Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-08 · Administracinė byla Nr. I-763-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
I-763-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00378-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Klaipėdos universitetinės ligoninės
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Administracinė byla Nr. I-763-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00378-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams Birutei Paulikienei, Virgilijui Vanagui, atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams Inesai Byčkovai, Sauliui Dabravalskiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl 2012-12-04 pažymos Nr.E1-12-146 ir 2013-04-03 sprendimo Nr. A1-1705 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) 2012-12-04 ekspertizės pažymą Nr. E1-12-146 ir 2013-04-03 sprendimą Nr. A1-1705 „Dėl Klaipėdos TLK 2012-12-04 ekspertizės Nr. E1-12-146 išvadų“.

Skunde (b.l. 5-11) nurodė, kad Klaipėdos TLK atliko patikrinimą dėl Ligoninėje suteiktų paslaugų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III pateikimo apmokėjimui teisėtumo ir surašė bei Ligoninei pateikė 2010-08-06 patikrinimo pažymą Nr. K1-10-97 (toliau – ir Patikrinimo pažyma). 2010-08-19 raštu Nr.9-3097 Ligoninė Klaipėdos TLK pateikė patikslinimus bei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su Patikrinimo pažymos 2 ir 7 punktais nesutinka, be to iš dalies nesutinka su patikrinimo rezultatų 3 punktu, ir prašė Patikrinimo pažymą peržiūrėti. 2010-09-14 Klaipėdos TLK vyko Patikrinimo pažymos peržiūrėjimas. Teigia, kad vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006-03-24 įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintais Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 53 punktu, Ligoninė kreipėsi į Klaipėdos TLK taikinimo komisiją. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-24 panaikino Klaipėdos TLK 2010-10-01 ekspertizės protokolą ir Klaipėdos TLK direktoriaus sprendimą Nr. A1-4466, o gavusi teismo sprendimą, Klaipėdos TLK nurodė, kad kontrolės procedūrą tęsia ir 2010-08-06 patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 pagrindu 2012-12-04 surašė ekspertizės pažymą Nr. E1-12-146 (toliau – ir Ekspertizės pažyma). Atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės pažyma priimta, praėjus dviems metams po patikrinimo pažymos surašymo. Nesutikdama su 2012-12-04 Ekspertizės pažyma, pareiškėja kreipėsi į ikiteisminę instituciją Klaipėdos TLK taikinimo komisiją, kuri pateikė rekomendacijas. Pareiškėja argumentuoja, kad Ekspertizės pažymoje formaliai atkartoti teisme nagrinėtos ir neteisėtomis pripažintos ekspertizės išvados dėl Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97. Nenagrinėta, ar Ligoninės veiksmais buvo padaryta žala, nepateikti konkretūs skaičiavimai, nevertinta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-11-15 įsakymo Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ 2 punkto prasme. Mano, kad žala privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui nebuvo padaryta, ką patvirtina Ligoninės ataskaitos. Nurodo, kad atsakovės taikomos kontrolės priemonės pažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos įstaigų 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, kad tikrinamas laikotarpis buvo nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31, todėl už pažeidimus, nuo kurių padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negalėjo būti taikomos. Akcentuoja, kad Ekspertizės pažymoje nevertintas Klaipėdos TLK taikinimo komisijos rekomendaciją Klaipėdos TLK apmokėti Ligoninės 2010-10-22 rašte Nr. 9-3818 nurodytus 12 atvejų kaip Terapija I paslaugas. Pareiškėjos teigimu, Ekspertizės pažymos 5.1 punkte nurodytos išvados yra neteisingos, nes pateikiamoje lentelėje nurodytais atvejais pacientai buvo hospitalizuoti į įvairius Ligoninės skyrius dėl įtarimų ar jau patvirtintų somatinių diagnozių, bet ne dėl psichikos sutrikimų. Vykdyta išsami diferencinė diagnostika, skirti įvairūs tyrimai, norint verifikuoti ar atmesti įtariamą diagnozę, skirti įvairūs tyrimai norint verifikuoti ar atmesti įtariamą diagnozę. Nurodoma, kad paslaugos buvo teikiamos laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų bendrųjų vidaus ligų stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų, tame tarpe gydantys gydytojai skyrė ir gydytojo psichiatro konsultaciją, o pastarasis rekomenduodavo gydymą savo kompetencijos ribose. Pabrėžiama, kad lentelėje išvardintais atvejais suteiktų paslaugų negalima priskirti psichiatrijai, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimų bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo“. Nurodoma, kad stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pacientams, apdraustiems PSDF biudžeto lėšomis. Visi pacientai turėjo siuntimus stacionariam gydymui arba jie buvo stacionarizuoti dėl būtinosios medicinos pagalbos, todėl žala PSDF biudžetui nepadaryta. Nesutikimas su Ekspertizės pažymos 5.2 punktu srgumentuojamas tuo, kad patikrinimo metu nenustatyta, kad šiame punkte minimi atvejai neatitiko stacionarių paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Nurodoma, kad pastarųjų paslaugų Afektiniame skyriuje teikimas vyko laikantis Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 specialiųjų reikalavimų. Manoma, kad Ligoninė, nepažeisdama sutarties su Klaipėdos TLK, Afektiniame skyriuje suteiktas paslaugas teisėtai pateikė apmokėti kaip Terapiją I, nes Klaipėdos TLK nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį su Ligonine dėl stacionarių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo ir tai buvo pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose. Dėl Ekspertizės pažymos 6 punkto nurodo, kad šiame punkte nurodytas atvejis apmokėjimui už paslaugas Ligoninė nėra pateikusi, todėl 1558 Lt žalos biudžetui nustatymas yra nepagrįstas. Pareiškėja nesutinka su Klaipėdos TLK argumentu, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2012-11-15 įsakymo Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo" 2 punktas netaikytinas, nes procedūros pradėjimo metu jis dar negaliojo. Mano, kad priimant ginčytiną Ekspertizės pažymą, Klaipėdos TLK privalėjo vadovautis žalos nustatymo principais, numatytais šiame įsakyme, nes šis aktas įsigaliojo nuo 2012-11-21. Atkreipė dėmesį, jog 2012-11-21 įsigaliojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1K-286, kurio 71 punktu buvo papildytas Aprašas. Jame yra numatyta mažareikšmio teisės akto pažeidimo sąvoka. Teisės teorijoje yra suformuotas principas, kad procesinės teisės normos taikomos tos, kurios galioja procedūrų atlikimo metu. Mano, kad Apraše įtvirtinta teisės norma, Ekspertizės pažymos priėmimo metu buvo galiojanti ir Klaipėdos TLK privalėjo ja vadovautis. Kadangi reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta, pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu. Nesutinka su Klaipėdos TLK Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalies traktavimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovo Klaipėdos TLK atsiliepime į skundą (b. l. 51-57) nurodyta, kad atsakovas su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad Klaipėdos TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausieji specialistai 2010-06-29 -2010-08-06 patikrino pareiškėjos 2010-01-01 iki 2010-05-31 laikotarpiu suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą. 2010-08-06 buvo surašyta Patikrinimo pažyma Nr. Kl-10-97. 2010-09-14 vyko 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. Kl-10-97 ekspertizė. Ligoninė su 2010-10-01 ekspertizės dėl Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 išvadomis nesutiko ir kreipėsi į Klaipėdos TLK taikinimo komisiją. 2010-11-04 įvyko Klaipėdos TLK taikinimo komisijos posėdis. 2010-11-16 raštu Nr. Al-4466 Klaipėdos TLK direktorius informavo pareiškėją, kad 2010-10-01 ekspertizės išvados yra teisingos, todėl sprendimas lieka nepakeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A 146-2904/2012 paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-05-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-62-386/2012, kuriuo dėl procedūrinių pažeidimų buvo panaikinti Klaipėdos TLK 2010-10-01 ekspertizės protokolas Nr. EI-10-126 ir Klaipėdos TLK direktoriaus 2010-11-16 sprendimas Nr. Al-4466 "Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų". Mano, kad teismai nepanaikino pačios kontrolės procedūros, pradėtos 2010-06-29 Klaipėdos TLK direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. V-60 ir 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. Kl-10-97, o tik 2010-10-01 ekspertizės protokolą Nr. El-10-126, todėl įsiteisėjus 2012-05-14 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, kontrolės procedūra buvo tęsiama toliau, kaip tai numato Aprašas ir 2010-05-25 Nr. 1 K-101 pakeitimas, kuris įsigaliojo 2010-06-09. Teigia, jog vadovaujantis Klaipėdos TLK direktoriaus 2012-11-21 įsakymu Nr. V-236, buvo pavesta atlikti 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. Kl-10-79 ekspertizę. Pažymi, kad 2012-11-28 įvyko Klaipėdos TLK 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. Kl-10-97 rezultatų svarstymas. 2012-11-28 rezultatų svarstymo posėdžio protokolas, kartu su Klaipėdos TLK 2012-12-04 ekspertizės pažyma Nr. EI-12-146 nustatyta tvarka buvo pateikti Ligoninei. Ligoninė nesutiko su 2012-12-04 ekspertizės pažymos Nr. EI-12-146 išvadomis ir kreipėsi į Taikinimo komisiją, kuri 2013-03-13 posėdyje išnagrinėjo Ligoninės 2013-01-07 kreipimąsi Nr. 9-96 ir pateikė savo siūlymus. Atsižvelgdamas ir įvertinęs Klaipėdos TLK taikinimo komisijos siūlymus, Klaipėdos TLK direktorius motyvuotu 2013-04-03 sprendimu Nr. Al-1705, 2012-12-04 ekspertizės pažymos Nr. EI-12-146 išvadas paliko nepakeistas. Nesutikdama su skundo argumentais atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo tikrinimo procedūra buvo pradėta, atlikta ir pabaigta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tai yra Aprašo 16 punktu, kuriame nurodyta, jog kontrolės procedūra pradedama, vadovaujantis kontroliuojančiosios įstaigos vadovo įsakymu atlikti patikrinimą. Nurodo, kad minėtais teismų sprendimais panaikinus Klaipėdos TLK 2010-10-01 ekspertizės protokolą Nr. EI-10-126, nebuvo panaikinta pati kontrolės procedūra, pradėta 2010-06-29 Klaipėdos TLK direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. V-60 ir 2010-08-06 patikrinimo pažyma Nr. Kl-10-97, todėl Klaipėdos TLK pagrįstai, kaip tai numato Aprašo nuostatos, pabaigė pradėtą kontrolės procedūrą, pašalindama pripažintus procedūrinius pažeidimus, tai yra atliekant 2010-08-06 patikrinimo pažymos Nr. Kl-10-97 svarstymą ir ekspertizę. Atkreipia dėmesį, jog Aprašo 14 punkte nurodyta, jog kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas (Kontrolės aprašo 7.2. punktas), po to - ekspertizė (Kontrolės aprašo 7.4. punktas). Nesutinka su skundo argumentu, jog Klaipėdos TLK 2012-12-04 ekspertizės pažyma Nr. El-12-146 ir joje nustatytos išvados yra neteisėtos, nes atlikdama tikrinimą ir ekspertizę, Klaipėdos TLK nesivadovavo Aprašu, jame numatyto 2 punkto prasme. Atsakovės nuomone, skundu ginčijama Ekspertizės pažyma surašyta laikantis kontrolės procedūros nustatytos tvarkos ir reikalavimų, ištaisant pripsažintus procedūrinius pažeidimus. 2012-11-28 patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio metu buvo surašytas patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų svarstymo posėdžio protokolas, kuriame, kaip nustatyta Aprašo 39 ir 40 punktuose, pažymėta, kurių neatitikimų vertinimui nepritaria Ligoninės atstovai ir nurodyti jų motyvai. Be to, jei atliekant patikrinimo ekspertizę, nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktus pasiūlymus arba kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys. Pažymi, kad 2012-12-04 Ekspertizės pažymos Nr. El-12-146 išvadų 5 punkte (5.1. ir 5.2 punktuose) nurodyta, kad 22 atvejais buvo pažeistas sutarties 2010-03-04 Nr. S2-2010-123 2.1 punktas, kuriame sutarties šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų. Minėtame priede nenumatytas apmokėjimas už stacionarines psichiatrijos paslaugas, detalizuotas LR SAM 2008-05-16 įsakyme Nr. V-466. Detaliau, ekspertizės pažymos Nr. El-12-146 išvadų 5.1 punkte nustatyta, kad: 12 atvejų ligoniai, kuriems LR SAM 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 4.7 punktu, klinikinę diagnozę, ligų gydymo profilį, tyrimo ir gydymo planą nustatė gydantis gydytojas bei patvirtino skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas, gydyti ne Afektinių sutrikimų skyriuje. Paciento gydymas viename ar kitame skyriuje neapsprendžia, pagal kokį ligų gydymo profilį gydymo atvejis turi būti pateiktas apmokėjimui. Teigia, kad visais išvardintais atvejais (viso 12 atvejų) klinikinės ir galutinės diagnozės pacientams gydančių gydytojų nustatytos F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 ligų kodais pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Vadovaujantis LR SAM 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256 "Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo", susirgimai TLK-10 ligų kodais F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 priskirti endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams t. y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. Todėl mano, kad PSDF biudžetui padaryta 8796,28 Lt žala. Teigiama, kad Ekspertizės pažymos Nr. El-12-146 išvadų 5.2 punkte nurodyta, kad 10 atvejų ligoniai, kurie buvo hospitalizuoti į Ligoninės Afektinių sutrikimų skyrių su psichikos sutrikimo diagnoze, buvo gydomi gydytojų psichiatrų, skirtas specifinis gydymas antipsichotiniais vaistais. Ligonių klinikinė ar pagrindinė diagnozė vadovaujantis LR SAM 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 koduota TLK - 10 ligos kodu priskiriamu endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, todėl konstatuota, jog PSDF biudžetui buvo padaryta 9468,10 Lt žala. Dėl Ekspertizės pažymos Nr. El-12-146 išvadų 6 punkto pagrįstumo teigiama, kad viena pacientė perkelta į Afektinių sutrikimų skyrių, nustatyta klinikinė diagnozė vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kodas pagal TLK - 10 F32.1. Susirgimas (TLK - 10 ligos kodas F32.1), vadovaujantis LR SAM 1999-05-27 įsakymu Nr. 256, priskiriamas endogeniniams psichikos sutrikimams. Akcentuoja, kad buvo pažeistas 2009-03-04 sutarties Nr. S2-2009-108 2.1 punktas, kuriame nenumatytas apmokėjimas už stacionarines psichiatrijos paslaugas, detalizuotas LR SAM 2008-05-16 įsakyme Nr. V-466. Žala PSDF biudžetui 1558,- Lt. Ekspertizės pažymos Nr. El-12-146 išvadų 7 punkte nurodyta, kad pažeidimai, išvardinti išvadų 5 ir 6 punktuose, buvo įvertinti kaip žala PSDF biudžetui, kuri įvertinta 19822,35 Lt. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo" 4.7 punktu, ligų gydymo profilio nustatymą ir pateikimą apmokėjimui apsprendžia nustatyta klinikinė ir galutinė (pagrindinė) diagnozė, o 2010-03-04 sutartyje Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės šių paslaugų apmokėjimas nenumatytas. 2010-03-02 sutarties Nr. S2-2010-123 antro priedo 21 punkte numatyta, kad Terapija I profilyje neteikiamos psichiatrijos paslaugos, todėl mano, kad pareiškėja pažeidė sutartyje numatytas sąlygas. Pabrėžia, kad Ligoninė nurodė, kad, pagal Aprašą teritorinės ligonių kasos turi teisę kiekvieną mėnesį apskaičiuoti paslaugų apmokėjimo koeficientą, kuris atitinkamai mažinamas arba didinamas sutartinės sumos ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Patikslina, kad koeficientas skaičiuojamas ne litais, o balais, o suma išlieka pastovi. Nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 24.11.2 punktu, buvo pažymėta, kad siūlymai neatitikimus vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant numatomos žalos dydį, jeigu teisės aktai ar sutartis nustato, kad neatitikimai turi būti vertinama kaip PSDF žala biudžetui. Be to teigiama, kad teiginiu, jog žala PSDF biudžetui visai nepadaryta, Ligoninė klaidina teismą ir tuo pačiu ginčija LR sveikatos apsaugos ministro nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką, kuria vadovaujamasi apmokant už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios numatytos 2010 metų sutartyje Nr. S2-2010-123. Teigiama, jog nepagrįstas skundo teiginys, jog skundu ginčijamoje ekspertizės pažymoje formaliai atkartojami teismine tvarka neteisėta pripažintos ekspertizės pažymos argumentai. Mano, jog 2010-10-01 ekspertizės pažyma Nr. EI-10-126 buvo panaikinta dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų surašant 2010-10-01 ekspertizės protokolą. Panaikindamas 2010-10-01 ekspertizės protokolą, teismas konstatavo, jog klausimo dėl 19822,35 Lt žalos PSDF biudžetui padarymo neanalizuoja. Nurodoma, kad Ligoninė netinkamai interpretuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalies nuostatas, teigdama, jog įstatyme numatyti senaties terminai yra suėję. Minėto įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas apibrėžia terminą, už kurį laikotarpį nuo kontrolės procedūros pradžios (įstaigos vadovo įsakymo pradėti ar atlikti tikrinimą) kontroliuojanti įstaiga, šiuo atveju Klaipėdos TLK, gali atlikti tikrinimą. Be to, mano, kad šis terminas nenustato, kad būtent per vienerių terminą turi būti pradėta ir atlikta (pabaigta) kontrolės procedūra. Kontrolės procedūros terminus, per kuriuos privalo būti atliktas patikrinimas ir surašyta patikrinimo pažyma, numato Aprašas (Aprašo 22 punktas), taip pat nustato terminą, per kurį turi būti atlikta patikrinimo pažymos ekspertizė (Aprašo 41 punktas). Pažymi, jog nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti atlikta ir pabaigta kontrolės procedūra. Pažymi, kad Klaipėdos TLK taikinimo komisijos 2010-11-04 protokole Nr. 2 pateikti siūlymai buvo išdėstyti dėl nebegaliojančio 2010-10-01 ekspertizės protokolo Nr. El-10-126. Mano, kad dėl naujai surašytos 2012-12-04 ekspertizės pažymos Nr. El-12-146, Klaipėdos TLK taikinimo komisijai buvo teikiamas 2013-1-07 pareiškėjos kreipimasis Nr. 9-96, todėl teisines pasekmes sukėlė Klaipėdos TLK taikinimo komisijos rekomendacijos, kurias ji teikė dėl vėliausiai išnagrinėto kreipimosi. Nurodo, kad priimant 2013-04-03 sprendimą Nr. Al-1705 dėl ekspertizės pažymos Nr. El-12-146 išvadų, Klaipėdos TLK taikinimo komisijos rekomendacijos buvo įvertintos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė, nesutikdama su Klaipėdos TLK 2012 12 04 ekspertizės pažyma Nr. E1-12-146, kurioje pripažinta, kad nesilaikydama 2010 03 04 sutarties Nr.S2-2010-123 2.1 punkto, kuriuo sutarties šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede, teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, Ligoninė PSDF biudžetui padarė 19822,35 Lt žalą. Be to, pareiškėja prašo panaikinti 2013 04 03 Klaipėdos TLK direktoriaus sprendimą Nr. A1-1705 “Dėl Klaipėdos TLK 212-12-04 ekspertizės Nr. E1-12-146 išvadų”, kuriuo jis Klaipėdos TLK 2012-12-04 ekspertizės pažymos išvadą, kad nesilaikydama 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr.S2-2010-123 2.1 punkto, kuriame sutarties šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede, teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų Ligoninė PSDF biudžetui padarė 19822,35 Lt žalą, paliko nepakeista.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau- SDĮ) (bylai aktuali 2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-960 redakcija) 32 ir 33 straipsniuose įtvirtintas Teritorinių ligonių kasų (toliau- TLK) statusas bei apibrėžtos minėtos institucijos funkcijos. Pagal SDĮ 4, 33 ir 34 straipsnius TLK yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. TLK įgyvendina SDĮ ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas. Taigi TLK yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. SDĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta TLK teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Pagal SDĮ TLK be kita ko, priskirtos funkcijos - kontroliuoti savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau- PSDF biudžetas), kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (SDĮ 33 str.6 p.); vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (SDĮ 33 str.9 p.), taip pat suteiktos teisės šių funkcijų įgyvendinimui (SDĮ 34 str.). SDĮ asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, kontrolės procedūrų atlikimo nereglamentuoja. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiūriu), kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo bei tuo susijusios šių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kurią vykdo Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, tikslus, būdus, rūšis, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedūrą ir jos rezultatų įforminimą reglamentuoja ir Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio (valstybinės ligonių kasos teisės) bei 33 straipsnio (teritorinių ligonių kasų funkcijos) nuostatas detalizuoja poįstatyminis teisės aktas – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašas (toliau- Aprašas). Atsakovei atliekant Ligoninės suteiktų paslaugų apmokėjimo patikrinimo procedūras, kurio rezultatai buvo įforminti 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažyma Nr.K1-10-97, galiojo 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.1K-101 redakcijos Aprašas. Pagal Aprašo 7.7 punktą kontrolės procedūra – Valstybinės ligonių kasos ir (ar) teritorinės ligonių kasos vykdomos kontrolės būdas, kurį taikant atliekami Aprašo III skyriuje nustatyti veiksmai. Aprašo III skyriaus „Kontrolės procedūra“ (14-46 punktai) 14 punktas nustato, kad kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė. Pagal Aprašo 24 punktą pirmasis kontrolės procedūros etapas užbaigiamas, surašant procedūrinį dokumentą – patikrinimo pažymą, kurios turinys turi atitikti nustatytus turinio reikalavimus, t.y. patikrinimo pažymoje turi būti nurodyti Aprašo 24.1-24.14 punktuose nurodyti duomenys, tarp jų neatitiktys, jei jos nustatomos, nurodant, kokios konkrečios norminių teisės aktų nuostatos pažeistos (24.10 p.); siūlymai neatitiktis vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant numatomos žalos dydį, jeigu dėl nustatytų neatitikčių padidėjo PSDF biudžeto išlaidos arba jeigu teisės aktai ar sutartis nustato, kad neatitiktis turi būti vertinama kaip žala PSDF biudžetui. Be to, pagal Aprašo 24 punktą patikrinimo pažymoje turi būti informacija kontroliuojamos įstaigos vadovui dėl galimybės per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos įteikimo (gavimo) dienos pateikti kontroliuojančiosios įstaigos vadovui pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, juos pagrindžiančius dokumentus bei pareikšti pageidavimą arba atsisakymą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme (24.13.1 p.). Kontroliuojančiosios įstaigos vadovas, suėjus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę. Ekspertizės negali atlikti vienas asmuo arba patikrinimą atlikę asmenys (30 p.). Pagal Aprašo III skyrių antrojo kontrolės procedūros etapo baigiamasis dokumentas yra Ekspertizės pažyma (41,42,44 p.). Aprašo 42 punkte nustatyta, kad ekspertizės pažymoje turi būti rašoma: ekspertizės pažymos numeris, data ir surašymo vieta (42.1 p.); kontroliuojamosios įstaigos pavadinimas (42.2 p.); ekspertizę atlikę specialistai ir bei šių asmenų pasižadėjimas būti nešališkiems (42.3 p.); patikrinimo pažymos surašymo data ir numeris (42.4 p.); patikrinimą atlikę specialistai (42.5 p.); kontrolės tikslai ir užduotys (42.6 p.); ekspertizės metu vertinti dokumentai (42.7 p.); patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas arba įrašas (pridedamas) (42.8 p.); patikrinimo pažymoje nustatytų neatitikčių įvertinimas, pagrindžiant jį konkrečių teisės aktų nuostatomis (42.9 p.); sistemingi ir (ar) kartotiniai pažeidimai, jeigu tokie nustatyti (42.10 p.); sprendimas dėl bendrosios žalos PSDF biudžetui dydžio (42.11 p.); reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (42.12 p.); rekomendacijos kontroliuojamosios įstaigos administracijai dėl priemonių, užtikrinančių teisės aktų laikymąsi bei paslaugų teikimo organizavimo gerinimą (42.13 p.); pridedami priedai ir jų lapų skaičius (42.14 p.). Sistemiškai aiškinant Aprašo 24.13.1, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42 punktų nuostatas matyti, kad patikrinimo pažymos ekspertizė yra procedūra, kuri pradedama kontroliuojančios įstaigos vadovui įsakymu pavedus atlikti ekspertizę ir paskyrus specialistus ekspertizei atlikti, baigiama – ekspertizės pažymos surašymu. Didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją turintis specialistas skiriamas vyresniuoju ekspertu. Aprašo 32 punktas nustato vyresniojo eksperto teises bei pareigas, tarp jų: organizuoti patikrinimo pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų, kontroliuojamosios įstaigos pateiktų patikrinimo metu nustatytų faktų ir paaiškinimų (jei jie buvo gauti) ir papildomai gautų duomenų analizę, jų pagrįstumo ir teisingumo vertinimą, žalos PSDF biudžetui nustatymą, ekspertizės rezultatų įforminimą (32.1 p.); spręsti visus ekspertizės metu kylančius ginčytinus klausimus (32.2 p.); skirti patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio datą, sukviesti į jį patikrinimą atlikusius specialistus ir kontroliuojamosios įstaigos atstovus (32.4 p.).

Motyvuojamoji dalis

SDĮ 36 straipsnis nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinės ligonių kasos ginčus dėl PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo nagrinėja TLK taikinimo komisija. Detalizuojant šią įstatymo nuostatą, Aprašo 53 punkte numatyta, kad įvertinęs ikiteisminės stadijos metu taikinimo komisijos pateiktus siūlymus, TLK direktorius motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies, arba palikti nepakeistas. Aprašo 51 punkte pažymėta, kad kartotinių kontrolės procedūrų atlikimas turi būti numatytas kontroliuojančios įstaigos vadovo įgalioto asmens sudarytuose kontrolės planuose.

Iš byloje esančio 2010 06 29 Klaipėdos TLK direktoriaus įsakymo Nr. V-60 “Dėl ASPĮ, VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, patikrinimo” (b.l. 58) matyti, jog šiuo įsakymu buvo duotas pavedimas nuo 2010 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 10 dienos patikrinti suteiktas ir pateiktas apmokėti Klaipėdos TLK asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje ir pateikti patikrinimo pažymą. Kontrolės tikslas ir užduotis- patikrinti 2010-01-01-2010-05-31 suteiktų ir pateiktų apmokėti Klaipėdos teritonei ligonių kasai asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių TLK-10 ligos kodai F00-F99, pateikimo apmokėjimui teisingumą.

Klaipėdos TLK Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-9 dalyje „Patikrinimo rezultatai“ konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Ligoninė 22 atvejais pateikė apmokėti nenumatytas apmokėti Endogeniniai psichikos sutrikimai II ir Neuroziniai susirgimai II paslaugas, t.y. psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (diagnozių kodai pagal TLK-10 F00-F98), nurodydama jas kaip Terapija I paslaugas (paslaugų kodai 2330, 2516), numatoma žala PSDF biudžetui 18 264,354 Lt (2 punktas); 1 atveju kaip Neurologija III (paslaugos kodas 2484), numatoma žala PSDF biudžetui 1558,00 Lt (3 punktas). Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo pažymos 7 punktu pasiūlyta patikrinimo pažymos 2 ir 3 punktuose išvardytus pažeidimus vertinti kaip žalą biudžetui (numatoma žala – 19822,354 Lt).

Pasinaudodama Apraše numatyta teise, 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr.9-3097 Ligoninė pateikė pastabas dėl Patikrinimo pažymos ir išdėstė nesutikimo su 2 ir 7 punktais (iš dalies ir su 3 punktu) argumentus. Išvardijo 12 atvejų (iš pažymoje nurodytų 22), kuriais suteiktos paslaugos teisėtai pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I, kai pacientai net nebuvo patekę į Afektinių susirgimų skyrių, taip pat nurodė 9 atvejus (iš pažymoje nurodytų 22), kuriais pacientai buvo hospitalizuoti į Afektinių sutrikimų skyrių, kuriame paslaugų teikimas vyko laikantis Įsakymo Nr. 256 nustatytų specialiųjų reikalavimų ir šios paslaugos teisėtai pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I (nėra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Terapija I profilio specialiųjų reikalavimų; Ligoninė nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio turi teisę teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas (licencijuota); Klaipėdos TLK nuo 2007 m. rugsėjo mėn. be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo).

Byloje nustatyta, kad 2012 05 14 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. I-62-386/2012, t.II, b.l. 63-72), kuris įsiteisėjo 2012 09 24, Klaipėdos TLK 2010 10 01 ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 ir Klaipėdos TLK direktoriaus 2010-11-16 sprendimas Nr. A1-4466 “Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų”, kuriuo Klaipėdos TLK direktorius atliktos ekspertizės išvadas paliko nepakeistas, buvo panaikinti. Konstatuota, jog Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 11 16 sprendimas Nr. A1-4466 yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui- Viešojo administravimo įstatymo (toliau- VAĮ) 8 straipsniui.

Šiuo skundu ginčijamuose administraciniuose aktuose (b.l. 12, 20-26), kurie buvo priimti Klaipėdos TLK toliau tęsiant kontrolės procedūrą, pradėtą 2010 06 29 Klaipėdos TLK direktoriaus įsakymu Nr. V-60 “Dėl ASPĮ, VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, patikrinimo”, iš esmės pripažinta, jog 19822,35 Lt žala PSDF biudžetui padaryta, Ligoninei pažeidus 2010 03 04 sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punktą.

Klaipėdos TLK yra viešojo administravimo subjektas, kurio priimti individualūs administraciniai aktai turi būti priimami laikantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo ir kitų viešojo administravimo principų ir atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus akto turinio reikalavimus. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAI 3 str.1 p.). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 8 str.2 p.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reikalauja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.).

Iš Klaipėdos TLK Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-9 turinio matyti, jog siūlymas patikrinimo rezultatų 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus vertinti kaip PSDF padarytą žalą, iš esmės buvo grindžiamas 2009 02 26 sutarties Nr. S2-2009-108 2.1 punkto ir 2010 03 04 sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punkto pažeidimu. Nustatyta, jog ginčai tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės dėl 2009 02 26 sutarties Nr. S2-2009-108 ir 2010 03 04 sutarties Nr. S2-2010-123 papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis vyko nuo 2009 metų (administracinė byla Nr. I-62-386/2012, b.l. 89-100, 146-157) ir baigėsi tik 2013 08 26 (b.l. 117-155). Kadangi atsisakymas 2009 02 26 sutartį Nr. S2-2009-108 ir 2010 03 04 sutartį Nr. S2-2010-123 papildyti antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugomis buvo ginčijamas teismine tvarka, konstatavimas, jog kontrolės procedūros metu nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip žala PSDF biudžetui, laikytinas nepagrįstu. Esant nustatytai aplinkybei, jog 2013 04 03 Klaipėdos TLK direktoriaus sprendimas Nr. A1-1705 “Dėl Klaipėdos TLK 212-12-04 ekspertizės Nr. E1-12-146 išvadų” grindžiamas duomenimis, kurie negali būti laikytini objektyviais, darytina išvada, jog jis savo turiniu jis prieštarauja aukštenės galios teisės aktui- VAĮ 8 straipsniui, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti pilnutinai.

2012 12 04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymą Nr. E1-12-146 panaikinti.

2013 04 03 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. sprendimą Nr. A1-1705 “Dėl Klaipėdos TLK 2012-12-04 ekspertizės Nr. E1-12-146 išvadų” panaikinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas ietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė