Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių T. G. K. ir R. K. ieškinius atsakovui R. K. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė T. G. K. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2018 m. gegužės mėnesio, anksčiau išlaikymą teikdavo mokėdamas po 10,00 Eur kas savaitę. Ieškovės kreipėsi į atsakovą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau atsakovas materialiai prie ieškovės išlaikymo neprisidėjo, atsisakė teikti išlaikymą. Ieškovė patvirtino, kad imasi priemonių pati užsidirbti pragyvenimui – vasaros metu dirbo, užsidirbo apie 430,00 Eur, tačiau turėjo išlaidų pragyvenimui, nuomai. Ieškovei padeda močiutė – mirusios mamos mama, draugės. Nuo 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesio ryšys su tėčiu nutrūko. Apie tai, kad ieškovės kreipsis į teismą, jos informavo atsakovą, tačiau atsakovas išlaikymo nesutiko teikti. Tam tikras sumas prieš kreipiantis į teismą atsakovas pervedė tik todėl, kad teisme būtų įrodymų, jog jis teikia išlaikymą, tačiau taip nėra. Ieškovės bandė susirasti darbą, tačiau visi pageidauja, jog darbuotojas dirbtų daugiau valandų, nei kad gali sau leisti ieškovės. Paskolos studijoms nenori imti, nes reikėtų mokėti dideles palūkanas.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad 200,00 Eur teiktina parama nėra didelė našta pagal jo gaunamas pajamas. Atsakovo nuomone, ieškovės yra suaugusios, todėl turėtų rūpintis savo materialine gerove, kadangi daug studentų ir jaunų žmonių užsidirba patys, studijoms gali imti paskolą. Atsakovo manymu, darbą galima suderinti su studijomis. Atsakovas pateikė ir savo pavyzdį, kadangi ir pats per atostogas trumpai dirbdavo. Atsakovo teigimu, jis prisidėdavo prie dukrų materialinio išlaikymo – jos galėdavo gyventi namuose, naudotis dušu, kitais komunaliniais patogumais, pasiimti užaugintų daržovių, patalynę. Atsakovas padėjo išsilaikyti vairuotojo pažymėjimus, duodavo naudotis savo transporto priemone, rudenį, kai atšalo orai, nuvežė dukroms jų šiltus drabužius, yra sumokėjęs už studijas, todėl tokiu būdu prisidėjo prie dukrų išlaikymo. Atsakovas tikėjosi, kad ieškovės pačios pasiruoš savo studijoms ir gyvenimui iki kitos vasaros, tačiau tai padaryti joms nelabai pavyko. Atsakovo teigimu, ginčo tarp šalių nekilo, nereikėjo ieškovėms kreiptis į teismą, nes buvo galima susitarti tarpusavyje, todėl iš jo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovės į teismą kreipėsi nepagrįstai. Gavęs ieškinį neketino su ieškovėmis susitarti taikiai, todėl nemano esant tikslinga byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovas patvirtino ieškovių nuodytas aplinkybes, jog iki 2018 m. balandžio–gegužės mėnesio jis dukroms mokėjo po nedideles pinigų sumas – Ramunei – po 20,00 Eur kas savaitę, o T. G. – po 10,00 Eur per savaitę, o po to ieškovės turėjo užsidirbti pačios. Atsakovo teigimu, ieškovės per vasaros atostogas turėjo užsidirbti tiek, kad joms užtektų pragyventi visus metus. Ieškovėms atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2018 m. gegužės mėnesio, manė, jog vasarą ieškovės turi išlaikyti save pačios. Ieškovės kreipėsi į atsakovą dėl materialinės paramos teikimo, tačiau tai buvo abstraktaus pobūdžio pašnekesiai, o atsakovas, po kilusio konflikto rugsėjo mėnesį, išlaikymo neteikė. Atsakovas, dar iki ieškovėms kreipiantis į teismą, spalio mėnesį pervedė po 100,00 Eur, o lapkričio mėnesį po 200,000 Eur. Iki tol atsakovas nemanė esant tikslinga pervesti savo dukroms tam tikras pinigų sumas, skirtas jų materialiniam išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškiniai tenkintini.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovių ir atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas R. K. yra ieškovės R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir ieškovės T. G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (e. b. l. 5, 36). Ieškovių R. K. ir T. G. K. mama V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5–6, 36–37).

Ieškovė R. K. studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Medicininės ir veterinarinės genetikos studijų programos valstybės nefinansuojamoje vietoje, nuolatinės formos studijose. Studijų pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų pabaiga – 2021 m. sausio 31 d. (e. b. l. 7–11). Metinė studijų kaina –2 250,00 Eur. Ieškovė R. K. mokosi pažangiai, jos pirmame kurse išlaikytų egzaminų vidurkis – 7,55 balo (e. b. l. 12–13). Ieškovės rudens semestro studijų tvarkaraštis intensyvus, paskaitos dažniausiai prasideda 8.00 val., o baigiasi po pietų (e. b. l. 14–16). R. K. gyvena bendrabutyje, už nuomą moka 49,00 Eur kas mėnesį (e. b. l. 17). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovė 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. vasaros laikotarpiu dirbo, jos 2016 metais gautos pajamos, neatskaičiavus mokesčių – 846,53 Eur, 2017 metais – 141,34 Eur, o 2018 metais – 153,96 Eur (e. b. l. 18–19). Ieškovės nuo 2018 m. sausio 1 d. gaunama našlaičio pensija yra 116,74 Eur (e. b. l. 20).

Ieškovė T. G. K. studijuoja Kauno kolegijos Verslo fakulteto nuolatinių studijų Teisės studijų programoje, valstybės nefinansuojamoje vietoje. Studijų kaina per metus 1 200,00 Eur (e. b. l. 38–40). Studijų pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų pabaiga – 2021 m. birželio 30 d. (e. b. l. 41). Ieškovės pateiktas rudens semestro tvarkaraštis patvirtina, kad paskaitos du kartus per savaitę prasideda 8.00 val., o du kartus – 8.55 val., ilgiausiai tęsiasi iki 16.05 val., penktadienį paskaitos nevyksta (e. b. l. 42). Ieškovė T. G. K. gauna našlaičio pensiją, kurios dydis nuo 2018 m. sausio mėnesio yra 116,74 Eur (e. b. l. 43). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. K. 2017 metais dirbo nuo liepos 4 d. iki liepos 24 d., o 2018 metais – nuo liepos 9 d. iki rugpjūčio 20 d. (e. b. l. 44).

Ieškovės R. K. ir T. G. K. nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 31).

Atsakovas turi nekilnojamojo turto (e. b. l. 23–26, 31), dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, kuris 2018 m. liepos–rugsėjo mėnesiais buvo vidutiniškai 1 742,73 Eur (e. b. l. 73, 77).

Dėl materialinio išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems yra būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192–3.194, 3.196–3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, išskiriamos tokios sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2007).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčo dėl to, kad ieškovėms būtina materialinė parama, nekilo, kaip ir nėra ginčo dėl ieškovių tėvo – R. K. pareigos teikti materialinę paramą jo pilnametėms dukroms. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo bei sutiko ir su prašomu priteisti materialinio išlaikymo (paramos) dydžiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. K. ir T. G. K. yra atsakovo dukros, sulaukusios pilnametystės. Ieškovių motina mirusi, todėl paramą savo pilnametėms dukroms gali teikti tik vienas iš tėvų – atsakovas. Ieškovės studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos programas ir yra jaunesnės nei 24 metų. Ieškovės studijuoja, studijų laikotarpiu nedirba, vienintelės jų šiuo metu gaunamos pajamos yra našlaičio pensija, kurios dydis nuo 2018 m. sausio mėnesio yra 116,74 Eur. Ieškovės nekilnojamojo turto neturi, jų periodiškai gaunamos pajamos (našlaičio pensija) nedidelės, jos studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, ieškovė R. K. kas mėnesį moka nuomą už gyvenamąją vietą bendrabutyje, turi kitų išlaidų savo būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovių turtinė padėtis yra sunki ir joms būtina materialinė parama.

Ieškovės imasi priemonių gauti pajamų – ieškosi darbo, nors darbą suderinti su studijomis, kai paskaitų tvarkaraštis yra pakankamai intensyvus, gali būti sudėtinga. Ieškovės dirbo ir vasaros laikotarpiu, tačiau gautų pajamų neužtenka patenkinti jų būtiniausius poreikius.

Atsakovo turtinė padėtis (turi nekilnojamojo turto) bei gaunamas darbo užmokestis yra pakankami teikti materialinę paramą jo pilnametėms dukroms. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra 1 742,73 Eur per mėnesį, ir, kaip nurodė atsakovas, 200,00 Eur kas mėnesį teiktina parama dukroms jam nebūtų pernelyg didelė finansinė našta. Įvertinus atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tam tikros dalies jo skyrimas savo pilnametėms dukroms išlaikyti, teismo nuomone, ypatingai nepablogins atsakovo turtinės padėties. Atsakovas nepateikė duomenų apie kitus savo išlaikytinius, kurių padėtis teikiant ieškovėms materialinę paramą pablogėtų. Civilinėje byloje nėra duomenų ir apie tai, kad parama būtų reikalinga pačiam atsakovui, o atsakovo sutikimas su ieškiniu patvirtina, jog, atsakovo manymu, jo dukroms būtina materialinė parama ir jis ją gali teikti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje dėl ieškovių reikalavimų iš esmės nekilo, atsakovas sutiko su ieškovių pareikštais reikalavimais, sprendžia, kad ieškovių reikalavimai priteisti joms iš atsakovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, iki jos mokysis aukštosiose mokyklose, bet ne vyresnėms negu 24 metų, yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės R. K. ir T. G. K. yra atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštus ieškinius mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už kiekvienos iš ieškovių pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 54,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc. = 54,00 Eur), todėl už ieškovių pareikštus ieškinius valstybei viso turi būti sumokėtas 108,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Be to, ieškovėms šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nuo šių išlaidų atlyginimo jos taip pat yra atleistos. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. K. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3795-14187 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 3–4). Ieškovei R. K. suteikta teisinių paslaugų už 193,66 Eur (e. b. l. 96–98). Nustatyta ir tai, kad ieškovei T. G. K. 2018 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4376-16440 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 34–35). T. G. K. suteikta teisinių paslaugų už 139,75 Eur (e. b. l. 103–105). Taigi viso šioje byloje valstybės turėtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą ieškovėms – 333,41 Eur.

Kadangi ieškovių ieškiniai tenkinti visiškai, valstybei iš atsakovo R. K. turėtų būti priteistos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 108,00 Eur žyminis mokestis ir 333,41 Eur išlaidų už ieškovėms suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tačiau atsakovas, sutikdamas su ieškovių pareikštų ieškinių reikalavimais, nesutinka su tuo, jog iš jo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo teigimu, ieškovėms nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo kreiptis į teismą, kadangi ginčas tarp šalių nebuvo kilęs, atsakovas dukroms išlaikymą teikdavo pagal jų poreikius. Be to, atsakovo teigimu, ieškovės, užuot į teismą kreipusios ginčo teisenos tvarka, galėjo pasinaudoti supaprastinta proceso tvarka ir į teismą keiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

CPK 434 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kai ieškinys pareikštas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nors yra pakankamai duomenų išvadai, jog ieškovo reikalavimai galėjo būti patenkinti CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, t. y. kad atsakovas pripažins ieškovo reikalavimus, jų neginčydamas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Kita vertus, CPK 431 straipsnio 4 dalis numato, jog CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Taigi įstatymas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti, kokia CPK numatyta tvarka jis gins savo teises.

Atsakovo teigimu, kadangi jis ieškovių reikalavimų neginčija, o jos į teismą galėjo kreiptis supaprastinto proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti nėra teisinio pagrindo. Teismas su šia atsakovo pozicija nesutinka. Priešingai nei teigia savo atsiliepime į ieškinius atsakovas, teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent atsakovas, siekdamas pasinaudoti CPK 434 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turi pareigą pagrįsti, kad egzistuoja visos šioje normoje įtvirtintos sąlygos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016). Taigi būtent atsakovas turi pareigą įrodyti, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovas ginčys savo pareigą teikti materialinį išlaikymą savo pilnametėms dukroms ar jo dydį. Priešingai nei teigia atsakovas, ne ieškovės, bet jis turi pateikti teismui įrodymus ar argumentus, kurie pagrįstų, jog jis pripažino savo pareigą teikti materialinį išlaikymą pilnametėms dukroms, sutiko su teiktino išlaikymo dydžiu, dėl ko jos nebūtų turėjusios pagrindo manyti, kad kreipusis į teismą supaprastinto proceso tvarka atsakovas jų reikalavimų neginčys.

Teismo vertinimu, tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, ieškovių ieškinyje nurodytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, atsakovo nurodytos aplinkybės bei išdėstyta pozicija dėl pilnametėms dukroms teikiamo išlaikymo, leido ieškovėms manyti, kad jų reikalavimas dėl materialinio išlaikymo gali būti ginčijamas, todėl jos pagrįstai į teismą kreipėsi ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, jog atsakovas materialinio išlaikymo neteikė abiem savo pilnametėms dukroms, pripažino, jog materialinio išlaikymo neteikė nuo 2018 m. gegužės mėnesio, nes mano, kad jo dukros turi pačios imtis priemonių save išlaikyti. Materialinio išlaikymo neteikė net ir ieškovėms prašant teikti joms materialinę paramą, nes, kaip teigia atsakovas, po tarp šalių kilusio konflikto nemanė esant tikslinga teikti išlaikymą. Be to, atsakovo anksčiau dukroms teiktas materialinis išlaikymas buvo mažesnis, nei kad ieškovių prašomas priteisti išlaikymo dydis, o tai tik galėjo sustiprinti ieškovių nuomonę, kad atsakovas jų reikalavimą gali ginčyti. Vien tai, kad prieš ieškovėms kreipiantis į teismą atsakovas pervedė joms tam tikras pinigų sumas išlaikymui (dvigubai mažesnes, nei prašoma ieškinyje), nesudaro pagrindo spęsti dėl atsakovo tikrųjų ketinimų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekė ieškinių pripažinimo realizuoti kita procesine forma, pavyzdžiui, sudarant taikos sutartį, kas būtų sudarę galimybę pasinaudoti žyminio mokesčio grąžinimo institutu. Teismas ėmėsi priemonių šalims sutaikyti, ragino atsakovą sudaryti taikos sutartį, išaiškino taikos sutarties sudarymo pasekmes, tačiau atsakovas kategoriškai nesutiko sudaryti taikos sutarties remdamasis vien savo pozicija dėl šalių tarpusavio santykių. Be to, kaip nurodė ieškovių atstovė, tą patvirtino ir atsakovas, ieškovėms kreipusis į teismą, atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad ginčas būtų išspręstas taikiai, nesikreipė į ieškoves, siekdamas šį klausimą išspręsti bendru sutarimu, kas, galbūt būtų sudarę pagrindą ieškovėms atsisakyti pareikštų reikalavimų. Aplinkybė, kad atsakovas pripažino ieškinius, savaime nereiškia, jog atsakovas būtų pripažinęs ir reikalavimus bylas nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų siekęs taikiai, gera valia išspręsti klausimą dėl materialinio išlaikymo pilnametėms dukroms teikimo. Priešingai, tarp šalių kilus konfliktui, atsakovas, net ir prašant ieškovėms, joms materialinio išlaikymo periodiškai neteikė, laikėsi pozicijos, kad ieškovės pačios turi imtis priemonių save išlaikyti. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys sudarė rimtą pagrindą ieškovėms manyti, kad jis ginčys ir / arba neigs savo pareigą periodiškai teikti materialinį išlaikymą pilnametėms dukroms ar nesutiks su prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydžiu. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ieškovės kreipėsi į teismą, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovės turėjo pagrindą pateikti ieškinius ginčo teisenos tvarka ir nesikreipti į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi atsakovo veiksmai davė rimtą pagrindą manyti, jog bylos nebus išnagrinėtos supaprastinto proceso tvarka. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie ieškovėms būtų leidę nuspėti galimą ieškinio neginčijimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 108,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už ieškovių pareikštus ieškinius.

Tačiau teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti valstybei priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Byloje nustatyta, kad ieškoves atstovavo ir ieškinius rengė ta pati atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė, todėl byloje faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui iš esmės esant tapačiam, spręstina, kad advokatės darbo laiko sąnaudos rengiant ieškinius bei atstovaujant ieškoves byloje neturėjo būti didelės. Ieškovių teismui pateikti ieškiniai iš esmės yra identiški (išskyrus tik su ieškovių studijomis susijusias aplinkybes), itin nedidelės apimties. Pažymėtina, kad byla nėra sudėtinga, ieškiniai pareikšti dėl materialinio išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovas ieškinių reikalavimus pripažino. Byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji ar teisiškai sudėtingi, kas taip pat sudaro pagrindą mažinti iš atsakovo valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Viso už ieškovėms suteiktą teisinę pagalbą valstybė turėjo 333,41 Eur išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas ieškinį pripažino visiškai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma, priteistina valstybei iš atsakovo, kuri atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra 200,00 Eur.

Taip pat nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 3,02 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinius tenkinti.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą pilnametei dukrai T. G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo 2018 m. spalio 19 d. iki dukra studijuos Kauno kolegijoje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą pilnametei dukrai R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo 2018 m. spalio 19 d. iki dukra studijuos Lietuvos sveikatos mokslų universitete pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 3,02 Eur (trijų eurų 2 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.