Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrai Vingilei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. J. H. (toliau – B. J. H.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo B. J. H. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nutarta priteisti iš B. J. H. 350 Eur AB „L.“ nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. J. H. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., prekybos centre AB ,,L.“, esančiame (duomenys neskelbtini), perklijavo suvirinimo aparato ,,Technomig 150 Dual Synergic Telwin” brūkšninį kodą ir šį suvirinimo aparatą, kurio vieneto kaina 425 Eur, nupirko kaip suvirinimo aparatą ,,MARTE 150 230V Telwin”, kurio vieneto kaina 75 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo AB „L.“ priklausantį 350 Eur turtą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo B. J. H. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas B. J. H. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant B. J. H. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010).

10. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad B. J. H. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsigijo AB „L.“ priklausančią prekę – suvirinimo aparatą „Technomig 150 Dual Synergic Telwin“, ant kurios užklijavo pigesnės tapačios prekės brūkšninį kodą, tokiu būdu įsigijo prekę mažesne kaina nei ji iš tikrųjų kainuoja. Tai patvirtina tiek civilinio ieškovo atstovės R. T., liudytojų R. G., R. N. parodymai (1 t. 53-54 b.l., 2 t. 7-8, 26-27 b.l.), tiek ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, tai yra, AB ,,L.“ pareiškimas (1 t. 6-19 b.l.), vaizdo įrašų apžiūros protokolai (1 t. 83-87 b.l.), tiek kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

11. Ypatingą reikšmę veikos pripažinimui nusikalstama ir jos kvalifikavimui turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, padarytos žalos dydis, kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės ar ją panaikinant, paprastai dėl savanaudiškų paskatų (Kasacinė byla Nr. 2K-65-697/2019). Nuteistasis perklijuodamas pigesnės prekės brūkšninį kodą ant brangesnės prekės dėžės ir vėliau šią prekę pateikdamas kasininkei suvokė, jog tokiu būdu esmingai klaidina AB „L.“ darbuotojus. Taigi, jo tyčia už mažesnę kainą užvaldyti svetimą turtą susiformavo dar iki sumokant už suvirinimo aparatą kasoje, kadangi pats sukeitė brūkšninius kodus, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog B. J. H. veikė tiesiogine tyčia.

12. Prie baudžiamosios bylos medžiagos yra pridėta kompiuterinė laikmena, kurioje yra šešios fotonuotraukos ir du vaizdo įrašai. Viename iš vaizdo įrašų matyti B. J. H. atsiskaitymo kasoje momentas, iš kurio galima identifikuoti kokį būtent suvirinimo aparatą įsigijo nuteistasis. Tačiau iš byloje esančio kasos kvito matyti, kad įsigyta prekė nėra ta prekė už kurią nuteistasis sumokėjo (1 t. 17-18 b.l.). Antrame vaizdo įraše užfiksuota, kaip B. J. H. apžiūrinėja dvi suvirinimų aparatų dėžės, jas laiko abejomis rankomis su sukioja. Nors vaizdo įrašas nutrūkta būtent tuo momentu, kai nuteistasis grįžta link mažesne kaina kainuojančio suvirinimo aparato (11 val. 09 val. 18 s.), tačiau toje pačioje kompiuterinėje laikmenoje yra ir fotonuotrauka, kuri yra užfiksuota 11 val. 09 val. 37 s., iš kurios matyti, jog B. J. H. suvirinimo aparatą laiko abejomis rankomis – kairė ranka yra ant dėžės viršaus, o dešinė jo ranka sugniaužta ties dėžės dešiniuoju kampu (1 t. 75-76 b.l.). Nors vaizdo įrašas dėl techninių kliūčių atkurtas nebuvo, tačiau kaip jau minėta, tai nepaneigia liudytojų nurodytų aplinkybių, jog jie matė būtent tą vaizdo įrašo dalį, kuri dėl techninių kliūčių neišliko. Nors civilinio ieškovo atstovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei (duomenys neskelbtini) d. pareikšdama pareiškimą nurodė, jog vaizdo įrašas ilgai sistemoje neišlieka, o pateikti vaizdo įrašą per e.policija.lt jai neleidžia didelė vaizdo įrašo apimtis, todėl ji pareiškime nurodė, jog dėl pilno vaizdo įrašo su ja susisiekti policijos pareigūnams reikėtų papildomai, tačiau tai buvo padaryta tik (duomenys neskelbtini) d. (1 t. 73-75 b.l.). Taigi, akivaizdu, kad civilinio ieškovo atstovė nuo pat pareiškimo pateikimo dienos matė ir žinojo, jog AB „L.“ parduotuvėje buvo tyčia perklijuoti dvejų prekių brūkšniniai kodai, todėl jos parodymais dėl matyto vaizdo įrašo nekelia abejonių pripažįstant B. J. H. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

13. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad vaizdo įrašas nepatvirtina, jog būtent B. J. H. perklijuoja brūkšninius kodus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kaip jau ir paminėta šioje nutartyje, apklausti asmenys (civilinio ieškovo atstovė, liudytojai R. G., R. N.) patvirtino, jog matė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas B. J. H. perklijuodamas prekių brūkšninius kodus, o šių asmenų parodymai kita baudžiamosios bylos medžiaga nėra paneigti, be to, nėra jokių duomenų, jog minėtieji asmenys galėtų B. J. H. apkalbėti ar būtų kitaip suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo šių asmenų parodymais netikėti.

14. Iš viešosios duomenų paieškos sistemos (www.google.lt) matyti, kad suvirinimo aparatas „Technomig 150 Dual Synergic Telwin“, kurį ir įsigijo B. J. H. (vaizdo įrašas, fotonuotraukos šią aplinkybę patvirtina), jog aukščiau minėtas suvirinimo aparatas kainuoja iš esmės beveik penkis kartus brangiau nei sumokėjo nuteistasis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistasis pagal profesiją yra laivų inžinierius, šiuo metu dirbantis prie automobilių remonto, todėl teisėjų kolegija atsižvelgiant į tai, konstatuoja, jog B. J. H. esantis tokio išsilavinimo ir turintis tokios darbinės patirties turėjo numanyti, jog prekę įsigijo pigiau nei ji verta, o būdamas rūpestingas ir atidus asmuo tokioje situacijoje siektų išsiaiškinti su parduotuvės darbuotojais apie tikrąją prekių kainą. Be to, aukštesnės instancijos teismui kelia abejonių ir nuteistojo paaiškinimas, kad AB „L.“ parduotuvėje įsigyto suvirinimo aparato pateikti negali, kadangi jį laikė draugo garaže, kurį apvogė, todėl šis suvirinimo aparatas yra dingęs. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šią nuteistojo aplinkybę, todėl tai atmetama, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo B. J. H. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika dėl sukčiavimo kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. J. H. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.