Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-01-26 · Civilinė byla Nr. e2-2335-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-26
Bylos Nr.
e2-2335-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44387-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2335-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44387-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 2.6.2.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei E. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės 592,68 eurų skolą, 146,83 eurų palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 187,21 eurų palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“, valdančiu sistemą „vivus.lt“, 2016-10-25 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Šia sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas paskolins atsakovei 200 EUR dydžio sumą 24 mėnesiams. Atsakovė 2015-07-29 pateikė prašymą papildomai 200 EUR sumai 24 mėnesiams. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovė paskolos negražino. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovas turi pareigą grąžinti paimtą kreditą bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas.

Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 334,04 EUR. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 334,04 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos už gana nedidelį laikotarpį sudaro pusę skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrosiose sąlygose numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl jos yra mažintinos (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovui iš atsakovės priteistinos palūkanos mažintinos iki 167,02 EUR (pusė prašomų priteisti palūkanų), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2015-12-21 UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl iš atsakovės priteistina 592,68 EUR skola, 167,02 EUR ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (759,70) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (83 procentai) iš atsakovo priteistinas 17,43 eurų žyminis mokestis ieškovės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 592,68 eurų skolą, 167,02 eurų palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (759,70 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,43 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas