Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei, Aleksandrai Chackevičiūtei, Laurai Gruodienei, Irmai Znatavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, lietuvis, LR pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis keturis vaikus (du – nepilnamečiai), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė didelės vertės svetimą turtą t. y. kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu bei pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2007 m. gegužės 11 d. pasirašė sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove „Hansa lizingas“, po to, pažeisdamas 2007 m. gegužės 11 d. Sandėlio finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 4 straipsnio 1.3 punkto nuostatas, numatančias, kad „Nuosavybės teisė į Prekes priklauso Finansuotojui iki to laiko, kol Tiekėjas bus visiškai įvykdęs šio Sutarties straipsnio 1 dalyje išvardintus įsipareigojimus“; 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad „po to, kai grąžinamas Avansas įskaitomas į Finansuotojo sąskaitą banke, Finansuotojas išrašo Tiekėjui debetinę sąskaitą, kuria įforminamas Prekių grąžinimas. Nuo debetinės sąskaitos išrašymo momento Prekių nuosavybės teisė pereina Tiekėjui ...“, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., neteisėtai, be UAB „Hansa lizingas“ sutikimo, nebūdamas įvykdęs sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų - sumokėjęs visos prekių atpirkimo kainos, kuri yra lygi tiekėjui (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) išmokėto avanso sumai, perleido tretiesiems asmenims 2007 m. gegužės 14 d. paraiškoje finansavimui Nr. 1 nurodytas, bendrovei „Hansa lizingas“ nuosavybės teise pagal sutarties 4 str. 1.3 punktą priklausančias transporto priemones:

- 2007 m. birželio 4 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei (duomenys neskelbtini), esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Taline, Estijoje, pardavė motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 48 990,00 Lt vertės;

- 2007 m. balandžio 4 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė motociklą „Harley Davidson“ FLHRC Nr. (duomenys neskelbtini), 64 342,50 Lt vertės;

- 2007 m. gegužės 29 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei (duomenys neskelbtini), esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, Latvijoje, pardavė motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 64 342,50 Lt vertės;

- 2007 m. birželio 19 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei (duomenys neskelbtini)., esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Taline, Estijoje, pardavė motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 56 645,60 Lt vertės;

- 2007 m. birželio 18 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 45 666,00 Lt vertės;

- 2007 m. liepos 3 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 64 342,50 Lt vertės;

- 2007 m. rugpjūčio 2 d., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija PIT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei LLC „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Odesoje, Ukrainoje, pardavė motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 35 230,80 litų vertės,

nors už dalį prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai buvo iš anksto atsiskaitę. Tokiu būdu, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „Hansa lizingas“ priklausantį turtą - transporto priemones bendros 379 559,90 Lt vertės.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. tuo, kad jis, Visuotinio akcininku susirinkimo protokolu nuo 2005 m. spalio 26 d. būdamas paskirtas bei nuo 2005 m. lapkričio 15 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 17 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (tame tarpe ir už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 17 d.) pirkimų pardavimų dokumentai būtų apibendrinti apskaitos registruose, būtų vedami trumpalaikio ir ilgalaikio turto žiniaraščiai, ilgalaikio turto apskaitos kortelės bei kiti dokumentų ir apskaitos registrai, patvirtinantys ūkines operacijas ar ūkinius įvykius, dėl ko negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus, tokiu būdu, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė nepalaikė R. K. pareikšto kaltinimo dalyje dėl bendrovės aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., taip pat dėl to, kad kaltinamasis neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų vedami nuosavo kapitalo apskaitos, pajamų ir sąnaudų, pirkėjų ir pardavėjų skolų apskaitos registrai, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrai bei apyvartos žiniaraščiai, trumpalaikiai ir ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiai (išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalus už 2007 metų spalio - gruodžio mėnesius, banko sąskaitų aktyvumo ataskaitas už 2007 m. gegužės - lapkričio mėnesius bei atsargų likučius 2007 m. gruodžio 31 d.), ilgalaikio turto apskaitos kortelės bei kasos dokumentai (kasos knygos bei jos įrašus patvirtinantys dokumentai), neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (tame tarpe ir už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 17 d.) būtų vedami kasos dokumentai už 2008 metus (kasos knyga bei jos įrašus patvirtinantys dokumentai), pažeisdamas kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuostatas, numatančias, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą - neužtikrino, kad būtų vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga bei išrašomi įrašus joje patvirtinantys dokumentai, nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. matyti, kad į atsiskaitomąją sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai iš kasos, dėl ko negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 metus, tokiu būdu, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą

Kaltinamasis kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktoriumi nuo 2005 m. rudens. Tuo metu įsigijo 50 procentų bendrovės akcijų ir su Ž. M. tapo įmonės bendrasavininkiais. Verslas sekėsi gerai, per du metus įmonės apyvartą pavyko padidinti kelis kartus. Dėl jo ankstesnės darbo patirties, santykiai su bankais buvo pakankamai geri ir, jeigu iki tol įmonė negaudavo jokių kreditų, su jo (kaltinamojo) asmeniniu laidavimu įmonei buvo suteikti keli kreditai. Buvo suteiktas apyvartinis kreditas, kad būtų galima užsipirkti transporto priemones ir pardavinėti, nes įmonės veikla yra susijusi su motociklais, keturračiais ir sniegomobiliais, jų pardavimu ir servisu. Laiduodamas už bendrovei suteiktas paskolas, jis bankui įkeitė savo gyvenamąjį namą Kaune. 2007 metais Amerikoje prasidėjus krizei, motociklų „Harley Davidson“ gamyba smarkiai ėmė vėluoti - užsakymai buvo pradėti siųsti nuo kovo mėnesio ir 2007 m. gegužės mėnesį susidarė 13 motociklų užsakymas, kurį reikėjo įvykdyti. Motociklus įmonei parduodavo dileris (duomenys neskelbtini), esantis Olandijoje, bet tik su išankstiniu apmokėjimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų ieškodavo pirmiausiai Lietuvoje, o juos suradę, darydavo užsakymą, kad dileris pateiktų produkciją – motociklus, jų detales ir pan. Tačiau įmonė turėdavo pateikti jiems išankstinį apmokėjimą. Susidarė tokia situacija, kad gegužės mėnesį reikėjo labai skubiai pristatyti motociklus, nes tai iš dalies yra sezoninė prekė, o sezonas Lietuvoje yra labai trumpas. Todėl jis kreipėsi į banką „Hansabankas“, su kuriuo įmonė anksčiau buvo sudariusi sutartį. Šiuo metu tiksliai neprisimena kokia tai buvo sutartis (kreditinės linijos ar apyvartinių lėšų), kurioje buvo apie 300 000,00 Lt kredito, todėl jis paprašė banko išplėsti kredito apimtį, nes esamo turto Kaune (gyvenamojo namo) vertė buvo apie 1 000 000,00 Lt, o perkamų trylikos motociklų vertė buvo žymiai mažesnė nei laiduoto turto vertės likutis (700 000,00 Lt). Tuomet bankas pasiūlė kreiptis į UAB „Hansa lizingas“ ir paaiškino, kad yra kažkokia nauja sutartis, pagal kurią įmonei bus patogiau dirbti – nereikės įkeitinėti nekilnojamojo turto, užteks tik tų pačių transporto priemonių. Su panašia sutartimi jis buvo dirbęs anksčiau, kuomet prekiavo dažais, pagal kurią būdavo įkeičiamos sandėlyje esančios prekės, tik buvo reikalavimas, kad būtų palaikomas prekių likutis, ne mažesnis nei atitinkamo kredito suma, t. y. jis turėdavo pateikti bankui sandėlyje esančių prekių sąrašą - mėnesio likučius, ir tai būdavo kaip garantas bankui, kad būtų suteiktas kreditas. Iki galo neįsigilinęs į sąlygas, jis su bendrove „Hansa lizingas“ 2007 m. gegužės 11 d. pasirašė sandėlio finansavimo sutartį. Tuo metu motociklų Lietuvoje dar nebuvo. Bendrovė „Hansa lizingas“ paprašė pateikti motociklų, kurie bus nupirkti ir atvežti į Lietuvą, sąrašą. Šį trylikos motociklų sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš dilerio ir pateikė lizingo bendrovei. Tuo metu lizingo bendrovė geranoriškai sutiko finansuoti motociklų įsigijimą ir visi iš UAB „Hansa lizingas“ pagal sutartį gauti pinigai buvo pervesti Olandijos įmonei. Kaip jam buvo paaiškinta vėliau, iš tikrųjų, lizingo bendrovė neturėjo teisės perduoti pinigus anksčiau, negu buvo atvežtos transporto priemonės. Perkant tuos trylika motociklų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su olandais atsiskaitė pilnai dar prieš gaunant produkciją. Visą sumą finansavo bendrovė „Hansa lizingas“. Sutartis su lizingo bendrove buvo pasirašyta pusės metų terminui, t. y. iki 2007 m. rugsėjo 11 d. ir su lizingu buvo sutarę, kad pasibaigus sutarties terminui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės pilnai padengti kreditą. Kaip garantas lizingo bendrovei buvo prekės. Atsiskaityti su lizingu planavo realizavus motociklus. Su atsakingais darbuotojais buvo tartasi, kad bus atsiskaityta grąžinant pinigus, o jeigu sezono metu nespėtų parduoti motociklų, tai sutartis turėjo būti pratęsta, arba grąžinama tomis prekėmis, kurios buvo įsigytos. Dėl Sandėlio finansavimo sutarties sudarymo bei jos sąlygų viską derino su R. B.. Pastarasis parengė visus reikiamus dokumentus ir pateikė jam pasirašyti. Jis pasirašė minėtą Sandėlio finansavimo sutartį, tačiau gerai neįsigilino į jos sąlygas. Anksčiau jis buvo sudaręs trijų motociklų lizingo sutartis, pagal kurias lizinguojami motociklai būdavo užregistruoti lizingo bendrovės vardu ir tapdavo lizingo bendrovės nuosavybe. Gi, šiuo atveju, motociklai nebuvo įregistruoti lizingo bendrovės vardu, todėl parduodant, jie iš karto būdavo registruojami pirkėjo vardu, nes atvežti motociklai iki pardavimo niekieno vardu nebuvo registruojami. Todėl, kaip jis suprato, jokio lizingo bendrovės sutikimo nereikėjo. Visus motociklų pardavimo klausimus derino su pirkėju. Kai atvyko prekės, trijų ar keturių motociklų identifikavimo numeriai nesutapo su sutarties prieduose nurodytais numeriais. Tuomet bankas nereikalavo, kad būtų būtent tos transporto priemonės, kurios nurodytos sąraše ir sutiko pakeisti dokumentuose jų identifikacinius numerius. Lygiai taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir toliau, t. y. parduodavo motociklus ir už tuos pinigus pirkdavo kitus motociklus. Įvykus keliems sandoriams, jis kalbėjo su R. B., kuris pasakė, kad bendrovė negalėjo parduoti motociklų be banko sutikimo. Tai jie sužinojo po to, kai buvo parduoti jau keli motociklai. Nuo to momento kuomet buvo parduodami, kiti motociklai, buvo informuojama UAB „Hansa lizingas“ ir ten jau su pirkėju buvo sudaromos pirkimo-pardavimo lizingo sutartys. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau nebedalyvaudavo ir pinigai už motociklus jų nebepasiekdavo. Pasibaigus sandėlio finansavimo sutarčiai, keturias transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė lizingo bendrovei, tačiau ir tuo atveju pirkėjus šiems motociklams surado jie, o ne lizingas. Be lizingo sutikimo buvo parduotos septynios transporto priemonės.

Motociklų, kai jie būdavo atgabenami iš Olandijos į Lietuvą, savininkas pagal sąskaitas buvo „(duomenys neskelbtini)“, nes sąskaitos išrašytos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir sąskaitos apmokėtos iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, o bankas buvo tik kaip kredito davėjas. Į sandėlį pateko transporto priemonės iš Olandijos su sąskaitom ir jos skaitėsi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio likučiai. Pirkėjas kiekvienu atveju pinigus pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Toliau tie pinigai, lygiai taip pat kaip bendrovė darydavo anksčiau, buvo pervedami į Olandiją, užperkant naujas transporto priemones arba prekes. Motociklų pardavimą registravo VĮ „Regitra“. Parduodami motociklą klientui, sąskaitą išrašydavo iš „(duomenys neskelbtini)“, kurių pagrindu klientai registruodavo transporto priemonę. Jo nuomone, UAB „Hansa bankas“ turėjo kokiu tai būdu informuoti VĮ „Regitra“, kaip yra daroma lizinguojant prekes, jog motociklų negalima parduoti be jų sutikimo. Taip pat jo nuomone, jeigu apie šią Sandėlio finansavimo sutartį būtų informuota VĮ „Regitra“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ būtų iš karto sužinojusi, jog be banko sutikimo jie negali pardavinėti šių transporto priemonių. Apie motociklų pardavimą lizingo bendrovei nepranešė todėl, jog buvo įsitikinę, kad lizingo bendrovė jiems buvo suteikusi tik kreditą. Šiuo atveju mano, kad ir pati lizingo bendrovė turėjo pasirūpinti savo turto saugumu ir informuoti VĮ „Regitra“. Ne visi už parduotus motociklus gauti pinigai buvo panaudoti bendrovės apyvartoje. Vienu metu apie 100 000,00 Lt nuskaičiavo mokesčių inspekcija ir tai sugriovė jų įmonės finansinius srautus. Tuomet jis įmonės apyvartai į sąskaitą įnešė savo asmeninius pinigus, kad kol buvo nepasibaigęs sezonas, vėl galėtų užpirkti ir parduoti transporto priemones. Už motociklus gautų pinigų bendrovei „Hansa lizingas“ nepervedė, nes sutartis buvo pasirašyta pusei metų ir jos terminas dar buvo nepasibaigęs. Atsiskaityti su UAB „Hansa lizingas“ planavo sutarties termino pasibaigimo metu, t. y. 2007 m. rugsėjo 11 d. Su UAB „Hansa lizingas“ neatsiskaitė laiku todėl, kad pati lizingo bendrovė šią sutartį nutraukė anksčiau laiko – maždaug 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Tuo metu bendrovės sandėlyje buvo likusios neparduotos keturios transporto priemonės. Tuomet jie kreipėsi į lizingo bendrovę pratęsti sutartį, tačiau kadangi jau buvo pažeisti sutarties punktai, lizingas atsisakė sutartį pratęsti ir pareikalavo visų pinigų, kas buvo gauta už transporto priemones iki tos dienos arba grąžinti transporto priemones, kurios yra sandėlyje. Transporto priemonės, kurios tuo metu buvo sandėlyje, jiems buvo perduotos, jas išvežė į BRC aikštelę, esančią Ukmergės plente. Tuomet UAB „Hansa lizingas“ pareikalavo, kad susidariusią apie 220 000 litų sumą ir 300 000 litų sumą iš kitos kredito sutarties, kuri buvo nebepratęsta, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintų jis (kaltinamasis), kaip asmeninis laiduotojas. Tuomet jis (kaltinamasis), nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė ir toliau ir tas sumas buvo galima grąžinti palaipsniui, esant tokiam lizingo bendrovės reikalavimui, prisiėmė atsakomybę, pardavė namą, esantį Kaune, ir už įmonę su banku pilnai atsiskaitė, iš asmeninių lėšų sumokėdamas 520 000,00 Lt. Sutartyje nurodytu terminu atsiskaityti su lizingo bendrove negalėjo dar ir dėl to, kad mokesčių inspekcija tuo metu nuskaičiavo nuo jų sąskaitos didelę pinigų sumą ir taip buvo sugriauti įmonės piniginiai srautai. Savo kaltės dėl turto iššvaistymo nepripažįsta, nes turto neiššvaistė. Dalis transporto priemonių buvo sandėlyje. Vietoj tų transporto priemonių, kurios buvo parduotos, buvo atvežtos kitos transporto priemonės, tačiau lizingo bendrovė nebesutiko šių naujų motociklų paimti vietoj tų septynių transporto priemonių, kurias jie jau buvo pardavę be lizingo bendrovės leidimo, nors anksčiau ir buvo sutikę pakeisti dokumentuose nurodytus motociklų identifikacinius numerius. Pagal Sandėlio finansavimo sutartį buvo atsiskaitoma 2007 m. spalio mėnesį ir pilnai atsiskaityta 2008 metų pradžioje, kuomet buvo parduoti keturi motociklai, kurie buvo perduoti lizingo bendrovei ir tuomet, kai jis pardavė savo namą ir kaip laiduotojas sumokėjo likusią sumą. Sutinka, kad jis nebeturėjo septynių transporto priemonių būtent su tais identifikavimo numeriais, kurie buvo įrašyti sutartyje, bet tam laikotarpiui turėjo kitas transporto priemones, tačiau UAB „Hansa lizingas“ atsisakė paimti jo turimas transporto priemones ir pareikalavo, kad būtų sumokėti pinigai. Raštu paimti kitas transporto priemones lizingo bendrovei jis nesiūlė, nes lizingas nėjo į jokias derybas. Visą šį nesusipratimą buvo galima išspręsti ir pratęsiant sutarties terminą. Tačiau lizingo bendrovė to nenorėjo daryti, jo nuomone, todėl, kad tais metais prasidėjo bankų krizė ir jiems buvo svarbu susirinkti pinigus.

Dėl pareikšto kaltinimo dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltu neprisipažįsta, kadangi jis tuo metu nebuvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, nes buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su A. R. konsultacine firma. Savo kaltę galėtų prisiimti tik dėl to, kad nepareikalavo iš A. R. tinkamai atlikti sutartyje numatytas pareigas. Kai perėmė įmonę, buhalteriniai dokumentai buvo sudėti į dėžę, priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Įmonėje buvo vedama paprasta „Excel“ lygio buhalterinė apskaita. Po to jis norėjo sutvarkyti įmonės buhalteriją, kad dirbti normaliai, nes sąskaitos išaugo iki 2 000 000,00 Lt. Įmonė ieškojo buhalterinės programos ir kažkas parekomendavo „Conto“ programą, minėjo, kad programa gera, nebrangi ir ja galima atlikti viską, ko reikalauja įstatymai. Todėl jo įmonė kreipėsi į programos „Conto“ dilerį, kuris juos nukreipė į savo platintojus. Tas platintojas ir buvo A. R. konsultacinė firma. Jis, kaip įmonė, pardavė šią programą ir jie pastarojo paprašė apmokyti kaip reikia dirbti su šia programa, paruošti įmonei duomenų bazę, pagal kurią būtų galima tvarkyti buhalteriją. Tuomet A. R. pasakė, kad gali jiems palengvinti situaciją ir, kad visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jis vykdys savo namuose, o jiems tik perkels duomenis. Tokiu būdu, 2007 m. vasario mėnesį buvo sudaryta sutartis su A. R. konsultacine firma dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. A. R. ateidavo į įmonę kartą per savaitę, paimdavo dokumentus ir suvesdavo duomenis į programą. Jie prašė, kad A. R. suvestų duomenų kopijas iš savo buhalterinės programos į buhalterinę programą, esančią bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kurią įmonė pirko iš A. R.. Tai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, tačiau A. R. to nepadarė. Dėl tokios situacijos tarp jo (kaltinamojo) ir Ž. M. netgi kildavo konfliktai, nes nebuvo galima matyti kokia yra jų bendrovės situacija, ar yra pristatomos ataskaitos Mokesčių inspekcijai, Sodrai ir kitoms institucijoms. Paklausus apie tai A. R., šis atsakydavo, kad viskas yra vykdoma. Mokesčių inspekcijoje A. R. konsultacinė firma buvo užregistruota, kaip įmonė, tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalteriją ir jis teikdavo ataskaitas. Pagal paslaugų teikimo sutartį su A. R. buvo atsiskatoma. Su kaltinimu nesutinka dėl to, kad jis, kaip įmonės direktorius nebuvo atsakingas ir negalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų vedami nuosavo kapitalo apskaitos, pajamų ir sąnaudų, pirkėjų ir pardavėjų skolų apskaitos registrai, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrai bei apyvartos žiniaraščiai, trumpalaikiai ir ilgalaikiai turto apyvartos žiniaraščiai, nes tą darbą turėjo daryti A. R., kuriam būdavo pateikiami visi įmonės buhalteriniai dokumentai – sąskaitos, bankiniai išrašai, pagal kuriuos jis, bent jau kaip jis sakė, vesdavo įmonės buhalteriją. Kiek jis (kaltinamasis) supranta, programa, jeigu ji būtų veikianti, turėtų sugeneruoti tuos žiniaraščius automatiškai. Kadangi A. R. jiems tos duomenų bazės neįkėlė, nors jis sakydavo, kad jis pačią buhalteriją veda namuose, šito jis (kaltinamasis) negalėjo sukontroliuoti, nes visi įmonės buhalteriniai dokumentai būdavo pas A. R.. Mokesčių inspekcijai metines, pusmetines ir ketvirčio ataskaitas pateikdavo A. R.. Jis pasakydavo kiek PVM yra permoka arba nepriemoka ir kokiu būdu buvo vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Jį (kaltinamąjį) tuo metu iš dalies tai tenkino, nes jam buvo svarbiausia, kad įmonė veiktų. A. R. jį patikino, kad su įmonės buhalterijos vedimu yra viskas tvarkoje. Vienu metu paaiškėjo, kad dėl kažkokių priežasčių už du mėnesius nebuvo pateiktos PVM ataskaitos ir jų įmonę išbraukė iš PVM mokėtojų sąrašų. Kasos įmonėje iš viso nebuvo, nes atsiskaitymas vykdavo tik kortelėmis arba per banką. Mokesčių inspekcijoje jis klausė, ar bendrovėje būtina vesti kasos knygą ir jam paaiškino, kad galima dirbti ir be kasos, jeigu atsiskaitoma tiktai bankiniais pavedimais arba kortelėmis. Tie pinigai, kurie matosi, kad į įmonės sąskaitą buvo įnešinėjami grynieji pinigai, tai buvo įnešami jo asmeniniai pinigai iš jo asmeninės sąskaitos tam, kad įmonė turėtų apyvartinių lėšų. Tai buvo jo kaip akcininko įnašai, paskola įmonei. 2007 metų pabaigoje sutartis su A. R. konsultacine firma nebuvo nutraukta, tačiau paaiškėjus, kad įmonės buhalterinė apskaita vedama netinkamai, jis nusprendė surasti žmogų, kuris galėtų toliau tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, todėl paprašė A. R. atnešti visus įmonės buhalterinius dokumentus. Tuomet 2008 metų pradžioje A. R. atnešė jiems dėžę su dokumentais ir paliko. Po to jis (kaltinamasis) bandė surasti žmogų, kuris galėtų tinkamai sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Tarėsi su R. V. buhalterinių paslaugų įmone, tačiau ši, pamačiusi, kad bendrovės buhalterinė apskaita yra labai netvarkinga, atsisakė ją tvarkyti. Po to, tarėsi su G. P., kuri sutiko sutvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau, visų pirma, norėjo peržiūrėti visus įmonės dokumentus ir tik tuomet, jeigu pagal juos bus galima normaliai sutvarkyti buhalteriją, pasirašyti sutartį dėl paslaugų teikimo. Tačiau paaiškėjo, kad A. R. perdavė ne visus dokumentus. Tiek jis (kaltinamasis), tiek G. P. ne kartą elektroniniais laiškais bendravo su A. R., reikalavo jo perduoti įmonės dokumentus, tačiau šis vis delsė tai padaryti. Likusius dokumentus jie atgavo tik praėjus kažkuriam laikui. Tuomet G. P., peržiūrėjusi dokumentus, pasakė, kad jie yra labai netvarkingi ir pagal juos ji negalės tinkamai sutvarkyti buhalterijos. Su G. P. sutartis dėl paslaugų teikimo sudaryta nebuvo. Jis tuo metu, paprasčiausiai, ieškojo žmogaus, kuris imtųsi sutvarkyti buhalteriją. Ar paskui bus sudaryta sutartis su jos įmone, ar G. P. būtų priimta dirbti jų įmonėje, jie neaptarė, nes prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, ji pasakė, kad dokumentai netvarkingi ir ji nenori užsiimti šiuo darbu. Po to dar ieškojo ir kito asmens, kuris tvarkytų buhalterinę apskaitą, kreipėsi į kažkokią įmonę Konstitucijos prospekte, tačiau niekas nesutiko atlikti šio darbo, arba užsiprašydavo tokį užmokestį, kurio jo įmonė mokėti negalėjo. Su kaltinimu nesutinka dėl to, kad jis siekė, kad būtų tinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir, neturėdamas pakankamai buhalterinių žinių, pats įmonės buhalterijos netvarkė, o samdė A. R. konsultacinę firmą, su kuria sutartis, taip kaip numatyta pačios sutarties sąlygose, pasibaigus 2007 metams, nutraukta nebuvo, todėl jo nuomone, už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą turėtų būti atsakinga pagal sutartį paslaugas teikusi įmonė. Sutinka, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netvarkingai, tačiau tai buvo daroma ne dėl jo kaltės.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 10-13, 27-28, 32-38, 41-43), kaltinamasis R. K. parodė, kad nuo 2005 metų spalio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovės veiklos pobūdis – motociklų, keturračių ir sniegomobilių prekyba ir servisas. 2007 m. gegužės 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė Sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „Hansa lizingas”. Šių sutarčių pagrindu jis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė UAB „Hansa lizingas“ paraišką finansavimui Nr. 1, kurioje nurodė finansuojamų prekių – motociklų sąrašą, nurodydamas kiekvieno motociklo važiuoklės numerį ir vertę. Paraiškoje finansavimui Nr. 1 buvo nurodyta 13 transporto priemonių: Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini) (šis motociklas buvo pakeistas į Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini) (šis motociklas buvo pakeistas į Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini) (šis motociklas buvo pakeistas į Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini) (šis motociklas buvo pakeistas į Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini). Po paraiškos finansavimui pateikimo, 2007 m. gegužės 14 d. UAB „Hansa lizingas“ pervedė bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ 693 769,58 litų sumą. Minėta paraiška UAB „Hansa lizingas“ buvo pateikta remiantis dokumentais, gautais iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios Olandijoje. Iš minėtos bendrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ motociklus, jų detales gauna nuo 2005 metų. Kai iš Olandijos buvo gauti motociklai, jų važiuoklės numerius sulygino su motociklų, nurodytų finansavimo paraiškoje, važiuoklės numeriais, ir nustatė, kad kelių motociklų važiuoklių numeriai nesutapo. Apie pakeistus motociklus buvo pranešta UAB „Hansa lizingas“, su kuo bendrovė sutiko. Pagal 2007 m. gegužės 11 d. sandėlio finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 2 punktą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė bendrovei „Hansa lizingas“ šių dokumentų originalus: paraišką finansavimui Nr. 1, finansuojamų transporto priemonių specifikaciją (motociklo techninius duomenis), transporto priemonės atitikties sertifikatą anglų kalba (tai gamintojo „Harley Davidson“ pateikti visi motociklo techniniai duomenys ir jų atitikimas Europos reikalavimams), prekių įsigijimo dokumentai, PVM sąskaitos-faktūros visiems trylikai motociklų. Visi trylika motociklų buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis šiomis sutartimis nuodugniai nesusipažino, tačiau žinojo, kad už prekes – motociklus reikės atsiskaityti, pasibaigus 2007 m. gegužės 11 d. Sandėlio finansavimo sutarčiai, jei ji nebūtų pratęsta. Tačiau nežinojo, kad sudarius Sandėlio finansavimo sutartį ir UAB „Hansa lizingas“ suteikus finansavimą paraiškoje finansavimui nurodytoms trylikai transporto priemonių, nuosavybės teisė į šias transporto priemonės perėjo UAB „Hansa lizingas“. Apie tai, kad motociklai nuosavybės teise pereis bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ tik po to, kai už visas trylika transporto priemonių bus atsiskaityta, nežinojo, nes to punkto Sandėlio finansavimo sutartyje neskaitė. Jis nežinojo, kad pagal Sandėlio finansavimo sutartį negali parduoti motociklų klientams. Jei bankas neduotų leidimo parduoti motociklų, jis pakenktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiškai. Žino, kokia tvarka yra parduodamos prekės, kurios yra UAB „Hansa lizingas“ nuosavybė, nesibaigus lizingavo sutarčiai. Tokios prekės yra UAB „Hansa lizingas“ nuosavybėje ir jų negalima parduoti, kol neišpirksi. Tai yra kol negausi iš UAB „Hansa lizingas“ patvirtinančio dokumento, kad su jais pilnai atsiskaityta. 2007 m. liepos 20 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “/UAB „M.“/UAB „Hansa lizingas“, kuriomis remiantis bendrovė „M.“ įgijo motociklą „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini). Už šį motociklą pinigai pagal įmokų grafikus buvo pervesti tiesiogiai UAB „Hansa lizingasi“, o ne bendrovei „(duomenys neskelbtini) “. Šią pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašė Ž. M., kuris ir derino su UAB „Hansa lizingas“ visus su šia sutartimi susijusius klausimus. Jis apie šios sutarties sudarymo ir pasirašymo aplinkybes nieko negali pasakyti. 2007 m. liepos 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra PIT Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Hansa lizingasi“ dėl šio motociklo pardavimo. 2007 m. liepos 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas motociklas „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ už 87 800,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 8 d. pervedant 35 000,00 Lt sumą, 2007 m. liepos 9 d., pervedant 52 800,00 Lt sumą. Pinigų nepervedė UAB „Hansa lizingas“, kadangi dalį gautų pinigų pervedė Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ (24000 EUR ir 14200 EUR), iš kurios buvo įgytas motociklas „Harley Davidson FLHTCU, VIN (duomenys neskelbtini), bei dalį pinigų Vokietijos bendrovei “(duomenys neskelbtini)“ už detales. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkant aukščiau minėtą motociklą, ši transporto priemonė buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui prašant bei turint minėtos bendrovės 2007 m. liepos 3 d. įgaliojimą, jis 2007 m. liepos 3 d. įregistravo motociklą „Harley Davidson“ VIL (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra”. VĮ „Regitra“ darbuotojams pateikė 2007 m. liepos 3 d. pažymą apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šią pažymą išrašė VĮ „Regitra“ darbuotojas po to, kai atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvę ir apžiūrėjo motociklą. Taip pat jis pateikė transporto priemonės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą, transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikatas, sąskaitą, rodančią, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, 2007-06-14 pažymą dėl leidimo eksploatuoti numerio (LENO) suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2007-07-03 įgaliojimą. Motociklą VĮ „Regitra“ įregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nežinodamas, kad pagal Sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „Hansa lizingas“. Jis nemanė, jog negali VĮ „Regitra“ įregistruoti šio motociklo. VĮ „Regitra“ darbuotojams pateikė PVM sąskaitos-faktūros PIT Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją ar originalą, negali pasakyti), transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato kopiją, sąskaitą rodančią, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, kopiją. Pastarųjų dviejų dokumentų patvirtintas kopijas jam davė Ž. M., kuris buvo atsakingas už produkcijos pardavimą ir serviso paslaugas. Kada ir kokiu tikslu jis padarė transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato ir sąskaitos, rodančios, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, kopijas, jis nežino. Transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato, ir sąskaitos, rodančios, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, originalų VĮ „Regitra“ darbuotojai nereikalavo, jiems užteko patvirtintų kopijų. 2007 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “- 83 030,00 Litų sumai. Šia sąskaita faktūra UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgijo motociklą „Harley Davidson FLHRC, VIN (duomenys neskelbtini) su aksesuarais. UAB „(duomenys neskelbtini)” už motociklą atsiskaitė 2007 m. sausio 24 d., pervesdamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 15 000,00 litų sumą, bei 2007 m. balandžio 6 d. pervedė 68 030,00 Litų sumą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigų nepervedė UAB „Hansa lizingas“, kadangi gautus pinigus panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Jis nežinojo, kad pardavus motociklą, už jį gauti pinigai turėjo būti iš karto pervesti UAB „Hansa lizingas“. Iš gautų pinigų pervedė 20 000 EUR Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi sudarydamas Sandėlio finansavimo sutartį jis tikėjosi gauti apyvartinių lėšų, ir, kaip jau minėjo, su UAB „Hansa lizingas“ būtų atsiskaitęs už visus motociklus iki 2007 m. rugsėjo 11 d. Nors motociklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už minėtą motociklą visiškai iki Sandėlio finansavimo sutarties sudarymo, tačiau jis šį motociklą įrašė į paraišką finansavimui Nr. 1 gauti. Pastarasis motociklas taip pat buvo įregistruotas VĮ „Regitra“. Šio motociklo VĮ „Regitra“ jis neįregistravo, iš jam pateiktų dokumentų matyti, jog tai padarė Ž. M.. 2007 m. lapkričio 20 d. sudaryta pirkimopardavimo sutartis Nr. LT (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini)“/UAB „Hansa lizingas“/bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Šią sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašė Ž. M., kuris surado bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ kaip klientą bei derino su UAB „Hansa lizingas“ visus su šia sutartimi susijusius klausimus. Jis apie šios sutarties sudarymo ir pasirašymo aplinkybes nieko negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepervedė, o, tikriausiai, pervedė UAB „Hansa lizingasi“. Jis apie apmokėjimą jokios informacijos neturi. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra 2007 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir lizingo sutarties. 2007 m. birželio 19 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. M. prašant, bei pažadėjus nupirkti motociklą „Harley Davidson“ FLHTCUSE2 VIN (duomenys neskelbtini), įregistravo jį VĮ„Regitra“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip DEMO motociklą. DEMO reiškia, jog motociklas gauna valstybinius numerius, kuriuos turint, galima eksploatuoti transporto priemonę, tai yra ja važinėti. VĮ „Regitra“ darbuotojams jis pateikė 2007-06-19 pažymą apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato kopiją, sąskaitą rodančią, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, kopiją. Pastarųjų dviejų dokumentų patvirtintas kopijas jam davė Ž. M.. Kodėl 2007 m. birželio 19 d. įregistravus VĮ „Regitra“ motociklą „Harley Davidson“ FLHTCUSE2 VIN (duomenys neskelbtini), bendrovė „Aukštaitijos nekilnojamojo turto birža“ jį įgijo tik tų pačių metų lapkričio mėnesį - jis nežino. 2007 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaita-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Aukštaitijos NT birža“ buvo parduotas motociklas Harley Davidson FLHTCUSE Ultra Classic, VIN. (duomenys neskelbtini), už 127 000,00 Lt, o 2007 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Hansa lizingas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei sudarytas įmokų grafikas. 2007 m. birželio 18 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas motociklas „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai Kaune, už 45 666,00 Lt. Šį klientą taip pat surado Ž. M., jis taip pat išrašė ir PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 000,00 Lt, o 2007 m. spalio 11 d. - 7 333,82 Lt. sumą. Iš šių sumų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „Hansa lizingas“ 1548,84 Lt ir 4000,00 Lt sumas. Likusi dalis pinigų buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms: 10 932,18 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė užskaitą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą MC Nr. (duomenys neskelbtini) įvairioms prekėms. 2007 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė motociklą “Harley Davidson” VIN Nr. (duomenys neskelbtini) Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 65 603, 20 Lt sumą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už motociklą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 n. birželio 15 d. – 19 000 EUR sumą. 2007 m. birželio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė gautus iš Estijos bendrovės 19 000 EUR Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Šių 19000 EUR sumos nepervedė UAB „Hansa lizingasi“, kadangi Sandėlio finansavimo sutartyje nurodytas finansavimo terminas buvo 2007 m. rugsėjo 11 d. ir jis manė, kad privalo atsiskaityti iki šios datos. Bendrovės “(duomenys neskelbtini)” atstovas, kurio pavardės ir vardo neprisimena, šiuo motociklu norėjo važinėti Lietuvoje, todėl jis įregistravo motociklą VĮ „Regitra“. 2007 m. birželio 19 d. VĮ „Regitra“ darbuotojams pateikė 2007-06-19 pažymą apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato kopiją, sąskaitą, rodančią, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, kopiją. Pastarųjų dviejų dokumentų patvirtintas kopijas jam davė Ž. M.. Pagal 2007-05-29 PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai Rygoje, Latvijoje, motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė Ž. M.. Šis motociklas su duslintuvu ir Fuelpak buvo parduotas Latvijos bendrovei už 76 422, 85 Lt. sumą. O 2007-03-29 išrašyta PVM sąskaita faktūra tokiu pat numeriu PIT Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“) turėjo būti anuliuota. Taisant sąskaitą, buvo padaryta techninė klaida. Nauja PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, kadangi prie šio motociklo prisidėjo papildomi aksesuarai. Latvijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus už motociklą ir aksesuarus ir atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad Latvijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2007-03-30 – 5000,00 Lt, 2007-04-27 – 15 000,00 Lt, 2007-05-02 – 5000 EUR sumą, tai yra dar kai nebuvo sudaryta 2007-05-11 Sandėlio finansavimo sutartis. Tai avansiniai pavedimai. Jis pervestų pinigų iš Latvijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nespėjo pervesti UAB „Hansa lizingas“ ir taip atsiskaityti, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija išskaičiavo 102 505,61 Lt sumą. Tai išbalansavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius srautus ir vėliau lėmė nereguliarius įmonės atsiskaitymus su UAB „Hansa Lizingas“. Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 2007-06-11 - 35 000,00 Lt sumą, ir 2007-06-18 – 4 402,16 Lt sumą (pagrindas sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrovei „Hansa lizingas“ pervedė 2785,35 Lt sumą, o kitus pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bendrove „Hansa lizingas“ atsiskaitė už šį motociklą po 2007 m. rugsėjo 11 d., konkretaus laiko negali nurodyti. 2007 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė motociklą „Harley Davidson“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 53 518,40 Lt sumą. Jis mano, kad už motociklą Estijos bendrovė atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimu, tačiau kada, negali nurodyti. Už šį motociklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Hansa lizingas“ atsiskaitė, tačiau ar tuoj po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus, ar po kiek laiko, negali pasakyti. Pagal 2007-08-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) buvo parduotas motociklas „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai Odesoje, Ukrainoje, už 55 244,80 Lt (16 000,00 EUR). Už motociklą 2007 m. spalio 8 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus, ir tą pačią dieną bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už šį motociklą atsiskaitė, pervesdama pinigus mokėjimo pavedimu su UAB „Hansa lizingas“. Ukrainos bendrovė pervedė 27 000 EUR sumą. Ši suma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje buvusiu pinigų likučiu – iš viso 28 000 EUR suma buvo pervesta UAB „Hansa lizingas“. Į juos kreipėsi klientas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama įgyti motociklą. Todėl 2007 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“, bei išrašyta PVM sąskaita-faktūra PIT Nr. (duomenys neskelbtini) 76 800,00 Lt. sumai. Prie šios sutarties buvo nustatytos papildomos sutarties sąlygos priede Nr. 2, kuriame numatyta, jog iki 2007m. rugsėjo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka 20 000,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusią sumą – tai yra 56 800,00 Lt - po prekės pristatymo. 2007 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu pervesti 56 800,00 Lt sumą UAB „Hansa lizingas“, kadangi norėjo panaikinti įsiskolinimą pagal Sandėlio finansavimo sutartį. Motociklas „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini) buvo vienas iš tų motociklų, kuriuos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo perdavusi Baltijos realizacijos centrui. Pirkimo – pardavimo momentu šis motociklas buvo Baltijos realizacijos centre. Šis motociklas nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“ bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ vardu. Kiek atsimena, 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 20 000,00 Lt sumą į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 10 000,00 Lt pervedė į UAB „Hansa lizingas“, kitą dalį panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei savo reikmėms, nes ne kartą pats į bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitomąją sąskaitą buvo įnešęs savo pinigus. 2007 m. rugsėjo 17 d. likusią sumą – 56 800,00 Lt, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai pervedė UAB „Hansa lizingas“. Motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini) jis įregistravo VĮ“Regitra“, nes norėjo šį motociklą eksploatuoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “. VĮ „Regitra“ darbuotojams pateikė 2007-06-19 pažymą apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato kopiją, sąskaitą rodančią, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, kopiją. Pastarųjų dokumentų patvirtintas kopijas jam davė Ž. M.. 2008 metų gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią yra sudarytas įmokų grafikas ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ moka kiekvieną mėnesį atitinkamą sumą UAB „Hansa lizingas“. Motociklas yra įregistruotas UAB „Hansa lizingas“ vardu. 2008 metų vasario mėnesį už motociklą „Harley Davidson“ Nr. (duomenys neskelbtini) jis sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bendrovei „Hansa lizingas“, tai yra atpirko šį motociklą kaip tai numatyta Sandėlio finansavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šis motociklas yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Už šį motociklą jis sumokėjo bendrovei „Hansa lizingas“ mokėjimo pavedimu. 2008 metų gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią yra sudarytas įmokų grafikas ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ moka kiekvieną mėnesį atitinkamą suma UAB „Hansa lizingas“ už motociklą „BUELL“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šis motociklas yra įregistruotas UAB „Hansa lizingas“ vardu. Kai UAB „Hansa lizingas“ reikalavo pristatyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkis motociklus: „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), „BUELL“ VIN (duomenys neskelbtini), „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), iš jų pristatė keturis - „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), „BUELL“ VIN (duomenys neskelbtini). Nepristatė motociklo „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo nupirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jį apmokėta UAB „Hansa lizingas“. Kada bendrovei „Hansa lizingas“ buvo pristatyti motociklų įsigijimo sąskaitų ir sertifikatų originalai, negali pasakyti, nes šiuos dokumentus turėjo pateikti Ž. M.. VĮ „Regitra“ darbuotojams jis nepateikė Sandėlio finansavimo sutarties įregistruodamas motociklus, kadangi VĮ „Regitra“ darbuotojai nereikalavo, o UAB „Hansa lizingas“ jo to daryti neįpareigojo. Be to, VĮ „Regitra“ įregistruodamas motociklus, pateikdavo tik transporto priemonės gamintojo atitikties sertifikato kopiją, ir sąskaitos, įrodančios, jog transporto priemonė įgyta užsienyje, kopiją, o ne dokumentų originalus, kadangi VĮ „Regitra” darbuotojams užteko kopijų. Bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi dirba nuo 2005 m. spalio mėnesio. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovė, su kuria buvo sudaryta sutartis. Šiuo metu (apklausa 2008-05-19) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko bendrovė ,,R.“, G. P.. Bendrovėje nėra nei jo, kaip direktoriaus, nei kitų darbuotojų pareigybių aprašymų.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2007 - 2008 metais dirbo UAB „Hansa lizingas“ mokėjimų priežiūros skyriuje vadybininku ir buvo atsakingas už lizingo bendrovės turto atsiėmimą, už lizingo bendrovės atstovavimą ikiteisminiuose tyrimuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo lizingo bendrovės klientas ir finansavosi transporto priemones - motociklus. 2007 ar 2008 metais klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino dalies motociklų lizingo bendrovei. Kaip tuo metu paaiškino bendrovės direktorius R. K., dalis transporto priemonių buvo parduota ar atiduota naudotis tretiesiems asmenims, ko be lizingo bendrovės raštiško sutikimo klientui nebuvo galima daryti. Kadangi tuo metu atsirado žala ir ji nebuvo atlyginta, lizingo bendrovė parašė pareiškimą į policiją ar prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prašyta nustatyti, kur yra turtas – motociklai, kad jie būtų grąžinti lizingo bendrovei. Su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Sandėlio finansavimo sutartis, kurioje buvo finansuoti trylika motociklų. Pradžioje dėl motociklų buvo sudaryta sandėlio finansavimo sutartis. Dalį motociklų UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino, dalies negrąžino, bet žalą atlygino. Kai motociklus grąžino, UAB „Hansa lizingas“ juos išlizingavo ir vėl atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, tuomet sudarė lizingo sutartis tik dėl keturių motociklų. Lizingo sutartys buvo sudarytos po sandėlio finansavimo sutarties.

Sandėlio finansavimo sutartis yra tokia, kad yra finansuojamas turtas, esantis sandėlyje. Tai gali būti bet kokia prekė – grūdai, transporto priemonės ir kt. Tokiu atveju, sandėlys finansuojamas kaip transporto priemonių parkas ir tame parke prekės gali keistis. Kai lizingo bendrovė už tą turtą, kuris yra numatytas sandėlio finansavimo sutartyje, sumoka pinigus, nuosavybės teisė į tą turtą pereina lizingo bendrovei. Kai fizinis ar juridinis asmuo, kuris finansuojasi, grąžina pinigus, nuosavybės teisė pereina jam. Nuosavybės teisės perėjimo momentas yra pinigų gavimas arba grąžinimas atgal. Turtas, paprastai, neregistruojamas lizingo bendrovės vardu, t. y. jis gali likti neregistruotas, gali būti įregistruotas lizingo bendrovės vardu. Lizingo bendrovė su vienais asmenimis reikalaudavo įregistruoti turtą lizingo vardu, su kitais nereikalaudavo. Šiuo konkrečiu atveju, reikalavimo registruoti turtą lizingo bendrovės vardu nebuvo. Sandėlio finansavimo sutarties esmė buvo ta, kad lizingas finansuoja, duoda pinigus, už tuos pinigus yra įsigyjamas konkretus turtas, t. y. motociklai, per sutarties terminą yra surandamas pirkėjas ir turtas parduodamas pirkėjui, o pinigai grąžinami lizingui. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijusi motociklus, turėjo juos perparduoti lizingui. Pagal sandėlio finansavimo sutartį įsigytus motociklus UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo parduoti kitiems asmenims taip: pirkėjas sumoka pinigus lizingo bendrovei, automatiškai perkamo daikto nuosavybės teisė pereina tarpinei bendrovei ir tarpinė bendrovė perduoda motociklą pirkėjui. Taip pat pirkėjas pinigus galėtų pervesti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri po to juos pervestų lizingo bendrovei. Galėtų būti atsiskaitymas ir nuosavybės perleidimas vienu metu. Gali būti daromos trišalės sutartys. Lizingo bendrovei nuosavybės teisė į daiktą atsiranda ne tada, kai pasirašoma sutartis, o tada, kai - lizingo bendrovė suteikia finansavimą. Sandėlio finansavimo sutartyje numatyta, kad kai pateikiama sąskaita, kurioje nurodytas turtas – transporto priemonė, lizingo bendrovė gavusi tokią sąskaitą, turi ją per tris dienas akceptuoti ir apmokėti. Tada, kai klientui sumokama, įgyjama nuosavybės teisė. Taip, lizingo bendrovė automatiškai tampa savininku, tokio turto nereikia registruoti. Registruose nesimato nuosavybės, bet klientas ir lizingo bendrovė apie tai žino. Jeigu klientas parduoda turtą tretiesiems asmenims ir po to pinigų negrąžina, tai akivaizdu, kad tai padarė sąmoningai. Šiuo atveju, kai UAB „Hansa lizingas“ sužinojo, kad kai kurie motociklai buvo parduoti, nuvykę bendrovės darbuotojai kliento sandėlyje surado keturis lizinguotus motociklus, kurie dar buvo neparduoti. Vėliau dėl tų keturių motociklų buvo sudaryta lizingo sutartis. Įmonės direktorius, už tuos kitus motociklus, kurių jau nebebuvo ir už kuriuos lizingas nebuvo gavęs pinigų, galbūt ir siūlė perduoti kitus motociklus, t. y. pakeisti nesančias transporto priemones naujomis. Iškilus problemoms, kaltinamasis nei slapstėsi, nei vengė bendrauti su lizingo bendrove. Šiuo metu žalos lizingo bendrovei nėra, po sutarties pasibaigimo termino buvo daromi pavedimai ir žala atlyginta. Dalį motociklų lizingo bendrovė pasiėmėme ir dėl jų pretenzijų neturi, o likusi dalis už motociklus buvo sumokėta. Pamena, kad buvo kažkokia kalba dėl motociklų serijinių numerių neatitikimo ir motociklų pakeitimo, tačiau tikslių detalių paaiškinti negali, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu,

Pagal Sandėlio finansavimo sutartį pinigų grąžinimo grafiko nebuvo, buvo nustatytas tik galutinis terminas. Klientas galėjo atsiskaitinėti bet kokiomis dalimis, bet kada, svarbu, kad būtų atsiskaitęs iki galutinio termino. Nebūtinai pinigus reikėjo vesti tiesiai lizingui. Klientas radęs pirkėją, galėjo paprašyti lizingo bendrovės leidimo motociklą parduoti. Jeigu pirkėjas būtų sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri po to būtų pervedusi pinigus lizingui, viskas būtų buvę gerai. Paprastai, leidimai buvo duodami žodžiu, nors turėjo būti forminami raštu. Jeigu yra perkamas motociklas, bendrovė turi nurodyti, kuris konkrečiai motociklas yra parduodamas, turi atitikti parduodamo motociklo kaina. Tuomet lizingo bendrovė po pinigų gavimo išrašo debetinę sąskaitą. Atskiros pirkimo-pardavimo sutarties dėl parduodamo motociklo lizingo bendrovė neformina. UAB „Hansa lizingas“ perleidžia nuosavybę bendrovei, išrašydami debetinę sąskaitą kiekvienam konkrečiam motociklui su identifikaciniais numeriais. Kol nėra pilnai atsiskaityta, debetinė sąskaita negali būti išrašyta.

Atsakyti į klausimą, ar bankui būtų padaromas nuostolis, jeigu vietoje vieno motociklo su VIN kodu, būtų atvežamas kitas motociklas su kitokiu VIN kodu, galima būtų taip, kad motociklas yra motociklui nelygu, tai nėra rūšiniais požymiais apibrėžtas daiktas, tai yra individualus daiktas ir jis skirtingai kainuoja. Vieną daiktą sukeitus su kitu, jeigu turto vertė nebūtų mažesnė, būtų galima, bet tai turėtų būti suderinta atskiru susitarimu. Tai nebuvo kažkokia neidentifikuota prekė, kuri pakeičiama identiška kita preke. Kiekvienas motociklas yra atskiras, turi savo markę, o kiekviena markė skirtingai kainuoja. Savo nuožiūra keisti motociklus, šiuo atveju, pagal sutartį nebūtų galima. Kiek pamena, iš pradžių kažkokie motociklai buvo pakeisti kitais. Ar pasirašant Sandėlio finansavimo sutartį, buvo R. K. asmeninis laidavimas, neprisimena.

Jeigu terminui nepasibaigus identifikuoti daiktai yra parduodami turint omenyje, kad bus atsiskaityta pasibaigus sandėlio finansavimo sutarčiai, tai sandėlio finansavimo sutarties pažeidimas būtų laikoma ir tai, jeigu klientas, dar nepasibaigus terminui, parduotų transporto priemonę ir negrąžintų to finansavimo lizingo bendrovei, nes iš esmės jie parduoda svetimą daiktą. Bet lizingo bendrovėje, paprastai, kol nesuėjo terminas grąžinti pinigus, yra laukiama kol klientas sumokės ir tik tada domimasi ar turtas parduotas. Jeigu per tą laiką klientas parduoda turtą, nors nėra atsiskaitęs su lizingo bendrove ir negrąžina pinigų iki sutarties galo, bet terminui suėjus grąžina pinigus, tai lizingo bendrovė turbūt net nesužinotų to fakto ir nebūtų domimasi kada tas daiktas parduotas. Svarbu, kad suėjus terminui, būtų grąžinti pinigai. Iš esmės tai būtų sutarties pažeidimas, tačiau nelaikytinas reikšmingu pažeidimu, dėl kurio reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą. Tačiau jeigu suėjo terminas, o pinigai negrąžinti ir turto nėra, tokiu atveju, pažeidimas tampa reikšmingu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55-61), liudytojas R. P. parodė, kad 2007 metų gegužės mėnesį į UAB „Hansa lizingas“ kreipėsi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K., prašydamas finansuoti transporto priemonių įsigijimą. Tenkinant šį prašymą, 2007 m. gegužės 11 d. UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ įsipareigojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti paraiškoje finansavimui ir sąskaitose nurodytas transporto priemones „Harley Davidson“ motociklus. 2007 m. gegužės 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė keturis paraiškoje finansavimui nurodytus motociklus pakeisti kitais. UAB „Hansa lizingas“ sutiko pakeisti motociklus kitais. Už motociklus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su UAB „Hansa lizingu“ iki 2007 m. rugsėjo 11 d., tačiau iki šios datos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitęs tik už vieną motociklą – Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini). Susisiekus su R. K. šis sakė, kad nėra klientų, kurie pirktų motociklus ir prašė palaukti. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę buvo nustatyta, kad ten registruoti penki motociklai, iš jų trys - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, po vieną – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaičiusi už dvylika motociklų, todėl šios transporto priemonės priklausė UAB „Hansa lizingas“, kaip tai numatyta sandėlio finansavimo sutartyje. Todėl iš R. K. pradėjo reikalauti sumokėti už parduotas ir įregistruotas transporto priemones, tačiau pastarasis ir toliau už transporto priemones neatsiskaitė. Jis nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur rado penkis motociklus: Harley Davidson VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini). Kitų motociklų nebuvo. Jam paklausus apie likusias transporto priemones, R. K. atsakė, kad vienas parduotas Estijoje gyvenančiam asmeniui, kitas yra Ukrainoje. Dar vienas motociklas parduotas Vilniuje gyvenančiam asmeniui, o kitas yra Kaune. Motociklo Harley Davidson VIN (duomenys neskelbtini) buvimo vietos negalėjo nurodyti. Jis R. K. liepė rastus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje 5 motociklus nugabenti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2007 m. spalio 24 d. R. K. pristatė keturis motociklus. Vieno nepristatė nurodydamas, kad jį nori įsigyti klientas. Sandėlio finansavimo sutartimi ir pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikus finansavimą trylikai transporto priemonių, jos tapo UAB „Hansa lizingas“ nuosavybe. Tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sandėlio finansavimo sutartį visiškai atsiskaičius su UAB „Hansa lizingu“, motociklai nuosavybės teise priklausytų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Sandėlio finansavimo sutarties 3 straipsnio 2 punktas numato, kad avansas gali būti išmokamas tiekėjui (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“), kai tiekėjas yra pateikę Finansuotojui (t. y. UAB „Hansa lizingas“) dokumentus: paraišką finansavimui Nr. 1, finansuojamos transporto priemonės specifikaciją, transporto priemonės atitikties sertifikatą, sąskaitą (originalą). UAB „Hansa lizingas“, pasitikėdamas bendrove „(duomenys neskelbtini)“, pervedė pinigus už trylika transporto priemonių, negavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų motociklų atitikties sertifikatų, sąskaitų originalų. Pastebėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengia pristatyti transporto priemonių atitikties sertifikatus, sąskaitas bei neatsiskaito už motociklus, patikrino VĮ „Regitra“ internetinį puslapį pagal motociklų važiuoklės numerius. Patikrinimo metu nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu užregistravo kelis motociklus „Harley Davidson“, priklausančius nuosavybės teise UAB „Hansa lizingas“, kurių atitikties sertifikatai nebuvo pristatyti UAB „Hansa lizingas“. Visi finansuotų motociklų atitikties sertifikatų originalai turėjo būti UAB „Hansa lizingas“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius, grąžinti. Pagal Sandėlio finansavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido bendrovei „Hansa lizingas“ nuosavybės teisę į trylika motociklų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo teisės šių transporto priemonių įregistruoti VĮ “Regitra“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ar kitos bendrovės vardu, ir tokia transporto priemonė negalėjo būti eksploatuojama. Lizingo sutartis yra tokia sutartis, kai lizingo kompanija perka turtą iš trečiojo asmens (pardavėjas gali būti ir būsimas lizingo gavėjas), įgyja nuosavybės teisę į nupirktą turtą ir lizingo gavėjui perduoda jį naudotis lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis bei terminais. Lizingo gavėjas naudodamasis turtu turi tik valdymo teisę, bet negali turtu disponuoti (parduoti, dovanoti ir pan.). Lizingo sutarties laikotarpiu jis įgyja tik turtines teises, o nuosavybės teisė į turtą pereina sumokėjus visas lizingo įmokas, numatytas įmokų grafike. Lizingo sutartyse visada registruojama nuosavybės teisė lizingo bendrovės vardu, kadangi lizingo gavėjui nesumokėjus įmokų, turtas atsiimamas iš lizingo gavėjo ir perleidžiamas kitam asmeniui. Tokiu atveju, paprasčiau įrodinėti lizingo bendrovės nuosavybės teisę. Lizingo sutartyse įgyto turto registracija atliekama lizingo kompanijos vardu po pirkimo pardavimo sutarties su pardavėju sudarymo. Po to lizingo kompanijos turtas lizingo sutartimi perduodamas naudoti lizingo gavėjui. Jei UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudarę lizingo sutartį dėl trylikos motociklų, tai šie motociklai būtų įregistruoti VĮ „Regitra“ lizingo vardu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip naudotojas, būtų galėjusi naudotis ir eksploatuoti transporto priemones, bei privalėjusi kas mėnesį mokėti lizingo įmokas. Jei lizingo sutartis yra nutraukta, tai turtines teises į naudotą turtą lizingo gavėjas praranda ir lizingo kompanija gali savo nuožiūra perleisti turtą kitam (trečiam) asmeniui. Jei lizingo sutartis nėra nutraukta, tada abiejų šalių sutarimu galimas turtinių teisių ir pareigų perleidimas (pasikeičia lizingo gavėjas), skolos perkėlimas. Esant nenutrauktai sutarčiai, bet koks turto perleidimas trečiajam asmeniui galimas tik abiejų šalių sutarimu.

Tuo tarpu Sandėlio finansavimo sutartis yra tokia sutartis, kai lizingo bendrovė neilgam terminui – 3-6 mėnesiams finansuoja prekių (turto) turėtoją (paprastai, sumokama 80-90 procentų turto vertės), kad turto turėtojas galėtų atsiskaityti su savo tiekėjais iškarto už įgytas prekes. Tada prekių turėtojas per tris - šešis mėnesius (priklausomai kaip numatyta sutartyje), įsipareigoja grąžinti lizingo kompanijai finansuotą sumą su palūkanomis bei komisiniais, tuo pačiu nuo finansavimo gavimo dienos perleisdamas nuosavybės teisę į prekes (turtą) už kurias finansuota. Grąžindamas finansavimą lizingo kompanijai, prekių (turto) turėtojas susigrąžina nuosavybės teises į turtą. Tai paprasčiausias verslo finansavimas. Sandėlio finansavimo sutartyse nenumatytas turto įregistravimas, nes tai daryti netikslinga dėl trumpo sutarties termino, kuris, yra trys - šeši mėnesiai. Įregistruoti turtą lizingo vardu po finansavimo ir po trijų - šešių mėnesių (galimas ir greitesnis finansavimo grąžinimas) vėl išregistruoti turtą grąžinus prekių turėtojui finansuotą sumą (tame tarpe preke gali būti ir transporto priemonė), yra išeikvojama per daug laiko ir lėšų. Skirtingai nuo lizingo sutarties, Sandėlio finansavimo sutartyje nenumatytos mėnesinės turto išpirkimo įmokos. Finansuota suma už kiekvieną prekę (kartu arba atskirai) grąžinama iki nustatyto termino: po trijų – šešių mėnesių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydama Sandėlio finansavimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo apie prekių nuosavybės teisės perėjimą UAB „Hansa lizingas“, kadangi sutarties bendrųjų sąlygų įžangoje išdėstytos nuostatos apie nuosavybės teisių perleidimą ir susigrąžinimą, priklausomai nuo finansavimo momento ir nuo finansuotos sumos grąžinimo momento. Pati pirkimo-pardavimo sutartis liudija nuosavybės teisių perėjimą UAB „Hansa lizingas“, kadangi UAB „Hansa lizingas“ įvardintas kaip pirkėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pardavėjas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad yra perleidusi nuosavybės teisę į motociklus ir negali disponuoti jais – parduoti, dovanoti ir panašiai, kartu ir įregistruoti VĮ „Regitra“ savo ar kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę įregistruoti transporto priemones UAB „Hansa lizingas“ vardu ir tai nebūtų Sandėlio finansavimo sutarties pažeidimas, tačiau tokios prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, o UAB „Hansa lizingas“ to daryti nereikalavo, atsižvelgdama į tokiu atveju prekių turėtojui atsirandančias registravimo išlaidas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Hansa lizingas“ reikalaujant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė keturias transporto priemones. Po kiek laiko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado kelioms transporto priemonėms pirkėjus ir prašė leisti jas paimti atgal savo žinion, kad galėtų parodyti pirkėjams. UAB „Hansa lizingas“ buvo suinteresuotas rasti pirkėjus motociklams ir juos parduoti, todėl leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti kelis motociklus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ radus motociklams, esantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjus, UAB „Hansa lizingas“, nereikalavo jų perregistruoti jos vardu VĮ „Regitra“ laiko ir lėšų taupymo sumetimais – tikėtasi tiesioginės registracijos naujųjų savininkų (pirkėjų) vardu, išvengiant įregistravimo UAB „Hansa lizingas“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suradus pirkėją, kuris pageidavo įsigyti motociklą išperkamosios nuomos (lizingo) būdu, tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, kurią be UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašo būsimasis lizingo gavėjas. Tokiu atveju, nuosavybės teisė oficialiai įregistruojama UAB „Hansa lizingas“ vardu VĮ „Regitrae“ ir turtas (motociklas) perduodamas naujajam lizingo gavėjui. Šalims pasirinkus tokį transporto priemonės realizavimo būdą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi pareigos grąžinti gauto iš UAB „Hansa lizingas“ už motociklą finansavimo, o UAB „Hansa lizingas“ nebeturi pareigos grąžinti motociklo prekių turėtojui – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prievolę grąžinti finansavimą už motociklą perima naujas lizingo gavėjas, kuris pagal lizingo sutarties įmokų grafiką moka įmokas kas mėnesį. Toks transporto priemonės realizavimas neprieštarauja Sandėlio finansavimo sutarčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaičius su UAB „Hansa lizingas“, UAB „Hansa lizingas“ netrukus išrašydavo debetinę PVM sąskaitą-faktūrą tam motociklui, už kurį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo.

Liudytojas R. B. parodė nustatyta, kad jis tuo metu dirbo AB „Swedbank“ ar UAB „Hansa lizingas“ vadybininku. Vienu metu, maždaug 2007 metais, UAB „Hansa lizingas“ buvo pradėtos sudarinėti naujo pobūdžio sutartys - Sandėlio finansavimo sutartys. Vėliau šių sutarčių sudarymo efektyvumas nepasiteisino ir jos buvo nutrauktos. 2007 m. gegužės 11 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K. buvo pasirašyta Sandėlio finansavimo sutartis. Sandėlio finansavimo sutarties sąlygas R. K. jis išaiškino asmeniškai. Kaip jam atrodė, R. K. jas suprato. Sudarant sutartį, UAB „Hansa lizingas“ tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, vertino jos turtą. Buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patikima įmonė, nes įvertinus bendrovės skolinimosi istoriją, nebuvo nustatyta pradelstų įsiskolinimų, bendrovės finansinė situacija buvo stabili. Šios sutarties esmė buvo tokia, kad pats finansavimo produktas yra skirtas automobiliams, technikai ir panašiai. Šiuo atveju, buvo motociklai. UAB „Hansa lizingas“ finansuodavo tam tikrų dokumentų pagrindu. Tie dokumentai būdavo išankstinio apmokėjimo sąskaita-faktūra iš tiekėjo bei tam tikri atitikties sertifikatai. Surinkus tuos dokumentus, lizingas išmokėdavo tam tikrą procentą nuo visos sumos, kad klientas galėtų atsiskaityti su savo tiekėju. Tada tiekėjas išrašydavo normalią sąskaitą-faktūrą ir klientas turėjo įsipareigojimą šią sąskaitą atnešti lizingo bendrovei. Kiek pamena, pagal sutartį buvo suteikiamas iki 180 dienų terminas technikos, šiuo atveju motociklų, pardavimui. Prieš parduodant, reikėdavo kreiptis į finansavimo įstaigą ir informuoti. Tiksliai nepamena kaip veikė sistema ir ar klientas, ar pirkėjas padengdavo įsiskolinimą. Dėl perkamo daikto nuosavybės, tai techniką klientas parduodavo lizingo bendrovei, t. y. išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą bendrovėms „Hansa lizingas“ ar „Swedbank lizingas“ ir tokiu būdu lizingo bendrovė tapdavo teisėtais daikto savininkais. Kad daiktas taptų UAB „Hansa lizingas“ nuosavybe, klientas po sutarties sudarymo turėdavo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą bendrovei „Hansa lizingas“. Šiuo atveju buvo dvi sutartys. Viena - finansavimo sutartis, kuri apsprendė finansavimo sąlygas. Prie šios sutarties būdavo pasirašoma bendrinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuri numatydavo bendrąsias sąlygas, kuriomis klientas parduodavo UAB „Hansa lizingas“ turtą ir galbūt išpirkimo sąlygas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo motociklų pardavėją. Pasirašius sutartis, UAB „Hansa lizingas“, dviejų sutarčių ir minėtų kitų dokumentų pagrindu pervedė tam tikrą sumą už įsigyjamus motociklus. Atkeliavus motociklams pas klientą, maksimalus terminas išpirkimui, t. y. pinigų sugrąžinimui UAB „Hansa lizingui“ buvo 180 dienų, šiuo atveju, iki 2007 m. rugsėjo mėnesio. Kiek pamena, klientas turėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Hansa lizingas“ dar iki finansuojant, kuri buvo laikoma kaip pirkimo-pardavimo sąskaita faktūra. Kiek pamena, klientas lizingo bendrovei perleido motociklus, išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras, ir motociklai tapo UAB „Hansa lizingas“ nuosavybė, tačiau buvo laikomi kliento sandėliuose ir klientas, vykdydamas veiklą, ieškojo pirkėjų. Klientui suradus pirkėją, lizingo bendrovę reikėdavo informuoti, kad yra toks pirkėjas. Jeigu pirkėjas nenorėdavo perkamo turto lizinguoti, o norėdavo viską sumokėti iš karto, tokiu atveju reikėdavo padengti lizingo dalį. Kiekvienas motociklas turėjo savo sąskaitą ir su ta sąskaita susijusius įsipareigojimus, t. y. paskolos dalį ir palūkanas. Tada UAB „Hansa lizingas“ anuliuodavo PVM sąskaitą-faktūrą. Už parduodamą daiktą pinigus lizingo bendrovei turėdavo sumokėti klientas, šiuo atveju „UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjas galėdavo sumokėti tik sudarant naują lizingo sutartį jau pirkėjo vardu. Bendrovė „Hansa lizingas“ turėjo žinoti kiek iš atsiųstų motociklų yra parduota, nes kiekvieno pardavimo atveju klientas turėjo nurodyti, kokį daiktą jis parduoda. Šiuo atveju, motociklai buvo parduoti be lizingo bendrovės žinios, o suėjus visiems apmokėjimo terminams, suprato, kad motociklai yra pas kažkokį kitą pirkėją. Prisimena, kad dviejų atvežtų motociklų VIN numeriai skyrėsi ir UAB „Hansa lizingas“ sutiko pakeisti motociklus į kitus. Dėl to buvo kilęs kažkoks nesusipratimas. Iškilus nesusipratimams dėl pinigų grąžinimo, jis su kažkuriais lizingo bendrovės darbuotojais važiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, kur rado likusią dalį motociklų, kurių atitikties numeriai nesutapo su Sandėlio finansavimo sutarties dokumentuose nurodytais motociklų numeriais. Todėl suprato, kad turto nėra. Sandėlio finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 15 punkte numatyta, kad sutartis yra sudaryta ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl sutarties kylantys ginčai sprendžiami šalių susitarimu. Nepavykus susitarti ginčai sprendžiami finansuotojo pasirinkimu Lietuvos Respublikos teismuose, konkrečiai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Kodėl lizingo bendrovė ginčo nesprendė civilinio proceso tvarka, o iš karto su pareiškimu kreipėsi į policiją, paaiškinti konkrečiai negali, čia galėtų atsakyti bendrovės teisininkai. Galbūt, žalą išsiieškoti bendrovė galėjo ir civiline tvarka

Pasirašęs Sandėlio finansavimo sutartį, klientas per 21 dieną turėjo pateikti privalomus dokumentus - paraišką finansavimui, finansuojamos transporto priemonės specifikacijas, transporto priemonės atitikties sertifikatų originalus, prekės įsigijimo dokumentų originalus ir sąskaitas, tačiau per nustatyta terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų nepateikė. Direktorius R. K. ir vadybininkas Ž. M. minėtus dokumentus pristatė dalimis, kai jau buvo pasirašyta sutartis. Pasirašius Sandėlio finansavimo sutartį, iki apmokėjimo terminų pabaigos UAB „Hansa lizingas“ apie motociklus neturėjo jokių žinių. Suėjus mokėjimo terminams ir negrąžinus paskolos laiku, iškilo problemų dėl serijinių numerių nesutapimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo siūlyti vienus motociklus, kurie buvo finansuoti pagal paminėtą sutartį, pakeisti kitais motociklais. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsiskaičiusi, eigoje neiškilęs klausimas, kad daiktai buvo parduoti kažkam kitam, tuomet nieko nebūtų, nors ir būtų pažeista sutartis. Dėl tikslesnių įvykio aplinkybių prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 66-70), liudytojas R. B. parodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. jis, atstovaudamas UAB „Hansa lizingas“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis įsipareigojo įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujas transporto priemones – motociklus, nurodytus paraiškoje finansavimui Nr. 1. Prieš sutarčių pasirašymą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikrinama: ar ji moki, ar neturi skolų ir pan. Remiantis sandėlio finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 2 punktu nustatoma, kad Tiekėjas ((duomenys neskelbtini)“) per 21 dieną privalėjo pateikti šiuos dokumentus: paraišką finansavimui, finansuojamos transporto priemonės specifikaciją, transporto priemonės atitikties sertifikato originalą, prekių įsigijimo dokumentų originalus, sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 21 dieną aukščiau nurodytų dokumentų nepateikė. Dėl to buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. ir vadybininką Ž. M., kurie pristatė dokumentus dalimis iki 2007 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė tik už dalį transporto priemonių. Prieš pasirašant Sandėlio finansavimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį bei paraišką finansavimui, jie netikrino, ar realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo transporto priemones, nurodytas paraiškoje finansavimui, nes minėta bendrovė buvo laikoma patikimu klientu. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepristačius gamintojo sąskaitų originalų, atitikties sertifikatų, jis R. P. nuvyko į bendrovės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėdami įsitikinti, ar tikrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima motociklų prekyba. Atvykę rado bendrovės direktorių R. K. ir Ž. M.. Kartu įsitikino, kad bendrovė verčiasi motociklų prekyba. Tą kartą netikrino, ar bendrovės patalpose buvo motociklai, kuriuos finansavo UAB „Hansa lizingas“. Pagal Sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas transporto priemones – motociklus „Harley Davidson“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sandėliuoti. Šiuo atveju – transporto priemonės buvo laikomos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jei UAB “(duomenys neskelbtini)“ norėjo įregistruoti VĮ „Regitra“ ir eksploatuoti transporto priemones, kurias UAB „Hansa lizingas“ finansavo pagal Sandėlio finansavimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį, paraišką finansavimui, tai privalėjo grąžinti UAB „Hansa lizingas“ suteiktą finansavimą - atpirkti tuos motociklus, kuriuos norėjo įregistruoti VĮ „Regitra“. Sandėlio finansavimo sutartyje nėra aptarta transporto priemonių įregistravimo VĮ „Regitra“ tvarka. Reikalavimas neregistruoti turto kaip ir visi kiti, su nuosavybės teise UAB „Hansa lizingas“ susiję apribojimai, numatomi 2007 m. gegužės 11 d. sandėlio finansavimo sutartyje, kurioje nurodyta, jog finansavimo metu UAB „Hansa lizingas“ pereina nuosavybės teisė į finansuotas transporto priemones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. K. pasirašius Sandėlio finansavimo sutartį, jos esmė jam buvo išaiškinta. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suranda pirkėją ir nori parduoti pagal Sandėlio finansavimo sutartį įgytus motociklus, tai turi norimą parduoti transporto priemonę atpirkti iš UAB „Hansa lizingas“, o po to, transporto priemonės pirkėjas atsiskaito su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pinigų atpirkti norimą parduoti motociklą iš UAB „Hansa lizingas“, tokiu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasiūlyti pirkėjui (juridiniam ar fiziniam asmeniui) lizinguoti turtą, tai yra transporto priemonę. Jeigu yra sudaroma lizingo sutartis, transporto priemonę – motociklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruoja VĮ „Regitra“ kaip UAB „Hansa lizingas“ nuosavybę, kas nurodyta ir pirkimo-pardavimo sutartyse, atskiru punktu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 21 dieną, nuo Sandėlio finansavimo sutarties sudarymo, turėjo pristatyti UAB „Hansa lizingas“, paraišką Nr. 1 finansavimui, paraiškoje finansavimui nurodytų transporto priemonių specifikaciją (originalus), transporto priemonės atitikties sertifikatus (originalus), prekių įgijimo dokumentų originalus, sąskaitų originalus. Per 21 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė „Hansa lizingui“ visų dokumentų originalų. Tačiau dokumentų originalų pateikimo metu 21 dienos terminas gali būti pratęsiamas iki 180 dienų, kaip tai numato Sandėlio finansavimo sutartis. Dokumentų gavimo data yra žymima ant dokumentų originalų uždedant spaudą su užrašu „Gauta, data“. Bendrovės, kurios vėliau pateikia dokumentus, nei numatyta Sandėlio finansavimo sutartyje, gali būti nubaustos delspinigiais, arba gali būti nutraukiama Sandėlio finansavimo sutartis. Prie 2007 m. gegužės 11 d. Sandėlio finansavimo sutarties buvo pridėtas priedas Nr. 1, kuris numatė galimybę bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikti prašymą „UAB „Hansa lizingas“ dėl vieno ar kelių motociklų dokumentų originalų - finansuojamos transporto priemonės specifikacijos, transporto priemonės atitikties sertifikato, prekių įsigijimo dokumentų originalų (tiekėjo sąskaitos), grąžinimo. Jei tokiu būdu būtų grąžinti transporto priemonių dokumentų originalai, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nei savo vardu nei kitos bendrovės vardu (tai yra pirkėjo vardu) įregistruoti transporto priemonės VĮ „Regitra“, o per keturias dienas privalėjo atsiskaityti su UAB „Hansa lizingas“ už tą transporto priemonę, kurios dokumentus atsiėmė. Ir tik tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo įregistruoti transporto priemonę savo arba pirkėjo vardu. Prašymai atsiimti dokumentus pateikiami rašytine forma. UAB (duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikę prašymų atsiimti dokumentų originalus iš UAB „Hansa lizingas“. Sandėlio finansavimo sutartis, nėra lizingo sutartis. Sandėlio finansavimo sutartis sudaroma tarp dviejų šalių, šia sutartimi turtas nuperkamas iš kliento mainais už finansavimą ir grąžinamas tam pačiam klientui, pastarajam grąžinus finansuotą sumą. Tuo tarpu lizingo sutartis sudaroma tarp trijų šalių, ir šia sutartimi lizingo bendrovė perka turtą iš pardavėjo, ir suteikia teisę klientui juo naudotis. Kadangi Sandėlio finansavimo sutartimi parduotų transporto priemonių negalima įregistruoti VĮ „Regitra“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nei kitų bendrovių vardu, todėl Sandėlio finansavimo sutartyje neaptariama transporto priemonės įregistravimo tvarka ir sąlygos.

Liudytojas D. T. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 91,98) parodė, kad 2007 metų birželio mėn. 18 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko motociklą „Harley Davidson FXDBI Street Bob“ už 45 666,00 Lt. Apmokėjimas už motociklą buvo išankstinis, o pats motociklas į Kauną atgabentas po 4-5 mėnesių. Motociklo dokumentai buvo pristatyti dar po 1 ar 2 mėnesių. Kaip paaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K., motociklo pristatymas užtruko dėl techninių kliūčių. PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) gavo elektroniniu paštu, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo Ž. M. vardu, be jo parašo. Už motociklą „Harley Davidson“ VIN (duomenys neskelbtini) mokėjo kelis kartus: 2007 m. birželio 18 d. tarpbankiniu pavedimu pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 27 000,00 Lt sumą, 2007 m. spalio 11 d. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą LT(duomenys neskelbtini) – 7 333, 82 Lt sumą. Dėl likusių pinigų – 10 932,00 Lt jie padarė užskaitą už duotas prekes, už kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likusi skoloje pagal PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. B. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko motociklus. R. K. vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo Harley Davidson atstovai Lietuvoje. Internete rado duomenis, kad ši bendrovė pagal užsakymus parduoda motociklus, atvežtus iš Olandijos ar Belgijos. Nuvykus į bendrovės ofisą (duomenys neskelbtini) prospekte, išsiaiškino, kad motociklus reikia užsakyti. Kiek pamena, 2007 m. žiemą sudarė sutartį dėl motociklų pirkimo, sumokėjo avansą ir iki 2007 metų gegužės ar birželio mėnesių laukė kol jie bus pristatyti. Iš viso iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tris motociklus, maždaug po 80 000,00 Lt vertės kiekvienas, bendrai 240 000,00 Lt sumai. Už motociklus mokėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. 2007 m. pavasarį jam pranešė, kad motociklai jau yra Lietuvoje ir jo bendrovė sumokėjo likusią sumą pinigų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, vienas motociklas buvo pristatytas kiek vėliau. Motociklai buvo nauji. Kaip buvo sutarę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ motociklus užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, perdavė jiems dokumentus ir motociklus. Dėl tikslesnių detalių, prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 112-113), liudytojas V. B. parodė, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2007 metų sausio mėnesį internete rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie parduodamus motociklus, keturračius, sniego roges. Jis paskambino nurodytu telefonu ir susitarė, kad atvyks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K. ir Ž. M. parodė įvairių modelių motociklus, po to katalogus, iš kurių jis išsirinko tris motociklus: du Harley Davidson FLHRC Road King Classic, 2007 metų, ir vieną FLSTC Heritage Classic, 2007 metų. Tą pačią ar po kelių dienų vėl nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur sudarė 2007 m. sausio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl aukščiau nurodytų trijų motociklų įgijimo. Kaip sutartyje numatyta, motociklai turėjo būti atvežti iš Olandijos iki 2007 m. kovo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ du motociklus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2007 metų balandžio mėnesį, o trečią motociklą – gegužės mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už motociklus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 230 400,00 Lt - t. y. pilnai atsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras PIT Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

- 2970,25 litų – mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už GSM paslaugas;

- 4000,00 litų – apmokėjimas UAB „Hansa lizingas“ pagal faktoringo sutartį;

- 400,00 litų – apmokėjimas UAB „Swiss Logistic“ pagal SF (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2007-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. (duomenys neskelbtini) įvairioms prekėms 10 932,18 litų (9 264,56 + 1 667,62 PVM) sumai. 2008-11-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. T. liudytojo papildomos apklausos protokole parodyta, kad „10932,00 litų jie padarė užskaitą už jiems duotas prekes, kurios buvo man likę skoloj pagal PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. (duomenys neskelbtini).“ Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už motociklą Harley Davidson FXDBI Street Bob su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė visiškai.

2007-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – motociklas Harley Davidson FLHTCU (VIN (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu UAB „Hansa lizingo“ debetinė sąskaita F Nr. (duomenys neskelbtini) motociklui VIN (duomenys neskelbtini) uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2007 m. spalio 15 d.

2007-08-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos bendrovei LLC „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – motociklas Harley Davidson FAT_BOY (VIN (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu UAB „Hansa lizingo“ debetinė sąskaita F Nr. (duomenys neskelbtini) motociklui VIN (duomenys neskelbtini) uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2008 m. vasario 19 d.

Tarp tirti pateiktų dokumentų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-31 balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita, pagal kurias galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus už 2007 m. bei įvertinti turtą 2007-12-31 dienai, tačiau nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimo nėra galimybės. Nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 finansinės atskaitomybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatas už 2008 m., turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis bei struktūra nenustatomi.

Motyvuojamoji dalis

Grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis ir spėjimais negalima, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko nustatytu, kad 2007 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktoriaus R. K.) buvo pasirašyta Sandėlio finansavimo sutartis, pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 936 000,00 Lt finansavimą, išmokant 80% avansą, 120 dienų terminui, t. y. iki 2007 m. rugsėjo 11 d. Pagal sutarties sąlygų 2 p. ir 3 p. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniškai savo turtu laiduoja R. K. ir Ž. M.. Tą pačią dieną buvo pasirašytos Sandėlio finansavimo sutarties bendrosios sąlygos ir motociklų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kur numatyta, kad Finansuotojas suteikia Tiekėjui finansavimą, perimdamas Prekių nuosavybės teisę (nupirkdamas prekes iš Tiekėjo) ir tapdamas Prekių savininku iki jam bus įvykdytos prievolės pagal šią sutartį. Tiekėjas įsipareigoja atpirkti Prekes iš Finansuotojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties bendrųjų sąlygų 4 str. 1 p. numato, kad bet kurią pagal šią sutartį išmokėtą avanso sumą Tiekėjas privalo grąžinti Finansuotojui iki Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyto apmokėjimo termino pabaigos. Sutarties bendrųjų sąlygų 6 str. 1, 2 p. p. numatė, kad Finansuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pareikalauti iš Tiekėjo įvykdyti Finansinius įsipareigojimus, o taip pat vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartį apie tai raštu pranešdamas Tiekėjui, jeigu Tiekėjas negrąžina Avanso suėjus apmokėjimo terminui ar neįvykdo kitos finansinės prievolės pagal sutartį ir per 30 (trisdešimt) dienų nepadengia susidariusio įsiskolinimo.

Pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)1 p. šalys susitarė, kad Finansuotojas, vadovaudamasis Sandėlio finansavimo sutartimi, iš Tiekėjo įsigyja paraiškose finansavimui ir sąskaitose nurodytas naujas transporto priemones ir sumoka Tiekėjui už kiekvieną transporto priemonę po to, kai Tiekėjas bus pateikęs Finansuotojui transporto priemonės atitikties pažymėjimą (CoC - „Certificate of Conformity“).

Pagal Sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Hansa lizingas“ 2007 m. gegužės 14 d. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 693 769,58 Lt avansą.

Taigi konstatuotina, kad pasirašius aukščiau minėtą Sandėlio finansavimo sutartį tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai

Byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonių atitikties sertifikatai, sąskaitos-faktūros transporto priemonių gamintojų bei pardavėjų – užsienio įmonių buvo išrašytos po 2007 m. gegužės 14 d. UAB „Hansa lizingas“ sumokėto avanso UAB „(duomenys neskelbtini)“ – t. y. 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. gegužės 21 d., 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 30 d., 2007 m. liepos 19 d., kas patvirtina, kad tiek viena, tiek kita sutarties šalys nepakankamai tiksliai laikėsi sutarties sąlygų, iš dalies prisiimdamos tam tikrą galimų sutarties pasekmių riziką, t. y. UAB „Hansa lizingas“ avansas buvo išmokėtas nepateikus Sandėlio finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3 str. 2 p. nurodytų dokumentų, o tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė transporto priemonių PVM sąskaitas-faktūras, neturėdama gamintojų pateiktų transporto priemonių atitikties sertifikatų bei sąskaitų faktūrų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 1) Latvijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) už motociklą Harley Davidson FLHTCUI (VIN (duomenys neskelbtini)), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė dalimis laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. birželio 18 d., pervesdama pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 53 518,40 litų (15 500,00 eurų) sumai, nurodyta prekė – Harley Davidson Night Rod Special (VIN (duomenys neskelbtini)); 3) Estijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už motociklą Harley Davidson FLHRCI (VIN (duomenys neskelbtini)) pagal PVM sąskaitą-faktūrą PIT NR. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė 2007 m. birželio 15 d. pervesdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą 19 000,00 eurų sumą ir tą pačią dieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Estijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 19 000,00 eurų suma kartu su įeinančiu sąskaitos likučiu bei kitomis įplaukomis, buvo panaudota pervedant 20 000,00 eurų Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) už motociklą Harley Davidson FLHRCI (VIN (duomenys neskelbtini)) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė 2007 m. sausio 24 d. pervesdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą 15 000,00 litų avansą ir 2007 m. balandžio 6 d., pervesdama 68 030,00 litų sumą, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 44,80 Lt sumokėjo banko mokesčių, 10 380,00 Lt (3000,00 eurų) pervedė Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 1705,00 Lt sumokėjo už lėktuvų bilietų rezervaciją, 2953,86 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už GSM paslaugas, 3560,96 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už detales ir darbus, bei 69 200,00 Lt (20 000,00 eurų) pervedė Olandijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“; 5) pagal 2007-08-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos bendrovei LLC „(duomenys neskelbtini)“ dėl motociklų Harley Davidson FAT BOY, (VIN (duomenys neskelbtini)) už 55 244,80 litų (16 000,00 eurų) sumą ir Harley Davidson FAT BOY, (VIN (duomenys neskelbtini)) už 56 280,64 litų (16 300,00 eurų) sumą pardavimo, 2007 m. spalio 8 d. Ukrainos bendrovė LLC „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (eurais) pervedė 27 000,00 eurų sumą, kuri kartu su įeinančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (eurais) likučiu buvo panaudota pervedant 28 000,00 eurų sumą uždarai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, kaip apmokėjimas pagal faktoringo sutartis, 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už motociklą Harley Davidson FLHTCU (VIN (duomenys neskelbtini)) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė 2007 m. birželio 8 d. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą 35 000,00 Lt avansą ir 2007 m. liepos 9 d. pervedė 52 800,00 Lt, iš kurių 35 000,00 Lt kartu su įeinančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos likučiu buvo panaudota valiutos keitimui, t. y. 24 000,00 eurų pirkimui, kurie buvo pervesti Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 52 800,00 Lt kartu su įeinančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos likučiu buvo panaudota valiutos keitimui, t. y. 15 230,53 eurų pirkimui, iš kurių 2230,92 eurų pervesta bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ir 14 200,00 eurų pervesta Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą PIT Nr. (duomenys neskelbtini) už motociklą Harley Davidson FXDBI (VIN (duomenys neskelbtini)) pervedė į atsiskaitomąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 27 000,00 Lt, iš kurių 1548,84 Lt sumokėta UAB „Hansa lizingas“ pagal lizingo sutartį, už 26 365,20 Lt pirkta 7620,00 eurų, kurie kartu su įeinančiu pinigų likučiu buvo panaudoti pervedant 10 000,00 eurų Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2007-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į atsiskaitomąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 7333,82 Lt, iš kurių 2970,25 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už GSM paslaugas, 4000,00 Lt sumokėta UAB „Hansa lizingas“ pagal faktoringo sutartį, ir 400,00 Lt sumokėta UAB „Swiss Logistic“ pagal SF (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2007-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. (duomenys neskelbtini) įvairioms prekėms 10 932,18 Lt, kurie buvo kaip užskaita už likusią neapmokėtą už motociklą sumą.

Taigi, iš šių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi šiuos septynis motociklus, kurių įsigijimą pagal 2007 m. gegužės 11 d. Sandėlio finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) finansavo UAB „Hansa lizingas“, ir į kuriuos nuosavybės teisė pagal tos pačios dienos Sandėlio finansavimo sutarties bendrąsias sąlygas bei Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista UAB „Hansa lizingas“ iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdys prievolę pagal šią sutartį, už motociklus gautas pinigų sumas pervedė ne UAB „Hansa lizingas“, o panaudojo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos apyvartinėms lėšoms, kurių didžiąją dalį pervedė motociklų „Harley Davidson“ tiekėjui Olandijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ naujų motociklų įsigijimui, o likusią dalį panaudojo bendrovės mokesčių sumokėjimui.

Byloje taip pat nustatyta, kad motociklus Harley Davidson FLHTCUI (VIN (duomenys neskelbtini), Harley Davidson Night Rod Special (VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson FLHRCI (VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson FLHRCI (VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson FAT BOY (VIN (duomenys neskelbtini)), Harley Davidson FLHTCU (VIN (duomenys neskelbtini)) ir Harley Davidson FXDBI (VIN (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, neturėdama UAB „Hansa lizingas“ leidimo juos parduoti.

Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Šios nusikalstamos veikos objektas yra visų formų nuosavybė, o dalykas - kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas, kuriuo jis disponuoja įvairiais pagrindais, taip pat ir sutartinių santykių pagrindu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl yra būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga, o tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių, tai yra atsiradusios žalos, turi būti priežastinis ryšys. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams - bendru sutarimu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus akivaizdu, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką tik tuo atveju, jei nustatoma, kad turtas buvo perleistas nesilaikant nustatytos jo perleidimo tvarkos, kuri, esant sutartiniams santykiams, nustatoma bendru šalių susitarimu ir nebūtinai rašytine forma. Turto iššvaistymas gali būti dvejopas, tai yra tiek atlygintinis, tiek ir neatlygintinis. Turto iššvaistymas yra atlygintinis tada, kuomet kaltininkas patikėtą ar buvusį jo žinioje turtą perleidžia tretiesiems asmenims jo neužvaldydamas (parduodamas, įkeisdamas) ir tik po to gauna atlygį, kurį užvaldo. Neatlygintinis turto iššvaistymas yra neteisėtas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks perleidimas tretiesiems asmenims.

Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad R. K. jokio atlygio už kaltinamajame akte nurodytas transporto priemones negavo ir jų neužvaldė. Tų transporto priemonių pardavimo tretiesiems asmenims taip pat negalima laikyti neatlygintiniu turto išvaistymu.

Pažymėtina, kad turto išvaistymas – tyčinis nusikaltimas. Turto iššvaistymo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pažymėtina, kad kaltė apjungia du tarpusavyje glaudžiai susijusius procesus – intelektualinį ir valinį. Intelektualinis tyčios elementas yra bendras tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Jis susijęs su veikos pavojingumo suvokimu, supratimu aplinkybių, sudarančių nusikaltimo objektyviąją pusę.

Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali padaryti ir dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. numato, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 2-oji dalis numato, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tai yra asmuo suvokia, kad tokia veika apskritai gali būti sukeliami padariniai, tačiau nepateisinamai ir nepagrįstai mano, jog konkrečioje situacijoje padariniai neatsiras arba BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytais atvejais grėsmė jiems atsirasti nekils. Taigi asmuo, neatsižvelgdamas į subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, nepagrįstai ir nepateisinamai rizikuoja. Bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs, kad „sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį.“ Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamu atveju, esminis klausimas yra, ar R. K. veiksmai sudarant Sandėlio finansavimo sutartį, atitiko civilinės teisės normas (arba jas pažeidė), ar veiksmai peraugo į nusikalstamus, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti turto iššvaistymą nuo civilinio delikto – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, yra iš anksto suplanuoti neteisėti kaltininko veiksmai, kurių tikslas – perduoti tretiesiems asmenims jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą.

Byloje nustatyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. K. ir lizingo bendrovei (jos atstovui) pasirašius Sandėlio finansavimo sutartį, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau tokie santykiai galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti. (2K-255/2011) Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.

Anksčiau aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad R. K. lizingo bendrovei „Hansa lizingas“ nuosavybėn perduotą turtą – šiuo atveju, septynis motociklus (pagal pareikštą kaltinimą) pardavė tretiesiems asmenims – pirkėjams, neturėdamas prekių savininko leidimo tai padaryti ir tai padarė neteisėtai, pažeisdamas Sandėlio finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas. Kaip jau paminėta aukščiau, Lietuvos Respublikos BK 184 str. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi pripažįstama, kad būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Tokiu būdu, sprendžiant R. K. atsakomybės klausimą, būtina nustatyti ir neteisėtais jo veiksmai bendrovei „Hansa lizingas“ buvo padaryta turtinė žala ir jeigu tokia žala buvo padaryta, ar atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. K. veiksmais – transporto priemonių pardavimu tretiesiems asmenims.

Iš šioje byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad R. K., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuosavybės teise priklausantį lizingo bendrovei turtą pardavė kaltinamajame akte nurodytiems ūkio subjektams, kurie už įsigytas prekes atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervesdami į jos atsiskaitomąją sąskaitą pinigus už įsigytus motociklus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigų iš karto po motociklų pardavimo nepervedė lizingo bendrovei, o juos panaudojo bendrovės apyvartinėms lėšoms, t. y. bendrovės veiklai vykdyti. Kaip ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino kaltinamasis R. K., tai jis padarė neįsigilinęs į sutarties sąlygas ir nežinodamas, jog prekės nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei, o pinigų nepervedė todėl, kad dar nebuvo pasibaigęs sutartyje su lizingo bendrove numatytam atsiskaitymo terminui – 2007 m. rugsėjo 1 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Hansa lizingas“ pareikalavus grąžinti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje laikomas likusias prekes – penkis motociklus, R. K. keturis motociklus pristatė į lizingo bendrovės nurodytą vietą – Baltijos realizacijos centrą, o penktąjį motociklą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsiskaitė tiesiogiai su UAB „Hansa lizingas“. Taip pat byloje nustatyta, kad po sutarties termino pasibaigimo, R. K. dėjo visas pastangas, kad būtų kuo skubiai atsiskaityta su lizingo bendrove, pervesdamas bendrovei atitinkamas sumas už parduotus motociklus, kurie buvo įsigyti už lėšas, gautas pardavus lizingo bendrovei nuosavybės teisėn perduotus septynis motociklus ir nukreiptas apyvartinėms lėšoms. Taip pat galutinai su lizingo bendrove atsiskaitė pardavęs jam asmenine nuosavybe priklausiusį namą ir apmokėdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą asmeninėmis lėšomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007 m. gegužės 11 d. Sandėlio finansavimo sutartį su UAB „Hansa lizingas buvo pilnai atsiskaityta 2008 m. kovo mėnesį (2008-04-01 UAB „Hansa lizingas“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilną atsiskaitymą su UAB „Hansa lizingas“ (t. 1, b. l. 77).

Apibendrinant išdėstytus argumentus akivaizdu, kad veiksmai, kilę tarp R. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, ir UAB „Hansa lizingas“ iš 2007 m. gegužės 11 d. Sandėlio finansavimo sutarties, kvalifikuotini kaip tik civiliniai turtiniai, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė kilti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog turtiniai santykiai, kurie priskiriami civilinės teisės reguliavimo dalykui, esant tam tikroms sąlygoms gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, bet tik tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią sutarties vykdymui (nutartis Nr. 2K-516/2008 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad R. K. būtų atlikęs kokius nors tyčinius, sąmoningus ir juo labiau neteisėtus veiksmus, siekdamas apsunkinti civilinio ieškovo galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. K., tiek ir lizingo bendrovė, pasirinkdami būtent tokį bendros veiklos mechanizmą, t. y. vykdydami abiems pusėms pelną nešančią veiklą taip, kad būtų patogiau, tuo pačiu taip sumažinant tam tikrus išlaidų ir laiko kaštus (sutartyje minimų transporto priemonių neregistruojant VĮ „Regitra“ lizingo bendrovės vardu), tokios veiklos vykdymui, o ne pagal sudarytos Sandėlio finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų reikalavimus, kartu prisiėmė ir su tokia ūkine-komercine veikla susijusią riziką, taip pat ir riziką patirti nuostolių. Tai tik patvirtina, jog aptariamas sandoris yra tik civilinis-turtinis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kilus įtarimui, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžia Sandėlio finansavimo sąlygas, UAB „Hansa lizingas“ nesiėmė jokių realių teisinių priemonių, kad civilinio proceso tvarka būtų atkurtos tariamai pažeistos jos teisės, juo labiau, kad UAB „Hansa lizingas“ turtinės teisės buvo apsaugotos Sandėlio finansavimo sutartyje numatytu laidavimu asmeniniu kaltinamojo turtu, o iš karto kreipėsi dėl R. K. veiksmų vertinimo baudžiamojo įstatymo tvarka.

Taigi, šioje byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad parduodamas kaltinamajame akte nurodytas transporto priemones be UAB „Hansa lizingas“ sutikimo ir iš karto po kiekvienos transporto priemonės pardavimo negrąžindamas Finansuotojui suteikto avanso (atkreipiant dėmesį į tai, kad motociklų pardavimo metu dar nebuvo pasibaigęs Sandėlio finansavimo sutartyje numatytas kretitavimo terminas (2007-09-11), bei į tai, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 4 str.aipsnio 1 punkte yra numatyta, kad bet kurią pagal šią sutartį išmokėtą avanso sumą Tiekėjas privalo grąžinti Finansuotojui iki Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyto apmokėjimo termino pabaigos), R. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią jam turėtų būtų skiriama kriminalinė bausmė, tai yra kad jis tyčia ar dėl neatsargumo iššvaistė UAB „Hansa lizingas“ priklausantį turtą, todėl jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, šiame straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas 2011-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. numato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 3) pats savininkas; 4) ūkininkas arba jo ūkio nariai“, 11 str. numato: „1. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku; 2. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai; 3. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu“, 14 str. numato, kad kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neatsargus nusikaltimas, padaromas dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: a) vyriausias buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; b) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; c) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau, kaip jau buvo minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 8 d. tarp A. R. konsultacinės firmos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 8, pagal kurią A. R. konsultacinė firma įsipareigojo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta vieneriems metams, jeigu nei viena iš šalių, likus 30 dienų iki sutarties termino pabaigos raštu nepraneša kitai šaliai apie ketinimą nutraukti sutartį. Taigi konstatuotina, kad nuo 2007 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. atsakinga už tinkamą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė – A. R. konsultacinė firma.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2007 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K., paaiškėjus, kad pagal sutartį A. R. konsultacinė firma netinkamai atlieka sutartyje numatytus įsipareigojimus, pradėjo ieškoti kito asmens arba įmonės, galinčios tinkamai sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau dėl to, kad A. R. firma nebuvo sutvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos bei nepateikė visų reikiamų dokumentų, kad toliau galima būtų tinkamai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, negalėjo tuo metu rasti asmens, galinčio apsiimti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino kaltinamasis R. K., jis pats neturėjo pakankamai buhalterinių žinių, kad galėtų tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl dėjo pastangas surasti žmogų, kuris tai galėtų padaryti, tačiau jam nepavyko. Tokie jo parodymai pasitvirtino byloje nustatytais faktiniais duomenimis.

Priėmimo perdavimo aktu pasitvirtina, kad A. R. konsultacinė firma 2007 m. lapkričio 8 d. perdavė R. V. finansinių konsultacijų ir apskaitos paslaugų įmonei, atstovaujamai R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Iš 2008-09-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai jau anksčiau buvo perduoti liudytojai G. P., su kuria buvo tartasi dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Liudytojo A. R. pateiktomis elektroninių laiškų tarp A. R., R. V., G. P. ir R. K. suvestinėmis pasitvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio, vyko nuolatiniai susirašinėjimai dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių duomenų perdavimo iš A. R. konsultacinės firmos bendrovei „UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Liudytojas A. R. patvirtino, kad jo konsultacinė firma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nes turėjo labai daug sutarčių su kitomis įmonėmis ir dėl didelio darbo krūvio jam neužteko laiko tinkamai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos. Pasibaigus sutartyje numatytam terminui, sutartis įstatymiškai, t. y. taip kaip joje buvo numatyta - prieš mėnesį iki jos pasibaigimo raštu pranešant apie sutarties nutraukimą, nutraukta nebuvo. Tokiu būdu, nors 2008 metais jis jau nebetvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, formaliai sutartis galiojo ir 2008 metais. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų perdavimo iki 2008 m. balandžio mėnesio bendravo su R. K. bei R. V. ir G. P., kurios, kaip jis suprato, toliau tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Liudytoja G. P. (K.) parodė, kad 2008 m. pavasarį R. K. prašymu, norėjo sudaryti sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos tvarkymo, tačiau peržiūrėjusi įmonės buhalterinius dokumentus, pamatė, kad dalies dokumentų trūksta, bendrovės buhalterinė apskaita yra nesutvarkyta, apleista, 2006 m., 2007 m. dokumentai nesuvesti, todėl pasakė R. K., kad negalės sutvarkyti įmonės buhalterinės apskaitos, nes nėra dokumentų ir šio darbo atsisakė.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis R. K. nuo 2008 metų pradžios bandė surasti kitą žmogų, kuris galėtų tinkamai sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tarėsi su R. V. buhalterinių paslaugų įmone, taip pat su G. P., tačiau paaiškėjus, kad trūksta dalies bendrovės buhalterinių dokumentų bei buhalterinė apskaita vedama netvarkingai, bei pastarosioms atsisakius joms siūlomo darbo, o vėliau dar ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jis neberado žmogaus, galinčio vesti bendrovės buhalterinę apskaitą, o pats tai daryti neturėjo pakankamai buhalterinių žinių. Taigi, kaltinamojo R. K. veiksmuose teismas nenustatė nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerūpestingumo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formaliai 2007 m. vasario 8 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 8, sudaryta tarp A. R. konsultacinės firmos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo nutraukta ir 2008 metais, kadangi nei viena iš šalių, likus 30 dienų iki sutarties termino pabaigos raštu nepranešė kitai šaliai apie ketinimą nutraukti sutartį, kaip tai buvo numatyta pačioje sutartyje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms akivaizdu, jog kaltinimas R. K., kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, , t. y. pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą - neužtikrino pirkimų pardavimų dokumentai būtų apibendrinti apskaitos registruose, būtų vedami trumpalaikio ir ilgalaikio turto žiniaraščiai, ilgalaikio turto apskaitos kortelės bei kiti dokumentų ir apskaitos registrai, patvirtinantys ūkines operacijas ar ūkinius įvykius, dėl ko negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus, nepasitvirtino, kadangi jis negalėjo būti šios nusikalstamos veikos subjektu.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje), paimti pagal 2008 m. spalio 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 25 d. dokumentų pateikimo protokolus, grąžintini Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301, 302 str.str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę R. K. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje), paimtus pagal 2008 m. spalio 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 25 d. dokumentų pateikimo protokolus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.