- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 2YT-12000-328/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07959-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimą dėl termino pareikšti kreditoriniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo), suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja prašo atnaujinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam A. P. palikimą įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, jog pareiškėja, įgyvendindama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 Klaipėdos mieste įvestos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. administravimą, teikia pareiškimą teismui, kadangi administruojant vietinę rinkliavą buvo nustatyta, jog vietinės rinkliavos mokėtoja A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir tik 2020 m. spalio 16 d. tapo žinoma, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, paveldėjo A. P. turtą. Nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. informavo VMI prie FM dėl palikėjos skolos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, gavo VMI prie FM atsakymą, jog dėl mirusios A. P. skolų apmokėjimo spręs tik jei palikimas pereis valstybei. Nurodė, jog pareiškėja administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų, tai lemia, jog pareiškėja neturi objektyvių galimybių užtikrinti mirusio asmens įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą nustatymo. Pareiškėja sužinojusi, kad skolininkė mirė, operatyviai informavo VMI prie FM apie mirusios skolas, ir tik 2020 m. spalio 16 d. paaiškėjo aplinkybė, jog turtą paveldėjo VMI prie FM. Taip pat ėmėsi veiksmų siekdama nustatyti paveldėtojus, todėl pareiškėjos įsitikinimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog VMI prie FM nuomone, argumentas, kad pareiškėja administruoja virš 114 tūkstančių fizinių asmenų ar kad ji vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją ir neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno mokėtojo mirtį, vertintinas kritiškai. Pareiškėja, atlikdama savo funkcijas, turi imperatyvią pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai už teikiamas paslaugas, o dėl mokesčių nemokančių butų ar kt. patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, jog pareiškėja į teismą su pareiškimu kreipėsi tik po 4 mėnesių nuo sužinojimo apie skolininkės mirtį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja analogiškus reikalavimus dėl termino atnaujinimo reiškia iš esmės kas mėnesį, mano, jog tai leidžia teigti, kad pareiškėja sistemingai ignoruoja Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas teismo turėų būti įvertinta. Teigė, jog pareiškėja netinkamai atlieka pareigą kontroliuoti, ar laiku atsiskaitoma už suteiktas paslaugas. Nurodė, jog pareiškėja iš esmės nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl praleido terminą kreditoriam reikalavimui pateikti, neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl prašyams negali būti tenkinamas. Papildomai nurodė, jog VMi prie FM 2020 m. spalio 6 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo pinigines lėšas.
Teismo posėdyje pareiškėja (jos atstovas), suinteresuoto asmens atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (CPK 123 strasipnio 2 dalis, 133 straipsnio 1 dalis, 175¹ straispnio 10 dalis), prašymų negauta. Byla teismo posėdyje nagrinėjama pareiškėjai (jos atstovams) ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, kadangi dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 577 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog A. P. buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2019 m. balandžio 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. I-6042-342/2018 dėl 46,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naudai. Antstolės 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu (gautas 2020 m. rugpjūčio 11 d.) pareiškėja informuota, jog skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė, palikėjos vardu liko paveldimo turto, palikimas nepriimtas. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo VMI prie FM apie palikėjos vardu susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą 77,04 Eur (iš jų priteista 21,64 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. VMI prie FM 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu pareiškėja informuota, jog VMI prie FM yra pradėjusi veiksmus dėl mirusiosios turto galimo paveldėjimo valstybės vardu. Testamentų registro 2020 m. spalio 6 d. duomenimis palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, priėmimo (atsisakymo priimti) faktai registruoti nebuvo. 2020 m. spalio 16 d. VMI prie FM raštu pareiškėja informuota, Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios A. P. turtą, pažymėjo, jog pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimui pareikšti nuo palikėjos mirties, todėl prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad kreditorinis reikalavimas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatymo termino arba teismo nutartį dėl termino kreditoriams reikalavimams pareikšti pratęsimo bei teismo nutartį, kuria priteista skola. Byloje pateikti įrodymai, jog 2020 m. spalio 8 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei perėjo palikėjos A. P. turtas (piniginės lėšos, kurios 2020 m. spalio 14 d. turto priėmimo – perdavimo aktu perduotos VMI prie FM). 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujam VMI prie FM.
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam A. P. palikimą įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie FM.
Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, jog palikėja buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, tačiau vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja apie palikėjos mirtį bei galimus jos įpėdinius sužinojo po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termimo kreditoriam reikalavimui pareikšti bei nedelsiant ėmėsi veiksmų palikėjos įpėdiniams identifikuoti, ką patvirtina byloje pateikti pareiškėjos ir VMI prie FM susirašinėjimo duomenis. Pareiškėja, gavusi duomenis apie palikėjos įpėdinius, kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo, įpėdiniui reikalaujant pateikti įrodymus dėl įstatyme nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
Bylos medžiaga sudaro pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjos ir skolininkės nesieja artimi santykiai, todėl nesuponuoja būtinybės nuolat bendrauti ar bendarbiauti su skolininke. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją apie jos administruojamų duomenų kiekį, pareiškėją ir palikėją siejančių teisinių santykių pobūdį, skolinio įsipareigojimo dydį, administruojamos vietinės rinkliavos mokėjimo ypatumus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 28-34 punktus, laikytina, jog reikalavimas kreditorei nuolat valdyti informaciją apie palikėją, kuri leistų visais atvejais įstatymo nustatytais terminais atlikti jai tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises šios bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog pareiškėja netinkamai įgyvendino savo civilines teises ir pareigas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, nustatyta, jog kreditorė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido, termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas kreditoriam reikalavimui pareikšti atnaujintinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 576-578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikėjos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.