Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Rymantui Kvederavičiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „V.“ direktore ir UAB „M.“, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 161 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. sausio 10 d. 15.26 val. vykdant Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą 1FR1043-59 atliktas UAB „V.“ (toliau – Bendrovės) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu pagal pateiktą EKA kasos operacijų žurnalą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu inkasuoti iš EKA grynieji pinigai žurnalo grafose: „pinigus atidaviau“, „pinigus priėmiau“ nėra patvirtinti atsakingų asmenų parašais, taip pat pagal pateiktą elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad paskutinę mėnesio dieną neatspausdinama ir neįklijuojama į žurnalą fiskalinė mėnesio suminė ataskaita. Patikrinimo metu nepateiktas elektroninio kasos aparato GAMA su fiskaliniu spausdintuvu FP-IOOO(EKJ) techninis pasas. Bendrovės vadovė D. B., būdama atsakinga už kasos žurnalo pildymą, ataskaitų formavimą bei techninio paso saugojimą prekybos vietoje, pažeidė Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.V-255, 16 punkto, 44.4 punkto, 44.3 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. kaltę dėl Kasos aparatų naudojimo tvarkos bei Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimų pilnai pripažino ir paaiškino, kad ji vadovauja dviem įmonėms ir dažnai būdavo išvykusi į užsienį, todėl pilnai nesukontroliavo, kad nebūtų daromi pažeidimai. Po patikrinimo nustatyti pažeidimai iš karto buvo pašalinti. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo D. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jos įmonėje neapskaitytas darbo užmokestis niekada nebuvo išmokamas, nes visas darbo užmokestis buvo pervedamas į darbuotojų banko sąskaitas. Padavėjoms buvo išmokamas minimalus darbo užmokestis. Kodėl M. S. ir S. J. nurodė, jog joms buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis D. B. nežino. Abi darbuotojos iš darbo išėjo pačių prašymu. Su M. S. buvo nesutarimų ir po to ji išėjo iš darbo. Po M. S. išėjimo iš darbo jų įmonę tikrino įvairios institucijos, todėl mano, kad taip buvo norima pakenkti D. B..

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Rymantas Kvederavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. pradžioje pasitikėjimo telefonu buvo pranešta apie išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį UAB „V.“, todėl buvo nutarta atlikti patikrinimą. Jo metu buvo apklausti šeši darbuotojai, du dar dirbantys ir keturi jau nedirbantys toje įmonėje. Du iš jų - M. S. ir S. J. patvirtino, kad joms buvo išmokėtas darbo užmokestis grynais, kuris buvo neapskaitytas. D. B. nurodė, kad darbuotojos kreipėsi į instituciją dėl tarp jos ir darbuotojų kilusio konflikto, tačiau konkretesnių įrodymų nepateikė, todėl mano, kad pažeidimas yra įrodytas. Atliekant bendrovėje patikrinimą, buvo nustatyti ir kiti du pažeidimai, susiję su kasos aparatų naudojimo tvarkos bei Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimu, t. y. pateikus EKA kasos operacijų žurnalą, jo grafose įrašai „pinigus atidaviau“, „pinigus priėmiau“ nebuvo patvirtinti atsakingų asmenų parašais, taip pat pagal pateiktą elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalą buvo nustatyta, kad paskutinę mėnesio dieną neatspausdinama ir neįklijuojama į žurnalą fiskalinė mėnesio suminė ataskaita. Patikrinimo metu taip pat nebuvo pateiktas elektroninio kasos aparato techninis pasas. Šioje įmonėje jokie patikrinimai ankščiau nebuvo atliekami, o šis patikrinimas buvo pradėtas pagal darbuotojų pareiškimus dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo.

Liudytoja M. S. parodė, kad ji UAB „V.“ dirbo nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn. Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog ji priimama į darbą 0,25 etato. Ji nepasižiūrėjo pasirašydama į darbo sutartį ir nepastebėjo, kad nurodyta 0,25 etato, nors realiai ji dirbo pilnu etatu. Per mėnesį gaudavosi apie 160 valandų. Buvo sutarta, kad jai bus mokamas minimalus 500 Eur darbo užmokestis į rankas. Toliau buvo žadama pakelti iki 700 Eur. Dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į banko sąskaitą, o kitus gaudavo grynais į rankas. 2019 m. spalio 14 d. M. S. buvo išmokėtas apie 400 Eur darbo užmokestis grynais, už kurį niekur nepasirašė. Grynais į rankas darbo užmokestį ji gavo tą vieną kartą. Pinigus išmokėjo pati direktorė baro patalpose. Matė, kad direktorė pinigus išėmė iš savo piniginės. Toliau liudytoja paneigė 400 Eur grynais darbo užmokesčio išmokėjimo faktą ir paaiškino, kad už 2019 m. rugsėjo mėnesį jai buvo į banko sąskaitą pervesta apie 30 Eur ir į rankas jai buvo sumokėta tik 140 Eur, ką ji ir nurodė pirminiame paaiškinime, ir tai buvo 2019 m. spalio 14d. Dėl praėjusio ilgo laiko galėjo dėl išmokėtų pinigų ir suklysti. Prašo vadovautis jos pirminiu paaiškinimu. Išėjo iš darbo, nes nebuvo laiku išmokamas darbo užmokestis, tačiau toliau duodama parodymus liudytoja nurodė kitą darbo sutarties nutraukimo priežastį, t. y. kad nepatiko darbas.

Liudytoja S. J. parodė, kad ji bendrovėje pradėjo dirbti 2019 m. balandžio mėn. ir dirbo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog ji priimama į darbą 0,25 etato, tačiau vasarą teko dirbti ir pilnu etatu, nes trūko darbuotojų, tačiau kiekvieną mėnesį išdirbdavo skirtingą skaičių valandų. Darbo užmokestis jai buvo pravedamas į banko sąskaitą, tačiau kai dirbo daugiau nei 0,25 etato, tada pati direktorė jai yra sumokėjusi grynais pinigais. Jai mokėdavo po 2,5 Eur už valandą. Patys darbuotojai vietoje restorane rašė darbo grafikus ir dirbantys atsižymėdavo. Liudytoja savo darbo grafiką nusifotografuodavo telefonu, tačiau šių nuotraukų nėra išsaugojusi. Kiek tiksliai ir kada gavo papildomų grynų pinigų, nurodyti negali. Kiek prisimena, jai grynais buvo išmokėta atrodo, kad tris kartus. Pirminiame paaiškinime rašė pasitardama su inspekcijos darbuotoju, tačiau ten nurodė tik apytiksles sumas. Iš darbo išėjo, nes nesutarė su kai kuriais bendradarbiais, o jai labiau patinka ramesnė darbo aplinka.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolo duomenys, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); D. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bus pašalinti, ateityje tokių klaidų nepasikartos. Neoficialaus darbo užmokesčio S. J. ir M. S. niekada nemokėjo. Merginos išėjo iš darbo, kadangi joms buvo pareikštas nepasitikėjimas. Tikėtina, dėl įvykusio konflikto darbe buvo nuspręsta parašyti skundą, siekiant pakenkti įmonės reputacijai (b. l. 1, 5); M. S. paaiškinimais, kuriame nurodyta, kad UAB „V.“ dirbo barmene – padavėja nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. Sutartį Bendrovės direktorė D. B. sudarė tik 2019 m. rugsėjo 20 d. Pagal sutartį dirbti turėjo pradėti nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., darbo laiko norma 0,25 etato, tačiau šios įmonės (duomenys neskelbtini) restorane, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. Darbo laikas restorane buvo nuo 11.00 val. iki 22.00 val. pirmadieniais – ketvirtadieniais, penktadieniais – šeštadieniais nuo 12.00 val. iki 00.00 val. ir sekmadieniais nuo 12.00 val. iki 21.00 val. Minėtu laikotarpiu teko dirbti ir visą etatą. Už 0,25 etatą gautą darbo užmokestį pervesdavo į jos asmeninę banko kortelę. Už rugsėjo mėnesį pervedė 31,68 eurus, už spalio mėnesį 180,76 eurus. Šioje bendrovėje dirbo iki 2019 m. lapkričio 14 d. ir per šį laikotarpį gavo neoficialių, apskaitoje neapskaitytų pinigų 140,00 eurų, kuriuos išmokėjo pati direktorė D. B.. Gavus pinigus niekur nepasirašė. Kadangi šios Bendrovės restorane dirbo pilnu etatu, tai Bendrovė jai dar yra skolinga 498,47 eurus. Šios Bendrovės restorane yra dirbančių darbuotojų, su kuriais Bendrovės direktorė nėra sudariusi darbo sutarčių, kartais prekės atvežamos be sąskaitų – faktūrų (maisto produktai, alkoholis). Buvo tokių atveju, kad gauti iš klientų pinigai nebuvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu (b. l. 3); S. J. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad UAB „V.“ dirbo nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini) restorane padavėja, adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, kurią pasirašė su direktore D. B.. Įdarbinta buvo 0,25 etato, darbo užmokestis buvo valandinis (1 h. -2,5 euro). Apie mėnesį nuo darbo pradžios dirbo kaip nurodyta sutartyje, darbo užmokestį, kurį gaudavo už 0,25 etato, pervesdavo į jos asmeninę banko kortelę. Visą likusį laiką, iki jai prašant išeiti iš darbo, dirbo pilnu etatu (ne pagal darbo sutartį, kaip joje nurodyta). Direktorė D. B. jai yra išmokėjusi neoficialių pinigų už tris mėnesius (birželis, liepa ir rugpjūtis) 600 eurų. Gavus šiuos pinigus niekur nepasirašė. Pinigus direktorė mokėjo restorane. Gavo birželio mėnesį 200,00 eurų, liepos mėnesį 200,00 eurų ir rugpjūčio mėnesį 200,00 eurų (b. l. 4); 2020 m. vasario 18 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 6-8); G. P. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad UAB „V.“ dirbo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. virėjos pareigose. Bendrovėje buvo įdarbinta pilnu etatu, sutartis su ja buvo sudaryta iš karto. Sutartas darbo užmokestis buvo 500-600 eurų, po mokesčių. Darbo užmokestį gaudavo į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Papildomų mokėjimų grynais pinigais negaudavo (b. l. 9); G. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad UAB „V.“ dirba padavėja, dėl darbo bendrovėje jokių pretenzijų neturėjo ir neturi (b. l. 10); K. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad Bendrovės suši bare (duomenys neskelbtini) dirba virėjo pareigose pilnu etatu. Gauna minimalų valandinį atlygį, kurį gauna į banko sąskaitą. Faktiškai gauna minimalų atlygį, neapskaityto atlygio negauna. Virtuvėje be jo dirba dar du žmonės, dirba slenkančiu grafiku. Viršvalandžių dirbti netenka (b. l. 11); A. N. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad Bendrovės sushi restorane (duomenys neskelbtini) dirba padavėja apie mėnesį su puse. Darbo sutartyje nurodytas ketvirtis etato. Šiandien į darbo atėjo 12.00 val. ir dirbs iki 17.00 val. Per mėnesį dirba 40 val. Darbo grafiko restorane nėra. Faktiškai gauna ketvirtį minimalaus atlyginimo, kurį perveda į banko sąskaitą. Papildomai pinigų negauna. Ji pati norėjo dirbti nepilną darbo dieną, kadangi turi asmeninių reikalų. Techninio paso dabar pateikti negali. Šešiems buteliams alkoholio įsigijimo dokumentų dabar pateikti negali, kadangi jie yra buhalterijoje. Alkoholio inventorizacijos taip pat ir maisto aprašo neturi (b. l. 12); UAB „V.“ sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 13-32)

Byloje surinkta D. B. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, jog D. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-45).

Atsakomybė pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį numatyta už kasos aparato naudojimą be nustatyta tvarka įforminto kasos aparato kasos operacijų žurnalo, įregistruoto techninio paso ir teisės aktuose nustatyta tvarka neįregistruoto kasos aparato naudojimas, o pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį - už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimus.

Pagal Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.V-255, 16 punktą kasos operacijų atlikimo vietoje turi būti nustatytos formos kiekvieno kasos aparato techninis pasas (Taisyklių 1 priedas), kuris turi būti saugomas visą šio kasos aparato naudojimo laiką.

Minėtų Taisyklių 44.3 bei 44.4 punktuose numatyta, jog pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), kurią turi pasirašyti atsakingas asmuo ir kasininkas, o paskutinę mėnesio dieną turi atspausdinti ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą bei šias ataskaitas įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą; įrašus, jeigu jie yra pildomi, dėl inkasavimo, prekių grąžinimo ir klaidų taisymo parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. B., būdama UAB „V.“ direktore ir vykdydama darbdavio funkcijas, tai yra būdama atsakinga už kasos žurnalo pildymą, ataskaitų formavimą bei techninio paso saugojimą prekybos vietoje, neužtikrino, jog inkasuoti iš EKA grynieji pinigai žurnalo grafose: „pinigus atidaviau“, „pinigus priėmiau“ būtų patvirtinti atsakingų asmenų parašais, taip pat paskutinę mėnesio dieną būtų atspausdinama ir įklijuojama į žurnalą fiskalinė mėnesio suminė ataskaita bei, kad kasos operacijų atlikimo vietoje būtų nustatytos formos kiekvieno kasos aparato techninis pasas. Tokia D. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio 1 dalį ir jos kaltė dėl nurodytų administracinių nusižengimų pilnai įrodyta.

Administracinio nusižengimo protokolas D. B. surašytas ir dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovės direktorė D. B., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir neužtikrinusi, kad S. J. ir M. S. būtų mokamas tik apskaitytas darbo užmokestis ir įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidė ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus - išmokėjo buvusioms Bendrovės darbuotojoms, t. y. S. J. 600 Eur neoficialaus darbo užmokesčio (2019 m. birželio mėn. išmokėjo 200 eurus, liepos mėn.-200 eurus ir rugpjūčio mėn. - 200 eurus), M. S. per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. išmokėjo 140 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš viso Bendrovės direktorė D. B. išmokėjo 740 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestį bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiu būdu Bendrovės vadovė D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį ir tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Tyčinis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia administracinė atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Be to, kaip reglamentuota, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš liudytojos M. S. parodymų matyti, kad jos darbo sutartyje buvo nurodyta, jog ji priimama į darbą 0,25 etato, tačiau pasirašydama sutartį ji to nepastebėjo. Yra dirbusi ir visą etatą. 2019 m. spalio 14 d. jai buvo išmokėtas apie 400 Eur darbo užmokestis grynais, už kurį niekur nepasirašė. Grynais į rankas darbo užmokestį ji gavo tą vieną kartą. Tačiau tolesnės apklausos metu liudytoja iš dalies pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad už 2019 m. rugsėjo mėnesį jai buvo į banko sąskaitą pervesta apie 30 Eur ir į rankas jai buvo sumokėta tik 140 Eur ir tai buvo 2019 m. spalio 14 d. Dėl praėjusio ilgo laiko galėjo dėl išmokėtų pinigų ir suklysti. Išėjo iš darbo, nes nebuvo laiku išmokamas darbo užmokestis, tačiau toliau duodama parodymus liudytoja nurodė kitą darbo sutarties nutraukimo priežastį, t. y. kad nepatiko darbas. Iš liudytojos S. J. parodymų matyti, kad ji patvirtino, jog nors jos darbo sutartyje buvo nurodyta, jog ji priimama į darbą 0,25 etato, tačiau vasarą teko dirbti ir pilnu etatu, nes trūko darbuotojų, tačiau kiekvieną mėnesį išdirbdavo skirtingą valandų skaičių. Darbo užmokestis jai buvo pravedamas į banko sąskaitą, tačiau kai dirbo daugiau nei 0,25 etato, tada pati direktorė jai yra sumokėjusi grynais pinigais. Jai mokėdavo po 2,5 Eur už valandą. Kiek tiksliai ir kada gavo papildomų grynų pinigų, nurodyti negali, tačiau kiekvieną mėnesį jai buvo išmokamas skirtingo dydžio darbo užmokestis grynais. Pirminiame paaiškinime rašė pasitardama su inspekcijos darbuotoju, tačiau ten nurodė tik apytiksles sumas, o kiek tiksliai gavo, negali nurodyti.

Vertinant abiejų liudytojų pirminius paaiškinimus bei jų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, matyti, kad jų parodymai yra nenuoseklūs. Abi liudytojos negalėjo nurodyti kokiomis tiksliai dienomis ir kokios tiksliai sumos joms buvo išmokėtos, jos pirminiuose paaiškinimuose nurodė vienokias išmokėto darbo užmokesčio sumas grynais, o teismo posėdžio metu nurodė kitas sumas ar iš viso negalėjo konkretizuoti gauto darbo užmokesčio grynais pinigais dydžio. Įrodymų apie įmonėje vestus neoficialius ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų, pačių darbuotojų S. J. ir M. S. vestų darbo apskaitos duomenų ar jų darbo grafikų ar kitų asmenų paaiškinimų byloje nėra. Iš institucijos atstovo paaiškinimo matyti, kad patikrinimo metu buvo apklausti šeši bendrovės darbuotojai, du ir šiuo metu dirbantys bei keturi bendrovėje nebedirbantys ir tik S. J. bei M. S. nurodė, jog joms buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis. Atliekant operatyvų patikrinimą restorane grynųjų pinigų nebuvo rasta. Taigi, jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje surinkta nebuvo. D. B. kaltę dėl neapskaityto darbo užmokesčio S. J. ir M. S. išmokėjimo neigė nuo tyrimo pradžios. Sprendžiant D. B. kaltės ar nekaltumo klausimą šiame epizode, atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbo sutartis su M. S. buvo nutraukta po konflikto su D. B.. Iš D. B. paaiškinimų matyti, kad po darbo sutarties su M. S. nutraukimo, D. B. įmonę pradėjo tikrinti įvairios institucijos, ką tikėtinai galėjo inicijuoti išėjusi ar išėjusios darbuotojos.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. ATP-290-166/2014). Tokiu būdu vien buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, kurie be kita ko yra nenuoseklūs, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, vertinamu atveju nelaikytini pakankamu įrodymu D. B. administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti.

Kadangi kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti D. B. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą, nėra, todėl įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad D. B. mokėjo S. J. ir M. S. darbo užmokestį, neapskaitytą įmonės buhalteriniuose dokumentuose, ir tuo pagrindu administracinio nusižengimo bylos teisena D. B. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. (ANK 591 straipsnio 1 punktas)

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

D. B. yra dirbanti, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. B. skirtinos ANK 161 straipsnio 1 dalies ir 162 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos, jų dydžius nustatant viršijančius sankcijoje numatytų baudų minimumus. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

D. B. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 161 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 161 straipsnio 1 dalyje, skirti 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje, skirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) baudą;

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20110948906.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.