- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-1321-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01766-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio žemprojektas“
- Atsakovas
- Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ertera“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio žemprojektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio žemprojektas“ ieškinį atsakovui Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Ertera“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 100000 Lt skolos, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2006-06-21 ieškovas ir atsakovas sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. O 4-6-1p, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės detaliojo plano parengimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už tai atsiskaityti. Paaiškina, kad nors didžioji paslaugų dalis buvo suteikta, atsakovas už tai sumokėjo, tačiau paskutinio atlikto darbo (topografinės nuotraukos) atsakovas iki šiol neapmokėjo. 2010-09-06 raštu Nr. IS-540/1.12 atsakovas informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą dėl to, kad ieškovas neva pažeidė paslaugų suteikimo terminus. Nors kaltų vėlavimų ieškovas kategoriškai nepripažįsta, jis sutiko nutraukti sutartį, apie tai 2010-09-30 raštu informuodamas atsakovą. Minėtu raštu ieškovas taip pat pareikalavo sumokėti už iki nutraukimo atliktus darbus (topografinės nuotraukos parengimą) bei sumokėti delspinigius, kurie susidarė dėl neatsikaitymo laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Byloje nustatyta, kad 2006-06-21 ieškovas ir atsakovas, vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. O 4-6-1p (toliau – Sutartis) (b.l. 7-14, 112-119, t. 1). Sutartis buvo pasirašyta ieškovui laimėjus atsakovo paskelbtą atvirąjį konkursą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės detaliojo plano parengimo paslaugoms pirkti (b.l. 111, 178-208, t. 1). Šia sutartimi (1 p., 6.2 p., 2, 3, 4 p.) ieškovas įsipareigojo, vadovaudamasis programine projektavimo užduotimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, 2005-01-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 4 patvirtintu Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo aprašu, kitų teisės aktų reikalavimais ir kalendoriniu paslaugų grafiku, atlikti Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės detaliojo plano parengimo paslaugas, susidedančias iš parengiamojo etapo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo, sprendinių pasekmių vertinimo etapo ir baigiamojo etapo, o atsakovas įsipareigojo, jeigu paslaugos atliktos pagal Sutarties reikalavimus ir laiku, pasirašyti atliktų paslaugų aktus, organizuoti mokėjimą ir už jas sumokėti 999080 Lt su PVM. Sutarties 2.5 p. šalys sulygo, kad į paslaugų kainą yra įskaičiuotos visos išlaidos ir mokesčiai, susiję su sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir PVM, kuris sudaro 152402 Lt. 2009-05-05 papildomu susitarimu Nr. O 4-6-1p/1 prie Sutarties (b.l. 122, t. 1), 2009-11-27 papildomu susitarimu Nr. O 4-6-1p/2 prie Sutarties (b.l. 123, t. 2) ieškovas ir atsakovas sulygo, kad Sutarties vykdymui įtakos neturės nei nuo 2009-01-01, nei nuo 2009-09-01 pasikeitęs standartinis PVM dydis.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2009-11-06 Šiaulių apskrities viršininkas įsakymu Nr. V-5755 nusprendė rengti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detalųjį planą ir tokiu būdu perėmė detaliojo planavimo organizatoriaus teises (b.l. 159, t. 1). 2009-11-06 įsakymu Nr. V-5755 Šiaulių apskrities viršininkas patvirtino planavimo darbų programą (b.l. 2-4, t. 2), 2009-11-30 patvirtino 2009-11-27 planavimo sąlygas Nr. 69 Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliajam planui rengti (b.l. 5-6, t. 2), o 2009-12-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius išdavė planavimo sąlygų Nr. DP-134(09) sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (b.l. 7-10, t. 2). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei sutikdamas su tuo, kad kai kurias teritorijų planavimo procedūras reikia atlikti iš naujo (topografinė nuotrauka ir pan.), atsakovas 2010-02-25 raštu Nr. IS-124(1.12) prašė ieškovą parengti ir pateikti atsakovui papildomų paslaugų sąrašą ir jų kainą, naują kalendorinį paslaugų grafiką (b.l. 159, t. 1). Tarp šalių nebuvo pasirašyta nei sutartis, nei ketinimų protokolas, nei kitas rašytinis dokumentas dėl topografinės nuotraukos korektūros atlikimo ir jo apmokėjimo. Aplinkybės, kad tokio pobūdžio rašytinio susitarimo ieškovas ir atsakovo atstovas nesudarė, iš esmės pripažino ir ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas paaiškinimus teismui (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.).
Šalys pasikeitė raštais, išsiuntė viena kitai parengtus kalendorinį paslaugų grafiką ir kalendorinį paslaugų apmokėjimo grafiką. Atsakovas 2010-04-22 raštu Nr. IS-249 išsiuntė parengtus kalendorinį paslaugų grafiką ir kalendorinį paslaugų apmokėjimo grafiką (b.l. 125, 126, t. 1). Būtent šie atsakovo siųsti grafikai buvo patvirtinti abiejų šalių parašais (b.l. 125, 164, 120-121, 15, t. 1, CPK 185 str.). Abiejų šalių pasirašytu kalendoriniu paslaugų grafiku (sutarties priedas Nr. 3) (b.l. 120, t. 1) ieškovas ir atsakovas parengiamojo etapo dokumentacijai parengti nustatė terminą nuo 2010-04-12 iki 2010-07-01 (topografinės nuotraukos koregavimui - nuo 2010-04-12 iki 2010-05-30) bei sulygo, kad detalusis planas turi būti parengtas iki 2010-08-30. Ieškovo ir atsakovo pasirašytu kalendoriniu paslaugų apmokėjimo grafiku (sutarties priedas Nr. 4) (b.l. 121, t. 1) šalys išdėstė terminus darbams apmokėti, nurodydami, kad pagal pirmąjį atliktų darbų etapą akte numatoma suma – 686080 Lt suma apmokėta. Papildomų sumų apmokėjimas šiame grafike nurodytas nebuvo (CPK 185 str.).
2010-04-27 ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Ertera“ sudarė sutartį Nr. 10-TP-007 dėl geodezinių darbų atlikimo, kuriuo UAB „Ertera“ per du mėnesius įsipareigojo atlikti topografinės nuotraukos atnaujinimą M 1:500 „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste“ teritorijos detaliajam planui sudaryti, o ieškovas įsipareigojo už darbus sumokėti 100000 Lt (b.l. 39-40, 78-79, t. 1). Darbus UAB „Ertera“ atliko 2010-06-21 ir atliktų darbų aktu perdavė ieškovui (b.l. 83, t. 1). 2010-07-10 pakoreguotą topografinę nuotrauką analoginėje formoje UAB „Ertera“ įteikė Karinių oro pajėgų aviacijos bazei (b.l 43, 82, t. 1), taip pat atsakovui, ką pats atsakovas patvirtino 2010-07-22 raštu Nr. IS-446(1.12) (b.l. 130, t. 1). Pakoreguotos topografinės nuotraukos derinimo lapą ieškovas įteikė atsakovui 2010-08-17 lydraščiu Nr. 10-17 (b.l. 44, t. 1). Visą pakoreguotą topografinę nuotrauką popieriniame variante ieškovas išsiuntė atsakovui paštu 2010 m. gruodžio mėnesį, ką patvirtina ieškovo 2010-12-16 raštas Nr.10-29 (b.l. 140-141, t. 1).
2010-09-16 atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, t.y. iki nustatyto termino neparengė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės detaliojo plano (b.l. 128-131, t. 1), remdamasis CK 6.217 str. ir Sutarties 16.3 p., ją vienašališkai nutraukė (b.l. 34, 131, t. 1).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog projektavimo paslaugų sutartimi Nr. O 4-6-1p, sudaryta laimėjus viešojo pirkimo konkursą, ieškovas ir atsakovas susitarė ir dėl topografinės nuotraukos M 1:500, koregavimo. Teismas taip pat vertino, kad ieškovas, prašydamas taikyti CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą, neįrodė, kad atsakovas akceptavo (CK 6.173 str.) ieškovo pasiūlymą (CK 6.167 str. 1 d.) sudaryti topografinės nuotraukos, parengtos pagal Sutartį, M 1:500 koregavimo sutartį už 100000 Lt. 2010-04-22 šalių pasirašytame kalendorinių paslaugų apmokėjimo grafike nėra nurodyta, jog atsakovas papildomai įsipareigoja sumokėti 100000 Lt už topografinės nuotraukos koregavimą; atsakovo raštai išreiškiantys sutikimą, kad ieškovas gali turėti papildomų išlaidų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nepatvirtina, kad atsakovas prisiima pareigą šias ieškovo patirtas papildomas išlaidas apmokėti (CK 185 str.). Kadangi tiek CK 6.381, 6.705 str. įtvirtintos nuostatos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios perkančiųjų organizacijų pareigą visus pirkimus, finansuojamus iš valstybės biudžeto, vykdyti pagal šį įstatymą, yra priskirtinos imperatyvioms teisės normoms, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovas ir atsakovas galėjo sudaryti sutartį dėl topografinės nuotraukos koregavimo ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, sutiktina su atsakovo pozicija byloje, kad atsakovo prisiimtos prievolės apmokėti 100000 Lt už topografinės nuotraukos, parengtos pagal Sutartį, M 1:500 koregavimą tinkamu patvirtinimu galėtų būti tik atsakovo su ieškovu pasirašyta sutartis VPĮ nustatyta tvarka. Įrodymų, kad tokią sutartį ieškovas ir atsakovas sudarė, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovą ir ieškovą saistė sutartiniai teisiniai santykiai dėl topografinės nuotraukos, parengtos pagal Sutartį, M 1:500 koregavimo už 100000 Lt, teisiškai nereikšmingomis tampa aplinkybės dėl topografinės nuotraukos pateikimo laiko ir formos atsakovui, nes nesant sutarties nėra galimybės konstatuoti kokia forma ir kada tokia sutartis turėjo būti ieškovo įvykdyta.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovas UAB „Panevėžio žemprojektas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3693-819/2011 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą grindė motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, nes šalys raštu susitarė dėl visų esminių projektavimo rangos sutarties sąlygų, todėl sutartis dėl topografinės nuotraukos koregavimo laikoma sudaryta. Faktas, jog sutartis yra išdėstyta keliuose dokumentuose (2010-02-25 raštas Nr. IS-124(1.12), 2010-04-12 lydraštis Nr. 10-07, 2010- 04-22 lydraštis Nr. IS-249(1.12), kalendorinis paslaugų apmokėjimo grafikas ir abiejų šalių pasirašytas kalendorinis paslaugų grafikas), nedaro jos niekinės. Be to, net konstatavus rašytinės formos nesilaikymą, negalima daryti išvados, kaip ją daro pirmosios instancijos teismas, apie sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir iš to sekantį negaliojimą, nes rašytinės formos nesilaikymas, remiantis CK 1.93 str. 2 d., nereiškia niekinės sutarties, jis tik apriboja šalių galimybes įrodyti jos buvimą. Tačiau pateiktų dokumentų pakanka tam, kad būtų konstatuoti sutartiniai santykiai tarp šalių. Be to, sutarties dėl topografinės nuotraukos koregavimo sudarymo faktą įrodo ir jos tolimesnis faktinis įvykdymas iš abiejų šalių pusės (atsakovas reikalavo topografinės nuotraukos, apeliantas paruošė topografinę nuotrauką). Atitinkamai, esant bet kokiems neaiškumams dėl sutarties sąlygų (pvz., dėl atlyginimo dydžio), turi būti vadovaujamasi sutarties aiškinimo taisyklėmis, o ne skelbti sutartį nesudaryta, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Jeigu atsakovas nebūtų ketinęs mokėti už topografinės nuotraukos koregavimą, jis nebūtų sutikęs su papildomomis nuotraukos koregavimo išlaidomis, nebūtų paprašęs jas pateikti, nebūtų užsakęs nuotraukos koregavimo darbų ir nebūtų žadėjęs sumokėti už juos avansą. Priešingai, remiantis CK 6.38 str. įtvirtinta nuostata, jog šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi, jeigu atsakovas nebūtų ketinęs mokėti už papildomai užsakomus darbus, jis turėjo tai aiškiai ir nedviprasmiškai pranešti apie tai apeliantui, tuo labiau, kad matė, jog apeliantas tikisi 100 000 Lt atlyginimo. Tokiu atveju net preziumuojant (nors tam nėra jokių įrodymų), kad atsakovas neketino mokėti už užsakomus darbus, tektų konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, kas yra pakankamas pagrindas ieškiniui patenkinti.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra „atmestini ieškovo argumentai, kad ieškovas ir atsakovas galėjo sudaryti sutartį dėl topografinės nuotraukos koregavimo ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka". Priešingai, apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutartis dėl topografinės nuotraukos koregavimo buvo sudaryta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kadangi šis įstatymas leido ir iki šios dienos leidžia sudaryti sutartis dėl papildomų darbų su konkurso laimėjusiu rangovu neskelbiamų derybų būdu (pvz., konkurso paskelbimo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 65 str. 9 d. 1 p., pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 86 str. 11 d., sutarties dėl topografinės nuotraukos koregavimo sudarymo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 73 str. 4 d.). Būtent taip, kaip numato Viešųjų pirkimų įstatymas (neskelbiamų derybų būdu), sutartis dėl topografinės nuotraukos koregavimo ir buvo sudaryta. Pastebėtina, kad net jeigu būtų konstatuoti galimi Viešųjų pirkimų įstatymo numatytos tvarkos pažeidimai (kurie, tiesa, nebuvo aptikti ir įrodyti), atsakomybė už tai turi prisiimti perkančioji organizacija (atsakovas), o ne konkurso dalyvis (apeliantas), sąžiningai ir kvalifikuotai atlikęs pavestus darbus.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarties išsaugojimo (favor contractus) principą (esant abejonėms dėl sutarties sudarymo, laikoma, kad sutartis yra sudaryta), kuriuo plačiai remiamasi Lietuvos teismų praktikoje. Tai sąlygojo neteisingo ir nesąžiningo sprendimo priėmimą, kai darbus be naudos sau (100 000 Lt apeliantas turi perduoti trečiajam asmeniui) atlikusiam ūkio subjektui atsisakoma priteisti atlyginimą iš užsakovo. Sutartas 100 000 Lt atlyginimas taip pat atitiko prieš tai buvusį susitarimą. Už topografinę nuotrauką pagal pirminę sutartį turėjo būti ir buvo sumokėta 306 800 Lt. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas B.J., topografinė nuotrauka buvo daroma apie šešis mėnesius, o topografinės nuotraukos koregavimas - apie du mėnesius,- t.y. tris kartus mažiau. Natūralu, kad atlyginimas irgi turi būti maždaug tris kartus mažesnis. Atitinkamai, 100 000 Lt suma yra maždaug tris kartus mažesnė už 306 800 Lt. Tai, kad pakoreguota topografinė nuotrauka analoginėje formoje buvo pateikta atsakovui iki sutartinių santykių nutraukimo, kuris įvyko 2010 m. rugsėjo 16 d., o popierinė pakoreguota topografinė nuotrauka buvo pateikta po santykių nutraukimo, įrodo, jog darbai, susiję su topografinės nuotraukos koregavimu, buvo atlikti sutarčiai galiojant, todėl atsakovas turi už juos atsiskaityti.
Atsiliepimas
Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų (kvietimo derėtis, derybų protokolo ir kt. įrodymų) kad buvo atliktos viešojo pirkimo procedūros VPĮ nustatyta tvarka ir po jų sudaryta papildoma sutartis. O atsižvelgus į tai, kad nebuvo atliktos viešojo pirkimo procedūros, tampa niekiniais ir visi apelianto teiginiai apie papildomos sutarties sudarymo faktą, nes papildoma sutartis negali būti sudaryta prieš tai neatlikus viešojo pirkimo procedūrų. Pripažinus tokios sutarties sudarymo faktą, būtų pažeistos VPĮ imperatyvios normos, nustatančios viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką bei tokių sutarčių turiniui nustatytus reikalavimus. CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, „pagal Įstatymą niekinis sandoris laikomas negaliojančiu nepriklausomai nuo jį sudariusių šalių valios, o sandorio šalių atlikti veiksmai, elgesio motyvai ir sandoryje išreikšta valia negali įveikti CK 1.80 str. 1 d. nuostatos" (sprendimo 7 psl. 1 pastraipa). Todėl nesant VPĮ nustatyta tvarka pasirašytos papildomos sutarties dėl topografinės nuotraukos koregavimo, atsakovas neturi teisinio pagrindo apmokėti už papildomas paslaugas. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus faktus darytina išvada, kad apelianto skunde išdėstyti teiginiai, motyvai ir įrodymai, kad apeliantą ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl topografinės nuotraukos koregavimo ir kad sutartis dėl topografinės nuotraukos koregavimo buvo sudaryta VPĮ nustatyta tvarka yra prieštaraujantys VPĮ imperatyvioms normoms bei CK 1.80 str. 1 d. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimus sumokėti už topografinės nuotraukos koregavimą arba būtų aiškiai išreikšta atsakovo valia sudaryti sandorį dėl papildomų paslaugų įsigijimo (taip pat tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas). Priešingai, Sutarties šalių 2010 m. balandžio 22 d. pasirašytas Kalendorinis paslaugų apmokėjimo grafikas (Sutarties 4 priedas), kuriame nėra numatytas apmokėjimas už topografinės nuotraukos koregavimą ir kurį pateikė apeliantui pasirašyti atsakovas (ne apelianto pateiktas grafiko variantas), įrodo, kad atsakovas nenumatė papildomai įsigyti papildomų paslaugų ir tuo labiau apmokėti už jas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Pagal ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro teisės normų, reglamentuojančių sutartinius teisinius santykius, taikymas ir aiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 2009-11-06 Šiaulių apskrities viršininkui įsakymu Nr. V-5755 nusprendus rengti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detalųjį planą ir tokiu būdu perėmus detaliojo planavimo organizatoriaus teises, atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei sutikdamas su tuo, kad kai kurias teritorijų planavimo procedūras reikia atlikti iš naujo (topografinė nuotrauka ir pan.), 2010-02-25 raštu Nr. IS-124(1.12) prašė ieškovą parengti ir pateikti atsakovui papildomų paslaugų sąrašą ir jų kainą, naują kalendorinį paslaugų grafiką, ieškovas išsiuntė atsakovui darbų užbaigimui reikalingų lėšų planą, ieškovo 2010-04-12 pasirašytą kalendorinį paslaugų grafiką, ieškovo 2010-04-08 pasirašytą kalendorinį paslaugų apmokėjimo grafiką, atsakovas iš savo pusės taip pat išsiuntė parengtus kalendorinį paslaugų grafiką ir kalendorinį paslaugų apmokėjimo grafiką. Būtent šie atsakovo siųsti grafikai buvo patvirtinti abiejų šalių parašais. Abiejų šalių pasirašytu kalendoriniu paslaugų grafiku (sutarties priedas Nr. 3) ieškovas ir atsakovas parengiamojo etapo dokumentacijai parengti nustatė terminą nuo 2010-04-12 iki 2010-07-01 (topografinės nuotraukos koregavimui - nuo 2010-04-12 iki 2010-05-30) bei sulygo, kad detalusis planas turi būti parengtas iki 2010-08-30. Atsakovas 2010-07-22 raštu Nr. IS-446(1.12) patvirtino, kad gavo pakoreguotą topografinę nuotrauką analoginėje formoje. Pakoreguotos topografinės nuotraukos derinimo lapą ieškovas įteikė atsakovui 2010-08-17 lydraščiu Nr. 10-17.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmiau nurodytas nustatytąsias aplinkybes konstatavo, kad šalių pasirašytoje viešojo pirkimo sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų darbų topografinės nuotraukos koregavimui, taip pat nustatė, kad topografinės nuotraukos, parengtos pagal Sutartį, M 1:500 koregavimo poreikis atsirado vėliau, ko neneigė ir atsakovas, kuomet pasikeitus teritorijų planavimo organizatoriui buvo būtina atnaujinti 2007-02-09 ieškovo parengtą ir atsakovui pateiktą topografinę nuotrauką M 1:500, siekiant pasiekti galutinį rezultatą – Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės detaliojo plano parengimą. Todėl padarė išvadą, kad pagal šalių pasirašytą viešojo pirkimo sutartį nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, nes poreikis dėl papildomų darbų atsirado po sutarties pasirašymo.
Ppirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino pirmiau nurodytų nustatytųjų faktinių aplinkybių kaip tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių, atsiradusių po viešojo pirkimo sutarties pasirašymo ir vėliau įformintų tos pačios sutarties priedais, kuriais šalys susitarė dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo ir dalis darbų buvo atlikta, bei šių teisinių santykių sukeltų pasekmių. Abiejų šalių pasirašytu kalendoriniu paslaugų grafiku nustatyti konkretūs papildomi darbai, tame tarpe ir topografinės nuotraukos koregavimas, kurį ieškovas privalėjo atlikti nuo 2010-04-12 iki 2010-05-30 (b.l.125), o šis grafikas buvo tarp šalių pasiektas derybų rezultatas po to, kai atsakovas 2010-02-25 raštu Nr. IS-124(1.12) prašė ieškovą parengti ir pateikti atsakovui papildomų paslaugų sąrašą ir jų kainą, naują kalendorinį paslaugų grafiką (b.l. 159, t. 1). Atsakovas 2010-07-22 rašte patvirtino, kad topografinė nuotrauka jam buvo pateikta 2010-07-10 (b.l.130). Vadinasi, šalys susitarė dėl papildomų darbų, jų apimties ir atlikimo terminų, tačiau nesusitarė dėl apmokėjimo už juos, nors derybos dėl apmokėjimo buvo vedamos: atsakovas įvertino, kad papildomi darbai turės būti papildomai apmokami, todėl prašė ieškovą įvertinti papildomų paslaugų sąrašą ir jų kainą (b.l.159), ieškovas pateikė paslaugų etapų kainas (b.l.163), atsakovas informavo ieškovą, kad mokėjimai bus vykdomi įvertinus patirtas papildomas išlaidas paslaugoms atlikti, įforminus paslaugų keitimo aktus, ir bus patvirtintas detalusis planas (b.l.124). Šalims galutinai neaptarus kainos, ginčo nagrinėjimo metu taikytinos CK 6.198 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą, jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina. Tai, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu buvo atlikti visi numatyti darbai, atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo (CK 6.221 str.). Sutarties nutraukimo atveju šaliai išlieka teisė reikalauti taikyti restituciją pagal CK 6.222 straipsnio nuostatas.
Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas visiškai neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl nustatytų faktinių aplinkybių, susiklosčiusio teisinio santykio, jo sukeliamų teisinių pasekmių ir šalių atsakomybės pagal prievolę, todėl apelianto argumentai dėl šios dalies teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo laikytini teisingais, lemiančiais bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija vertina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nenustatyta, jog atsakovą ir ieškovą saistė sutartiniai teisiniai santykiai dėl topografinės nuotraukos, parengtos pagal Sutartį, M 1:500 koregavimo už 100000 Lt, nes nustatytosios faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą priešingai išvadai, atitinkamai atskirai įvertinant sutarties kainą pagal CK 6.198 straipsnio reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymas, galiojęs topografinės nuotraukos koregavimo darbų atlikimo metu, leido esant tam tikroms sąlygoms viešąjį pirkimą perkančiajai organizacijai atlikti ne tik atvirojo konkurso, bet ir neskelbiamų derybų būdu, padarė išvadą, kad atsakovo prisiimtos prievolės apmokėti 100000 Lt už topografinės nuotraukos, parengtos pagal Sutartį, M 1:500 koregavimą tinkamu patvirtinimu galėtų būti tik atsakovo su ieškovu pasirašyta sutartis VPĮ nustatyta tvarka, o tokios nesant, atsakovas neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisėta, nes nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo motyvai dėl būtinumo sudaryti paslaugų pirkimo sutartį pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus gali būti reikšmingi nagrinėjant reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas nevertino susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo normoms, reglamentuojančioms viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, tačiau konstatavo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad net ir konstatavus niekinio sandorio faktą, būtina spręsti ir niekinio sandorio teisines pasekmes bei negaliojančio sandorio pasekmes (restitucija). Jeigu būtų konstatuoti galimi Viešųjų pirkimų įstatymo numatytos tvarkos pažeidimai, spręstinas atitinkamas perkančiosios organizacijos atsakomybės klausimas, kuris negali būti pagrindu atleisti perkančiąją organizaciją nuo prievolės atsiskaityti už jos pavestus atlikti ir tinkamai atliktus darbus. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą, kilusią iš sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, padarė išvadą, kad ieškovo byloje įrodinėjamos aplinkybės, kurios iš esmės yra susijusios su atsakovo pakankamu ar nepakankamu bendradarbiavimu su ieškovu vykdant sutartį, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimus dėl šios sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ar žalos atlyginimo, bet neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl skolos pagal sutartį priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada padaryta be pakankamo pagrindo, neištyrus byloje nurodytų aplinkybių, kai ieškovas įrodinėjo, jog topografinė nuotrauka buvo perduota atsakovui dar iki sutarties nutraukimo (b.l.43,44,130), kad atsakovas ja pasinaudojo savo veikloje, nenustačius, ar darbai 2010-04-22 šalių pasirašytą kalendorinį paslaugų grafiką buvo atlikti tinkamai, ar topografinės nuotraukos pateikimo laikas ir forma atitiko sutartinius įsipareigojimus, nenagrinėjus sutarties kainos klausimo, neįvertinus pakoreguotos topografinės nuotraukos perdavimo santykyje su sutarties nutraukimo sukeliamomis pasekmėmis.
Dėl nurodytų motyvų teisminio ginčo išsprendimas skundžiamu teismo sprendimu negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.