- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1712-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00341-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. J. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), liko jam ir pareiškėjos mamai O. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, tvartas su kiemo statiniais ir 0,2014 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) Pareiškėja iki tėvo mirties gyveno ir po tėvo mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, prižiūrėjo žemę, mokėjo mokesčius, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė mirusio tėvo turtą pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog nesant prieštaravimų tarp suinteresuotų proceso šalių, teismui įvertinus pateiktus įrodymus kaip pagrindžiančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškimo tenkinimui neprieštaraus. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos D. J. tėvai J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). O. K. 1974 m. sausio 16 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 6 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), o 2002 m. gegužės 22 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3619 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,2014 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Minėtas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas O. K. vardu. Nekilnojamojo turto J. K. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Pareiškėjos tėvas J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki jo mirties 2003 m. vasario 27 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi D. J., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta savo tėvo J. K. rūpintoja. Mirus J. K. dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. D. J. kartu su mama O. K. liko gyventi jos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), čia nuo 1989 m. spalio 3 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, moka žemės, komunalinius mokesčius. Pareiškėjos mama O. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė po mamos mirties likusį palikimą, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad D. J. J. K. palikimo atsiradimo momentu gyveno J. K. ir O. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name ir liko jame gyventi iki mamos O. K. mirties bei gyvena iki šiol, moka žemės, komunalinius mokesčius, rūpinasi turtu, t. y. elgėsi ir iki šiol elgiasi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja D. J. priėmė savo tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.