Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) atstovui Aidui Dutkui, veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-81-ANR_N-37-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-81-ANR_N-37-2025 (ROIK 25264635456) (toliau – Nutarimas) J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalį paskirta 40 eurų bauda.

J. Ž. nubausta už tai, kad 2025 m. sausio 28 d., 11 val. 03 min., Kęstučio a. 4, Ukmergėje, vairuodama automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką (iki 2 h) vieta“ galiojimo zonoje nepalikdama informacijos apie atvykimo laiką už priekinio transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims, t. y. nesilaikė sustojimo ir stovėjimo tvarkos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 149 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Pareiškėja, palaikydama skundo argumentus, papildomai parodė, kad į Ukmergę atvyko, kadangi buvo būtina apsilankyti SEB banko skyriuje. Prie SEB banko filialo buvo parkavimo ženklas, kur galima stovėti 2 val. Apsidžiaugė, nes 2 val. stovėti neplanavo. Ženklą matė, jis reiškia, kad stovėti galima 2 val. Kortelė po ženklu informavo, kad reikia stovėjimą pažymėti. Išlipusi iš automobilio nerado nei parkavimo automato, nei už kitų automobilių stiklų nematė jokios paliktos informacijos. Pamaniusi, kad automato nėra, vadinasi Ukmergės savivaldybė yra išmani, nuotoliniu būdu stebi kiekvieną atvažiavusį ir pasitiki tomis 2 val. Ir ramiai užėjo į banko skyrių, nes jeigu būtų turėjusi įtarimą, būtų, ar banko darbuotojų paklaususi, ar kaip kitaip susitvarkiusi. Sąmoningai daryti pažeidimo tikrai nesiruošė. Banko skyriuje užtruko šiek tiek ilgiau, nei planavo ir išėjus rado lapuką. Suprato, kad jau išrašytas yra kvitas, rašomas protokolas ir nieko padaryti nebegali. Tokia situacija jai pasirodė neteisinga. Matė po ženklu esančią informacinę lentelę, jos įdėmiai neskaitė, tačiau atrodė savaime suprantama, kad tokiu atveju ranka parašytas laikas paprastame popieriaus lape nebus tinkamas pagal KET taisykles. Minimalios baudos nesumokėjo, nes manė, kad šita situacija yra labai neteisinga mano atžvilgiu. Rašė laiškus savivaldybei, prašydama atšaukti surašytą protokolą. Manė, kad tai per didelė bauda jos atveju. Prašo atšaukti šitą nusižengimo nutartį ir nusižengimą palikti, bet jos atsakomybę, jos baudą perkvalifikuoti į įspėjimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad, kas įmanoma, Institucija tą ir padarė. Ir prevenciškai, ir kas kartą dar paskelbiama žiniasklaidoje prieš tai, kai pradėjo kontroliuoti griežčiau. Pastebimi teigiami pokyčiai. Vis daugiau vairuotojų palieka informaciją apie sustojimo laiką. Šiuo metu iš viso yra išdalinta apie 700 laikrodukų, kurių pagalba galima pažymėti sustojimo laiką. visi kelių eismo dalyviai privalo vienodai laikytis KET, nėra galimybės pagal kiekvieną gyventoją iš kito miesto atskirai kažkokias taisykles taikyti. Įstatymas yra visiems vienodas. Vadovaujamasi įstatymais, o prieš įstatymą visi lygūs. Teismo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Pažymėti, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje įvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET. Pagal KET 149 punktą, palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėja 2025 m. sausio 28 d., vairuodama automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, šalia Kęstučio a. 4 pastato esančioje automobilių stovėjimo vietoje sustojo ir paliko jį stovėti priešais kelio ženklą Nr. 529 „ Stovėjimo ribotą laiką vieta (2h)“ (b. l. 40), prie kurio pritvirtinta informacinė lentelė (b. l. 44), su informacija dėl reikalavimų numatytų KET 149 punkte. Pareiškėja neneigia šios aplinkybės, tačiau jos vertinimu tai neturėtų būti laikoma administraciniu nusižengimu, nes pagal jos pateiktus duomenis, automobilis nurodytoje parkavimo vietoje stovėjo trumpiau nei 2 valandas (b. l. 12-13). Su šiais Pareiškėjos motyvais teismas nesutinka.

Pagal KET 149 punkto formuluotę, vairuotojui numatyta ne teisė, o pareiga palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims. Šis imperatyvus įpareigojimas taikomas parkuojant transporto priemonę konkrečioje vietoje nepaisant laiko aplinkybės vairuotojas automobilį parkuos iki 2 valandų ar ilgiau.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose sprendžiant dėl atsakomybės už tokios stovėjimo tvarkos pažeidimą, sistemiškai vertinamos visos KET, reglamentuojančios stovėjimo kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ribose tvarką, o ne tik KET 1 priedo V skyriuje nurodytas šio ženklo aprašymas, kadangi kelio ženklo Nr. 529 punkto reikalavimų tinkamas laikymasis nėra įmanomas be pareigos, numatytos KET 149 punkte, tinkamo įvykdymo (Kauno apygardos teismo 2020-03-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-317/2020).

Kartu pažymėtina, kad Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad matė stovintį kelio ženklą ir po juo pakabintą informacinį pranešimą, tačiau atidžiai neskaitė pateikiamos informacijos. Toks Pareiškėjos elgesys vertintinas kaip aplaidus, kadangi jos neįdėmus susipažinimas su pateikiama informacija nėra pagrindas teigti, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie tikslioje parkavimo vietoje taikomus reikalavimus. Priešingai, šioje situacijoje ji turėjo ir galėjo suvokti, kad paliekant stovėti automobilį šioje vietoje būtina palikti informaciją apie atvykimo laiką už priekinio transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog Pareiškėja nesilaikė KET 149 punkte numatytos pareigos paliekant stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims, ji pažeidė ne tik KET 149 punktą, bet tuo pačiu ir nesilaikė kelio ženklo Nr. 529 reikalavimų, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėja skunde nurodo, jog priimant Nutarimą nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos visos reikšmingos ANK bylos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta ir nebuvo paneigtos jo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, pateiktų papildomų paaiškinimų analizė atlikta paviršutiniškai, neįsigilinant į esmines pažeidimo kvalifikavimui reikšmės turinčias aplinkybes, kad pareigūnų surašyti dokumentai ir jų atlikti veiksmai kelia Pareiškėjui tam tikrų abejonių jų objektyvumu.

Teismas šiuo aspektu pažymi, kad įrodinėjimas nėra beribis procesas, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Pareiškėjos ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą Nutarimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su Institucijos Nutarimu ir jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, atsižvelgęs į Nutarimo turinį, sprendžia, kad tiek tie skundo argumentai, dėl kurių Nutarime nepasisakė Institucija, tiek neaptarti šio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų skundo argumentų teismas taip pat nepasisako.

Vis dėl to, net ir pripažinus, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pats savo kaltės iš esmės nesuvokia, ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, privalu vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat – vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Viena vertus, teismas atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Pareiškėjai paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja nebuvo baustas administracine tvarka dėl analogiško nusižengimo, jos padarytas administracinis nusižengimas jokių pasekmių nesukėlė, teismas sprendžia, kad Pareiškėjai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 40,00 eurų bauda yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta Pareiškėjai paskyrus minimalią baudą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-81-ANR_N-37-2025 keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant Pareiškėjai minimalų administracinės nuobaudos – baudos – dydį, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Likusi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-81-ANR_N-37-2025 dalis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-81-ANR_N-37-2025 (ROIK 25264635456) ir J. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti baudą – 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct).

Kitą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-81-ANR_N-37-2025 (ROIK 25264635456) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.