Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1.7. Jeigu teismas bylos nenutrauks, LAGK sprendimas dalyje, kuriuo pareiškėjos skundas buvo tenkintas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes LAGK visiškai neatsižvelgė ir neįvertino žemiau nurodytų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių.

1.8. LAGK nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis ir jos reikalavimas yra pagrįstas tiek formos, tiek turinio požiūriu. Į LAGK kreipėsi juridinis asmuo, kuris neturi jokių įgaliojimų spręsti dėl eismo organizavimo klausimų laisvoje nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

1.9. LAGK neįvertino, kad pareiškėja neturi įgaliojimų atstovauti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus ir priimti sprendimus bei reikšti reikalavimus dėl eismo organizavimo klausimų nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje šalia namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė skunde remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.85 straipsnio 8 dalimi; Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi.

1.10. Taigi, priešingai nei nusprendė LAGK sprendime, pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam nei teisės aktai, nei bendrijos įstatai nesuteikia teisės spręsti kitus klausimus, nei kad yra numatyta bendrijos veiklos tiksluose, t. y., nesusijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu. Pareiškėja neturi jai suteiktų įgaliojimų priimti sprendimus dėl eismo organizavimo klausimų laisvoje nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir atstovauti visus daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus, sprendžiant klausimus, susijusius su ginčo nesuformuota laisva valstybine žeme, esančia šalia namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra daugiabučių namų savininkų bendrija, kuriai teisės aktais nėra suteikta teisė teismine tvarka ginti kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėja neturi įgaliojimų atstovauti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus ir priimti sprendimus bei reikšti reikalavimus dėl eismo organizavimo klausimų nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje.

1.11. Taigi, kreiptis į LAGK ar teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų galimai pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai pareiškėja neturi teisės.

1.12. LAGK nusprendė, kad pareiškėjos 2025-06-05 prašyme buvo aiškiai suformuluotas materialus reikalavimas – užtikrinti realų automobilių įvažiavimą į žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), iš valstybinės žemės, bei kad šis prašymas buvo pareikštas prašant nustatyti taikant teisėtas eismo organizavimo priemones.

1.13. Įvažiavimas į suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra per pastato (duomenys neskelbtini), bromą, bet ne per pastato (duomenys neskelbtini), bromą bei šalia esantį laisvą nesuformuotą valstybinį žemės sklypą.

1.14. LAGK neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 480 kv. m žemės sklypo prie pastato (1E2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame yra numatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini) yra per pastato (1E2p) (duomenys neskelbtini), bromą (juoda rodyklė ties skaičiumi 6 ir juoda rodyklė ties skaičiumi 4).

1.15. Taigi, kadangi įvažiavimas į suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra nustatytas ne per pastato (duomenys neskelbtini), bromą, bet per pastato (duomenys neskelbtini), bromą, LAGK nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė objektyviai neįvertino faktinių aplinkybių, netyrė, ar yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, norint užtikrinti automobilių įvažiavimą į sklypą / kiemą iš valstybinės žemės. Priešingai, šios aplinkybės jau yra išspręstos atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo jų papildomai kvestionuoti.

1.16. 2019-12-13 Derinimo raštu D. J. ir L. J. susipažino su (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu ir projekto sprendiniams pritarė. Taigi, D. J., kuris taip pat yra ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, pritarė ir automobilių įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tiesiogiai per namo (duomenys neskelbtini), bromą.

1.17. Akcentuotina, kad Regionų administracinis teismas savo 2024 m. birželio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4119-780/2024, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas dėl įvažiavimo į kiemą per kito pastato bromą, konstatavo, „kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudotojams turint teisėtą galimybę naudotis įvažiavimu į savo žemės sklypą pagal Detaliajame plane, Plane ir Plane 2 numatytą įvažiavimą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) pr. per esančią bromą name, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Kaunas, tokia galimybe ir turi būti naudojamasi, o būtinybės ir teisinio pagrindo naudotis gretimu žemės sklypu, <...>, nėra. Objektyviai nebūtino servituto projektavimas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esamoje situacijoje, nepagrįstai ir neproporcingai varžytų šio žemės sklypo savininkų ir naudotojų teises ir interesus, todėl atsakovės Sprendimas, kuriuo tokio servituto reikalaujama galiojant Detaliajam planui, kuriame įvažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra numatytas, yra neteisėtas“.

1.18. Taigi, analogiškai ir šios bylos atveju, žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte esant numatytam įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, per namo (duomenys neskelbtini), bromą, pareiškėjai negali reikalauti užtikrinti jiems įvažiavimo per gretimo namo (duomenys neskelbtini), bromą ir valstybinę žemę, kuri, kaip ir patys pareiškėjai savo skunde nurodo, yra gretimo namo (duomenys neskelbtini), kiemas.

1.19. Atsižvelgiant į faktinius byloje esančius duomenis bei minėtą teismo sprendimo išaiškinimą, LAGK sprendimas, kuriuo atsakovė iš esmės yra įpareigojama tenkinti pareiškėjos prašymą ir iš esmės nustatyti kelio servitutą per namo (duomenys neskelbtini) bromą ir kitų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), naudojamą kiemą, nors įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra nustatytas per namo (duomenys neskelbtini), bromą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

1.20. LAGK neteisingai kvalifikavo Skundžiamą raštą, laikydama jį individualiu administracinius aktu, ir atitinkamai nepagrįstai padarė išvadą, kad Skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, apibrėžiančių administracinio sprendimo turinį, tai yra, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas pagrįstas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai.

1.21. Skundžiamu raštu atsakovė nėra priėmusi individualaus administracinio sprendimo privalomo ar skirto konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Įvertinus Skundžiamo rašto turinį, kuriuo informuojama, jog ant esamų dangų kokybiškai atlikti kelio ženklinimo nėra galimybių pareiškėjos prašyme nurodytoje vietoje, matyti, kad pareiškėjai yra suteikiama informacija dėl eismo organizavimo nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje. Tačiau, Skundžiamu raštu pareiškėjai nesukuriamos, nepanaikinamos ir nepakeičiamos jokios jos teisės ar pareigos bei netaikomos poveikio priemonės.

1.22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindama juose eismo saugumo priemones.

1.23. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, eismą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje organizuoja bei saugaus eismo reguliavimo priemonių įrengimą užtikrina Kauno miesto savivaldybė. Saugaus eismo organizavimas, įgyvendinant saugaus eismo reguliavimo priemones, įrengiant kelio ženklus, šviesoforus, atitvarus, kelių ženklinimą, nėra atsakovės priimamas konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei individualus administracinis sprendimas. Saugaus eismo reguliavimo priemonės yra skirtos neapibrėžtam asmenų ratui ir yra visuotinai privalomos.

1.24. Saugaus eismo reguliavimo priemonių įrengimas yra norminių teisės aktų įgyvendinimas, o ne individualių administracinių sprendimų priėmimas, kuriems nėra taikomos VAĮ 10 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios individualaus administracinio sprendimo turinį.

1.25. Nesutiktina su LAGK sprendime nurodytomis išvadomis, kad atsakovė savo poziciją grindžia formaliais techniniais kliuviniais, nurodydama, jog esamos dangos neleidžia kokybiškai atlikti ženklinimo, o aikštelėje nėra aiškių fizinių ribų. Priešingai, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų, matyti, kad daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kiemo danga yra ištrupėjusi ir apaugusi žolėmis, vietomis žemė ir smėlis. Tokia danga negali būti aiškiai, tinkamai ir kokybiškai ženklinama atliekant horizontalųjį ženklinimą, todėl ir buvo panaikinta.

1.26. Taip pat, kaip matyti iš pačios pareiškėjos pateiktos nuotraukos, trinkelėmis išklota aikštelė yra iškilusi virš dangos šalia esančio daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), ir Kumelių g. 12A, Kaune, kiemo. Automobilio ratai remiasi į aikštelės borto kraštą. Taigi, nėra jokio automobiliams skirto įvažiavimo iš daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kiemo į pareiškėjos suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris galėtų būti ženklinamas atliekant horizontalųjį ženklinimą.

1.27. Be to, kaip jau aukščiau buvo nurodyta, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtindama D. J. ir L. J. iniciatyva parengtą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio sprendiniams minėti asmenys patys pritarė, yra nustatytas patiekimas į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą per namo (duomenys neskelbtini), bromą.

1.28. Taigi, Skundžiamu raštu buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą ir motyvuotai pareiškėjai buvo išaiškintos priežastys ir motyvai dėl kokių priežasčių nebus atliekami kelio ženklinimo darbai laisvoje nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Todėl LAGK sprendime padaryta išvada, kad atsakovė nepagrįstai atsisako paženklinti pareiškėjai pravažiavimą yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems duomenims.

2.2. Pareiškėja įsteigta išimtinai pastato administravimo veiklai, t. y. tam, kad rūpintųsi bendros nuosavybės turto eksploatavimu, tame tarpe ir žemės sklypo prie pastato priežiūra. Spendimai dėl bendrijos veiklos priimami bendrijos narių balsų dauguma. Sprendimas apskųsti ginčijamą savivaldybės raštą taip pat priimtas bendrijos narių daugumos, todėl yra nesuprantama, kodėl atsakovė teigia, kad pareiškėjai „<...> nei teisės aktai, nei bendrijos įstatai <...>“ nesuteikia teisės atstovauti bendraturčių interesams – tinkamai naudotis bendru žemės sklypu prie pastato. Darytina prielaida, kad savivaldybė nėra susipažinusi su pareiškėjos įstatais ir teigti, kad juose nėra numatyta viena ar kita bendrijos veikla, yra tiesiog nekorektiška. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savivaldybė laikosi akivaizdžiai nenuoseklios pozicijos – savo atsakymuose į bendrijos prašymą užtikrinti tinkamą įvažiavimą į sklypą nėra užsimenama apie tai, kad pareiškėja negalėtų atstovauti gyventojų interesų žemės sklypo naudojimo ir patekimo į jį klausimu. Atsakovė taip pat neteisingai traktuoja bendrijos reikalavimą, teigdama, kad „<...> pareiškėja neturi jai suteiktų įgaliojimų priimti sprendimus dėl eismo organizavimo klausimų laisvoje valstybinėje žemėje <...>“. Pareiškėja pažymi, kad prašo atsakovės, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti tinkamą automobilių patekimą per valstybinę žemę į prie pastato (duomenys neskelbtini) suformuotą žemės sklypą, o kaip tai atsakovė tai padarys – nesiima spręsti.

2.5. Skundžiamame rašte pareiškėja prašo savivaldybės užtikrinti automobilių patekimą į (duomenys neskelbtini) sklypą nužymint jį horizontaliu kelio žymėjimu, taip kaip numato KET arba suteikti leidimą bendrijai pačiai atlikti šiuos veiksmus. Skundžiamame akte atsakovė pateikia vienintelį argumentą, kurio pagrindu, neva, negalima atlikti tokio žymėjimo – „Apriboti automobilių stovėjimą kelio ženklais nėra galimybių, nes aikštelėje esantis servitutas nėra išskirta kelio bortais ar dangomis. Kelio servituto darbai, teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), būtų svarstomi šioje vietoje atliekant esančių dangų remonto darbus”. Jokie kiti atsakovės argumentai administraciniame akte nebuvo nurodyti, todėl neturėtų būti teismo vertinami skundžiamo rašto kontekste. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika, viešojo administravimo subjektas negali teisme pildyti ar keisti administracinio sprendimo motyvų, o teismas nagrinėja tik tuos motyvus, kurie aiškiai nurodyti administraciniame akte, todėl papildomi atsakovės argumentai turi būti laikomi neleistinais ir nenagrinėtinais.

3. Atsakovė Administracija skunde teismui prašo: 1) panaikinti LAGK Sprendimą dalyje, kuria pareiškėjos LAGK pateiktas 2025-08-18 skundas buvo patenkintas; 2) bylą pagal pareiškėjos 2025-08-18 skundą, pateiktą LAGK, nutraukti. Pareiškėja atsiliepime į atsakovės skundą teismui teismo prašo: 1) atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) LAGK Sprendimą palikti nepakeistą ta apimtimi, kuria pareiškėjos LAGK pateiktas 2025-08-18 skundas patenkintas; 3) pakeisti LAGK Sprendimą ta apimtimi, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti automobilių pateikimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgyvendinant reikiamas eismo organizavimo priemones savivaldybės kompetencijos ribose.

4. Teismas pažymi, kad administracinė byla nagrinėjama pagal atsakovės Administracijos pateiktą skundą teismui, nagrinėjamoje byloje nėra pareiškėjos Bendrijos skundo teismui, kuriuo būtų ginčijamas LAGK Sprendimo ar jo dalies pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja Bendrija atsiliepime nėra nurodžiusi, kad teismui skundė LAGK Sprendimą ar jo dalį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2026-02-20 duomenimis, teisme nėra priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjos Bendrijos skundas dėl LAGK Sprendimo ar jo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovė Administracija savo skunde teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos Bendrijos atsiliepime suformuluotas reikalavimas pakeisti LAGK Sprendimą ta apimtimi, kuria pareiškėjos LAGK pateiktas 2025-08-18 skundas buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti automobilių pateikimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgyvendinant reikiamas eismo organizavimo priemones savivaldybės kompetencijos ribose, nebus nagrinėjamas ir dėl jo nebus pasisakoma šiame teismo sprendime.

5.1. Pareiškėja Bendrija administruoja pastatą (duomenys neskelbtini).

5.2. Pareiškėja 2024-06-10 raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu įrengti ribojantį kelio ženklą, kuris užtikrintų automobilių įvažiavimą iš nesuformuoto valstybinės žemės sklypo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2025-06-05 rašte, adresuotame Administracijai, nurodo, kad į šį pareiškėjos prašymą buvo atsižvelgta ir savivaldybė savo lėšomis geltonomis linijomis pažymėjo įvažiavimą į minimą sklypą iš laisvos valstybinės žemės prie pastato (duomenys neskelbtini); tačiau 2025-05-07 atvykę AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai be jokio paaiškinimo panaikino (uždažė) įvažiavimo žymėjimą.

5.5. Pareiškėja 2025-07-14 raštu kreipėsi į Administraciją, kuriame nurodė, kad nesutinka su Skundžiamame rašte nurodytais argumentais, paaiškino, kad dar kartą prašo Administracijos direktoriaus užtikrinti automobilių patekimą iš valstybinės žemės į suformuotą žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini) ir tuo prisidėti prie tvarkos išvengiant gyventojų tarpusavio konfliktų; nesulaukus pagalbos, pareiškėja bus priversta imtis teisinių priemonių šiais situacijai išspręsti.

5.6. Pareiškėja 2025-08-12 gavo Administracijos Transporto ir eismo skyriaus su skyriaus specialisto E. J. atsakymą į pareiškėjos 2025-07-14 raštą, kuriuo pareiškėja informuota, kad: 1) ant esamų dangų kokybiškai atlikti kelio ženklinimo nėra galimybių, apriboti automobilių stovėjimą kelio ženklais nėra galimybių, nes aikštelėje galimas pravažiavimas nėra išskirtas kelio bortais ar dangomis; 2) minėtus darbus būtų galima atlikti po aikštelės dangų remonto ar rekonstrukcijos darbų; 3) pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; 4) pastebėjus Kelių eismo taisyklių pažeidimus gyventojai gali kreiptis į policiją.

8. Taigi, pagal IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

10. LVAT yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).