Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. IT03 dalies dėl nustatyto pažeidimo pastabos Nr. 1 „dėl Pirkimo Sutartyje apibrėžto darbų atlikimo termino“ ir Sprendimo dėl 43 710,51 Eur grąžintinų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos ,,Kauno atžalyno“ filialas – naujos galimybės mažiems ir dideliems“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-31-0005, 2018 m. balandžio 11 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos pastato „Kauno atžalyno“ filialo, adresu Kauno g. 49, Klaipėda, statybos darbai“, pirkimo Nr. 376005.

Pareiškėja su Pirkimą laimėjusia tiekėja UAB „Statmax“ 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. J9-1890. Pirminė Sutarties vertė ir Sutarties vertė, tenkanti Projektui, – 1 545 000,00 Eur su PVM, papildomo susitarimo vertė – 45 258 67 Eur su PVM. Galutinė Sutarties vertė, tenkanti Projektui, – 1 583 713,81 Eur su PVM.

Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.

Centrinės projektų valdymo agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad pareiškėja, netaikydama Sutarties 8.2 punkte nustatytų prievolių užtikrinimo priemonių, galimai pažeidė Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT03 bei pradėtas pažeidimo tyrimas.

Centrinės projektų valdymo agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimą, pareiškėjos paaiškinimus, priėmė Sprendimą, kad pareiškėja, pakeitusi esmines Sutarties sąlygas (faktiniais veiksmais nepagrįstai pratęsdama Sutarties darbų atlikimo terminą, todėl už vėluojamus atlikti darbus netaikydama Sutartyje nustatytų prievolių užtikrinimo priemonių, t. y. neskaičiuodama delspinigių), pažeidė Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (ginčui aktuali redakcija), šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš Įstatymo išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šio straipsnio dalies atvejų. Ginčui aktualus Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas: „kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.“, bei Įstatymo 89 straipsnio 4 dalis: „Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;

Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; 2) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; 3) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; 4) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008-06-19 sprendimas byloje Nr. C-454/06; ESTT 2010-04-13 sprendimas byloje Nr. C-91/08).

Viešuosiuose pirkimuose vyrauja lygiaverčių ir skaidrių standartų doktrina, kuri reiškia, kad visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, nediskriminuojantys reikalavimai ir užtikrinama lygiateisiška tiekėjų padėtis. Nepakankamas skaidrumo lygis kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Viešųjų pirkimų praktikoje lygiateisiškumas reiškia formalųjį Įstatymo ir pirkimo dokumentų nuostatų bei sąlygų, pagal kurias turi būti organizuojamas ir vykdomas viešasis pirkimas, laikymąsi. Tai reiškia, kad nė vienam tiekėjui negali būti daromos nuolaidos ar teikiamos lengvatos, palyginti su kitais tiekėjais. ESTT yra ne kartą pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas, o perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis šio principo atitinka viešųjų pirkimų direktyvų esmę (ESTT 1996-04-25 Sprendimas Nr. C-87/94; 2003-06-12 Sprendimas Nr. C-315/01).

Nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Sutarties 4.1. punktu, visi Sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į 2019 m. spalio 1 d. Sutarties pakeitimo susitarimą Nr. J9-2540, kuriuo įsigyti papildomi darbai (lubų dažymo darbai, pakabinamų lubų iš lamelių įrengimo darbai, skaičių dažymo laiptinėse darbai, šviečianti pastato iškaba, informacinė lenta prie įėjimo, elektrotechnikos darbai), Sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 7 d. visiems sutartyje numatytiems darbams, neišskiriant konkrečios darbų grupės (Papildomo susitarimo 2 dalis). Vadovaujantis Sutarties ir Sutarties pakeitimo susitarimo Nr. J9-2540 nuostatomis, darbai turėjo būti baigti ir statybos užbaigimo aktas pasirašytas iki 2019 m. gruodžio 7 d. Pareiškėja 2020 m. sausio 9 d. Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktu Nr. STP 4-4 (toliau – ir Perduotų darbų aktas) dar kartą pratęsė Sutartyje numatytų atitinkamų darbų (įskaitant statinio aplinkos sutvarkymo, aikštelės asfaltavimo darbus) atlikimą iki 2020 m. balandžio 30 d. Tokiu būdu, atsakovė visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, kad Perduotų darbų akte nurodyti darbai nebuvo atlikti iki Sutartyje nustatyto termino, t. y. 2019 m. gruodžio 7 d.

Sutarties 4.2 p. reglamentuota, jog darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas pareiškėjo ir rangovo rašytiniu susitarimu, 1 kartą ir ne ilgesniam kaip 4 mėn. laikotarpiui. Rangovui gali būti suteikiama teisė į termino pratęsimą, jeigu: užsakovas nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo Sutartimi jam nustatytus įsipareigojimus ir todėl Rangovas negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų iš dalies arba pilna (Sutarties 4.2.1. p.); užsakovo Rangovui pateikiami nurodymai turi įtakos Rangovo prievolių įvykdymo terminams (Sutarties 4.2.2. p.); atsiranda uždelsimas, kliūtys ar trukdymai, kurių atsiradimui Rangovas neturi įtakos ir už kuriuos jis neatsako, ir kurie sukelti ir priskirtini tretiesiems asmenims (subtiekėjai pagal Sutartį nelaikomi trečiaisiais asmenimis) (Sutarties 4.2.3 p.); pasikeičia arba panaikinami teisės aktai, kurie turi įtakos sutartinių prievolių vykdymui, arba įsigalioja nauji teisės aktai (Sutarties 4.2.4. p.); netinkamos oro sąlygos trukdo tinkamai vykdyti prievoles (Sutarties 4.2.5. p.). Sutarties 4.3 punkte apibrėžta, kad, jeigu Rangovas mano, kad pagal kurią nors 4.2 papunktyje nurodytą nuostatą jam gali būti suteikta teisė gauti kokį nors terminų pratęsimą, tai Rangovas privalo raštu pranešti pareiškėjai, nurodydamas nuo Rangovo nepriklausantį įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla šis reikalavimas, ir Rangovas gali įgyti teisę į terminų pratęsimą, atitinkamai atidedant prievolių įvykdymo pabaigos datą. Sutarties 8.2 punkte numatyta, kad Rangovas už pavėluotai atliktus darbus moka Užsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties vertės už kiekvieną pavėluotą dieną.

Įvertinus minėtas Sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatas matyti, kad Rangovas, sudarydamas Papildomą susitarimą, pasinaudojo Sutarties 4.2. p ir 4.3. p. apibrėžta Sutarties įvykdymo pratęsimo teise.

Teismas, vertindamas Papildomo susitarimo turinį, pabrėžia, jog Papildomu susitarimu nupirkti šie papildomi darbai: lubų dažymo darbai, pakabinamų lubų iš lamelių įrengimo darbai, skaičių dažymo laiptinėse darbai, šviečianti pastato iškaba, informacinė lenta prie įėjimo, elektrotechnikos darbai (papildomų šviestuvų ir kištukinių lizdų montavimo darbai). Kaip matyti, Papildomu susitarimu nupirkti papildomi darbai nėra susiję su aikštelės asfaltavimo darbais, todėl visiškai pagrįstas atsakovės argumentas, jog papildomi darbai netrukdė tinkamai ir laiku atlikti aikštelės asfaltavimo darbus.

Tokiu būdu atsakovė Sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai, pakeisdama Sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą aikštelės asfaltavimo darbų atlikimą pratęsė iki 2020 m. balandžio 23 d., todėl nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. kovo 23 d. už vėluojamus atlikti rangos darbus Rangovui turėjo skaičiuoti Sutartis 8.2 punkte numatytus delspinigius.

Pirmiausia, pažymėtina, kad Rangovas, pasirašęs Sutartį ir veikdamas savo rizika turėjo numatytus darbus susiplanuoti ir įsivertinti terminus, darbus atlikti tinkamai, įvertinęs šių darbų atlikimui keliamus privalomus reikalavimus. Teismas vertina, kad Rangovas būdamas statybų profesionalas, negalėjo nežinoti apie aukščiau minėtą teisinį reguliavimą ir turėjo atsižvelgti į jį prieš sudarant Sutartį ir suplanuoti Sutartyje numatytų darbų atlikimą atitinkamai. Teismas taip pat pabrėžia, kad Rangovas, dalyvaudamas Pirkime ir sudarydamas Sutartį, turėjo įsivertinti galimas kliūtis, tokias kaip pareiškėjos nurodytus medžius, ar šaltąjį metų sezoną. Be to, minėtų aplinkybių konstatavimas savaime nepagrindžia Sutartyje numatyto termino pratęsimo teisėtumo.

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008.) Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu daroma išvada, kad rangovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, turi mokėti už termino praleidimą sutartyje apibrėžtus nuostolius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto yra laikomi padarytais, o jų dydis nustatomas remiantis sutartimi.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Rangovui taikyti delspinigius šiuo atveju projekto vykdytojas negalėjo, nes darbų atlikimas užtruko ne nuo Rangovo priklausančių aplinkybių. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo praleistas, pareiškėjas nei atsakovui nei teismui objektyviais duomenimis nepagrindė tokių veiksmų teisėtumo ir atitikties Įstatymo nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, netaikydamas delspinigių, kurių taikymas buvo numatytas Sutarties 8.2 punkte, atliko esminės Sutarties sąlygos keitimą Sutarties vykdymo metu (netaikė Sutartyje numatytų prievolių užtikrinimo priemonių), dėl kurio Rangovui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, kurios nebuvo išviešintos ir žinomos Pirkimo metu visiems dalyviams, ir taip Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo numatyta Sutartyje. Rangovo patirta ekonominė nauda yra lygi nesumokėtų delspinigių sumai pagal Sutarties sąlygas.

Teismas įvertinęs aktualius teisės aktus, teismų praktiką ir byloje pateiktus įrodymus, vertina, kad šiuo atveju, Sutarties terminų modifikavimas Rangovo naudai ir netesybų netaikymo galimybė nebuvo iš anksto suformuluota Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje, o toks pakeitimas netenkina Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų sąlygų bei nėra tenkinamos Įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Pareiškėjos sprendimas leisti Rangovui vykdyti Sutartį ilgesniais terminais, nei nustatyta Sutarties 4.1 punkte ir Papildomame susitarime, netaikant netesybų, galėjo turėti įtakos tinkamai nustatyti laimėtoją, kadangi sąlygą apie galimybę Sutartį vykdyti ilgesniais terminais įtraukus į pradinį pirkimą, pirkimas galėtų būti sudominęs daugiau tiekėjų, kurie įvertinę Pirkimo sąlygose nustatytus terminus nusprendė pirkime nedalyvauti.

Šiuo atveju nustatyta aplinkybė, jog Sutarties vykdymo metu buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, kurios galimai turėjo įtakos tiekėjų dalyvavimui konkurse. Tai suponuoja išvadą, kad paskelbus naują pirkimą su pakeistomis Pirkimo sąlygomis, galėjo atsirasti naujų dalyvių, o tai reiškia, kad Pirkime susidariusi situacija apribojo galimybes dalyvauti tiems tiekėjams, kurie būtų galėję pateikti pasiūlymą pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, esant ne mažesniam kaip Įstatyme nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui. Būtent dėl to, kad tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kurios atitiko veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, tokiu būdu buvo pažeisti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai bei 17 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai dirbtinai nemažinti konkurencijos.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 307 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: 307.1. atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad aikštelės asfaltavimo darbai baigti 2020 m. balandžio 23 d., t. y. pažeidus Sutarties terminą, todėl, konstatavus Įstatymo pažeidimą ir atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje (8.2 punktas) buvo nustatyta delspinigių skaičiavimo paslaugų teikėjui tvarka, pagrįstai atsakovo sprendime nustatyta, kad nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Rangovui turėjo būti skaičiuojami 0,02 % dydžio delspinigiai nuo Sutarties vertės (1.583.713,81 Eur) už kiekvieną pavėluotą dieną, kurie sudarė 1.583.713,81 Eur x 0,02 proc. x 138 k. d. = 43 710,51 Eur delspinigių, todėl Paslaugų tiekėjas įgijo 43 710,21 Eur ekonominę naudą.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pripažino netinkamų finansuoti išlaidų suma 43 710,51 Eur.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl Agentūros 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. IT03 dalis dėl nustatyto pažeidimo pastabos Nr. 1 „dėl Pirkimo Sutartyje apibrėžto darbų atlikimo termino“ ir sprendimo dalis dėl grąžintinų lėšų yra teisėtos ir pagrįstos.

Teisinio pagrindo panaikinti sprendimo dalių remiantis pareiškėjos skundo argumentais nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.