Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lytagra“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo ir patikrinimo ataskaitos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcinė bendrovė „Lytagra“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 1A-105 (toliau – Departamento sprendimas); 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2014 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM320057M (toliau – Ataskaita). Pareiškėja taip pat pareiškė ir alternatyvų prašymą, t. y. panaikinti Departamento ir Kauno TM sprendimus ir pavesti Kauno TM atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), 221 straipsnio 3 dalį bei 221 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimties taikymą ir nepagrįstai netaikė senaties termino pagal dvi importuotų prekių – tvirtinimo elementų (toliau – Prekės) deklaracijas (2011 m. sausio 29 d. Nr. 11LTLUB000IM002809 ir 2011 m. kovo 24 d. Nr. 11LTLUB000IM008CE4). Pareiškėjos teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, minėtos normos taikymas yra neteisėtas ir pažeidžia teisinio saugumo principą. Pažymėjo, kad Tailando Karalystės užsienio prekybos departamentas 2017 m. lapkričio 29 d. raštu patvirtino atsakovui, jog visi kilmės sertifikatai, kurie buvo išduoti Deklaracijomis importuotoms Prekėms, yra autentiški ir tikri. Lengvatinio tarifo taikymo klausimu Departamentas nepatvirtino Prekių Tailando kilmės, kadangi eksportuotojas per nustatytą laiką nepatvirtino prekių lengvatinės kilmės. Tailando institucijos nėra nustačiusios, jog sertifikatai būtų išduoti dėl klaidingų eksportuotojo duomenų ar dokumentų. Pareiškėjos įsitikinimu, BMK 221 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis negali būti aiškinama plečiamai, kas šiuo atveju Departamento ir buvo padaryta.

Nurodo, kad priimdamas Sprendimą atsakovas nepašalino Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) ataskaitos trūkumų ir nesurinko įrodymų nustatyti pareiškėjos atsakomybei už antidempingo muitus. OLAF ataskaita bei su ja pateikiami duomenys nėra išsamūs ir neprieštaringi – skirtingi laivo, kuriais gabentos prekės į Lietuvą, pavadinimas, taip pat nesutampanti sąskaitų data. OLAF išvados dėl Samakkee Salukpan Co., LTD (toliau – Eksportuotojas) veiklos nuo 2009 m. yra paremtos šešių 2013 m. siuntu patikrinimu, iš kurių į Lietuvą – viena siunta.

Atkreipia dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmę, surinkta nebuvo, o Tailando lengvatinės kilmės nepripažinimas ginčo prekėms pagal A formos kilmės sertifikatus, neleidžia savaime ginčo prekėms nustatyti Kinijos kilmės, o Tailando Karalystės 2017 m. lapkričio 29 d. rašto pateikimą vertina kaip nepakankamą pagrindą nustatyti ginčo prekių Kinijos kilmę. Pažymi, kad OLAF ataskaitoje ir jos prieduose nėra įrodymų, jog OLAF būtų atlikusi patikrinimą dėl konkrečių pareiškėjos importuotų ginčo prekių pagal ginčo Deklaracijas. Minėtoje ataskaitoje nėra įrodymų, jog pareiškėjos importuotos Prekės yra būtent tos prekės, kuriam Eksportuotojas importavo iš Kinijos, t. y. tarp jų nėra nustatyta tiesioginio ryšio. Be to, nėra nustatyta, jog Tailande Prekėms buvo taikomos muitinės sandėliavimo procedūros, o jeigu jos ir galėjo būti taikomos, tai nenustatyta, kokioms konkrečiai Prekėms 2011–2012 metų laikotarpiu.

Pažymi, kad pareiškėjai taikyti antidempingo muitai už importuotas prekes apskaičiuoti pagal kiekvieną Deklaraciją atskirai (tuo atveju, jeigu deklaracija apėmė kelias siuntas – konkrečias siuntas) ir teigia, jog atsakovas turėjo pareigą įvertinti byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus, kurie patvirtino mokesčių administratoriaus daromų išvadų nepagrįstumą ir/ar duomenų trūkumus pagal atskiras Deklaracijas ir pagal atskiras siuntas nustatyti, ar yra surinkti tinkami ir objektyvūs įrodymai, pašalinti prieštaravimai dėl kiekvienos Deklaracijos ir ja įformintų prekių kilmės antidempingo muitų taikymo prasme.

Atsakovas sprendimu neįgyvendino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016 (toliau – LVAT Sprendimas), pateikto išaiškinimo aiškiai nurodyti, kokiais reikšmingas faktines aplinkybes patvirtinančiais duomenimis, t. y. nurodant konkrečius faktus, o ne abstrakčius apsvarstymus, remiantis daroma išvada dėl tikrosios Prekių kilmės. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi LVAT 2016 m. sausio 26 d. sprendime Nr. eI-1671-575/2016 pateiktais vertinimais, nes bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šio ginčo.

Pareiškėjos teigimu, Departamento sprendime liko neįvertinti pareiškėjos skunde atsakovui nurodyti motyvai dėl BMK 220 straipsnio 2 dalies taikymo ir ribojimo įtraukti į apskaitą papildomus mokesčius. BMK 220 straipsnio 2 dalies (b) punkte numatytas atleidimas nuo muitų išieškojimo nėra ribojamas galutinio antidempingo muitų atveju. Tuo tarpu BMK 217 straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos yra skirtos laikiniesiems ir kompensaciniams muitams, o ne galutiniam antidempingo muitui. Mokestiniame ginče mokesčius administratorius taikė galutinius antidempingo muitus pagal 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentą Nr. 91/2009.

Pažymi, kad Tailando Karalystės pateiktuose atsakymuose atsakovui nėra konstatuota, jog A formos kilmės sertifikatai būtų neteisingi dėl neteisingų eksportuotojo pateiktų faktų, todėl daro išvadą, kad nėra paneigta muitinės klaida BMK 220 straipsnio 2 dalies (b) taikymo prasme (1 t., b. l. 1–14, 92–112).

2019 m. sausio 14 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl preliminaraus sprendimo, kuriame nurodo, kad 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 91/2009) priimtas galimai pažeidžiant 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 (toliau – Reglamentas Nr. 384/96) dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių. Pareiškėjos teigimu, Europos Komisija, priimdama Reglamentą Nr. 91/2009, pažeidė gero administravimo principą, kiek tai susiję su Komisijos tinkamu pareigos neįvykdymu laiku nurodyti šalims, kokia informacija reikalinga, norint užtikrinti teisingą palyginimą ir pranešti šalims apie kainoms lyginti naudojamus pagrindus, įskaitant produktus ar produktų grupes. Europos Komisija atsisakė koreguoti skirtumus tarp normalios vertės ir eksporto kainos, neišnagrinėjusi santykio tarp kiekvieno sąnaudų elemento, kuriam buvo prašoma taikyti koregavimą, ir kaštų, kurie eksporto šalyje buvo iškraipyti, nenustatė, kad normalioji vertė būtų pakoreguota išlaidomis, kurios buvo iškraipytos. Pažymi, kad Europos Komisija pažeidė Reglamento Nr. 384/96 4 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, neatlikusi objektyvaus tyrimo dėl vietinės pramonės apibrėžties. Pareiškėja kelia prielaidą dėl Reglamento Nr. 91/2009 negaliojimo, kaip pažeidžiančio Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 2 dalį, kiek tai susiję su importo dempingo kainos apimties nustatymu, nes tyrimo aplinkybės atskleidžia, kad žala galėjo būti įvertinta remiantis duomenimis su trūkumais. Pareiškėja, abejodama Reglamento Nr. 91/2009 teisingumu bei teisėtumu nurodo, kad jis buvo keistas, o vėliau – panaikintas. Pareiškėja prašo teismo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 91/2009 galiojimo (2 t., b. l. 1–21, 69–87).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo juos tenkinti, remdamasis skunduose bei rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 164–173) išdėstyta pozicija.

Atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą su jais nesutinka ir prašo jų netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad BMK įtvirtinta išimtis dėl senaties nėra tik formali nuostata: minėta norma siekiama taip pat apginti ir teisėtus muitinės interesus tuo atveju, kai deklarantas ar su juo susiję asmenys elgiasi nusikalstamai įrašydami klaidingus duomenis, kuriuos būtina nurodyti įforminant atitinkamą muitinės procedūrą, arba veikia nusikalstamai, siekdami išvengti teisiškai privalomų mokesčių sumokėjimo. Teigia, kad pareiškėjos skunde išdėstomas argumentas dėl trejų metų senaties termino pranešti apie skolą pasibaigimo nėra teisingas. Skundžiama vietos mokesčių administratoriaus ataskaita buvo priimta 2014 m. birželio 9 d., taigi, BMK numatytas senaties terminas galimai buvo praleistas tik dėl dviejų elektroninių importo deklaracijų – Nr. 11LTLUB000IM002809 (2011 m. sausio 29 d.) ir Nr. 11LTLUB000IM008CE4 (2011 m. kovo 24 d.). Muitinės kriminalinė tarnyba 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (7.34/22) 16T-767 informavo, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00267-13 dėl pareiškėjos importuotų tvirtinimo detalių, tarp kurių yra prekės, įformintos muitinės deklaracijomis Nr. 11LTLUB000IM002809 (2011 m. sausio 29 d.), Nr. 11LTLUB000IM008CE4 (2011 m. kovo 24 d.), Nr. 11LTLUB000IM0199D1 (2011 m. rugsėjo 8 d.), Nr. 11LTLUB000IM023816 (2011 m. gruodžio 20 d.), Nr. 12LTLUB000IM001921 (2012 m. gruodžio 18 d.), Nr. 12LTLUB000IM007209 (2012 m. kovo 13 d.) ir Nr. 12LTLUB000IM011A10 (2012 m. liepos 11 d.).

Atsakovas, siekdamas pašalinti LVAT Sprendime išdėstytus trūkumus, 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (4.14) 3B-175 kreipėsi į Muitinės kriminalinę tarnybą su prašymu pranešti, ar yra užbaigtas ikiteisminis tyrimas, pateikti duomenis apie įtariamus asmenis, jiems inkriminuojamas veikas, taip pat atsiųsti minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Muitinės kriminalinė tarnyba 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.32/6)16T-80 pranešė, kad: Kauno teritoriniame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00267-13 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje; ikiteisminio tyrimo metu asmuo ar asmenys, padarę tiriamą nusikalstamą veiką nebuvo nustatyti; 2016 m. liepos 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Simonavičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, priėmė nutarimą sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą. Departamentas daro išvadą, jog surinko pakankamai informacijos, nustatytos BMK 221 straipsnio 4 dalyje, taikymui.

Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, todėl nėra jokio pagrindo susieti pareiškėjos veiksmų ir skolos atsiradimo pagrindo su BK 199 straipsnio 1 dalimi bei 182 straipsnio 2 dalimi. Šiuos savo argumentus grindžia ESTT pateiktu aiškinimu, jog nėra būtinybės, kad baudžiamasis tyrimas būtų faktiškai prasidėjęs ir, tuo labiau, būtų buvęs priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir nuteisti kalti asmenys. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, jog buvo pažeistas teisinio saugumo principas. Pažymi, kad šis principas, skirtas užtikrinti situacijų ir teisinių santykių numatomumą, taip pat tai, kad apmokestinamojo asmens situacija, atsižvelgiant į jo teises ir pareigas mokesčių administratoriaus arba muitinės atžvilgiu, negali būti nuginčytina neribotą laiką, negali būti taikoma be išlygų tais atvejais, kai pats apmokestinamasis asmuo elgiasi neteisėtai ar nusikalstamai. Pažymi, kad pareiškėja, pateikusi suklastotus duomenis apie prekių kilmę, kurių teisingumo patikrinimas buvo įmanomas tik bendradarbiaujant su trečiosios šalies, t. y. Tailando Karalystės, institucijomis, apsunkino mokestinį patikrinimą, todėl ir BMK 221 straipsnio 4 dalies taikymas buvo visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Dėl OLAF atlikto patikrinimo Tailando Karalystės muitinėje nurodė, kad Tailando Karalystės Užsienio prekybos departamentas (2014 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 0303/1162) persiuntė iš Tailando Karalystės muitinės gautus duomenis, susijusius su plieninių tvirtinimo elementų importo-eksporto operacijomis į ES, atliktomis 18 Tailando kompanijų atžvilgiu, tarp kurių buvo ir informacija dėl Eksportuotojo („Samakee Salukpan“) eksportuotų ir pareiškėjos importuotų prekių. Tailando Karalystės muitinės sudarytame dokumente buvo susietos konkrečios prekių siuntos, t. y. išvardijamos Kinijos eksportuotojo išrašytos sąskaitos, importo į Tailando Karalystę muitinės deklaracijos, Eksportuotojo išrašytos sąskaitos, eksporto iš Tailando į Lietuvos Respubliką deklaracijos, importo į Lietuvos Respublikos muitinės deklaracijos, kilmės sertifikatai, taip pat nurodomos minėtų dokumentų datos bei numeriai, nurodyta informacija ir apie importuotų prekių kiekį, vertę ir svorį. Atkreipia dėmesį į tai, kad sąskaitų, išrašytų Kinijos eksportuotojo, ir sąskaitų, išrašytų Eksportuotojo, numeriai sutampa.

Atsakovo vertinimu, kompetentingų Tailando muitinės pareigūnų, dirbančių padalinyje, kuriame ir buvo įforminama muitinio sandėliavimo procedūra ginčo prekėms, taip pat patikrinimo misijoje dalyvavusių ir su atitinkamais dokumentais susipažinti galimybę turėjusių OLAF pareigūnų patvirtinimas yra pakankamas įrodymas, kad minėtos prekės neįgijo ir negalėjo įgyti Tailando prekių kilmės. Be to, aiškiai patvirtinta ir kita ginčui reikšminga aplinkybė, kad Prekės Tailande niekaip nebuvo apdirbamos ar apdorojamos, o valstybė, iš kurios jos buvo įvežtos į Tailandą, – Kinija.

Atsakovas remiasi LVAT 2016 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1671-575/2016 bei LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-694-575/2018, kuriose teismas konstatavo, jog OLAF ataskaitos 2.5 punkte nurodyta, kad „Best Bonded“ sandėlio, jo valdytojo ir Tailando Karalystės muitinės pateikta informacija patvirtina, kad visos tvirtinimo detalės, kurias importavo ir eksportavo įmonė „Samakee Salukpan“, t. y. Eksportuotojas, per „Best Bonded“ sandėlį yra Kinijos kilmės, prekės sandėlyje perdirbamos nebuvo. Pareiškėjos nurodytus OLAF ataskaitoje neatitikimus vertina kaip technines klaidas, kurios nepaneigia griežtų ir vienareikšmiškų Tailando Karalystės institucijų bei OLAF išvadų dėl kilmės dokumentų, prekių sandėliavimo bei jų kilmės šalies.

Nurodo, kad LVAT Sprendime konstatavo, jog, atsižvelgus į ESTT praktiką, taip pat vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio BMK, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), 97t straipsnio 1 dalimi, kompetentinga muitinės įstaiga, kuriai, be kita ko, kyla abejonių dėl A formos kilmės sertifikate nurodytų prekių kilmės, turi kreiptis į šiuos sertifikatus išdavusios valstybės kompetentingas institucijas. Atitinkamai, atsisakyti suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus nacionalinės muitinės įstaigos galėtų remiantis aplinkybe, jog atsakymas minėtais terminais nebuvo pateiktas arba iš pateikto atsakymo nėra galima nustatyti prekių kilmės (nėra pašalinamos valstybės narės muitinės įstaigos kilusios abejonės).

Atsakovas, vykdydamas minėtą apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (20.5/15) 3B-13021 kreipėsi į Tailando Karalystės muitinę, kuri 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. 0518/8569 nurodė, jog kilmės dokumentus išdavusi institucija yra Tailando užsienio prekybos departamentas, kuriam ir buvo persiųsta Lietuvos Respublikos muitinės užklausa. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas gavo Tailando užsienio prekybos departamento raštą Nr. 0307.07/1284, kuriame išdėstyti A formos kilmės sertifikatų, tarp kurių buvo ir nagrinėjamam ginčui aktualių dokumentų Nr. 0031594 (2010 m. gruodžio 14 d.), Nr. 0002782 (2011 m. vasario 9 d.) bei Nr. IA2011-0141234 (2011 m. rugpjūčio 3 d.), patikrinimo rezultatai. Šiame rašte patvirtinta, kad kilmės dokumentai yra autentiški bei išduoti Užsienio prekybos departamento. Tačiau, nustatytu laikotarpiu eksportuotojui nepagrindus preferencinės prekių Tailando kilmės, Užsienio prekybos departamentas negali pripažinti minėtuose A formos sertifikatuose nurodomos prekių kilmės. Pažymėjo, kad analogiškas atsakymas buvo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 0303.03/2308 ir dėl A formos kilmės sertifikatų Nr. IA2011-0207929 (2011 m. lapkričio 11 d.), Nr. IA2011-0220599 (2011 m. gruodžio 2 d.), Nr. IA2012-0024126 (2012 m. vasario 8 d.) ir Nr. IA2012-0095496 (2012 m. gegužės 24 d.), nurodžius, kad patikrinimą atlikusi institucija neturėjo galimybės pripažinti, ar pirmiau paminėtuose 4 A Formos sertifikatuose išvardintos prekės turi teisę į deklaruojamą kilmę.

Pažymi, kad kitos valstybės muitinė bei OLAF be Tailando Karalystės muitinės bei Užsienio prekybos departamento pagalbos nebūtų galėjusios tokių dokumentų objektyviai įvertinti, jų susieti bei apibendrinti. Atsakovas neturi pagrindo abejoti Tailando Karalystės muitinės atlikto patikrinimo rezultatais bei pateiktų duomenų teisingumu. Departamentas laikosi pozicijos, kad vienodą įrodomąją reikšmę turi tiek popieriuje išdėstyti, tiek ir informacinėse laikmenose surinkti bei apibendrinti duomenys ir informacija, jei jų teisingumas buvo patvirtintas kompetentingos užsienio valstybės institucijos. Akcentuoja ir tai, kad pareiškėja, neigdama į Tailando Karalystę importuotų prekių Kinijos kilmę, jokių alternatyvių dokumentų nepateikė, be pagrindo tvirtindama, jog nėra įrodymų dėl į Tailando Karalystę importuotų ir iš jos eksportuotų prekių tapatumo. Mokestinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų ėmusi aktyvių veiksmų, siekdama paneigti mokesčių administratoriaus išvadas bei nustatyti ginčo prekių, importuotų į Tailando Karalystę, kilmę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats Eksportuotojas, importuodamas ginčo prekes į Tailando Karalystę, nurodydavo kilmę – Kinija.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog turėjo būti taikomas BMK 220 straipsnio 2 dalies (b) punkto nuostatos, pabrėždamas, kad viena iš išimčių, susijusių su draudimo dėl paskesnio įtraukimo į apskaitą netaikymu yra, kaip numato BMK 217 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos (a) punktas, yra laikinojo antidempingo arba kompensacinio muito įvedimas. Būtent dėl antidempingo muito skaičiavimo pagrįstumo ir vyksta šis ginčas, o minėtos aplinkybės egzistavimas užkerta kelią BMK 220 straipsnio 2 dalies (b) punkto taikymui.

Pabrėžia, kad pareiškėja, kaip deklarantė, tapo atsakinga už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą, prisiėmė atsakomybę dėl importuotos prekės teisingo aprašymo bei už kitos muitinei teikiamos informacijos, taip pat ir prekių kilmės šalies, teisingumo. Pačiai pareiškėjai, o ne muitinei, tenka rizika, susijusi su nesąžiningu verslo partnerių elgesiu pateikiant atitinkamus duomenis dėl parduodamų prekių kilmės. Apgaulingi ir nesąžiningi prekių pardavėjo veiksmai negalėjo sukelti jokių teisėtų lūkesčių pareiškėjai (1 t., b. l. 54–62, 131–133).

Atsakovas 2019 m. sausio 18 d. pateikė teismui nuomonę dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo, kuriame nurodo, kad prašymas nepagrįstas. Atsakovo teigimu, ESTT, pasisakydamas dėl Reglamento Nr. 91/2009 keitimo bei panaikinimo pabrėžė, kad atsižvelgiant į įgyvendinimo reglamentus, priimtus po ginčijamo reglamento, t. y. į Įgyvendinimo Reglamentus Nr. 924/2012 ir 2016/278, Sąjunga uždraudė grąžinti pagal ginčijamą reglamentą sumokėtus antidempingo muitus, ji visiškai neketino įgyvendinti prisiimto konkretaus įsipareigojimo PPO. Atsakovo vertinimu, ESTT 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu byloje C-592/17 pasisakė dėl klausimų, kurie ir yra pareiškėjos prašymo dalykas (2 t., b. l. 127–128).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundų netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka ir prašo jų netenkinti, savo poziciją iš esmės grįsdamas analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas (1 t., b. l. 83–89, 135–136). Kauno TM 2019 m. sausio 17 d. pateikė nuomonę dėl pareiškėjos prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, kuriame nurodė, kad prašymas nėra pagrįstas (2 t., b. l. 124–125).

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno TM atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant (2 t., b. l. 160).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno TM 2014 m. balandžio 30 d. pavedimu Nr. 32 pakartotinai patikrino pareiškėjos komercinę ir ūkinę veiklą, jos apskaitą, susijusią su laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 30 d. prekių, deklaruotų 7318 KN pozicijoje, kai deklaruota Tailando kilmė, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai.

Patikrinimo rezultatai įforminti Kauno TM 2014 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 4KM320057M (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 1 t., b. l. 28–40). Pakartotinis patikrinimas atliktas paaiškėjus aplinkybėms, kurios išdėstytos OLAF muitinei atsiųstoje Misijos Tailande 2014 m. balandžio 1 d. ataskaitoje Nr. THOR(2014)8947 pateikta tyrimo medžiaga apie sukčiavimo mechanizmą dėl prekių kilmės klastojimo, siekiant išvengti galutinio antidempingo muito 7318 KN pozicijoje klasifikuojamoms Kinijos kilmės prekėms.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu iš Tailando bendrovės „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ į bendrijos muitų teritoriją importavo tvirtinimo detales, klasifikuojamas 7318 KN pozicijoje, kurias muitinės deklaracijose deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai. Prekių muitinio įforminimo metu pateikus A formos kilmės sertifikatus, importuotoms prekėms taikytas 0 proc. preferencinis muito tarifas. Misijos Tailande 2014 m. balandžio 1 d. ataskaitos Nr. THOR(2014)8947 4.12 priede pateikti iš Tailando užsienio prekybos departamento gauti bendrovės „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ tvirtinimo detalių importo į Tailandą iš Kinijos ir eksporto į Europos Sąjungą (toliau – ES) sąrašai, kuriuose nurodyta į Tailandą iš Kinijos importuotų tvirtinimo detalių siuntų Tailando muitinėje įformintų importo deklaracijose deklaruoti duomenys bei duomenys, deklaruoti eksportuojamų iš Tailando į ES siuntų įformintose eksporto deklaracijose: krovinių svoris, kilmės šalis, šalis gavėja, tarifo antraštė ir trumpas prekės aprašymas. OLAF sulygino iš Tailando eksportuotų siuntų duomenis su ES valstybės narės pateiktais duomenimis ir nustatė konkrečias iš Tailando į ES importuotas siuntas. Pagal Laem Chabang uosto muitinės biuro gautą informaciją, Tailando bendrovė „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ nuo 2009 m. vasario mėn. į Tailande esantį muitinės sandėlį „Best Bonded Warehouse“ importavo tvirtinimo Kinijoje pagamintas detales, kurias, perkrovusi į naujus konteinerius, eksportavo į ES, eksporto metu klaidingai deklaruodama Tailando prekių kilmę. Iš gautų duomenų nustatytas tikslus ryšys tarp Tailando bendrovės „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ iš Kinijos į Tailandą importuotų ir pareiškėjai į Lietuvą eksportuotų prekių siuntų. Iš Tailando muitinės, muitinės sandėlio „Best Bonded Warehouse“ vadovybės informacijos, muitinės inspektoriaus OLAF pateiktos informacijos nustatė, kad muitinės sandėlyje prekės nebuvo perdirbamos. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos iš Tailando bendrovės „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ importuotos muitinės deklaracijose 2011 m. sausio 26 d. Nr. 11LTLUB000IM002809, 2011 m. kovo 24 d. Nr. 11LTLUB000IM008CE4, 2011 m. rugsėjo 8 d. Nr. 11LTLUB000IM0199D1, 2011 m. gruodžio 20 d. Nr. 11LTLUB000IM023816, 2012 m. sausio 18 d. Nr. 12LTLUB000IM001921, 2012 m. kovo 13 d. Nr. 12LTLUB000IM007209 ir 2012 m. liepos 11 d. Nr. 12LTLUB000IM011A10 deklaruotos prekės (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 1 t., b. l. 37– 38) yra Kinijos, o ne lengvatomis besinaudojančios šalies – Tailando, kilmės. Tuo pačiu nebuvo pripažinti A formos kilmės sertifikatai (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 1 t., b. l. 35–36), konstatuota, kad prekėms negali būti taikoma preferencinė Tailando kilmė. Kauno TM taikė 85 proc. galutinio antidempingo muito tarifą bei papildomai apskaičiavo ir įregistravo muitinėje pareiškėjo mokestinę prievolę: 45 879 Lt importo muito (A00), 1 053 953 Lt antidempingo muito (A30), 230 962 Lt importo PVM (B00), 67 051 Lt delspinigių nuo importo PVM (860), 133 079 Lt baudos (894).

Nesutikdama su Ataskaita, pareiškėja pateikė skundą Departamentui (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 3 t., b. l. 65–78), kuris 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 1A-554 patvirtino Kauno TM Ataskaitą, nurodydamas, kad muitinė pagrįstai pakeitė pareiškėjos importuotų prekių kilmę, pritaikė antidempingo muitą, įregistravo skolą muitinei ir apskaičiavo mokestinę nepriemoką (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 1 t., b. l. 41–48).

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno TM Ataskaita ir Departamento 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 1A-554, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), kuris 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-5496-911/2015 (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 4 t., b. l. 50–64), pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, nesutikdama su VAAT sprendimu, jį apeliacine tvarka apskundė LVAT, kuris 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino VAAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimą; panaikino Departamento 2014 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 1A-554 ir įpareigojo atsakovą mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo. LVAT minėtame sprendime nurodė, kad mokesčių administratorius, besivadovaujantis BMK 221 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi, turi pateikti teisės normomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą (motyvuotą) vertinimą (nuomonę), nurodant veikas (veiksmus), atskleidžiant priežastinį ryšį su muitinės skola (jos atsiradimu) bei įvardinant teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, numatančias aptariamą atsakomybę už atitinkamas veikas (veiksmus). Atsižvelgus į tai, kad centrinis mokesčių administratorius tik abstrakčiai rėmėsi Muitinės kriminalinės tarnybos raštu, nurodančiu, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00267-13 dėl pareiškėjos importuotų tvirtinimo detalių, LVAT pasisakė, jog minėtame Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinio padalinio rašte nėra nurodomos jokios veikos (veiksmai), nėra pateikiama jokių nuorodų į atitinkamą atsakomybę numatančius įstatymus, apsiribojama trumpa ir abstrakčia informacija, kad atliekamas atitinkamas tyrimas, išvardinami tam tikrų deklaracijų numeriai.

LVAT konstatavo, jog, atsižvelgus į ESTT praktiką, taip pat vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio BMK, įgyvendinimo nuostatas, 97t straipsnio 1 dalimi, kompetentinga muitinės įstaiga, kuriai, be kita ko, kyla abejonių dėl A formos kilmės sertifikate nurodytų prekių kilmės, turi kreiptis į šiuos sertifikatus išdavusios valstybės kompetentingas institucijas. Atitinkamai atsisakyti suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus nacionalinės muitinės įstaigos galėtų remiantis aplinkybe, jog atsakymas, minėtais terminais, nebuvo pateiktas, arba iš pateikto atsakymo nėra galima nustatyti prekių kilmės (nėra pašalinamos valstybės narės muitinės įstaigos kilusios abejonės). Akcentavo, kad administracinio bendradarbiavimo sistema gali veikti, tik jei importo valstybės muitinės administracija pripažįsta eksporto valstybės institucijų teisėtai atliktus įvertinimus (žr. ESTT 2006 m. vasario 9 d. sprendimo sujungtose bylose Sfakianakis, C-23/04-C-25/04, 23 p.; 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Komisija prieš Vokietiją, C-442/08, 72 p.). Eksporto valstybės institucijų atliekamo vėlesnio patikrinimo tikslas – patikrinti A formos kilmės sertifikate nurodytos kilmės teisingumą. Jeigu vėlesnis patikrinimas neleidžia patvirtinti A formos kilmės sertifikate nurodytos prekių kilmės, darytina išvada, kad jų kilmė nežinoma, todėl kilmės sertifikatas išduotas ir lengvatinis muitų tarifas pritaikytas nepagrįstai (ESTT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Lagura, C-438/11, 17 ir 18 p.). LVAT, be kita ko, pažymėjo, kad tuo atveju, kai minėtus sertifikatus išdavusios valstybės kompetentingų institucijų atlikto paskesnio jų patikrinimo rezultatai neleidžia patvirtinti prekių kilmės, pareiga įrodyti, jog joms yra taikoma atitinkama muitų tarifų lengvatų sistema, tenka muitinės skolininkui. LVAT laikėsi pozicijos, kad tikroji ginčo prekių kilmė, teisės aktų nustatyta tvarka nepripažinus (paneigus) deklaracijoje importuotojo nurodytos kilmės, gali būti nustatoma remiantis ir OLAF ataskaita, o mokesčių administratorius turėtų atlikti papildomus veiksmus renkant papildomą informaciją iš esmės tais atvejais, kai turimų duomenų nepakanka ar šie (reikšmingi) duomenys yra prieštaringi ir šios prieštaros negalima pašalinti nesurinkus papildomos informacijos. Tačiau mokesčių administratorius visada turi įvertinti turimą informaciją, priimtame sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kokiais reikšmingas faktines aplinkybes patvirtinančiais duomenimis, t. y. nurodant konkrečius faktus, o ne abstrakčius apsvarstymus, remiantis daroma išvada dėl tikrosios prekių kilmės (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 4 t., b. l. 140–154).

Atsakovas 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (20.5/15)3B-13021 kreipėsi į Tailando Karalystės muitinę (1 t., b. l. 74–75). 2017 m. gruodžio 19 d. Departamentas gavo Tailando užsienio prekybos departamento raštą Nr. 0307.07/1284 (1 t., b. l. 76–77), kuriame išdėstyti A formos kilmės sertifikatų, tarp kurių buvo ir nagrinėjamam ginčui aktualių dokumentų, patikrinimo rezultatai. Šiame rašte patvirtinta, kad kilmės dokumentai yra autentiški bei išduoti Užsienio prekybos departamento. Tačiau, nustatytu laikotarpiu eksportuotojui nepagrindus preferencinės prekių Tailando kilmės, Užsienio prekybos departamentas negali pripažinti minėtuose A formos sertifikatuose nurodomos prekių kilmės.

Atsakovas 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (4.14) 3B-175 kreipėsi į Muitinės kriminalinę tarnybą su prašymu pranešti, ar yra užbaigtas ikiteisminis tyrimas, pateikti duomenis apie įtariamus asmenis, jiems inkriminuojamas veikas, taip pat atsiųsti minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 78). Muitinės kriminalinė tarnybos Kauno skyrius 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.32/6) 16T-80 pranešė, kad: Kauno teritoriniame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00267-13 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje; ikiteisminio tyrimo metu asmuo ar asmenys, padarę tiriamą nusikalstamą veiką nebuvo nustatyti; 2016 m. liepos 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Simonavičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, priėmė nutarimą sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 79–81).

Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, 2018 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-105, kuriuo patvirtino Kauno TM Ataskaitą (1 t., b. l. 32–42).

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno TM ataskaita bei Departamento Sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno TM ataskaitą ir Departamento sprendimą.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 Dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų 3 straipsnyje nustatyta, kad OLAF vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus trečiosiose šalyse. Pagal Reglamento 9 straipsnio 1 dalį, baigusi tyrimą, tarnyba, direktoriui vadovaujant, parengia ataskaitą, nurodydama nustatytus faktus, finansinius nuostolius, jeigu jie buvo padaryti, ir tyrimo išvadas, įskaitant tarnybos direktoriaus rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi. Remiantis 9 straipsnio 2 dalimi, dėl atlikto patikrinimo rengiamos ataskaitos, kuriose atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus. Šiuo pagrindu parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ir teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje, kai nustatoma, kad tai yra būtina, pateikiamais tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms ir jos yra lygiavertės šioms ataskaitoms.

LVAT Sprendimu konstatavo, kad Europos Sąjungos teisminės institucijos yra pripažinusios, kad OLAF parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ar teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje. Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, turi teisę remtis jo gautoje OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis, be kita ko, spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Vykdant mokesčių administravimą, be kita ko, nesuderinamas su protingumo kriterijumi (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis) būtų reikalavimas mokesčių administratoriui gavus OLAF ataskaitą visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną šioje ataskaitoje ir (ar) kartu su ja pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tačiau pareiga patikrinti egzistuoja, kai aptariamoje ataskaitoje pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo, teisingumo ir pan.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Departamentas, atlikdamas pakartotinį pareiškėjos skundo nagrinėjimą dėl Kauno TM Ataskaitos, su prašymu kreipėsi į Tailando kompetentingą instituciją, prašydamas pateikti informaciją apie prekių kilmę bei patikrinti pateiktų kilmės sertifikatų, išduotų Samutprakano Prekybos rūmų, autentiškumą. 2017 m. gruodžio 19 d. buvo gautas Tailando Karalystės kompetentingos institucijos 2017 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 0307.07/1284, kuriame nurodyta, kad ginčo prekių kilmės sertifikatai yra išduoti Tailando Karalystės kompetentingos institucijos, tačiau nurodoma, kad prekių eksportuotojas per nustatytą laikotarpį neįrodė, kad sankcionuotos siuntos buvo kilusios iš Tailando pagal lengvatinio muitų režimo taikymo sąlygas. Dėl šios priežasties Tailando Karalystės muitinės tarnyba negali pripažinti, kad prekės, išvardintos nurodytuose A formos kilmės sertifikatuose, gali būti laikomos turinčiomis kilmę.

Iš OLAF misijos Tailande 2014 m. balandžio 1 d. ataskaitos Nr. THOR (2014) 8967 turinio matyti, kad buvo analizuojami iš Tailando karališkosios muitinės ir Užsienio prekybos departamento gauti duomenys apie tvirtinimo detales iš Kinijos į Tailandą importavusias 14 įmonių. Buvo lyginami importo ir eksporto duomenys (datos kiekiai ir/arba grynasis svoris). Kiekvienos iš jų ištrauktas atskiras importo ir eksporto iš Tailando importo/eksporto sąrašų, kurių kiekviename OLAF pridėjo papildomą stulpelį „sąsaja su importu iš Kinijos“. OLAF palygino Tailando eksporto sąrašus su OLAF pagrindinėje duomenų bazėje saugomais šalių narių pateiktais duomenimis. Iš ataskaitos matyti, kad bendrovė „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ naudojo „Best Bonded Warehouse Ltd“ sandėlius. OLAF pareigūnai 2013 m. rugpjūčio 8 d. apsilankė šiame sandėlyje ir nustatė, kad bendrovė „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ į sandėlį nuo 2009 m. vasario mėn. importavo iš Kinijos kilusias tvirtinimo detales. Po trumpo saugojimo sandėlyje, siuntos buvo pereksportuotos daugiausiai į ES, eksporto metu neteisingai nurodant, kad jos kilusios iš Tailando. OLAF ataskaitoje nurodyta, kad visos tvirtinimo detalės, kurias importavo ir pereksportavo bendrovė „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ per „Best Bonded Warehouse Ltd“ sandėlį, yra kilusios iš Kinijos ir jos sandėlyje nebuvo apdirbtos (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 3 t., b. l. 133–134).

Teismui nekyla abejonių dėl šioje ataskaitoje pateiktų duomenų patikimumo, nes kaip matyti, OLAF pareigūnai buvo nuvykę į „Best Bonded Warehouse Ltd“ sandėlį, kurio valdytojas elektroniniu formatu saugojo duomenis apie visus importus/eskportus, išvados dėl prekių Kinijos kilmės padarytos atsižvelgiant į sandėlių, jų valdytojų, ir muitinės inspektorių, Tailando muitinės pateiktą informaciją (tai, kad Tailando Karalystės kompetentinga institucija nepripažino, kad prekės, išvardintos nurodytuose A formos kilmės sertifikatuose, gali būti laikomos turinčiomis kilmę) sprendžia, jog byloje nėra pateikta jokių priešingų duomenų, t. y., kad bendrovė „Samakkee Salukpan Co., Ltd.“ neimportavo tvirtinimo detalių iš Kinijos, ar importavo detales iš kitų valstybių, taip pat duomenų, kad iš Kinijos importuotos prekės šiame sandėlyje buvo perdirbamos, atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su šios ataskaitos ir Tailando muitinės duomenų nepatikimumu. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų dėl tam tikrų neatitikimų, t. y. nesutampanti sąskaitos data, laivo pavadinimas ir kt., pažymėtina, jog tokie neatitikimai turi būti įvertinti visos rašytinės bylos medžiagos kontekste. Kauno TM ir atsakovas teigė, kad minėti neatitikimai yra tiesiog techninės klaidos. Teismas sutinka su šiais argumentais ir pažymi, jog visi kiti duomenys – prekių kiekis ir svoris, eksporto ir importo deklaracijų, sąskaitų numeriai, datos ir kt. sutampa. OLAF ataskaitoje yra nurodyti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys, patikrinimo priežastys ir tikslai, nustatytos aplinkybės, pateiktos išvados ir rekomendacijos, ataskaita pasirašyta. Iš OLAF ataskaitos priedo (administracinė byla Nr. I-5496-911/2015, 1 t., b. l. 35–36) matyti, kad jame nurodytų deklaracijų importo iš Kinijos į Tailandą, eksporto iš Tailando į Lietuvą ir importo į Lietuvą duomenys sutampa. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas, atlikdamas pakartotinį tyrimą, išreikalavęs papildomą medžiagą iš kompetentingos Tailando institucijos, pagrįstai sprendė, kad Kauno TM Ataskaitoje pareiškėjos importuotų prekių kilmė iš Tailando į Kinijos pakeista pagrįstai.

Teismas taip pat pritaria atsakovo pozicijai, kad LVAT 2018 m. kovo 28 d. administracinėje byloje Nr. A-694-575/2018, kurioje buvo vertinama OLAF ataskaita ir tas pats Eksportuotojas konstatavo, jog OLAF ataskaitos 2.5. punkte nurodyta, kad „Best Bonded“ sandėlio, jo valdytojo ir Tailando Karalystės muitinės pateikta informacija patvirtina, kad visos tvirtinimo detalės, kurias importavo ir eksportavo „Samakee Salukpan“ per „Best Bonded“ sandėlį yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, prekės sandėlyje perdirbamos nebuvo.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad atsakovas netinkamai taikė BMK 221 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas – nepagrįstai atsisakė taikyti trejų metų senaties terminą, prekėms deklaruotoms pagal deklaracijas 2011 m. sausio 26 d. Nr. 11LTLUB000IM002809 ir 2011 m. kovo 24 d. Nr. 11LTLUB000IM008CE4. BMK 221 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas teisme. Jeigu priežastis, dėl kurios atsirado muitinės skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, pranešimas apie skolos sumą skolininkui gali būti pateikiamas ir pasibaigus 3 dalyje nurodytam trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų.

Atsakovas, vykdydamas LVAT Sprendimą, 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (4.14) 3B-175 kreipėsi į Muitinės kriminalinę tarnybą su prašymu pranešti, ar yra užbaigtas ikiteisminis tyrimas, pateikti duomenis apie įtariamus asmenis, jiems inkriminuojamas veikas, taip pat atsiųsti minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Muitinės kriminalinė tarnyba 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.32/6) 16T-80 pranešė, kad: Kauno teritoriniame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00267-13 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje; ikiteisminio tyrimo metu asmuo ar asmenys, padarę tiriamą nusikalstamą veiką nebuvo nustatyti; 2016 m. liepos 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Simonavičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, priėmė nutarimą sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą. Atsakovas Sprendime vertino Muitinės kriminalinės tarnybos 2014 m. gegužės 30 d. pateiktą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-I-00267-13 dėl pareiškėjo importuotų tvirtinimo detalių pagal deklaracijas Nr. 11LTLUB000IM002809, Nr. 11LTLUB000IM008CE4, Nr. 11LTLUB000IM0199D1, Nr. 11LTLUB000IM023816, Nr. 12LTLUB000IM001921, Nr. 12LTLUB000IM007209 ir Nr. 12LTLUB000IM011A10, 2018 m. sausio 22 d. rašte pateiktą informaciją – priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kad įtariamiesiems buvo inkriminuojami nusikaltimai kontrabanda bei sukčiavimu, kad pastarojo nusikaltimo dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, sprendė, kad pranešimas dėl skolos įregistravimo pagrįstai buvo išsiųstas BMK nustatytam trejų metų laikotarpiui. Atsakovas taip pat rėmėsi ir ESTT praktika, kurioje nurodyta, kad nėra būtinybės, kad baudžiamasis tyrimas būtų faktiškai prasidėjęs ir, tuo labiau, būtų buvęs priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir nuteisti kalti asmenys (C-62/06 ESTT). Teismas pritaria išdėstytai atsakovo pozicijai ir papildomai pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00267-13 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, 2016 m. liepos 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo sustabdytas, bet nenutrauktas. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai taikė BMK 221 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas neįvertino ir BMK 220 straipsnio 2 dalyje išdėstytų atsisakymo įtraukti muitus į apskaitą pagrindų. BMK 220 straipsnio 2 dalies (b) punkte nustatyta, kad išskyrus 217 straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytus atvejus, paskesnis įtraukimas į apskaitą neatliekamas, jei teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios, yra pagrindo manyti, asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu.

BMK 217 straipsnis nustato, kad: 1. Kiekvieną importo muito arba eksporto muito sumą, sudarančią skolą muitinei (toliau – „muito suma“), muitinė apskaičiuoja tuojau pat, kai gauna reikiamus duomenis, ir įregistruoja ją apskaitos registruose arba bet kuriose kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose (įtraukimas į apskaitą). Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu: a) buvo įvestas laikinasis antidempingo arba kompensacinis muitas; b) teisiškai privaloma sumokėti muito suma viršija sumą, apskaičiuotą remiantis privalomąja tarifine informacija; c) pagal nuostatas, priimtas taikant Komiteto procedūrą, nereikalaujama, kad muitinė įtrauktų į apskaitą už nustatytą dydį mažesnes sumas.

Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl antidempingo muito skaičiavimo pagrįstumo, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės egzistavimas užkerta kelią BMK 220 straipsnio 2 dalies (b) punkto taikymui.

Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalis nustato, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Eksportuotojui nepateikus atitinkamų įrodymų dėl deklaruojamos prekių kilmės, Tailando Karalystės institucija negalėjo pripažinti A formos sertifikatuose išvardintų prekių teisės į deklaruojamą kilmę.

Kaip nurodyta ESTT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime byloje C-438/11 Lagura Vermögensverwaltung Gmb, pareiga įrodyti, jog kilmės sertifikatas išduotas pagal teisingus eksportuotojo pateiktus faktus, tenka apmokestinamajam asmeniui. Dėl to, kad apmokestinamajam asmeniui nustatoma tokia įrodinėjimo pareiga, šis asmuo gali patirti žalos, be kita ko, tuomet, kai jis iš valstybės, kuriai taikomos tarifų lengvatos, sąžiningai importavo prekes, kurių kilmė vėliau per vėlesnį patikrinimą buvo užginčyta dėl tariamai neteisingų eksportuotojo deklaracijų. Tačiau reikia priminti, kad informuotas ir su teisine padėtimi susipažinęs ūkio subjektas, vertindamas privalumus, kurių gali suteikti prekyba prekėmis, kurioms gali būti taikomos tarifų lengvatos, turi atsižvelgti į jo tyrinėjamoje rinkoje esančią riziką ir ją priimti, kaip priklausančią įprastų verslo trukdžių kategorijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno TM 2014 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaita Nr. 4KM320057M ir ją patvirtinantis Departamento 2018 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 1A-105 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo pavesti Kauno TM atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą, taigi, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja pateikė prašymą teismui, kurį teismo posėdyje palaikė ir jos atstovas, kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 91/2009 galiojimo. Atsakovas ir Kauno TM tvirtino, kad prašymas neturi būti tenkintas, nes ESTT, išnagrinėjęs bylą pagal Danijos Vakarų regiono apeliacinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pasisakė ir dėl Reglamento Nr. 91/2009 galiojimo teisėtumo.

Iš paminėto ESTT 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje C-592/17 matyti, kad ESTT, pasisakydamas dėl Reglamento Nr. 91/2009 keitimo bei panaikinimo (71 punktas), pabrėžė, kad atsižvelgiant į įgyvendinimo reglamentus, priimtus po ginčijamo reglamento, t. y. į įgyvendinimo reglamentus Nr. 924/2012 ir 2016/278, Sąjunga uždraudė grąžinti pagal ginčijamą reglamentą sumokėtus antidempingo muitus, ji visiškai neketino įgyvendinti prisiimto konkretaus įsipareigojimo PPO. ESTT padarė išvadą, kad antidempingo susitarimu, kaip jį aiškina PPO ginčų sprendimo taryba, neturėtų būti remiamasi siekiant ginčyti ginčijamo reglamento teisėtumą (74 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad nors 2016 m. vasario 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2016/278 buvo nuspręsta panaikinti galutinius antidempingo muitus, o su šiuo importu susijusį tyrimą nutraukti, tačiau iš esmės klausimas buvo išspręstas ir dėl iki minėtos datos taikytu Reglamentu Nr. 91/2009 bei su juo nustatytų antidempingo muitų. Tarybos įgyvendinimo reglamento Nr. 2016/278 2 straipsnis nustato, kad 1 straipsnyje nurodytas antidempingo muitų panaikinimas įsigalioja nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kaip nustatyta 3 straipsnyje, ir negali būti pagrindas grąžinti iki tos datos surinktus muitus.

Teismo vertinimu, tiek Reglamento Nr. 91/2009 taikymas, tiek aktuali ESTT praktika dėl šio Reglamento aiškinimo ir taikymo, yra pakankamai aiški, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į šią Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjos nurodytais klausimais. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, būtent tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C‑466/04, 47 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į ESTT netenkintinas.

Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes į patirtų išlaidų atlyginimą turi teisę tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lytagra“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.