Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms/civilinėms ieškovėms L. B.- R., M. B., D. R., jų atstovei advokatei I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis SE "M. B. I. " serviso technikos vadovu, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir LR BK) 138 str. 2 d. 3 p. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2015-07-08 apie 07.10 val., (duomenys neskelbtini), buto, kuriame gyvena nepilnametės M. B., gim. 1999 m., ir D. R., gim. 2004 m., virtuvėje, konflikto metu, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip 10 (dešimt) kartų savo žmonai L. B. – R. į rankų sritį, tyčia spyrė 1 (vieną) kartą nukentėjusiajai L. B.-R. į dešiniąją koją, dėl to jai buvo nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir dvilypio blauzdos raumens plyšimu, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

2.L. B.-R. nustatytas kūno sužalojimas - blauzdos raumens plyšimas-būdingas netiesioginei traumai dėl pertempimo.

3.Tokio pobūdžio sužalojimas labiau būdingas patyrus traumą (pvz., netinkamai atsispyrus ir pan.), o ne patyrus trauminį išorinį poveikį (pvz., sudavus smūgį), nes nebuvo išorinių sužalojimų.

4.L. B.-R. nustatytas kūno sužalojimas galėjo atsirasti ne dėl trauminio išorinio poveikio, o patyrus traumą (pvz., netinkamai atsispyrus ir pan.).

5. L. B.-R.s patirto sužalojimo susidarymo mechanizmas galimas tiek tiesioginis tiek ir netiesioginis, raumens plyšimas gali būti tiek nuo tiesioginio trauminio poveikio tiek ir dėl kojos raumenų pertempimo, tai nesant išorinių sužalojimų raumens plyšimo srityje, labiau tikėtina, kad traumos mechanizmas buvo raumens plyšimas dėl pertempimo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad E. R. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Byloje nustatyta, kad 2015-07-08 apie 07.10 val., buto adresu Buivydiškių g. 8-11, Vilniuje, virtuvėje, konflikto metu, E. R. tyčia sudavė rankomis savo žmonai Laimai B. R. į rankas bei vieną kartą spyrė į dešiniąją koją, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. R. kaltės nepripažino. Neneigė įvykusio konflikto tarp jo ir Laimos B. R. fakto, tačiau kategoriškai neigė jos atžvilgiu smurtavęs, t.y. mušęs rankomis ir spyręs. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir remiasi byloje surinktų įrodymų visuma.

Šis jo paaiškinimas paneigtas visų pirma nukentėjusiosios Laimos B. R. parodymais, kurie viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. L.B. R. nuosekliai parodė, kad būtent kaltinamasis E. R. atliko jos atžvilgiu smurtinius veiksmus - vykusio konflikto metu vieną kartą spyrė į koją, nuo smūgio nukrito ant grindų. Vyras ją mušė rankomis virtuvėje iki smūgio sudavimo ir vonioje – po to, kai sudavė smūgį į koją.

Bute konflikto tarp kaltinamojo E. R. ir nukentėjusiosios L. B.-R.s metu buvusios nepilnametės M. B. ir D. R. patvirtino girdėjusios triukšmą ir kad kažkas nugriuvo. Nors nei viena iš nepilnamečių nukentėjusiųjų nematė L. B.-R.s kojos sužalojimo momento, tačiau jų parodymai vertinant juos visumoje su byloje ištirtais įrodymais, ekspertų paaiškinimais ir tarpusavyje su L.B. R. bei E. R. parodymais, įrodo, kad teisingi yra nukentėjusiosios L.B. R. parodymai. D. R. patvirtino, jog griuvimo garsą girdėjo virtuvėje, o mamai pradėjus šlubuoti ir tėčiui sėdint ant sofos nurodė girdėjusi, kaip mama jam sakė“ žiūrėk kur spardaisi“ ir tuomet suprato, jog mamai spyrė į koją. M. B. taip pat patvirtino girdėjusi triukšmą ir lyg kažkas nukrito, o kai atėjo iki virtuvės matė, kaip mama stojasi keturiomis pasiremdama į stalą. Nei viena iš mergaičių neparodė girdėjusi stumiamo stalo garso, kaip kad teigė teisme kaltinamasis. Priešingai, M. B. paaiškino, kad virtuvėje stalas yra pritrauktas prie sienos, o, be to, jai iš mamos žodžių žinoma, kad patėvis mamai spyrė. Tokios M. B. ir D. R. nurodytos aplinkybės atitinka L.B. R. parodymus.

Savo sumušimo faktą nukentėjusioji Laima B. R. patvirtino įvykio dieną – 2015-07-08 su pareiškimu kreipdamasi į Vilniaus miesto 6 PK, kuri nurodė, kad 2015-07-08 apie 7,00-7,30 val. adresu Buivydiškių g. 8-11, Vilniuje, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į smurtą. E. R. reikalaudamas savo mobilaus ryšio telefono apie 10 kartų trenkė per rankas savo rankomis ir spyrė į dešinę koją. Po jo smūgio nukrito ant žemės. (b.l.1,1t.).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 55986 (b.l.33,1t.) užfiksuota, kad 2015-07-08 10,41 val. kreipėsi L. B.-R.. Traumos aplinkybės – sumušė vyras, Buivydiškių g. 8-11, Vilnius. Diagnozė: dešinės blauzdos sumušimas.

Nukentėjusioji L. B.-R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.37-44,1t.), kas taip pat patvirtina jos parodymų nuoseklumą.

Nukentėjusiosios L.B. R. parodymai atitinka medicinos eksperto R. R. pateiktoje specialisto išvadoje (b.l.23-24,1t.) ir jo paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu (b.l.27-28,1t.) bei teisme nurodomus faktus dėl sužalojimo padarymo aplinkybių ir laiko. Specialisto išvadoje L. B.-R. nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir dvilypio blauzdos raumens plyšimu, jis padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2015-07-08 ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 23-24,1t.). Duodamas paaiškinimus ekspertas R. R. konkretizavo, kad nustatytam sužalojimui atsirasti pakanka vieno trauminio poveikio. Labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji sužalojimo metu buvo vertikalioje padėtyje. Atsirasti tokiam sužalojimui turi būti tiesioginis poveikis į raumenį arba raumens judesiai turėjo būti forsuoti, stipresni nei leidžia raumens atsparumas. Jo išvada, kad nuo tiesioginio trauminio poveikio atsirado raumens plyšimas. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo spyrio koja į nukentėjusiosios koją. Ši išvada nėra kategoriška, tačiau galimybė konflikto metu atsitrenkus į kelį atsirasti tokiam sužalojimui yra daugiau hipotetinė situacija. Jis sunkiai įsivaizduoja tokią situaciją. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui, tyčiniams savęs sužalojimui. Todėl teismas tiki nukentėjusiosios L.B. R. parodymais, kad sužalojimą ji patyrė E. R. sudavus koją į jos koją, jai stovint, ir atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo versiją, jog šį sužalojimą nukentėjusioji patyrė pati jai atsitrenkus, griūnant ar stojantis, kaip nepagrįstą.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta eksperto P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0059/16(b.l.32-37,2t.), kurioje ekspertas nurodė, kad L. B.-R. nustatytas kūno sužalojimas - blauzdos raumens plyšimas-būdingas netiesioginei traumai dėl pertempimo. Tokio pobūdžio sužalojimas labiau būdingas patyrus traumą (pvz., netinkamai atsispyrus ir pan.), o ne patyrus trauminį išorinį poveikį (pvz., sudavus smūgį), nes nebuvo išorinių sužalojimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-525/2010). Šios išvados yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai.

Teismas kritiškai vertina eksperto P. P. išvadą, jog L. B.-R. nustatytas kūno sužalojimas - blauzdos raumens plyšimas šiuo atveju labiau būdingas netiesioginei traumai dėl pertempimo. Teismas vertindamas eksperto P. P. išvadą atsižvelgia į tai, kad kaip ekspertas teikdamas išvadą rėmėsi advokato M. B. pateiktais dokumentais, kurie išvardinti išvadoje, o bylos medžiaga jam nebuvo pateikta. Specialisto R. R. duota išvada, teismui abejonių nekelia.

Byloje tokių duomenų, kad nukentėjusioji patyrė blauzdos raumens plyšimą dėl jos pačios veiksmų, nėra. Priešingai, kaip minėta nukentėjusioji nuosekliai teigė šią traumą patyrusi dėl smurtinių E. R. veiksmų, o būtent spyrio koja į jos koją, ką patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Tik pats kaltinamasis E. R. nurodė, kad L.B. R. bandė jam spirti ir kažkokiu metu atsitrenkė į jo koją, tada galėjo susižaloti ir įvykti raumens plyšimas, o, be to, teigė, jog kai ji suklupo ties stalu ir atsirėmė rankomis į stalą, atsistojimas vyko labai staigiai ir galbūt atsistojimo metu pertempė tą patį raumenį arba suklupdama. Pati nukentėjusioji L.B. R. nenurodė atlikusi kokių nors staigių judesių atsistojimo metu, M. B. teismui nurodė mačiusi, kad mama stojasi “keturiomis pasiremdama į stalą“, kas irgi leidžia daryti išvadą, kad staigių judesių L.B. R. neatliko.

Kaltinamasis E. R. nurodė, kad pati nukentėjusioji norėdama jam suduoti atsitrenkė į kelį (b.l.118-119,1t.), teisme aiškino, kad ji bandė spardytis, nepataikė ir suklupo, o vienu momentu, kai ji spyrė, jis pakėlė koją ir buvo kažkoks lengvas kontaktas, tačiau kada nukentėjusioji suklupo – ar prieš ar po užsikabinimo už jo kojos patikslinti negalėjo. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu (b.l.118-119,1t.) jis nurodė, jog vykstant grumtynėms Laima dešine koja atsitrenkė į jo kairės kojos kelį. Tuo tarpu ekspertas P. P. kalbėdamas apie nukentėjusiosios dvilypio blauzdos raumens plyšimą teigė, kad jis šiuo atveju galimas spiriant kaire koja, o atraminė turi būti dešinė koja. Ekspertas R. R. paaiškino, kad jis tokio spyrio neįsivaizduoja, nes jei darbinė yra dešinė, tai ir spyris turėtų būti dešine koja. Tokie ekspertų paaiškinimai paneigia kaltinamojo E. R. versiją, kad nukentėjusioji patyrė kojos sužalojimą pati jam spirdama dešine koja. Pati L.B. R. iš viso nenurodė spyrusi.Todėl teismas kaip teisingus vertina būtent nukentėjusiosios L.B. R. parodymus ir jais vadovaujasi.

Be to, ekspertas P. P. nepaneigė savo išvadoje, jog L. B.-R.s patirtas raumens plyšimas galimas ir nuo tiesioginio trauminio poveikio, tačiau nesant išorinių sužalojimų, teikė labiau tikėtiną išvadą, jog traumos mechanizmas buvo raumens plyšimas dėl pertempimo. Jis nurodė negalintis pasakyti, ar šiuo atveju sužalojimas buvo nuo išorinio poveikio ar nuo pertempimo. Tokios eksperto P. P. nurodytos aplinkybės atitinka ir eksperto R. R. paaiškinimus. Vetinant ekspertų paaiškinimus ir siejant juos su nukentėjusiosios L. B.-R.s bei kaltinamojo parodymais, kitais ištirtais įrodymais, konstatuotina, kad trauma įvyko būtent nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

Nukentėjusioji kaip minėta davė nuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad virtuvėje „ji bandė pakelti iškritusį telefoną nuo grindų, vyras jai vieną kartą spyrė į koją. Po smūgio ji griuvo ant grindų“(b.l.16-17,1t.). Teisme nukentėjusioji paaiškino, kad tiksliai nepamena, kaip vystėsi įvykiai, tačiau žino, kad prie virtuvinės spintutės ji buvo nusisukusi į vyrą nugara ir pajuto smūgį į koją. Tuo metu suklupo, nukrito ant žemės. Pagarsinus anksčiau minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.16-17,1t.) nukentėjusioji juos patvirtino, detalizavo, kad kai iškrito telefonas, jį pakėlė ir atsistojo tokioje pozicijoje, kokioje jai įspyrė. Taigi nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad tarpusavio konflikto metu kaltinamasis jai įspyrė. Akcentuotina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nenurodė, jog smūgis jai buvo suduotas bekeliant telefoną, tik paaiškinta, kad vyras vieną kartą spyrė. Tokios nukentėjusiosios nurodytos kojos sužalojimo aplinkybės atitinka eksperto R. R. nustatytą galimą traumos mechanizmą dėl esminių aplinkybių, o tuo pačiu neprieštarauja ir eksperto P. P. išvadai, jais kaip minėta netikėti jokio pagrindo nėra.

Tuo tarpu analizuojant kaltinamojo parodymus matyti, kad jie buvo keičiami. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.118-119,1t.) kaltinamasis E. R. nurodė, kad Laima grumtynių metu atsitrenkė dešine koja į jo kairės kojos kelį, po atsitrenkimo nugriuvusi nebuvo. Taip pat šiuose parodymuose kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusioji iš viso kokiu nors konflikto momentu būtų nugriuvusi. Tačiau teisme parodymus pakeitė, priderindamas prie byloje surinktų įrodymų bei privataus eksperto pateikto išvados, papildė detalėse ir jau teigė, kad kai nukentėjusioji jam spirdama nepataikė, suklupo ir nestipriai pastūmė stalą (ši naujai nurodoma aplinkybė). Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja.

Aplinkybė, kad būtent E. R. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas L.B. R., patvirtinama visais byloje surinktais aukščiau paminėtais įrodymais ir abejonių nekelia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas L.B. R. buvo padarytas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ką rodo jo veiksmų intensyvumas, trukmė, skirtingos įvykio vietos, o jo suduotas smūgis į nukentėjusiosios koją sukėlė padarinius, nustatytus specialisto išvada, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. E. R. suprato, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti sveikatos sutrikdymą ir tokių padarinių norėjo. Objektyvieji jo padarytos veikos požymiai rodo, kad jis veikė neapibrėžta tyčia.

Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).

Teisme ištirti įrodymai patvirtina E. R. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai. Nusikaltimas baigtas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis E. R. anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų už LR ATPK pažeidimus neturi, dirba. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 3 p yra tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.).

LR BK 138 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. R. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taikytinas LR BK 75 str., esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 173,17 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiosios L. B.-R.s gydymą (b.l. 80-84,1t.), prašė nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant (b.l.20-21,2t.). Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaikė. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l.82-83,1t.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 173,17 eurų civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiajai L. B.-R. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiškai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.

Byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 134,08 eurų civilinį ieškinį. (b.l.88-98,1t.) Nurodė, kad L. B.-R. dėl 2015-07-08 įvykusio buitinio konflikto metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga nuo 2015-07-13 iki 2015-07-24, už šį laikotarpį jai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 134,08 Eur ligos pašalpa. Dar nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad L. B.-R.s nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos priežastis yra E. R. neteisėti veiksmai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 134,08 Eur žalą turi atlyginti E. R.. Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant(b.l.23-24,2t.) Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje kaip minėta yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.

Byloje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusiosios: D. R. – 500 eurų (b.l.42-43,2t.), M. B. – 1000 eurų, (b.l.44-45,2t.), L. B. –R. 2000 eurų (b.l.46-47,2t.).

D. R. ieškinyje nurodoma, kad jos akivaizdoje pavartotas E. R. fizinis smurtas L. B.-R.s atžvilgiu sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jai buvo gėda, kad tėtis smurtavo prieš mamą, ji bijojo, kad apie tai nesužinotų mokykloje, bijojo, kad smurtas nepasikartotų.

M. B. ieškinyje nurodoma, kad jos akivaizdoje pavartotas smurtas mamos atžvilgiu, bandymas jai pačiai suduoti smūgį ,ją išgąsdino ir stipriai emociškai sukrėtė. Po šio įvykio ji prarado saugumo jausmą, gyveno baimėje, kad E. R. vėl pavartos smurtą. Tik po santuokos nutraukimo ir E. R. išėjus atskirai gyventi, ji kiek aprimo. Po įvykio ji lankė mokyklos psichologo konsultacijas

L. B.-R.s ieškinyje nurodoma, kad ji dėl E. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, baimę, jautėsi sugniuždyta ir pažeminta. Taip pat patyrė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, stengėsi nesutikti pažystamų, jautė gėdą prieš aplinkinius, baimę, kad vėl gali būti pavartotas smurtas. Taip pat jautė nerimą dėl sveikatos. Neigiamus išgyvenimus dar labiau pagilino dukrų dvasinė būsena.

L. B.-R.s, M. B., D. R. civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovei L. B.-R. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.

Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai L. B.-R. dėl kaltinamojo E. R. tyčinių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (specialisto išvada b.l.23-24,1t.). Dėl įvykio metu patirto sužalojimo ji kreipėsi į medikus, buvo gydoma, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3p.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis dirba, išsiskyręs, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas taip pat atsižvelgia į pačios L.B. R. veiksmus. Aiškinantis kilusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios L.B. R. priežastis, neabejotinai nustatyta, kad konflikto priežastis buvo pačios nukentėjusiosios veiksmai, o būtent tai, kad ji savavališkai paėmė kaltinamojo telefoną ir jo tam tikrą laiko tarpą neatidavė. Tokios aplinkybės nustatytos kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų L.B. R., D. R. parodymais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji paėmė, E. R. nematant ir nežinant, nes tuo metu šis buvo vonioje, pastarojo mobilaus ryšio telefoną ir skaitė žinutes. Tokios aplinkybės nustatytos šios nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais. E. R. norėjo paimti savo telefoną. Tą patvirtino pats kaltinamasis bei nurodė apklausta nukentėjusioji D. R.. Tas akivaizdu ir iš nukentėjusiosios L.B. R. parodymų, o galiausiai ir pačio kaltinamojo veiksmų. L. B.-R. nurodė, jog vyras aprimo, kai atgavo savo telefoną.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, L.B. R. ieškinys mažinamas, civilinės ieškovės naudai priteistina 800 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo.

Nepilnamečių D. R. ir M. B. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies. Akivaizdu, kad nepilnametės mergaitės būdamos bute ir girdėdamas tėvų tarpusavio konfliktą, matydamos jų nurodytus kaltinamojo veiksmus, patyrė išgyvenimus, emocinę įtampą, sukrėtimą. Tačiau teismas vertina,kad neturtinės žalos pasekmės nepilnametėms buvo padaryta ne tik kaltinamojo, bet ir pačios nukentėjusiosios, inicijavusios konfliktą, veiksmais, todėl civiliniai ieškiniai yra mažinami.

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nukentėjusioji L. B. –R. turėjo advokato išlaidas (b.l.38-41,2t.,81,2t.). Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į L. B.-R.s sumokėtą pinigų sumą advokatei, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iš kaltinamojo E. R. L. B.-R.s naudai priteistina 420 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1-3 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį :

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę: 10 MGL įmoką, kas sudaro 376,60 eurų( tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 euro centų) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(LR BK 71 str.).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 173,17 eurų civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo E. R. 173,17 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 17 euro centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 134,08 eurų civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo E. R. 134,08 eurus( vieną šimtą trisdešimt keturis eurus, 8 euro centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Nukentėjusiosios Laimos B. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiosios Laimos B. R. naudai 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiosios M. B. naudai 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiosios D. R. naudai 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo E. R. 420 eurų (keturis šimtus dvidešimt eurų), nukentėjusiosios Laimos B. R. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.