Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gim. (duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, 1993-05-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams; 2002-10-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 500 Lt turto konfiskavimu; 2005-11-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 11 metų 10 mėnesių, bausmę atlikęs teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą ir 3 punktą, 163 straipsnį.

J. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteista, kaltinama Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą ir 3 punktą, 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. sistemingai mušdamas mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimą giminaitį, nesunkiai jį susargdino ir piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką ir kitaip žiauriai elgdamasis su vaiku, o būtent:

laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), V. L., tyčia, sistemingai, jo paliepimu ant lovos gulinčiam mažamečiui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl savo priklausomo santykio nuo patėvio V. L. ir baimės patirti dar didesnį smurtą savo atžvilgiu, negalėjo pasipriešinti ir buvo bejėgiškos būklės, ne mažiau kaip 39 atvejais, su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis kaskart po 5-10 kartų ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo stiprų fizinį skausmą, ir dėl tokio sistemingo mušimo bei baimės būti užmuštam, V. L. sukėlė nukentėjusiajam M. R. psichikos sutrikimą- reakcijas į stiprų stresą, trikdančias jo kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją, t.y. nesunkiai jį susargdino.

Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), V. L. tyčia, sistemingai, mažamečiui savo artimajam giminaičiui- sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl savo priklausomo santykio nuo tėvo V. L. ir baimės patirti dar didesnį smurtą savo atžvilgiu, negalėjo pasipriešinti ir buvo bejėgiškos būklės, ne mažiau kaip 5 atvejais, su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis bei kitas kūno vietas kaskart po ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo stiprų fizinį skausmą, ir dėl tokio sistemingo mušimo, V. L. sukėlė nukentėjusiajam N. L. psichikos sutrikimą- reakcijas į stiprų stresą, trikdančias jo kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją, t.y. nesunkiai jį susargdino.

V. L., būdamas atsakingas už mažamečio sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, o būtent, jis sistemingai, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), neva drausmindamas savo mažametį sūnų N. L. dėl jo netinkamo elgesio ar pažangumo, ne mažiau kaip 5 atvejais taikė fizines bausmes ir elgėsi žiauriai su vaiku- su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis bei kitas kūno vietas kaskart po ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo stiprų fizinį skausmą ir dėl tokio sistemingo mušimo, sukėlė nukentėjusiajam N. L. psichikos sutrikimą- reakcijas į stiprų stresą, trikdančias jo kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją, t.y. nesunkiai jį susargdino, be to, ne kartą vadindamas jį savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip „daunas“ ir kitokiais, piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis šitaip fiziškai ir psichiškai jį gniuždydamas.

J. L. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui artimam giminaičiui, sistemingai mušdama mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimą giminaitį nesunkiai jį susargdino ir piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką ir kitaip žiauriai elgdamasis su vaiku, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2015m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), J. L., tyčia, sistemingai, ne mažiau kaip 4 atvejais, mažamečiui savo artimajam giminaičiui- sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis bei kitas kūno vietas kaskart po ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo nukentėjusiajam N. L. stiprų fizinį skausmą.

Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017m. spalio mėn. pabaigos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), J. L., tyčia, sistemingai, jos paliepimu ant lovos gulinčiam, o jam atsisakius gultis, ir stovinčiam, mažamečiui savo artimajam giminaičiui- sūnui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl savo priklausomo santykio nuo motinos J. L. ir baimės patirti dar didesnį smurtą savo atžvilgiu, negalėjo pasipriešinti ir buvo bejėgiškos būklės, ne mažiau kaip 19 atvejų, su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis bei kitas kūno vietas, t. y. vienu atveju su laistymo žarna sudavė vieną kartą per sėdmenis, kitais atvejais- su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė per sėdmenis bei kitas kūno vietas kaskart po ne mažiau kaip penkis kartus ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo stiprų fizinį skausmą, ir dėl tokio sistemingo mušimo J. L. sukėlė nukentėjusiajam M. R. psichikos sutrikimą- reakcijas į stiprų stresą, trikdančias jo kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją, t.y. nesunkiai jį susargdino.

J. L., būdama atsakinga už mažamečio sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, o būtent, ji sistemingai, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini) , neva drausmindama savo mažametį sūnų N. L. dėl jo netinkamo elgesio ar pažangumo, ne mažiau kaip 4 atvejais taikė fizines bausmes ir elgėsi žiauriai su vaiku- su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis bei kitas kūno vietas kaskart po ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo stiprų fizinį skausmą ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis šitaip fiziškai ir psichiškai jį gniuždydama.

J. L., būdama atsakinga už mažamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, o būtent, ji sistemingai, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), neva drausmindama savo mažametį sūnų M. R. dėl jo netinkamo elgesio ar pažangumo, ne mažiau kaip 19 atvejų taikė fizines bausmes ir elgėsi žiauriai su vaiku- su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė į sėdmenis bei kitas kūno vietas, t.y. vienu atveju su laistymo žarna sudavė vieną kartą per sėdmenis, kitais atvejais- su elektros laidais arba laistymo žarna sudavė per sėdmenis bei kitas kūno vietas kaskart po ne mažiau kaip penkis kartus ir kiekvieno mušimo atveju sukeldavo stiprų fizinį skausmą ir dėl tokio sistemingo mušimo, sukėlė nukentėjusiajam M. R. psichikos sutrikimą- reakcijas į stiprų stresą, trikdančias jo kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją, t.y. nesunkiai jį susargdino ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis šitaip fiziškai ir psichiškai jį gniuždydama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje pateikti Kretingos M. D. pagrindinės mokyklos N. L. mokymosi rezultatai iš dienynų už laikotarpius nuo 2016m. lapkričio mėn. iki 2017m. gegužės mėn. ir nuo 2017m. rugsėjo mėn. iki 2017m. lapkričio mėnesio( 2 t.; b.l.149-172).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Piktnaudžiavimas pasireiškia pareigų neatlikimu vaiko atžvilgiu arba netinkamu pareigų atlikimu. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Šios veikos darymo metu, kaltininkas turi suvokti savo poelgio aplinkybes, įsivaizduoti, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip darydamas.

Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinę versiją, siekimą išvengti atsakomybės. Tokie kaltinamųjų parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ekspertizės aktais. Nukentėjęs M. R. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam mokantis 6 klasėje ir jam gavus pažymį, mažesnį negu šešetas, patėvis V. L. už blogą mokymąsi jį mušdavo su laidais arba žarna per užpakalį. Nuo smūgių likdavo žymės, jam stipriai skaudėdavo. M. R. mokantis septintoje klasėje, už blogus pažymius jį mušė motina J. L.. Mušamas buvo ir jo brolis N. L. už blogą mokymąsi ir netinkamą elgesį. Apklausiamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nukentėjęs M. R. patvirtino, kad tai, ką jis pasakojo mokytojams dėl prieš jį naudojamą smurtą šeimoje, yra tiesa. Liudytojai, Kretingos M. D. pagrindinės mokyklos mokytojai R. S., L. A., R. V. ir J. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017m. lapkričio mėnesį mokinys M. R. pasakė, kad nenori grįžti į namus, nes jis yra namuose mušamas, ant jo rėkiama. M. R. atrodė susijaudinęs, susirūpinęs. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.103MS-145/2018 nurodyta, kad M. R., atsižvelgiant į jo amžių, pažintinius gebėjimus, emocinę ir psichikos būseną, asmenybės ypatumus (nenustatyta tokių individualių ypatumų, kaip padidinto įtaigumo ar padidinto polinkio fantazuoti, kurie neigiamai veiktų parodymų davimą) situacines aplinkybes, galėjo teisingai suvokti byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir duoti parodymus. Dėl didelio panašių įvykių skaičiaus ir intervalo, kurio metu vyko įvykiai (pora metų) M. R. neprisimena tikslaus įvykių skaičiaus ir laiko, kiekvieno atskiro įvykio visų detalių. Stebimos M. R. emocijos, kūno kalba ir gynybinės reakcijos dera su jo pasakojimo turiniu. Nenustatyta veiksnių, dėl kurių nebūtų galima tikėti M. R. 2017-11-23 ir 2018-03-28 apklausų metu duotais parodymais. M. R. supratimas apie fizinį smurtą byloje nagrinėjamų įvykių laikotarpiu kito. Įvykių pradžioje tiriamasis suprato vaiko iš tėvo patiriamojo fizinio smurto pobūdį, bet nesuprato reikšmės; dėl to bei dėl savo priklausomo santykio nuo įtariamųjų patėvio bei motinos ir išgyventos baimės patirti dar didesnį smurtą savo atžvilgiu jis negalėjo pasipriešinti. Įvykių eigoje tiriamasis pradėjo suvokti byloje nagrinėjamų įvykių reikšmę, tačiau iš baimės būti užmuštam patėvio, jis smurto metu negalėjo pasipriešinti. Tik sulaukęs realios pagalbos iš mokyklos personalo, tiriamasis išdrįso pasipriešinti. M. R. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl abiejų įtariamųjų V. L. ir J. L. galimų veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl įtariamojo patėvio V. L. galimų veiksmų tiriamasis patyrė didesnį stresą nei dėl įtariamosios motinos J. L.. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-144/2018 bei eksperčių R. D. ir I. S. pateiktų paaiškinimų matyti, jog psichikos sutrikimų, dėl kurių N. L. negalėtų duoti parodymų, nenustatyta. N. L. nenoras kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, atvirumo stoka gali būti kelių veiksnių išdava: pirma, stebimas tėvo V. L. ir motinos J. L. daromas poveikis N. L. dėl parodymų davimo; antra, N. L. nenorėjo netekti šeimos, namų, jam įprastos aplinkos o šiuo metu nori grįžti į šeimą ir supranta, kad jo norų išsipildymas priklauso nuo jo žodžių; trečia, dėl savo mažo amžiaus, byloje nagrinėjamų įvykių reikšmės nesupratimo ir priklausomybės nuo juo besirūpinančių įtariamųjų tėvo V. L. ir motinos J. L., N. L. nekritiškai perėmė jų požiūrį į situaciją ir stengiasi elgtis, kad atitiktų tėvų lūkesčius. Byloje nagrinėjamų įvykių metu N. L. galėjo suprasti su juo galimai atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti reikšmės, dėl to negalėjo priešintis. N. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl galimų įtariamojo V. L. veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Duomenų apie ilgalaikį ir sistemingą įtariamosios J. L. fizinį smurtą N. L. atžvilgiu nepakanka, todėl nurodytų vienkartinių J. L. veiksmų įtaka N. L. psichikos sveikatos sutrikdymui nevertinama.

Kaltinamojo V. L. gynėjas nurodo, kad apklausiant nukentėjusiuosius M. R. ir N. L. buvo pažeistos nepilnamečių teisės, nes į apklausas juos lydėjo ne nepilnamečių gynėjai ar įstatyminiai atstovai, o institucijos atstovai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės taip pat atliktos be nukentėjusiųjų įstatyminių atstovų ir gynėjų ir taip buvo pažeistas nukentėjusiųjų teisės, jie nebuvo tinkamai ginami.

Nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusių apklausos tvarka numatyta BPK 186 straipsnyje. Nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausos padarytos laikantis BPK 186 straipsnio reikalavimų, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, psichologui, padarytas garso ir vaizdo įrašas, apklausose dalyvavo įtariamieji ir jokių nukentėjusiųjų teisių pažeidimų nenustatyta. Teismo psichiatrijos, psichologinės ekspertizės buvo paskirtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, jos atliktos ekspertų, esančių ekspertų sąrašuose. Tyrimas atliktas Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje dalyvaujant ekspertams ir nukentėjusiesiems. Byloje nėra surinkat jokių įrodymų, kad ekspertizės atliktos tinkamai, ekspertizės aktuose yra atsakyta į užduotus klausimus, ekspertizės aktai yra aiškūs, išsamūs. Kaltinamojo V. L. gynėjo aiškinimas, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant nepilnamečių nukentėjusiųjų teises yra nepagrįsta.

Kaltinamųjų gynėjai nurodo, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, nėra nurodyta įvykio vieta, laikas, kitos svarbios aplinkybės. Pranešimuose apie įtarimus kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra konkretūs, aiškūs, nors įvykių laikas tiksliai nenurodytas, tačiau tai padaryta dėl to, jog nepilnametis nukentėjęs negali to laiko tiksliai nurodyti, kitas nukentėjęs neduoda parodymų apie įvykius dėl to, kad jam yra daromas kaltinamųjų poveikis. Kaltinamuose nėra nurodyti padaryti konkretūs kūno sužalojimai, kadangi kaltinamiesiems yra inkriminuojama padarytų sužalojimų visuma, jų nedetalizuojant, kurie sukėlė sveikatos sutrikdymą.

Teismas nesiremia ir nevertina liudytojos V. D. parodymų, nes liudytoja apie įvykius, dėl kurių yra kaltinami kaltinamieji, nežino ir jai apie įvykius tapo žinoma iš nukentėjusiojo M. R. pasakojimų. Taip pat teismas nesiremia ir nevertina nukentėjusiojo M. R. į bylą pateiktų ranka rašytų prašymų, kadangi jie rašyti po to, kai nukentėjęs buvo gražintas į šeimą ir šiuos prašymus nukentėjęs rašė įtakotas kaltinamųjų.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir 163 straipsnį teisingai, nes kaltinamasis mušdamas mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimą giminaitį, nesunkiai jį susargdino ir piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką ir kitaip žiauriai elgdamasis su vaiku. Kaltinamosios J. L. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį teisingai, nes kaltinamoji mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui artimam giminaičiui, sistemingai mušdama mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimą giminaitį nesunkiai jį susargdino ir piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką ir kitaip žiauriai elgdamasis su vaiku.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. L. padarė apysunkius nusikaltimus, ankščiau teistas, teistas už smurtinius nusikaltimus, iš jų už labai sunkų nusikaltimą, teistumai neišnykę, nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narius, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. L. griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant šios bausmės rūšies vidurkį (BK 54 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. L., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji J. L. teisiama pirmą kartą, padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. L. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkį ir bausmės vykdymą atidedant( BK 55 straipsnis, 75 straipsnis).

Nukentėjusiųjų M. R. ir N. L. įgaliotas atstovas pareiškė ieškinį 5000 ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų naudai. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji savo veiksmais susargdino du mažamečius vaikus, nukentėjusiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, kurie pasireiškė psichikos sutrikimais, nukentėjusiems kaltinamųjų veiksmai paliko psichotraumuojantį poveikį jų emocinei būsenai ir elgesiui. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad neturtinė žala buvo padaryta mažamečiams nukentėjusiems, kaltinamieji yra nukentėjusiųjų tėvai, jie gyvena vienoje šeimoje, abu kaltinamieji nedirba, kaltinamųjų gaunamos pajamos nėra didelės, prieš nukentėjusįjį M. R. kaltinamieji mušė ne mažiau kaip 58 kartus, mažametį nukentėjusįjį N. L. kaltinamieji mušė ne mažiau kaip devynis kartus, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, iš kaltinamųjų V. L. ir J. L. solidariai priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. R. ir iš kaltinamųjų V. L. ir J. L. solidariai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo N. L. naudai.

Iš kaltinamųjų V. L. ir J. L. solidariai priteistina 253,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems M. R. ir N. L.(BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 308 straipsniais teismas

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose dėl M. R. nesunkaus susargdinimo ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams;

- pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose dėl N. L. nesunkaus susargdinimo ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams;

- pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis V. L. bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus dėl M. R. ir N. L. susargdinimų subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą dviem metams devyniems mėnesiams, o šią bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą dviem metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. L. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

J. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose dėl M. R. nesunkaus susargdinimo ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams;

- pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį dėl N. L. sužalojimo ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu vieniems metams;

- pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia prieš M. R. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams.

- pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia prieš N. L. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis J. L. bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus dėl M. R. nesunkaus susargdinimo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia prieš M. R. ir N. L. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą dviem metams devyniems mėnesiams, o šią bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį dėl N. L. sužalojimo ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą dviem metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti du metus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ne nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. L. ir V. L. solidariai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio M. R. naudai ir 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo N. L. naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų V. L. ir J. L. solidariai 253,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamas sąskaitas: j.a.k.188659752, įmokos kodas – 5630.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.