- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 1-23-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02361-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovams Vladui Narmontui, Vaivai Daukantienei., Neimantei Nicienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d., iki 2021 m. sausio 10 d., 15.04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną smūgį mažametei dukrai S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kairį skruostą, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui – mažametei dukrai S. Š..
Taip pat, jis laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d., iki 2021 m. sausio 10 d., 15.04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną smūgį mažametei dukrai S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) į nugarą tarp menčių, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui – mažametei dukrai S. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nes tuo metu buvo nesutarimai su buvusia sutuoktine, vyko skyrybos, sutuoktinė jį spaudė morališkai, šantažavo, grasino, jis buvo depresijoje, turėjo psichologinę traumą, negalėjo priimti adekvačių sprendimų. Paėmęs iš tyrėjos dokumentą, perskaitė ir pasirašė neįsigilinęs, juto spaudimą ir iš tyrėjos. Dėl laiko stokos ji liepė perskaityti ir pasirašyti. Jis pasirašė daug nesigilindamas, nes buvo morališkai ir psichologiškai sužlugdytas dėl sutuoktinės veiksmų. Prieš dukrą jis nesmurtavo, tai buvo netyčinis incidentas, atsitrenkus rankai į sieną, buvo paliestas jos veidas, dukra daugiau streso patyrė dėl šio konflikto, to barnio, kurį išprovokavo pati, kai atsisakė sutvarkyti. Grįždamas iš darbo, jis pamatė, kad prie kaimynės iš 11 buto durų yra šiukšlių ir nėra kilimėlio, nors jis visada būdavo, jis pagalvojo, kad gal mergaitės žaisdamos taip padarė – jo dukra ir mergaitė iš 14 buto. Šiukšlės, jo manymu, buvo paliktos piktybiškai, dėl to, kad ta garbaus amžiaus moteris iš 11 buto konfliktavo su ta moterimi iš 14 buto. Jo dukra ir ta kaimynų mergaitė laiptinėje žaisdavo, tad pagalvojo, kad dukrą galėjo įtakoti ta kaimynų mergaitė, kurios mama turi konfliktą su ta kaimyne. Be to, daugiau vaikų laiptinėje nėra. Jis buvo prieš tai pirkęs apelsinų, ten buvo tų apelsinų žievelių, tai ir pagalvojo, kad gal mergaitės tas šiukšles paliko. Nufotografavo šiukšles ir norėjo parodyti dukrai. Grįžęs iš karto aiškinosi su dukra apie tą įvykį. Jis pasikvietė į koridorių pasikalbėti, ji apie tai nenorėjo kalbėti. Prieš nueinant pas kaimynę, jis dukrai nesudavė, jis ją kliudė, buvo prašymas pasiimti rakandus. Kartu su dukra nuėjo pas kaimynę. Dukra nenorėjo pripažinti, kad jos tai padarė. Kaimynė, senjorė, atidarė duris ir pasakė, kad tai ne pirmas kartas, kada ji randa šiukšlių, spyna prikišta vaisių žievelių, kad durys aplaistytos skysčiu. Jis kaimynei pasakė, kad atėjo atsiprašyti. Dukra jo paprašyta, atsiprašė kaimynės ir jie surinko šiukšles į kibirėlį. Šepetys buvo dukrai įduotas, jis padėjo. Jis kartu su dukra sutvarkė ir viskas. Dukra buvo rami, bet gal buvo supykusi ant jo, kad buvo priversta prisipažinti, ji sakė tai kaimynei, kad čia ne ji, o ta kita mergaitė pakišo tas šiukšles. Ji prisipažino, kad ji tas apelsinų žieveles pakišo. Ten daugiau buvo šiukšlių. Jos tas šiukšles pakišo po kilimėliu, o ta kaimynė tą kilimėlį buvo nuėmusi, kad parodyti tas šiukšles. Jis nėra kaltas dėl inkriminuojamų nusikaltimų, kaip buvo bandoma įtikinti vaiko teisių atstovus, ikiteisminio tyrimo tyrėją, prokurorę, tai buvo iniciatyva jo buvusių šeimos narių, kad pagreitinti skyrybų procesą. Buvo daromas moralinis spaudimas, buvo šantažuojama, kad jis negyvens tuose namuose, buvo susilpnėjusi jo emocinė sveikata. Turi būti pridedama skyrybų byla. D. Š. jam ne sykį yra sakiusi, kad tuose namuose jis negyvens, taip buvo jai lengviau išsiskirti su juo. Prie šios bylos prisidėjo išskirtinai moteriškos lyties atstovės, kurios gali turėti asmeninių kažkokių nuoskaudų, ar didelio šališkumo vyriškai giminei, vaiko teisų skyriaus atstovė buvo moteris, nukentėjusios atstovė moteris, prokurorė moteris, tyrėja moteris, įžvelgiamas toks, kad ir ne rasistinis, bet yra lyčių diskriminacinis šališkumas, gal tai nėra svarbu, bet tai daromas toks spaudimas. Jo buvusi sutuoktinė norėjo pagreitinti skyrybų procesą. Buvo parengta skyrybų sutartis bendru sutarimu, jis nesutiko, todėl vyko grasinimas, šantažas, moralinis spaudimas, buvusi sutuoktinė turėjo kažkokių kolegų, draugų su kuriais pasitarė, kaip pagreitinti šį procesą ir sutartis dėl skyrybų buvo pasirašyta. Kad viskas sklandžiai vyktų, D. Š. jam pažadėjo 1000 eurų, kad jis pasirašytų tą suklastotą pagreitintą skyrybų sutartį. Sutartyje buvo apibrėžta, kad už butą jis gaus kompensaciją apie 13 tūkstančių eurų, nors žinojo, kad tai yra netinkama, melaginga sutartis. Buvo pasinaudota jo teisiniu pažeidžiamumu. Tyrėja pirmos apklausos metu jam pasakė, kad dabar jis neišsisuks. Jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė, ten buvo pateikti melagingi duomenis, kad jis jau metai kaip negyvena šituo adresu. Nežino, kas dukrai darė tokią įtaką, akivaizdu, kad dukra apie tariamą patirtą psichologinį ir fizinį smurtą anksčiau šeimos nariams neprasitarė. Žmona grįžo, vyko konfliktai, šantažas. Jam kilo toks įtarimas, kad tai buvo susitarimas, A. tuo metu jau buvo pilnametis, jie įkalbėjo dukrą patvirtinti ar paryškinti tuos faktus, kad buvo tokie incidentai, įvykiai, ir vaikų teisės buvo pasitelktos. Šeimoje įvykęs inicidentas buvo pritemptas iki nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas buvo labai paviršutiniškai atliktas, nebuvo detalizuojama, objektyviai ištirta, buvo remiamasi žodiniais pasakymais. A. Š. labai prieštaringai išsakė savo parodymus, D. Š. posėdyje pasakė, kad ji norėtų, kad jos buvęs sutuoktinis būtų nubaustas dėl kažkokių tai praeities įvykių, dėl kažkokių keršto motyvų, prieš sūnų buvo smurtauta, tai duoda pagrindo manyti, kad tai buvo padaryta tyčia. Šių dviejų jam inkriminuojamų nusikaltimų esmė buvo, kad pagreitinti skyrybų procesą, pateikiant melagingus duomenis. Dėl sudavimo į nugarą, kaip vaikas ji galėjo pritapti prie suaugusiųjų nuomonės, kurie teigė, kad reikia pasakyti, kad buvo smurtas. Patempimas už megztuko buvo traktuojamas kaip smūgis į nugarą. Jis neneigia, kad buvo inicidentas, bet tai nebuvo siekis užgauti savo dukrą ar sukelti jai fizinį skausmą, tiesiog susiklostė tokios fizikinės aplinkybės, kai ranka atsitrenkė į sieną ir palietė jos veidą, jai tuo metu iš streso gal atrodė, kad tai yra sukeltas didelis fizinis skausmas, ar kažkas tokio, tuo buvo pasinaudota ir pritempta prie dviejų nusikalstamų veikų. Jis nepripažįsta, kad padarė nusikaltimą ir tai padarė tyčia. Netvirtina tų parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Jis palaiko sesers prašymą dėl laidavimo, ji tai padarė savo iniciatyva.
Teismo posėdyje nukentėjusios S. Š. atstovė pagal įstatymą D. Š. parodė, jog įvykiai vyko lapkričio ar gruodžio mėnesį. Nors tuo metu ji dar gyveno su kaltinamuoju, bet buvo laikinai išėjusi iš namų, nepakęsdama vyro elgesio namuose, norėjo susivokti pati su savimi. Ji buvo išsinuomojusi butą ir ten išėjo viena gyventi, vaikai A. ir S. liko gyventi su tėvu. Vaikai praktiškai buvo vieni patys. Tėvas net savaitgaliais negrįždavo. Vaikai bijodavo įeiti į virtuvę, jeigu ten buvo tėvas. Ji buvo išėjusi gal mėnesiui, prieš Kalėdas grįžo, buvo apsisprendusi skirtis su vyru. Sausio mėnesį dukra prasitarė, kad tėvas jai sudavė. Ji pasakė, kad tėtis daužė jai per veidą, su delnu, tai vyko namuose. Po to dukra sakė, kad daužė per nugarą dėl mokslo. Sūnus iškvietė policiją, buvo ir vaikų teisės iškviestos. Kai kvietė policiją, tuo metu smurto nebuvo. Tuo metu namuose buvo ir sūnus, ir vyras. Jis nieko nesakė, tik akis išpūtė. Ji vėliau sužinojo, kad ir sūnus matė. Kai bandė dukrą išklausinėti, tiek ir sužinojo, kad tėvas jai daužė per veidą, dėl šiukšlių, vyras ją auklėjo. Sūnus sakė, kad jai žandas buvo raudonas. O per nugarą sudavė ranka dėl mokslo. Nuo to smūgio nebuvo jokių žymių. Ji sakė, kad buvo nemalonu. Nemalonu nuo abiejų smūgių. Dukra niekam nepasakojo, nes yra uždara. Civilinio ieškinio nereiškia, nes V. Š. sumokėjo S. 700 Eur kompensaciją. V. Š. yra neprognozuojamas, jis ir grąsina, ir gąsdina, ir gražiuoju kalba. Jis rašinėja visiems - ir jai, ir vaikams, ir jos tėvams. Tėvai silpnos sveikatos, jis ruošiasi ir pas juos važiuoti. Ji su vaikais jo bijo, jis reikalavo pasirašyti susitaikymo protokolą, ji nesutinka taikytis. Dukra šiuo metu nenori, kad tėtis grįžtų, jie dabar ramiai gyvena.
Teismo posėdyje liudytojas A. Š. – kaltinamojo sūnus, parodė, kad jo santykiai su tėvu santykiai nėra patys geriausi. Dėl smurtavimo prieš jo seserį S. Š. parodė, jog buvo vienas atvejis, sausio mėnesį, kai V. Š. sutrenkė S. Š. per nugarą. Čia tai nėra vienintelis atvejis, bet yra buvę daugiau neregistruotų atvejų bei iškvietimų dėl smurtavimo namuose. Kai S. buvo suduota per nugarą, jo nebuvo, bet gruodžio viduryje ar sausio pradžioje, buvo atvejis, kai S. buvo suduota per sprandą ir per veidą, jis tada buvo namuose. Įvykio metu, jis eidamas iš savo kambario į tualetą, matė, kad tėvas barasi su S. Kaip suprato, kivirčas buvo dėl drausmės, pamokų nedarymo, S. atsisakė jo klausytis, konfliktas pablogėjo, tėvas sutrenkė S. per žandą. Eidamas išgirdo, kaip trinktelėjo durys, S. užsitrenkė duris. V. Š. parėjo iš kambario. Jis matė smūgį, po to vis dar buvo baramasi, bet jis (A. Š.) išėjo į kambarį, užsidėjo ausines ir nieko daugiau negirdėjo. Po smūgio sudavimo girdėjo duris varstant. S. buvo įsižeidusi, šokiruota, matėsi, kaip ji užtrenkė duris. Butas yra dviejų kambarių, jis ėjo iš kito kambario. Jis ją pamatė po poros valandų, einant miegoti. Žymių ant veido nebuvo, bet jai einant miegoti (apie 21-22 val.) dar buvo paraudęs skruostas. Paraudimas buvo toks apvalesnis, aplink žandą. Tai nebuvo kaip nugulėta žymė, nes ji pastoviai vaikščiojo. Pas juos dviaukštė lova, tai jos tą vakarą daugiau ir nematė. Kitą dieną to paraudimo nebuvo. Tas įvykis buvo nuo 17 iki 19 val. tame tarpe maždaug. Sesuo po smūgio buvo šokiruota, nusiminusi likusį vakarą, nelabai bendravo, buvo užsidariusi. Mano, kad jai skaudėjo. Matėsi, kad S. susigraudino. Jis jos irgi neklausė, ar viskas gerai. Bandė šnekinti, bet ji nieko nesakė, nuėjo į savo lovą atsigulti. Jie turi bendrą kambarį. S. konflikto metu buvo tėvų kambaryje, salone, ten yra kompiuteris. To konflikto metu ji buvo tėvų kambaryje iki ėjimo gulti. Buvo suduota dešinės rankos delnu į kairį skruostą, S. neverkė, bet buvo susigraudinusi. Akys buvo ašarotos, bet neverkė. Tarp S. ir tėvo buvo konfliktas. Konfliktų metu S. atsikalbinėja, bando išlaikyti savo nuomonę ir poziciją. Tėvas atsako tuo pačiu, dažniausiai baigiasi su tėvo smurtiniais impulsais. Jis nepranešė ir pagalbos nekvietė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai smurtauta namuose, jis (A. Š.) yra buvęs iškvietęs policiją, bet po to jis buvo žeminamas, vadinamas apgaviku, kad pasielgė neteisingai. Mamos tuo metu nebuvo namuose, mama buvo išėjusi iš jų, jis stengėsi kuo mažiau įsivelti į tėvų santykius. Apie įvykį niekam nepasakojo, bet kai buvo atvykusios vaiko teisių darbuotojos, tai jiems pranešė. Jis (A. Š.) iškvietė policiją, S. pasakė, kad jai sutrenkė į nugarą. Policiją iškvietė dėl iškilusios įtampos namuose. Tėvai skyrėsi, buvo labai didelė įtampa. Namuose buvo dažnai smurtaujama, tėvas buvo išgėręs, bijojo, kad nevyktų smurtas, tad iš baimės iškvietė policiją. S. irgi labai buvo išsigandusi. Paskui pranešė, kad yra buvęs daugiau nei vienas įvykis, kai smurtaujama. Apie tai, kad tėvas sutrenkė S. į nugarą, sužinojo iš S. Nežino, kada tas įvyko, su S. apie tai nekalbėjo, nežino, su kuo buvo suduotas smūgis į nugarą. Namuose buvo didelė įtampa, tėvui esant darbe, visi vaikščiojo laisvai, tėvui pareinant iš darbo visi bėgo į savo kambarius, sėdėjo savo kambariuose, jis ir pats neidavo į virtuvę, nes tėvas ten sėdėjo. Buvo spaudimas dėl bet kokio veiksmo. Buvo atvejis, kai jis paėmė iš tėvo rašiklį, kitą dieną tėvas jo nerado, jį išvadino vagimi, buvo žeminimas, tas vyko pastoviai. Su mama jo santykiai yra geri, su ja bendrauja, palaiko vienas kitą. Be mamos gyveno trumpai - gal mėnesį, gal du. Ji buvo išsinuomavusi butą, jie žinojo, kur ji yra. Tuo laikotarpiu tėvas vakarais išeidavo iš namų, juos palikdavo vienus. Kai mama išėjo, tėvas daugiau prisikabinėdavo prie jo ir sesers, namuose pastoviai buvo kas nors iš jų šeimos kaltinamas. Žinojo, kad tėvai nori nutraukti santuoką, supranta visą tą situaciją ir palaiko mamą. Po policijos iškvietimo, tėvas jau nebegyveno namuose. Kai iškvietė policiją, policija atvyko. Tėvas tuo metu išėjo, pabėgo iš įvykio vietos. Tiek jis, tiek mama yra smurtavę prieš tėvą dėl savigynos arba dėl tiesioginės provokacijos. Tėvas išprovokuodavo mamą, žemindamas ją. Jis yra sudavęs tėvui į kairę akį, yra įkandęs į dešinę ranką, yra įkandęs į dešinę koją, įkandimai vyko tuo metu, kai buvo suspaustas ir smaugiamas. Dažniausiai jo ir tėvo konfliktas prasidėdavo nuo tėvo, dažniausiai baigdavosi tuo, kad tėvas jį suspausdavo arba smaugdavo, arba tiek sužalodavo, kad jis jau nebeturėdavo jėgų. Mama nėra smurtavusi prieš S. Jis yra buvęs sudavęs S. per ranką.
Teismo posėdyje liudytoja R. Ž. – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė, parodė, kad sausio 13 d. iš policijos komisariato buvo gautas pranešimas dėl galimo fizinio smurto panaudojimo. Gavus šį pranešimą bendravo su šeima, su nepilnamete S. Š., jos mama. Pokalbio metu, kai apsilankė gyvenamoje vietoje, mergaitė prasitarė apie galimą patirtą fizinį smurtą, kurį galimai patyrė iš atstovo pagal įstatymą. Ji paminėjo, kad tikslios datos nepamena, kad tai galėjo būti 2020 m. lapkričio, gruodžio mėnesį įvyko konfliktas tarp jos ir jos draugės su kaimyne. Lyg tai ji paliko šiukšles po kilimu. Kaimynė kreipėsi į tėtį, tėtis labai supykęs, įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu jai buvo suduota delnu per veidą. Dar ji paminėjo, kad tai yra ne pirmas kartas, kad dar buvo smurto atvejis, pasak mergaitės, ji pajuto smūgį į nugarą, bet ji nedetalizavo šito atvejo, sakė nepamenanti tikslios datos ir aplinkybių. Kai kalbėjo su S., dalyvavo jos mama D. Š.. Mergaitė pasakė, kad nori, kad dalyvautų mama. S. nurodė, kad ji patyrė fizinį skausmą, skausmą įvardino nelabai stiprų, teigė, kad liko raudona žymė, keletą minučių, kalbėdama apie tą įvykį labai jaudinosi, jos balsas pasikeitė, drebėjo balsas. Ji pasakė, kad tai ne pirmas atvejis, ji pasakė, kad dar buvo smūgis į nugarą, ji sakė, kad sudavė ranka. Apie fizinio smurto panaudojimo kitų atvejų nenurodė, tačiau minėjo, kad jaučia didelę įtampą namuose iš tėčio pusės ir galimai jaučia psichologinį smurtą. Ji sakė, kad jam esant namuose, ji jaučia didelę įtampą, nežino kaip reikėtų elgtis ir bijo kalbėti su juo, teigė, kad vartoja necenzūrinius žodžius konflikto metu ir ji jaučia patyčias iš tėvo pusės. Su mama bendravo jų namuose, su tėvu bendravo telefonu, nes jis dirba. V. Š. pasakė, kad santykis su mergaite yra teigiamas, dėl smurto jis nedetalizavo. 2019 m. gruodžio mėnesį buvo duomenys apie tą šeimą, buvo iškvietimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, bet tas nepasitvirtino, tai buvo 2019 m. gruodžio mėn., tai buvo dėl smurto prieš A. Š.. Į nugarą smūgis buvo dėl mokymosi, o per veidą dėl konflikto su kaimyne. S.sakė, kad keletą minučių veidas buvo paraudęs, tai jos žodžiai.
Teismo posėdyje liudytoja S. B. – atvejo vadybininkė Mažeikių vaiko ir šeimos gerovės centre parodė, kad 2021 m. sausio 27 d. vaiko teisų apsaugos skyrius kreipėsi dėl atvejo vadybininko paskyrimo. Atlikus pagalbos vaikui ir šeimai poreikių socialinės rizikos veiksmų vertinimą, išryškėjo šie socialinės rizikos veiksniai. Šeimos socialiniai santykiai: D. Š. stengiasi apsaugoti dukrą nuo tarpusavio nesutarimų su sutuoktiniu, yra pradėtas skyrybų procesas. Tėvai šiuo metu gyvena skyriumi. Šeimos patirtys: D. Š. teigimu, šeimoje yra buvę fizinio bei psichologinio smurto. Vaiko saugumas: S. Š. tampa tėvų tarpusavio konfliktų liudininke, galimai ir pati tampa smurto auka. Tėvams pradėjus konfliktuoti, dukra jaučia nerimą, baimę, kad šeimoje įvyks konfliktas. 2021m. vasario 9 d. sudarytas pagalbos planas D. Š., 2021 kovo 30 d. V. Š., D. Š. įveikti nerimą ir sustiprinti jos pasitikėjimą, skirta individualios psichologo konsultacijos, dukrai S. sustiprinti psichinę sveikatą, lankyti psichologo konsultaciją, V. Š. padėti susitaikyti su vykstančiais pokyčiais. Nuvykus pas šeimą, buvo dukra S., sūnus A. ir mama D. Š., su visais bendravo atskirai. Mama pasakojo apie savo šeimos patirtis, kad yra buvę smurto šeimoje, kad vyras žemino ją. Sūnus įvardijo, kad tėtis naudoja smurtą prieš jį ir buvo sulaužęs net nosį. Smiltė buvo tylesnė, ji įvardijo, kad dabar jaučiais geriau, nes konfliktų namuose nėra. Pasiteiravus apie smurto atvejus, ji įvardijo, kad tėtis yra sudavęs į nugarą. Su mama bendravo daug kartų, o su vaikais tik po vieną kartą. A. buvo atviras, kalbus, jis net psichologo konsultacijos atsisakė, sakė, kad jis turi su kuo išsišnekėti, jam nereikia, jis jaučiais kuo geriausiai. Tai buvo vienas apsilankymas, nes dėl pandemijos negali daug lankytis, daugiau bendrauja telefonu. Telefonu su vaikais nekalbėjo. S. savo iniciatyva pasakė, kad tėtis jai yra sudavęs į nugarą. Apie skausmą ji nieko nesakė. Ji pasakė, kad nelabai nori prisiminti tos situacijos. Ji tik vieną atvejį dėl smurto paminėjo. Psichologo konsultacijos buvo skirtos, S. jas lanko, yra mokyklos psichologas. V. Š. buvo teikiamos psichologo paslaugos, tai buvo kovo 30 d. Mama irgi lanko. Kalbėdama apie patirtą smurtą iš tėčio, S. vengė jos prisilietimo, buvo tyli ir nelabai kalbi. Mokykla irgi davė jos tokią charakteristiką, kad ji mažai bendraujanti, tyli. S. pasakė, kad nenori prisiminti visų įvykių namuose, tie konfliktai vyko tarp tėčio ir mamos. Jie vykdavo ištisai. O smurtas, ji kalbėjo tik apie nugarą, apie veidą nieko neminėjo. S. neminėjo, kad mama ir A. jai būtų liepę sakyti apie smurtą. A. sakė, kad tėtis jam buvo sulaužęs nosį. Bendraujant su jais, jie visi paminėjo, kad jaučiasi ramiau namuose, nes nebėra tėčio namuose. S. sakė, kad ji nepyksta ant tėčio.
Teismo posėdyje liudytoja R. K. – kaltinamojo sesuo, parodė, kad apie įvykį jai brolis pasakojo. Atėjo sužlugdytas, nes jis vienas augino vaikus, buvo palikęs vienas, nežinojo, kur yra vaikų mama. Jis nežinojo, ką daryti, vaikai neklausė, atsikalbinėjo, pamokos buvo pašliję. Jis rūpinosi savo šeima. Dėl pirmo įvykio jis pasakė, kad dukra su drauge prikišo kaimynei į duris apelsinų, pridėjo šiukšlių, jis net nuotrauką rodė; jis norėjo sudrausminti, kad nebūtų gėda, tai reikėjo išvalyti. Ji pradėjo atsikalbinėti, neklausė ir gavosi taip, kad išprovokavo tą įvykį. Jis pasakė, kad įvyko įvykis, jie pykosi ir jis maskaluodamas rankomis sudavė jai per žandą. Dėl antro įvykio ji nežino ir nekalbės, nes liudininkų, kiek žino, nebuvo. Ji laiduoja už brolį, su broliu visada gerai sutaria, jis atsakingas, nėra agresyvaus charakterio, rūpestingas, dirbantis, teisingas, geros širdies, geras kulinaras, namų žmogus. Dabar jis gyvena su ja. Po visko jis buvo labai sužlugdytas, po to, kai turėjo išeiti iš namų, kai byla buvo iškelta. Dabar jis pasikeitęs, ramus, linksmas, sportuoja. Dabar viskas gerai. Jo santykiai su šeima niekada nebuvo geri. Jis visada buvo šmeižiamas, kad blogas. Visada jis buvo padaromas monstru. Brolis visada tylėdavo. Kaip jis vertina savo elgesį, jis dabar gailisi, kad anksčiau neišsiskyrė. Jis vis gailėjo vaikų. Dabar jų santuoka nutrūkusi. Brolis minėjo apie barnį su S. Minėjo, kad S. provokavo barnį, atsikalbinėjo, neklausė eiti susirinkti šiukšles, iš to ir įvyko tas konfliktas. Jis gailisi dėl poelgio su dukra, nori bendrauti su ja, jam skaudu, jis gailisi, atsiprašė dukros, atlygino žalą. Jis sakė, kad jis nėra kaltas, kad viskas įvyko netyčia. Prašo laidavimo vieneriems metams be užstato. Ji daro broliui teigiamą įtaką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja D. G. – Mažeikių Kalnėnų progimnazijos psichologo asistentė, parodė, kad buvo priimtas įsakymas ir elektroniniu paštu suteiktas sutikimas, kad ji gali konsultuoti S. Š.. Tai vyko 2021 m. vasario 17 d., telefonu mama pasakė, kad jai patarė kreiptis į psichologą, nes ją nukreipė Mažeikių Šeimos ir vaiko gerovės centras, kadangi vyksta skyrybos ir yra buvęs smurto atvejis. Su mergaite buvo 4 susitikimai (visi buvo nuotoliniu būdu). Mergaitė jau pirmo pokalbio metu išsakė, kad nelabai nori jungtis pokalbiui su psichologe, nes anot jos, viskas yra gerai. Mergaitė buvo rami, pasakė, jog „ramiau, kai tėčio nėra. Dabar viskas gerai. Man patinka taip, kaip dabar yra viskas“. Mergaitė nėra aktyvi kalbėtoja, atsako tik į pateiktus klausimus. Toks buvo pirmasis susitikimas vasario 24 dieną. Kovo 10 dieną taip pat sakė, kad jaučiasi gerai, gyvena ramiai, saugiai. Paklausta apie laisvalaikį atsakė, kad bendrauja su mama, broliu, kartais būna prie telefono, klasėje turi dvi drauges, tik kai yra nuotolinis mokymasis, su jomis nebendrauja. Pavyko išsiaiškinti, kad mergaitė laisvalaikiu daug piešia. Kovo 24 dieną, nuotolinio pokalbio metu atsakė, kad jaučiasi patenkinta, nieko blogo nėra, laisvalaikiu piešia, mokslai sekasi normaliai. Kovo 31 dieną mergaitė išsakė, kad jaučiasi gerai. Tada pokalbis vyko telefonu su mama, aptarė, kad tikrai nėra būtinybės tęsti psichologinių susitikimų. Nuo tos dienos buvo nutrauktas bendravimas. Ji kalbėjo su klasės auklėtoja, kuri sakė, kad mergaitė pakankamai gerai mokosi ir mokymasis yra pagerėjęs. Mergaitė labai gražiai atsiliepė apie savo brolį, kad jie sutaria, su mama bendrauja. Jai pasirodė uždaro vaiko paveikslas, kuris turi savo pasaulį, piešimą, bendravimą su artimaisiais. Nematė jokių didelių bėdų, kad vaikas išsakytų, kad jai yra neramu ar nesaugiai jaustųsi. Pirmo susitikimo metu bandė S. paklausti, koks yra jos santykis su tėčiu. Ji įvardijo, kad tėtis šaukdavo. Apie kitus smurto atvejus nieko neminėjo, nepasakojo. Sakė, kad dabar, kai gyvena su mama, yra žymiai ramiau. Ji nieko nesakė apie smurtą. Nežinodama šio fakto, ji nepaklausė. Apie fizinį smurtą su mergaite nekalbėjo. Jokių pokalbių, kas susiję su tėčiu, nebuvo.
Teismo posėdyje liudytoja O. D. parodė, kad kaltinamasis yra pažįstamas, buvęs kaimynas, santykių su jais nepalaiko. Š. yra kaimynai, ji gyvena ketvirtame aukšte, o jie penktame aukšte. Š. dukrą pažįsta, ji su ja pasisveikina ir viskas. 2020 m. gruodžio mėnesį prie jos durų buvo pritrupinta nuo šokolado popieriukų ir apelsinų žievelių. Ji sutiko laiptinėje kaimyną V. Š., pakėlė kilimėlį, parodė ir pasakė kaimynui, gal čia Jūsų vaikas. Jokių priekaištų niekam nereiškė dėl šiukšlinimo, ji tik pasakė tėvui, kas čia gali būti. Tada jis nubėgo namo ir po to atėjo su dukra už kelių minučių. Atvedė tėvas vaiką - visą drebančią mergaitę, ji stovėjo per tris laiptelius viršiau, tėvas stovėjo šalia, jie nufotografavo tą vaizdą, kas buvo ant kilimo, ir ta mergaitė kažką pralemeno, kaip ir atsiprašymą. Mergaitė buvo išsigandusi, verkianti. Dėl ko ji buvo išsigandusi, nežino. Viskas tuo ir baigėsi. Mergaitė nieko daugiau nesakė, daugiau tėvas kalbėjo. Sakė, kad vaikai padarė negerai, ar tėvas atsiprašinėjo, nepamena. Pokalbis vyko gal 1-2 minutes, ji buvo pradariusi duris. Mergaitė stovėjo prieš tris ar keturis laiptelius aukščiau, matė, kad ji susinervinusi, išraudusi, drebanti. Nematė, kas sutvarkė šiukšles. Ji uždarė duris ir po to, kai jau ėjo į lauką, matė, kad yra sutvarkyta.
Teismo posėdyje liudytoja B. R. – Mažeikių r. PK veiklos skyriaus tyrėja, parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, nuo pradžios iki pabaigos. Pamena, kad įteikus pirmą pranešimą apie įtarimą, įtariamasis pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus, paaiškino, kad nori pasikonsultuoti su gynėju. Suderino apklausos laiką. Jis atvyko be advokato, nurodė, kad pasikonsultavo ir parodymus duos be gynėjo. Lyg tai priežastis buvo nurodyta, kad šiukšlės po kaimynės kilimėliu. Įtariamasis buvo labai smulkmeniškas, įsigilinantis į esmę. Iš jo kalbos suprato, kad jis konsultavosi su gynėju. Pasakodamas įvertino, kiek balų galėjo sukelti fizinį skausmą ir taip pat sakė, kad jam pasakė, jog jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Ji patvirtino, kad BK numato tokią galimybę susitaikyti su nukentėjusiuoju. Pirmos apklausos metu buvo kalbama apie galimybę atleisti pagal laidavimą. Apklausos protokolą davė jam susipažinti, jis neturėjo papildymų, nebuvo ribojamas laikas susipažinimo su pačiu protokolu. Antroji apklausa, analogiškai, įtarimas buvo papildytas dar viena veika, jis nurodė, kad dėl pirmos veikos jau yra davęs parodymus, papildymų neturi. Nurodė, kad žalą nukentėjusiajai atlygino ir nurodė, kad nori susitaikyti. Jis davė parodymus apie tą kitą veiką, kad prisipažįsta ir nori taikytis. Jo psichinė būklė buvo tokia pati, kaip ir pirmos apklausos metu. Jis nesiskundė sveikata, buvo paklausta dėl gydymosi nuo psichinės ligos. Prokurorė priėmė nutarimą baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, ji jam paskelbė, telefonu išsikvietė, tai jau buvo po apklausų, galėjo būti ir tą pačią dieną po paskutinės apklausos.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja S. Š. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad mano, jog atvyko į apklausą, nes jos tėvai skiriasi. V. Š. yra jos tėtis. Ji gyvena su mama D. Š., (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena brolis A. Š., jam 18 metų. Nežino, kur gyvena tėvas. Mama su tėčiu labai dažnai pykstasi. Tėtis dažnai paklausia, ar viskas gerai, bet tarpusavyje – nelabai daug, parašo žinutę. Tėtis kartu negyvena apie mėnesį, per Kalėdas dar gyveno kartu su jais. Tėtis pareina iš darbo ir greitai išeina. Nežino kur, atrodo, kad pas kažkokią draugę. Kai gyveno kartu, irgi taip buvo – labai dažnai. Tarp jų buvo konfliktų – rėkia, visaip išvadina. Nedaug bendrauja. Išvadina keiksmažodžiais. Jis toks yra, bet kartais būna normalus. Kai pyksta, jis būna agresyvus – daugiau su žodžiais. Žodžiai anksčiau būdavo skirti jos mamai ir broliui (spalio gale – gruodžio mėn.), o paskui „pridėjo“ ir ją – pradėjo pykti. Nežino kodėl, bet galvoja, kad todėl, jog buvo A. ir mamos pusėje, dėl mokslų. Mama su tėčiu pykstasi dėl santykių, kad jis išeina pas draugę. Kai būna mamos pusėje, prisimena, dažniausia juos vadindavo išgama. Kai jis yra piktas, gana dažnai rėkia. Kai keikia, ji jaučiasi nemaloniai. Daug nepajaučia, neįdomu, kažkada kai rėkė – pasijuokė. Smurtas reiškia kažkam psichologiškai arba fiziškai sukelti skausmą. Tėtis yra kėlęs ranką prieš mamą ir A. ir 2 kartus prieš ją. Jai yra vieną kartą trenkęs į veidą (dėl nesutarimų su kaimyne). Tai nutiko apie lapkričio vidurį-galą, tiksliai nepamena, neprisimena kokia buvo savaitės diena, buvo apie 12-14 val.. Kai jai trenkė, buvo bute, koridoriuje prie išėjimo durų. Kambaryje buvo brolis, neprisimena, ar jis matė tą įvykį. Atrodo, kad jis rėkė ant jos, nes buvo nesutarimas su kaimyne. Daug neprisimena, atrodo, kad ji tėčiui kažką pasakė ir jis jai trenkė į skruostą. Trenkė delnu, vieną kartą į kairįjį skruostą. Buvo nemalonu, kažkiek skaudėjo, skausmą įvertintų – 4-5 balais. Skaudėjo apie 30 sekundžių-minutę. Buvo paraudę. Nežino, kiek laiko laikėsi paraudimas, nes jai reikėjo išeiti, o paskui paraudimo nepastebėjo arba neprisimena. Sakė neatsikalbinėti ir paskui ėjo sutvarkyti, ką buvo padariusios su kaimyne. Kai sutvarkė, ėjo į kambarį. Jausmas nebuvo malonus – jai nepatiko. Apie įvykį, atrodo, papasakojo I. iš vaikų teisių. Nežino, gal sakė mamai ir tėčiui, prieš ateinant iš vaikų teisių. Tą pačią dieną namiškiams nepasakojo. Į prokurorės klausimą ar po įvykio tėtis tavęs atsiprašė, ar kalbėjo apie įvykį, atsakė, kad atrodo, kad ne – neprisimena. Nelabai gerą atmintį turi. Dėl to atsiprašė daug vėliau. Gal prieš mėnesį arba mažiau. Atsiprašymą priėmė, atleido. Į prokurorės klausimą kuriais metais viskas vyko, atsakė, kad 2020 metais. Į prokurorės klausimą kokios būsenos buvo tėtis, atsakė, kad jis buvo labai supykęs, nervuotas. Tą dieną neprisimena, bet jis labai dažnai geria. Greičiausia neatskiria, kada jis būna blaivus ir kada geria. Tėtis buvo trenkęs per nugarą – dėl mokslų. Ji sėdėjo kambaryje, jis ją pakvietė prie kompiuterio, kur yra dienynas. Jis pastebėjo, kad daug nedalyvavo mokykloje ir supyko. Nežino kokiu momentu, bet jis trenkė jai į nugarą (parodo tarp menčių), trenkė vieną kartą. Neprisimena su kuo trenkė, trenkė ranka, vieną kartą. Jai nebuvo malonu, bet mažiau skaudėjo, nei tada, kai trenkė į veidą. Skausmą įvertintų 2-3 balais, skaudėjo apie 30 sekundžių. Į trenkimą nereagavo, daug neprisimena. Tuo metu neprisimena, ar buvo brolis – greičiausia – nebuvo. Mamos nebuvo. Tą pačią dieną niekam nepasakojo. Vėliau, atrodo, buvo paminėjusi. Po šio įvykio, neprisimena ar kalbėjo su tėčiu. Jis atsiprašė, maždaug tada, kai atsiprašė dėl veido. Į nugarą trenkė anksčiau, nei į veidą. Neprisimena, bet jai taip atrodo. Tai buvo tie patys 2020 metai. Nežino kokia buvo tėčio būsena. Į teisėjos klausimą: sakei, kad tarėtės, apie ką, atsakė, kad neprisimena, bet buvo pokalbis, kad reikia skirtis. Pokalbis buvo vėliau, negu trenkimai – praėjus daugiau laiko. Į prokurorės klausimą: kai tėtis sudavė į nugarą, kokiu adresu gyvenote, atsakė, kad ten kur ji dabar gyvena. Jis buvo išėjęs iš namų. Į teisėjos klausimą ar tėtis nuolat gyveno: atsakė, kad kai trenkė į nugarą ir į skuostą, tėtis gyveno namuose. Į prokurorės klausimą kada tau sudavė į nugarą, atsakė, kad buvo apie pirmadienį, apie lapkričio mėnesį, lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Po sudavimo į nugarą, po 1-2 savaičių trenkė į skuostą. Į teisėjos klausimą, kai trenkė, ar mokėtės nuotoliniu, ar ėjai į mokyklą, atsakė, kad nuotoliniu. Į prokurorės klausimą ar prisimeni, kokį mėnesį 2020 m. mokėtės nuotoliniu būdu, atsakė, kad spalio mėnesį, po helovyno atostogų. Nežino, praėjus nemažai laiko po helovyno, jai trenkė į nugarą. Į advokatės klausimą kai tėtis gyveno su jumis, ar tėtis dažnai patikrindavo elektroninį dienyną, atsakė, kad dažnai, sakydavo įjungti, kad galėtų pažiūrėti elektroninį dienyną. Maždaug vieną kartą per savaitę. Apie šiuos įvykius daug kam nepasakojo. Neprisimena, mano, kad daugiau nebuvo tokių atvejų. Į prokurorės klausimą kas tau pasakė, kad šiandien reikės ateiti pas teisėją, atsakė, kad mama. Paprasčiausia sakė, kad nereikės eiti į pamokas ir reikės papasakoti. Nemanau, kad tariausi, ką reikės kalbėti. Į advokatės klausimą ar tėtis, tavo atžvilgiu, dažnai vartodavo keiksmažodžius, atsakė, kad nelabai dažnai, jis dažnai išeina pas draugę. O ryte, kai jis išeina į darbą, mes dar miegame. Per mėnesį 1-3 dienas vartodavo keiksmažodžius. Į advokatės klausimą ar gali išvardinti, kokių žodžių išgirsdavo, atsakė, kad jeigu visą šeimą – išgamos, teroristai. Aiškiai neprisimena, kaip jai sakydavo. (t. 1, b. l. 47-50)
2021-02-11 įvykio registravimo duomenyse Nr. 0121000044386 nurodyta, kad 2021-01-20 gautas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 86-G-853, kad bendraujant su mažamete S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad 2020 metų gruodžio mėnesį jos tėvas V. Š. ranka S. Š. trenkė per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 14-15)
2021-01-10 įvykio registravimo duomenyse Nr. 0121000018090 nurodyta, kad A. Š. 2021-01-10 15.04 val., kvietė adresu (duomenys neskelbtini) policiją, nes vyksta šeimyninis konfliktas, tėvai kelia balsą, namie vaikas 12 metų, nesimuša, ginklų neturi, greitosios medicinos pagalbos nereikia, tėvas neblaivus nori išeiti iš namų. 18 metų vaikas pranešė, laukia policijos pareigūnų, baiminasi. (t. 1, b. l. 16-18)
2021-01-20 Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime Nr. 9SD-153 nurodyta, kad nagrinėjant informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, bendraujant su vaiku buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką- S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), galimai smurtavo vaiko tėvas - V. Š.. Pasak nepilnametės, tėvas konflikto metu sudavė per veidą vieną kartą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nepilnametė teigė, kad bendraudama su tėvu nuolat jaučia įtampą. Tarnyba ir jos teritorinis skyrius ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją yra atliekamas vaiko – S. Š. situacijos vertinimas. (t. 1, b. l. 19-20)
Kaltinamasis teismo posėdyje pateikė nuotraukas, kuriose matyti šiukšlės prie durų. Parodė, kad šiukšlės buvo prie kaimynės buto durų, dėl šių šiukšlių jis aiškinosi su dukra. (t. 2, b. l. 128).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiosios S. Š. parodymais, liudytojų D. Š., A. Š., R. Ž., S. B., D. G., O. D., B. R. parodymais, informaciniais pranešimais, VTAS informacijomis bei kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šių įrodymų teisingumu nėra pagrindo abejoti, jie vieni kitus papildo, dera tarpusavyje.
S. Š. parodymai atitinka bylos aplinkybes, yra nuoseklūs ir išsamūs, kas nekelia abejonių nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios nuosekliuose parodymuose logiškai nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina kitų byloje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji S. Š. išsamiai, nuosekliai ir detaliai išdėstė įvykių eigą. Ji parodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį, kaltinamasis tėtis V. Š. jai vieną kartą trenkė ranka per veidą – kairį skruostą, būnant namuose buto koridoriuje. Tai sukėlė jai skausmą, buvo likęs paraudimas. Tuo metu tėtis buvo supykęs dėl nesutarimų su kaimyne O. D., dėl prie jos durų paliktų šiukšlių. L. O. D. teismo posėdyje parodė, kad dėl prišiukšlinimo prie jos buto durų bendravo su buvusiu kaimynu V. Š., kuris atsivedė savo dukrą prie jos buto atsiprašyti. Mergaitė buvo išsigandusi, drebėjo, buvo apsiverkusi, akys paraudusios, veidas išraudęs. Iš šių įrodymų seka išvada, kad V. Š., sužinojęs iš O. D. apie galimai jo dukros kartu su kitu vaiku prišiukšlinimą prie buto, įniršo ir grįžęs į butą išbarė dukrą, siekdamas nubausti ir sudrausminti dukrą tyčia sudavė jai vieną smūgį į veidą. Po to iš karto su dukra išėjo pas kaimynę O. D., kuri apibūdindama matytą nukentėjusiosios būklę, patvirtino S. Š. parodymus, jog jau buvo įvykęs konfliktas su tėvu V. Š. ir galimai patirtas fizinis smurtas jos atžvilgiu. Tai, kad V. Š. tyčia, būdamas susinervinęs ir supykęs ant S. Š., dėl galimų šiukšlinimų prie kaimynės buto, sudavė S. Š. per veidą matė ir namuose tuo metu buvęs sūnus A. Š., kuris patvirtino, jog po suduoto tėvo sesei smūgio, ši susigriebė už žando, bei buvo likęs keletą valandų paraudimas ant jos skruosto. Šie įrodymai patvirtina, jog prieš mažametį vaiką buvo panaudotas tyčinis fizinis smurtas, šis V. Š. smurtinis veiksmas S. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusioji S. Š. nurodė, jog tai ne vienintelis kartas, kai tėtis V. Š. prieš ją smurtavo. S. Š. patvirtino, kad tėtis jai dar yra trenkęs per nugarą, dėl mokslų, kai pastebėjęs elektroniniame dienyne informaciją apie praleistas pamokas, supyko ant jos ir sudavė vieną kartą ranka į nugarą. Tas smūgis sukėlė jai skausmą. Teismo posėdyje apklausta VTAS specialistė R. Ž. patvirtino, jog gavus informaciją apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, kalbėjo su S. Š., kuri prasitarė apie galimai patirtą fizinį smurtą iš tėvo 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Mergaitė liudytojai nurodė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir draugės su kaimyne. Tėtis dėl to labai supyko, barė ją, tėtis jai sudavė delnu per veidą ir tai buvo ne pirmas kartas, kai tėtis prieš ją smurtavo. Mergaitė liudytojai sakė, kad tėvas yra jai sudavęs ir į nugarą. Liudytoja nurodė, kad mergaitė kalbėdama apie patirtą smurtą labai jaudinosi, jos balsas pasikeitė, drebėjo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja – atvejo vadybininkė S. B.. Ji patvirtino, jog kalbant su S. Š., ši savo iniciatyva pasakė, apie patirtą fizinį smurtą iš tėvo V. Š., kai jis ranka sudavė dukrai per nugarą. Liudytojai kalbant su V. Š., šis nurodė, jog prieš jį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis norėtų taikytis su šeima.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina bylos įrodymai. Iš paties kaltinamojo parodymų taip pat seka išvada, jog dukrai nėra pagrindo jį apkalbėti. Jis teigia, kad su dukra sutarė gerai, draugavo, draugiškai bendravo.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abiem atvejais kaltinamasis buvo piktas, barė dukrą, šaukė ant jos. Tai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusiosios sveikatą. Viso bylos aplinkybės paneigia kaltinamojo nelogišką ir neįtikinamą aiškinimą, jog jis netyčia prisilietė prie nukentėjusiosios. Kaltinamasis ne tik prisilietė prie nukentėjusiosios, bet sudavė jai smūgius. Nukentėjusioji abiem atvejais nuo šių smūgių pajuto skausmą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. Š. prieš nukentėjusiąją S. Š. naudojo fizinį smurtą laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d., iki 2021 m. sausio 10 d., 15.04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku tyčia ranka sudavė vieną smūgį mažametei dukrai S. Š. kairį skruostą, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui – mažametei dukrai S. Š. ir laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d., iki 2021 m. sausio 10 d., 15.04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, tyčia ranka sudavė vieną smūgį mažametei dukrai S. Š., į nugarą tarp menčių, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui.
Fizinis smurtas pasireiškė smūgių sudavimu į nugarą ir į veidą, o nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas fizinis skausmas, kuris atsirado po šių veiksmų. Objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti ir nepaneigti, juos patvirtina tiesiogiai ištirtos bylos aplinkybės ir medžiaga. V. Š. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, kadangi V. Š. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, t. y., kaltinamasis V. Š. sudavęs mažametei S. Š. į kairį skruostą ir į nugarą, suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusiajai sukelia fizinį skausmą ir to siekė.
Kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Skiriant bausmes vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, žalos mastą – kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus prieš savo mažametę dukrą. Nukentėjusioji patyrė smurtą nuo artimiausio šeimos nario savo namuose, t. y., tokioje vietoje, kur vaikas turi pagrįstą lūkestį jaustis saugus. Skiriant bausmę atsižvelgiama taip pat į tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirtina švelniausia įstatyme numatyta bausmės rūšis – bauda. Už pirmą veiką – smūgį į nugarą, skirtina minimali bauda. Už pakartotinę veiką – smūgį veidą, skirtina didesnė bauda, nei už pirmąją veiką. Už abi veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas sudedant iš dalies (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Nukentėjusiajai S. Š. šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šios pagalbos išlaidos viso yra 799,28 Eur. Šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 94, 106, 296 – 298, 301 – 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti:
- Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už veiką suduodant smūgį į nugarą) 50 MGL, t. y., 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;
- Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už veiką suduodant smūgį į veidą) 60 MGL, t.y., 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 64 MGL, t. y., 3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą. Baudos sumokėjimui nustatyti 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iš V. Š. išieškoti valstybės naudai proceso išlaidas už nukentėjusiajai S. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 799,28 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 28 ct).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti V. Š., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti V. Š., jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sumokamos įsiteisėjus nuosprendžiui į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr.LT78 7290 0000 0013 0151, AB LUMINOR Bank Nr.LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr.LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą — 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus teisinės pagalbos išlaidų, jos bus išieškotos priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.