darbus. Tačiau ieškovės vadovas pripažino, kad įmonė turi kvalifikuotų darbuotojų transporto priemonių remonto srityje, pati įmonė atlieka dalį valdomų transporto priemonių remonto darbų ir galėjo įsidėti suremontuotą variklį į transporto priemonę (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 49 sek.–1 val. 5 min. 9 sek., 2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 00 sek.–35 min. 37 sek.). Dėl to ieškovė be pagrindo teigia, kad įmonė negalėjo įvertinti rizikos, susijusios su savarankišku variklio įmontavimu į transporto priemonę, ir kad įmonės veiksmai neturi jokio ryšio su kilusiomis pasekmėmis. Atlikdama variklio montavimo ir kitus darbus (tepalo filtrų keitimo, tepalo įpylimo ir pan.) ieškovė kartu prisiėmė ir su tuo susijusią grėsmę, jeigu darbai bus atlikti netinkamai. Taip pat ieškovė nepagrįstai akcentuoja, kad tik atsakovei ginčo teisiniuose santykiuose kilo rūpestingumo ir atsakingo veikimo pareigos. Ieškovė yra verslininkė, turinti specialiųjų žinių transporto priemonių remonto srityje. Taigi ieškovė šioje situacijoje vertintina kaip informuotas ir žinių turintis asmuo.

21. Antra, atsakovė, gindamasi nuo ieškovės pretenzijų, teigia, kad labiausiai tikėtina, jog variklio gedimą lėmė trečiojo asmens A. M. netinkamai atliktas variklio bloko remontas. Atsakovė taip pat kelia versiją, kad variklis galėjo sugesti dėl ieškovės kaltės. Tačiau negalima sutikti su atsakovės vertinimu, kad įmonė, vykdydama įsipareigojimus ieškovei, veikė tinkamai ir profesionaliai. Nepaisant to, kad ieškovė ir atsakovė sudarė rangos, o ne atlygintų paslaugų teikimo sutartį, tai nereiškia, jog atsakovė neturėjo pareigos veikti išimtinai ieškovės interesais. Byloje nėra ginčo, kad variklio gedimo priežastis ir preliminarią darbų atlikimo apimtį nustatė atsakovė. Vis dėlto patikimų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad atsakovė tinkamai visoje aktualioje apimtyje išaiškino ieškovei, kokios gali būti pasekmės, jeigu nebus keičiamos konkrečios variklio detalės, ir ieškovė, įvertinusi tokią informaciją, priėmė sprendimą atskirų remonto darbų (įskaitant detalių keitimą) neatlikti, byloje nepateikta.

22. Aplinkybę, kad dalis iš anksto numatytų variklio remonto darbų nebuvo atlikta tą suderinus su ieškove, patvirtina atsakovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1502636 skiltyje „Pastabos“ padaryti įrašai (I t., b. l. 52). Tačiau sąskaitoje nėra užfiksuota, kad ieškovei būtų buvę siūlyta keisti tepalo aušintuvus, tačiau įmonė atsisakė to ir jai buvo atskleistos tikėtinos nurodytų detalių nekeitimo pasekmės. Ieškovės vadovo J. D., liudytojo D. D. (ieškovės darbuotojo, įmonės vadovo sūnaus) ir atsakovės darbuotojo liudytojo G. V., remontavusio variklį, paaiškinimai bei parodymai dėl nurodytos aplinkybės skiriasi (2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 28 min. 30 sek.–2 val. 32 min. 4 sek., 2 val. 56 min. 14 sek.–2 val. 57 min. 36 sek.). Remonto užsakymas Nr. 012269 šiuo aspektu yra nepatikimas įrodymas, nes įrašai jame apie konkrečius darbus atlikti vienašališkai liudytojo G. V. (I t., b. l. 84–85). Kad nurodyti veiksmai nebuvo išsamiai ir visapusiškai fiksuoti raštu, patvirtino ir liudytojas M. M., ginčo laikotarpiu ėjęs atsakovės serviso vadovo pareigas (2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 9 min. 52 sek.–3 val. 33 min. 13 sek.). Rizika dėl to tenka atsakovei – variklių remontas yra įmonės vykdomo verslo veikla. Tačiau to nepakanka konstatuoti, kad atsakovės veiksmai buvo variklio gedimo priežastis. Be to, atsakovės nepakankamas rūpestingumas derinant su kliente darbų apimtį, sąlygas savaime negali būti pagrindas taikyti įmonei civilinę atsakomybę.

23. Trečia, trečiasis asmuo A. M. taip pat teigia, kad jis nėra atsakingas už variklio gedimą. Jo teigimu, jis tinkamai atliko variklio bloko restauravimo darbus, o variklis „užkalė“ tikėtina dėl netinkamai išplauto variklio ir (ar) nepakeistų atskirų detalių. Tačiau restauruoto variklio bloko prieš surenkant variklį, kaip galima spręsti iš liudytojų G. V. ir M. M., atsakovė netikrino. Tokios pareigos pagal ginčo aplinkybes atsakovė ir neprisiėmė prieš ieškovę. Taigi byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų trečiojo asmens poziciją. Juolab, kad, teikdamas paaiškinimus, trečiasis asmuo pripažino, jog variklio blokų restauravimas reikalauja ypatingo tikslumo. Pridurtina ir tai, kad ieškovės ir atsakovės nuomonės dėl to, kas pasiūlė ieškovei kreiptis į trečiąjį asmenį išsiskyrė. Tačiau toks pozicijų skirtumas yra nereikšmingas, nes bet kuriuo atveju trečiasis asmuo remonto darbus pagal ieškovės užsakymą atliko savarankiškai ir tarp jo atliktų veiksmų bei atsakovės nėra teisinio ryšio, t. y. atsakovei negali kilti atsakomybė už trečiojo asmens darbų kokybę.

24. Apibendrinant proceso dalyvių prieštaringas pozicijas, išskirtinos tokios trys versijos, kodėl variklis sugedo antrą kartą: kalta ieškovė – nepakeisti tepalo filtrai ir (ar) pripilta per mažai tepalo; kalta atsakovė – nepakeisti tepalo aušintuvai, netinkamai išplautas variklis, blogai surinktas variklis; kaltas trečiasis asmuo – blogai restauruotas variklio blokas. Visos šios versijos tikėtinumo ir realumo prasme yra lygiavertės. Vienintelis tiesiogiai į ginčo teisinius santykius nepatenkančio asmens parengtas dokumentas apie variklio gedimo priežastis yra UAB „Baltijos varikliai“ raštas. Tačiau šiame dokumente išdėstyti duomenys yra nepatikimi. Prie tokios išvados prieitina dėl viseto aplinkybių.

25. Pirmiausia, nėra aišku, kas tiksliai atliko ginčo variklio diagnostiką – ar UAB „Baltijos varikliai“, ar įmonės partneriai Lenkijoje. Faktą, kad ne pati įmonė nustatinėjo variklio gedimo priežastis, o įmonės partneriai Lenkijoje, 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje nurodė liudytojas M. J. (2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 32 sek.–26 min. 50 sek., 28 min. 44 sek.–29 min. 10 sek.). Ieškovės atstovams tai buvo siurprizinė aplinkybė. Tačiau tai nereiškia, kad liudytoju apklaustas M. J. nurodė klaidingą faktą. Antra, priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Baltijos varikliai“ rašte suformuluotos tik prielaidos, kodėl variklis galėjo „užkalti“, o ne padarytos konkrečios išvados: „blogas išcentravimas ar įdėklų nusėdimas galėjo būti tiesiogine variklio užkalimo priežastis“, „tiesiogiai prie variklio užkalimo prisidėjo nepakeisti alyvos aušintuvai bei alyvos filtro korpusai“, „variklis buvo sudėtas panaudojant silikoną tose vietose, kur jį naudoti kategoriškai draudžiama“. Rašte taip pat nurodyta, kad UAB „Baltijos varikliai“, atlikdama variklio remontą, iš naujo sutaisė variklio bloką („blokas buvo sutaisytas pagal nominalius matmenis“). Tai, kad UAB „Baltijos varikliai“ nenustatė, jog trečiasis asmuo A. M. tinkamai sutvarkė variklio bloką, patvirtina ir 2016 m. balandžio 19 d. įmonės elektroniniame laiške nurodytas teiginys – „sunku tvirtinti ar variklio blokas buvo paruoštas tinkamai“ (I t., b. l. 19).

26. Aplinkybę, kad UAB „Baltijos varikliai“ rašte išdėstyta tik nuomonė, o tikslių variklio gedimo priežasčių įmonė nenustatė ir negalėjo nustatyti, teismo posėdyje ne vieną kartą patvirtino ir liudytojas M. J. (2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 32 sek.–27 min. 33 sek.). Atsakydamas į jam užduotus klausimus, liudytojas akcentavo, kad variklis galėjo sugesti dėl eilės priežasčių, įskaitant dėl tepalo filtrų nepakeitimo ar per mažo įpilto alyvos kiekio, o labiausiai tikėtina variklio „užkalimo“ priežastis – netinkamai restauruotas variklio blokas (2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 15 sek.–35 min. 57 sek.). Trečia, kritikuodama liudytojo M. J. parodymų įrodomąją reikšmę, ieškovė kartu pripažįsta, kad UAB „Baltijos varikliai“ išvadų turinys galėjo priklausyti nuo įmones siejusių tarpusavio santykių (subjektyvusis šališkumo elementas). Be to, pačios ieškovės pozicija dėl UAB „Baltijos varikliai“ atlikto tyrimo apimties yra nenuosekli tuo požiūriu, kad dubliko 4.1.5 punkte įmonė iš pradžių teigė, jog UAB „Baltijos varikliai“ nevertino variklio blokui atlikto remonto tinkamumo. Ketvirta, nustatant, kas yra atsakingas dėl variklio gedimo, UAB „Baltijos varikliai“ raštu besąlygiškai negalima remtis ir dėl to, kad nėra aišku, kaip buvo atliktas variklio tyrimas (nėra fiksuota tyrimo eiga), kokios būklės variklis buvo įmonei pristatytas – tai atlikta praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai atsakovė atsisakė pakartotinai vykdyti remonto darbus.

27. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad byloje negali būti nustatyta, kas yra atsakingas dėl pakartotinio variklio gedimo (CPK 185 straipsnis). Ieškovė pati sukūrė tokia situaciją, kai nėra galimybės objektyviai nustatyti, kodėl sugedo variklis. Kai kreipėsi į UAB „Baltijos varikliai“, ieškovė nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai fiksuotas variklio defektavimo procesas ar išsaugotos bent senos detalės, nesudarė galimybių variklį kartu apžiūrėti atsakovei ir (ar) trečiajam asmeniui A. M.. Paradoksalu, tačiau pati ieškovė užkirto sau kelią pagrįsti pareikštus reikalavimus. Ieškovės veiksmai ne tik yra kliūtis išsiaiškinti tikrąsias variklio gedimo priežastis, bet ir kartu objektyviai neleidžia atsakovei ir trečiajam asmeniui A. M. gintis nuo bylos nagrinėjimo metu iškeltų versijų, dėl to kodėl variklis „užkalė“ po to, kai buvo atlikti jo remonto darbai.

28. Negalima tokia situacija, kai ieškinio reikalavimai turėtų būti pripažįstami pagrįstais remiantis tik prielaidomis, kurių priešingą suinteresuotumą asmenys negali ginčyti vien dėl to, kad ieškinį pareiškęs asmuo nesiėmė priemonių, jog būtų išsaugotas ginčo objektu esantis daiktas. Šioje situacijoje neįmanoma nustatyti nei tikrosios priežasties, kuri lėmė variklio gedimą, nei įvertinti, ar variklis sugedo ne dėl grupės atskirų priežasčių, ir kartu nustatyti, koks yra konkrečios priežasties vaidmuo bendrame kontekste. Taigi nėra ir objektyvių prielaidų konstatuoti, kad yra galimas dalinės atsakomybės taikymas. Visos teisminio proceso eigoje iškeltos versijos, kas lėmė variklio „užkalimą“, yra lygiavertės. Tačiau jos dėl jau nurodytos priežasties negali būti patikimai ir objektyviai patikrintos, o kartu ir atmestos kaip pagrįstos ir (ar) nepagrįstos. Be to, negalima nustatyti ir to, kiek iškeltos versijos persidengia, kiek jos viena kitą paneigia ar papildo. Civilinės atsakomybės taikymas remiantis vien tik prielaidomis yra negalimas. Aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, kai buvo atlikta variklio pakartotinė apžiūra, nesiėmė priemonių, jog būtų pasitelktas nešališkas specialistas variklio gedimo priežastims nustatyti, taip pat nėra pagrindas kilti atsakovės atsakomybei už kilusias pasekmes. Rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp verslininkų. Nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra numatyta, kad, esant ginčui dėl darbų kokybės, pareiga inicijuoti eksperto pasitelkimą kyla išimtinai rangovui.

29. Padarius išvadą, kad byloje negali būti nustatyta, kas yra atsakingas dėl pakartotinio variklio gedimo, analogiška išvada darytina dėl antrojo klausimo – negalima nustatyti ir tikslaus ieškovės patirtos žalos dydžio. Ginčo variklis, kaip jau minėta, negali būti apžiūrėtas ir ištirtas. Taigi nėra objektyvių prielaidų įvertinti, kokia apimtimi buvo atlikti variklio remonto darbai ir kiek detalių, kurias ieškovė įsigijo iš UAB „Adampolis“ ir atsakovės pirmojo remonto metu, buvo panaudota antrą kartą (I t., b. l. 51). Vadinasi, šioje situacijoje, sprendžiant dėl ieškovės nuostolių dydžio, taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgus į byloje atsakovės vadovo T. L., liudytojo G. V. teiktus paaiškinimus, kad, antrą kartą apžiūrėjus variklį, buvo padaryta išvada, jog gedimo priežastis yra tapati, kokia buvo pirmą kartą, spręstina, jog pakartotinio remonto apimtis logiškai turėjo būti tokios pačios apimties. Dėl to spręstina, kad ieškovės nuostolių dydis turėtų būti laikomas ieškinyje minimos sumos dydžio – 11 381,52 Eur, prie nuostolių priskiriant ir pakartotinio variklio apžiūros išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir aptarta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti byloje pareikštą ieškinį. Ieškinys atmetamas dėl dviejų priežasčių. Pirma, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir nėra pakankamo pagrindo jį atnaujinti. Antra, ieškovė neįrodė, kad atsakovės netinkamas veikimas ir (ar) neveikimas buvo variklio „užkalimo“ pagrindinė ir (ar) papildoma priežastis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

31. Netenkinus ieškinio, ieškovei kyla pareiga apmokėti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Atsakovė UAB „Transgesta Servis“ advokatui ir advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) sumokėjo 4 150 Eur dydžio sumą. Įvertinus atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, ginčo pobūdį, atsakovės išlaidos advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis visoje apimtyje. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteisiamas 4 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Trečiasis asmuo A. M. advokatui už dalyvavimą teismo posėdyje, teisines konsultacijas sumokėjo 380 Eur. Įvertinus bendrą 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio trukmę, taip pat tai, kad trečiojo asmens atstovo darbo vieta yra Kaune, ir trečiajam asmeniui suteiktos teisinės pagalbos apimtį, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamas ne visų turėtų išlaidų, o jų dalies – 250 Eur, advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos nepagrįstomis ir pernelyg didelėmis lyginant su suteiktos teisinės pagalbos apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantransa“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transgesta Servis“ 4 150 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantransa“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.