- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2-18107-600/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- J. P., M. K., S. P., R. J., S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P., M. K., S. P., S. Š. ir R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., M. K., S. P., S. Š. ir R. J. po J. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą į J. P. atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Akmenynės k., Akmenynės sen., Šalčininkų r. sav. Nurodė, kad pareiškėjų motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 1996-01-30. Po motinos mirties pareiškėjai pasidalino turtą bendru žodiniu susitarimu nesikreipiant į notarą, kadangi palikimą sudarė tik nedidelės vertės kilnojamieji namų apyvokos daiktai ir papuošalai. J. P. atiteko baldai (spinta, komoda, miegamojo sofa, stalas, kėdės, komoda su veidrodžiu), M. K. atiteko auksinis laikrodis ir auksinis žiedas su rubinu, R. J. atiteko bižuterija, papuošalai iš gintaro, auksiniai auskarai ir žiedas, S. Š. atiteko patalynės komplektai ir rankšluosčiai, drabužiai; S. P. atiteko indai, kavos (arbatos) servizas, stalo įrankiai, virtuvės reikmenys. Vėliau paaiškėjo, kad J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Akmenynės k., Akmenynės sen., Šalčininkų r. sav. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi visi pareikėjai. Apie priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems tapo žinoma 2011-08-29. Žemėtvarkos skyriuje buvo nurodyta, kad sprendimas gali būti išduotas tik pateikus paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi pareiškėjai iš karto po palikėjos mirties pasidalino palikėjos turtą, mano, kad yra pagrindas pripažinti, kad visi pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. J. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad po motinos mirties pasidalino namų apyvokos daiktus. Kadangi mama neturėjo nekilnojamojo turto, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Būtinybė susitvarkyti paveldėjimo dokumentus atsirado po 2010-10-25, kai buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą. Prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. P., S. P., M. K. teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytas bei pareiškėjos R. J. posėdžio metu paaiškintas aplinkybes ir pareiškimą prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1996-01-30 mirė J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), iki mirties gyvenusi Kazliškių g.11-47, Vilnius (b.l. 16). Kadangi J. P. mirties momentu mirusiojo turto įpėdiniams nebuvo žinoma apie jokį mirusiosios vardu registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, jie per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b.l. 17-18, 35).
Įstatymu yra nustatyta, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, tai yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per šešis mėnesius (pagal 1964 m. CK) įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Faktišku pradėjimu valdyti pavedimą turtą, patvirtinančiu CK 587 str. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. pradėjus faktiškai valdyti pavedimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų teigimu, motinai J. P. priklausiusius asmeninius bei namų apyvokos daiktus velionės vaikai (visi pareiškėjai) pasidalino iš karto po motinos mirties, pradėdami juos faktiškai valdyti. Šią aplinkybę pareiškėjai grindžia visų pirma, savo paaiškinimais, kad po motinos mirties likęs turtas (asmeniniai daiktai – papuošalai ir namų apyvokos reikmenys) buvo padalintas bendru žodiniu įpėdinių susitarimu pradėjus jį faktiškai valdyti (LR CPK 177, 186 str.str.); taip pat Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2011-08-29 išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai kreipėsi dėl motinos nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą adresu Šalčininkų r. sav., Akmenynės k., kuri patvirtina, kad pareiškėjai siekė įregistruoti daiktines teisės į nurodytą žemės sklypą savo vardu (b.l. 5-15, 17-19, LR CPK 197 str.). Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai po motinos J. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas teismų praktiką, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktui nustatyti nepakanka fakto, kad po mirties įpėdiniai pasidalino tik asmeninius palikėjo daiktus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo (daiktų pasidalijimas) turi būti vertinamos kartu su vėliau pareiškėjų atliktais veiksmais – jie kaip įpėdiniai, sužinoję apie motinai priklausiusias teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl motinai priklausiusių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad konkrečių palikėjo daiktų paėmimas, įvertinus vėliau sekusius aktyvius įpėdinių veiksmus dėl papildomai atsiradusio turto paveldėjimo sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdiniai po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes tik sužinoję apie motinai priklausiusias teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą jie vėl aktyviais veiksmais išreiškė savo kaip įpėdinių valią priimti ir šį turtą (1964 m. LR CK 587 str. 2 d.).
Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas (LR CPK 178 str.). Teismas atskirai neaptaria suinteresuotu asmeniu pareiškėjų įtraukto notaro pateiktame atsiliepime nurodytų paaiškinimų, nes teisėjos 2011-10-06 rezoliucija notaras buvo pašalintas iš proceso (b.l. 33).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimams gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.