- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eB2-661-587/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00626-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- kooperatinės bendrovės ARKU
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija skundą dėl 2025 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimo priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Visaro transporte“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija pateikė teismui skundą prašydama panaikinti skundžiamą 2025 m. gruodžio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Visaro transporte“ kreditorių susirinkimo sprendimą 4 - uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl iš kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija, kaip hipotekos kreditorės atskaitytinos sumos, perduoti svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš UAB „Visaro transporte“ administravimui skirtų lėšų kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad kreditorių susirinkimo 4 -uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes kreditorių susirinkimas nebuvo nustatęs administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio sumos, neturėjo patikrinamos informacijos apie realiai patirtas išlaidas ir faktiškai pritaikė individualų atskaitymą tik vienam kreditoriui, nepateikdamas analogiškų duomenų kitų kreditorių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju 2025 m. gruodžio 12 d. įvykusiame įmonės kreditorių susirinkime buvo svarstyti 4 -uoju ir 5 -uoju darbotvarkės klausimai, kurie savo turiniu ir paskirtimi buvo tarpusavyje neatsiejamai susiję. 4 - uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl konkrečios pinigų sumos išmokėjimo pareiškėjai kaip hipotekos kreditorei, o 5 - uoju darbotvarkės klausimu buvo numatyta tvirtinti administratoriaus pateiktus skaičiavimus, kuriais grindžiama administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio suma bei jų paskirstymas. Ši darbotvarkės struktūra savaime patvirtina, kad 4 - ojo darbotvarkės klausimo turinys buvo tiesiogiai priklausomas nuo to, ar kreditorių susirinkimas patvirtins administratoriaus pateiktus skaičiavimus, t. y. ar bus nustatyta JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta išlaidų suma. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 5 - uoju darbotvarkės klausimu sprendimas nebuvo priimtas, nes nesurinkta reikalinga kreditorių balsų dauguma. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas nei nustatė administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio sumos, nei patvirtino administratoriaus pasiūlytą šių sumų apskaičiavimo metodiką. Tokiu atveju susiklosto situacija, kai imperatyvi JANĮ 98 straipsnio 2 dalies sąlyga nėra įvykdyta – išlaidų suma nėra nustatyta kreditorių susirinkimo sprendimu. Kreditorių susirinkimas 2025 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą 4 - uoju darbotvarkės klausimu neturėdamas patvirtintos ir patikrinamos informacijos apie realiai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas. Šis informacijos trūkumas ypač reikšmingas vertinant 6 505,13 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, kuri buvo įtraukta į administratoriaus pateiktus skaičiavimus ir turėjo tiesioginę įtaką ARKU išmokėtinai sumai. Kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta jokių dokumentų, leidžiančių patikrinti, ar ši suma atspindi realiai patirtas išlaidas, ar ji buvo apskaičiuota remiantis preliminariais ar apskaitiniais duomenimis. Dėl to kreditoriai neturėjo galimybės įvertinti nei šių išlaidų realumo, nei jų ryšio su konkrečiais nemokumo proceso veiksmais. Papildomai pažymėtina, kad administratoriaus pateiktuose skaičiavimuose nustatytini ir vidiniai aritmetiniai neatitikimai, kurie dar labiau apsunkina pateiktos informacijos patikrinimą. Vienoje administratoriaus pateiktoje lentelėje nurodoma, jog bankroto proceso administravimo išlaidas, atėmus su įkeisto turto realizavimu susijusias 1 134,98 Eur išlaidas, sudaro 9 038,40 Eur administratoriaus bazinis atlygis ir 6 505,13 Eur kitos bankroto proceso administravimo išlaidos. Tuo tarpu kitoje administratoriaus pateiktoje lentelėje tos pačios bendros administravimo išlaidų sumos paskirstymas jau pateikiamas kitais skaičiais, nurodant, kad iš įkeisto turto gautų pajamų dengiama 9 063,43 Eur administravimo išlaidų, o iš neįkeisto turto gautų pajamų – 6 480,10 Eur. Administratoriaus dokumentuose nėra paaiškinta, kokiu pagrindu administratoriaus bazinio atlygio suma 9 038,40 Eur virsta 9 063,43 Eur suma, taip pat kodėl bankroto proceso administravimo išlaidų suma 6 505,13 Eur nurodoma kaip 6 480,10 Eur. Šių skirtumų kilmė ir apskaičiavimo metodika administratoriaus pateiktoje medžiagoje nėra atskleista. Tokie neatitikimai rodo, kad kreditorių susirinkimui pateikti skaičiavimai nebuvo vienareikšmiai ir nuoseklūs, o jų tarpusavio suderinamumas nebuvo paaiškintas. Kreditoriai neturėjo galimybės nustatyti, kurie iš pateiktų skaičių laikytini galutiniais ir kuriais konkrečiai skaičiais buvo remiamasi priimant sprendimą 4 - uoju darbotvarkės klausimu. Esant tokiai situacijai, kreditorių susirinkimas objektyviai negalėjo patikrinti nei administravimo išlaidų realaus dydžio, nei jų paskirstymo logikos. Ginčijamu sprendimu buvo nustatyta konkreti pinigų suma, kuri turi būti išskaitoma iš hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo. Ši 16 609,63 Eur suma tiesiogiai sumažino pareiškėjos faktiškai gaunamą patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalį. Tuo pačiu metu, remiantis administratoriaus parengta galutinės bankroto ataskaitos projektu, kiti įmonės kreditoriai savo patvirtintus reikalavimus gauna visa apimtimi, t. y. be analogiškų atskaitymų ar jų proporcingo sumažinimo. Tokia faktinė situacija reiškia, kad tik vienas kreditorius – hipotekos kreditorius – realiai patiria nemokumo proceso administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio finansinę naštą, tuo tarpu kiti kreditoriai nuo šios naštos faktiškai atleidžiami. Toks sprendimo turinys ir jo pasekmės leidžia daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimas neįvertino kreditorių lygiateisiškumo principo taikymo konkrečioje situacijoje. Administratoriaus taikoma skaičiavimo logika neatitinka JANĮ 96 straipsnio 3 dalies turinio ir esmės. Ji nepagrįstai apriboja hipotekos kreditoriaus teises ir sukuria situaciją, kai pareiškėja negali pretenduoti į jokias lėšas, gautas ne iš įkeisto turto, net ir tais atvejais, kai po įkeisto turto realizavimo jo reikalavimas lieka nepadengtas. Tokia praktika nėra numatyta įstatyme ir nesuderinama su bendrąja kreditorių reikalavimų tenkinimo logika, todėl turi būti vertinama kaip dar vienas savarankiškas pagrindas abejoti kreditorių susirinkimo 4 - uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo LUAB „Visaro transporte“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundo dėl 2025 m. gruodžio 12 d. UAB „Visaro transporte“ kreditorių susirinkimo sprendimo 4 - uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu netenkinti. Teigia, kad priešingai nei nurodyta skunde, antrasis įmonės kreditorių susirinkimas, kuris įvyko 2025 m. gegužės 30 d., nutarė patvirtinti 11 008,55 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą (be bazinio atlygio nemokumo administratoriui), kuri galiotų nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (įskaitant teismo patvirtintą pradinę bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą), paliekant nemokumo administratoriui teisę perskirstyti ją pagal poreikį) (kreditorių susirinkimo protokolo kopija pridedama). Pareiškėja kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija skunde teigia, kad kreditorių susirinkime buvo svarstyti 4 - uoju ir 5 - uoju darbotvarkės klausimai, kurie savo turiniu ir paskirtimi buvo tarpusavyje neatsiejamai susiję. Su tokia kreditorės pozicija įmonė nesutinka. Kreditorių susirinkimas 4 - uoju darbotvarkės klausimu nutarė atskaityti 16 609,63 Eur sumą iš hipoteka užtikrinto turto kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui padengti, o 5 - uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas nutarimo projektas dėl galutinės bankroto ataskaitos projekto tvirtinimo, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė. Įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę pagal JANĮ 98 straipsnio 2 dalį nustatyti pinigų sumą kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui padengti atskirai nuo galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Nors kreditorių susirinkimas nusprendė nepatvirtinti galutinės bankroto ataskaitos projekto, tai nereiškia, kad negalima nustatyti pinigų sumos, kuri turi atskaitoma iš hipoteka užtikrinto turto kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui padengti. Priešingai nei teigia pareiškėja, kreditorių susirinkimo 4 - uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta atskaityti 16 609,63 Eur sumą iš hipoteka užtikrinto turto kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui padengti. Kreditorių susirinkimas 4 -uoju darbotvarkės klausimu nustatė pinigų sumą, kuri atskaitoma iš įkeisto turto, tačiau nenustatė kokia pinigų suma turi būti pervesta kreditoriui. Pareiškėja taip pat klaidingai teigia, kad kreditorių susirinkimas, nepriėmęs sprendimo 5 - uoju darbotvarkės klausimu, neišreiškė savo valios dėl administratoriaus siūlomų skaičiavimų turinio ir pagrįstumo. Kreditoriai 4 - uoju darbotvarkės pritarė sumai, kuri atsiskaitytina iš hipoteka užtikrinto turto, o 5 - uoju darbotvarkės klausimu nebuvo sprendžiamas nutarimo projektas dėl piniginių lėšų sumos, atskaitytinos iš hipoteka užtikrinto turto. Kreditorė, skunde nesutikdama su paskaičiavimais dėl iš hipoteka užtikrinto turto atskaitytinų lėšų kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, pati nepateikė kitokių skaičiavimų. Pareiškėja balsuodama prieš kreditorių susirinkimo nutarimą 4 -uoju darbotvarkės klausimu, balsavimo raštu nenurodė, kad nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai yra kliūtis ARKU balsuoti už nemokumo administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą dėl atskaitytinų piniginių lėšų iš hipoteka užtikrinto turto. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog administratoriaus pateiktuose skaičiavimuose nustatytini ir vidiniai aritmetiniai neatitikimai, kurie dar labiau apsunkina pateiktos informacijos patikrinimą. LUAB „Visaro transporte“, siekdama paaiškinti atliktus paskaičiavimus, pažymi, kad nemokumo administratoriaus bazinis atlygis yra 9038,40 Eur, o 9063,43 Eur suma yra bankroto proceso administravimo išlaidų suma, proporcingai įkeisto turto vertei ir kuri atlygintina iš hipoteka užtikrinto turto. Tuo tarpu 6 480,10 Eur suma yra kintamajam atlygiui skirtina pinigų suma, proporcingai neįkeisto turto vertei ir kuri atlygintina iš hipoteka neužtikrinto turto. Kreditoriaus naudai įkeistas turtas buvo parduotas už didesnę kainą negu kreditoriaus įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma. Hipoteka užtikrintą turtą pardavus didesne kaina nei hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, taikytina JANĮ 96 straipsnio 2 dalis. Taigi, kreditoriaus naudai hipoteka užtikrintą turtą pardavus didesne kaina nei hipoteka užtikrintų reikalavimų suma – ARKU išbrauktina iš įmonės kreditorių sąrašo.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi UAB „Visaro transporte“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G.. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp kurių ir kreditorės kredito unijos ARKU įkeitimu (hipoteka) užtikrinti finansiniai reikalavimai 125 054,29 Eur sumai (119 017,89 Eur – I etapas; 6 036,40 Eur – II etapas). 2025 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
5. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
6. Remiantis teismų praktika, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, kt.).
Dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su skundžiamo nutarimo priėmimu, (ne)buvimo
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
8. Nagrinėjamu atveju esminių procedūrinių pažeidimų proceso dalyviai nenurodė, o teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, nenustatė pažeidimų dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo
9. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2025 m. gruodžio 12 d. penktasis kreditorių susirinkimas 4-uoju darbotvarkės klausimu pritarė nemokumo administratoriaus pateiktam nutarimo projektui ir nutarė atskaityti 16 609,63 Eur sumą iš hipoteka užtikrinto turto kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui padengti. Balsavo „už“- 77,53 proc., „prieš“ – 22,47 proc., „nebalsavo“ – 0.00 proc.
10. Pareiškėja (hipotekos kreditorė) nesutinka su priimtu nutarimu 4-uoju darbotvarkės klausimu ir prašo jį panaikinti remdamasi argumentais: 1) ginčijamu sprendimu buvo pažeista procedūrinė norma, reikalaujanti patvirtinti administravimo išlaidas (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis); 2) ginčijamas sprendimas priimtas neturint patvirtintos, vienareikšmės ir patikrinamos informacijos apie realiai patirtas administravimo išlaidas; 3) ginčijamu sprendimu buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis); 4) ginčijamu sprendimu buvo paneigta hipotekos kreditoriaus teisės dalyvauti paskirstant lėšas, gautas ne iš įkeisto turto.
11. JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų suma turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.
12. JANĮ 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.
13. Vadovaujantis teismų praktika, įkeitimu (hipoteka) užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami tik iš lėšų dalies, neviršijančios jo užtikrintu reikalavimų dydžio, prieš tai atskaičius atitinkamą administravimo išlaidų dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020).
14. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintas kredito unijos ARKU įkeitimu (hipoteka) užtikrintas finansinis reikalavimas 125 054,29 Eur sumai (119 017,89 Eur – I etapas; 6 036,40 Eur – II etapas).
15. LUAB „Visaro transporte“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įkeisti kredito unijos ARKU naudai, bankroto procese 2025 m. spalio 3 d. buvo parduotas už 181 834 Eur. Taigi turtas parduotas už didesnę kainą nei įkaito turėtojo patvirtintas finansinis reikalavimas.
16. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Todėl, nagrinėjamu atveju kreditorei įkeistą nekilnojamąjį turtą nemokumo administratoriui pardavus didesne suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, įkaito turėtojui išmokėtina visa jo finansinio reikalavimo suma, tačiau atskaičius pagal JANĮ administravimui skirtas lėšas.
17. Pareiškėja nesutinka su administratoriaus paskaičiuota administravimo išlaidų suma, motyvuodama tuo, kad administratorius kreditoriams pateikė tik apibendrintus skaičiavimus ir suvestines, įskaitant kreditorių prašomos patvirtinti ataskaitos projektą ir kintamojo atlygio skaičiuoklę, tačiau kreditorių susirinkimui nebuvo pateikti jokie pirminiai dokumentai, patvirtinantys administravimo išlaidų faktinį buvimą kreditoriams nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros, paslaugų teikimo sutartys, atliktų darbų aktai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, ar nurodytos administravimo išlaidos buvo faktiškai patirtos, kokios konkrečios paslaugos ar veiksmai jas sudaro ir kada šios išlaidos atsirado.
18. Administratorius remiasi tuo, kad sprendžiant klausimą dėl atskaitytinų piniginių lėšų iš hipoteka užtikrinto turto pagal JANĮ 98 straipsnio 2 dalį teisės aktai nenumato pareigos kartu su skaičiavimais pateikti pirminius apskaitos dokumentus. Teismas nesutinka su administratoriaus nurodytais argumentais ir pažymi, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui būtų pateikęs pirminius dokumentus, patvirtinančius administravimo išlaidų faktinį buvimą. Administratoriaus pateiktas raštas su lentelėmis dėl hipotekos kreditorei (ARKU kredito unija) pervestinos pinigų sumos nelaikytina administravimo išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.
19. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, pardavus hipotekos kreditorei (pareiškėjai) įkeistą bendrovės nekilnojamąjį turtą, iš gautos sumos visų pirma turi būti atskaitytos išlaidos, susijusios konkrečiai su įkeisto turto administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitos bankroto proceso administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, neviršijant 15 proc. parduoto žemės sklypo vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis). Konkrečią sumą nustato kreditorių susirinkimas, o į bankroto proceso administravimo išlaidų dalį, kurią turi pareigą padengti ir hipotekos kreditorius, patenka tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).
20. Kaip matyti iš bylos duomenų administratorius yra pateikęs kreditorių susirinkimui raštą su paskaičiavimais bei lentelėmis dėl hipotekos kreditorei (ARKU kredito unija) pervestinos pinigų sumos. Teismo vertinimu iš pateikto rašto nėra aišku, kokios išlaidos įeina į įkeisto turto administravimui skirtų lėšų sumą, todėl nėra aišku ar jos susijusios su įkeisto turto administravimu. Iš 2025 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu taip pat neatsispindi, kokios buvo patirtos išlaidos, susijusios su įkeisto turto administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl neįmanoma apskaičiuoti, ar 9 063,43 Eur suma, skirta administravimo išlaidoms, yra pagrįsta ir neviršija JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto 15 proc. dydžio. Atitinkamai, toks kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir atitinkančiu įstatymų reikalavimus.
21. Atsiliepime į skundą nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėja, kad skundžiamame kreditorių susirinkime buvo svarstyti 4 - uoju ir 5 -uoju darbotvarkės klausimai, kurie savo turiniu ir paskirtimi buvo tarpusavyje neatsiejamai susiję ir teigia, jog kreditorių susirinkimas 4 -uoju darbotvarkės klausimu nutarė atskaityti 16 609,63 Eur sumą iš hipoteka užtikrinto turto kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui padengti, o 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas nutarimo projektas dėl galutinės bankroto ataskaitos projekto tvirtinimo, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas, pareiškėja jo taip pat neskundžia, todėl plačiau dėl minėto nutarimo teismas nepasisako, o tik tiek kiek jis susijęs su skundžiamu 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu. Teismas susipažinęs su skundžiamo kreditorių susirinkimo nepriimtu nutarimu 5 - uoju darbotvarkės klausimu bei galutinės ataskaitos projekto turiniu sutinka su pareiškėja, kad 5 - uoju darbotvarkės klausimu iš esmės kartu buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus pateiktų skaičiavimų patvirtinimo, kuriais grindžiama administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio suma bei jų paskirstymas, kadangi minėtos sumos yra įtrauktos į galutinės ataskaitos projektą (4. Kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimą skyrimas).
22. Teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta sprendžia, kad LUAB „Visaro transporte“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia kreditorių interesus, taip pat pažymi, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016). Nors minėta kasacinio teismo praktika yra suformuluota aiškinant ĮBĮ normas, tačiau ji išlieka aktuali ir įsigaliojus JANĮ. Tačiau hipotekos kreditorius neturi prievolės padengti visas bankroto proceso administravimo išlaidas, o jas turi pareigą dengti proporcingai ir ne daugiau nei įstatyme nustatyta dalimi. Galiojantis teisinis reguliavimas numato ne tik pareigą kreditorių susirinkimui nustatyti konkrečią administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, tačiau ir detalizuoja išlaidų atskaitymo tvarką bei apriboja skirtiną bankroto proceso administravimo išlaidoms dalį, o būtent, nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, negali viršyti 15 proc. parduoto ar perimto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bylos dalyvių argumentus, yra pagrindas ginčijamą nutarimą pripažinti neteisėtu, nepagrįstu. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, LUAB „Visaro transporte“ 2025 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikintinas ir šio klausimo nagrinėjamas grąžintinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
24. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė prašomos priteisti sumos, išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija skundą tenkinti.
panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Visaro transporte“ 2025 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ir šio klausimo nagrinėjamą grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti bendrovės kreditorius.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.