- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-12
- Bylos Nr.
- e2-8355-1227/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03063-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės
- Atsakovas
- Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- E. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, ieškinį atsakovei Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei, trečiajam asmeniui E. N. dėl valstybei išduotų palikimo perėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų išdavimo dienos, kuriuo butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas; leisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, įregistruoti VĮ Registrų centre E. N. asmeninės nuosavybės teise įgytą nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-801-1008/2016.
Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsniu bei Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (2015 m. kovo 13 d. priimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259) atliko palikėjų M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo procedūras. Palikimo priėmimo valstybės vardu procedūros buvo pradėtos gavus UAB „Ignitis“ 2020 m. gegužės 5 d. pranešimą. Po ko (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė išdavė palikimo priėmimo valstybės vardu liudijimus. Pradėjus rinkti informaciją apie susidariusias skolas, UAB „Gren Akmenė“ pateikė Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. N. mirties priėmė savo tėvų: S. N. ir M. N. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. E. N. nuo 2016 metų iki 2023 metų į notaro biurą nesikreipė ir nerealizavo savo teisių. Ieškovei nepavyko susisiekti su E. N., kadangi pagal turimus duomenis ji yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę. Šiuo metu Turto bankui nėra žinoma E. N. gyvenamoji vieta ar kontaktiniai duomenys, todėl nėra galimybės su ja susisiekti tiesiogiai ar perduoti jai su paveldėjimo teise susijusios informacijos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybės paveldėtam turtui yra įregistruotas areštas, įregistravimo pagrindas –Turto arešto aktų registro 2024 m. sausio 12 d. pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024001240. Asmuo, kurio turtas areštuojamas prievolei užtikrinti – E. N., tačiau areštuotas valstybei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nėra žinoma, kodėl E. N. nerealizavo savo teisių pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016 ir nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Dėl trečiojo asmens neveikimo, neišviešint savo teisių pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, susidarė paradoksali situacija, kad gavęs pranešimą apie galimai bešeimininkį mirusių M. N. ir S. N. turtą, ieškovas negalėjo žinoti apie priimtą palikimą ir kreipėsi į notarą dėl liudijimo išdavimo. Šiuo atveju nėra ieškovo ir trečiojo asmens interesų prieštaravimo –liudijimų panaikinimas ir turto registravimas E. N. vardu atitinka pastarojo asmens interesus. Tai, kad ieškovė dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-803-1008/2016, nesuponuoja jos kaltės, kadangi VĮ Turto bankas nekaupia ir nesistemina informacijos apie bylas, kuriuose įpėdiniams atnaujinamas terminas palikimui priimti ar nustatytas faktinis palikimo priėmimas. Teismui pripažinus negaliojančiais (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus taip pat prašo leisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ E. N. asmeninės nuosavybės teise įgytą nuosavybės teisę į minėtą butą, nes to nepadarius, vengiant įregistruoti nuosavybės teises į turtą, tretieji asmenys (pvz., komunalinių paslaugų teikėjai) klaidinami pasenusios informacijos, mat Nekilnojamojo turto registre minėto nekilnojamojo turto savininke nurodyta ieškovė.
Atsakovė Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė ir trečiasis asmuo E. N. per teismo nustatytą termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų išdavimo dienos, kuriuo butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas; leisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, įregistruoti VĮ Registrų centre E. N. asmeninės nuosavybės teise įgytą nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-801-1008/2016.
Dėl valstybei išduotų palikimo priėmimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnyje yra įtvirtinta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Iš esmės panašus teisinis reguliavimas įtvirtintas CK 5.2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas).
Taigi, valstybei palikimas pereina pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atlieka ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Kita vertus, valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą tam, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 3.4 punkte nurodyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, būtent paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu valstybė gali pradėti disponuoti paveldėtu turtu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė atliko palikėjų M. N., mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo procedūras. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Statė Martinaitienė (duomenys neskelbtini) išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 3 d. šis turtas perleistas pareiškėjai patikėjimo teise.
Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, kad dar iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki to, kai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybės liudijimas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tapo atsakovės E. N. nuosavybe. 2016 m. liepos 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, buvo patenkintas E. N. prašymas ir nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad E. N. po savo motinos mirties priėmė savo tėvų S. N. ir M. N. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas siekiant realizuoti pareiškėjos E. N. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į M. N. ir S. N. turtą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, konstatuotina, kad nuosavybės teisę į minėtą butą E. N. įgijo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo jos mamos mirties dienos.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus jį valdyti, yra vienas iš paveldėjimo pagal įstatymą būdų.
Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Nustačius, kad trečiasis asmuo E. N. palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimai pripažintini negaliojančiais (duomenys neskelbtini) išduotas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės, po S. N. mirties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) išduotas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės, po M. N. mirties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl trečiojo asmens teisių įregistravimo
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo leisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, įregistruoti VĮ Registrų centras E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgytą nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016. Ieškovės teigimu, minėto turto neįregistravus trečiojo asmens vardu, analogiška situacija gali pasikartoti ir ateityje.
CK 6.393 straipsnio 3 dalyje numatyta kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o 4 dalyje numatoma, kad jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo.
Byloje esančiais duomenimis atsakovė po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji po savo tėvų S. N. ir M. N. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, nesiėmė aktyvių veiksnų ir nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimo savo vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad trečiasis asmuo E. N. palikimą priėmė faktiniu valdymu bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimus negaliojančiais, laikytina, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir leisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, įregistruoti VĮ Registrų centre E. N. asmeninės nuosavybės teise įgytą nuosavybės teisę į 43,79 kv. m. bendro ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, nesant trečiojo asmens sutikimui.
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl nesant byloje duomenų apie priešpriešinius atsakovės reikalavimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Statės Martinaitienės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Pripažinti negaliojančiu Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Statės Martinaitienės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Leisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, įregistruoti VĮ Registrų centre trečiojo asmens E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgytą nuosavybės teisę į 43,79 kv. m. bendro ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, be trečiojo asmens sutikimo.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.