Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-243/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
2A-243/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-243/2011Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4 (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos darbai" apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-840-605/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos darbai" ieškinį atsakovui A. S. firmai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis: 1) 2006 m. gegužės 17 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/05/17/2; 2) 2006 m. birželio 1 d. projektavimo darbų sutartį Nr. AD2006/06/01/1; 3) 2006 m. birželio 19 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/06/l9/1; 4) 2006 m. liepos 10 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/07/10/l; 5) 2006 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/08/04/l; 6) 2006 m. rugsėjo 7 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/09/07/l; 7) 2006 m. gruodžio 22 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/12/22/2; 8) 2007 m. liepos 16 d. projektavimo darbų sutartį Nr. AD2007/07/16/1; 9) 2007 m. liepos 26 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/07/26/l; 10) 2007 m. rugpjūčio 1 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/08/01/l; 11) 2008 m. kovo 3 d. projektavimo darbų sutartį Nr. AD2008/03/03/1; 12) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/06/15/1; 13) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/10/09/1; 14) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/10/16/1; 15) rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/08/08/l; 16) rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/09/24/l; 17) rangos darbų sutartį Nr. Sk2008/09/l 5/1; 18) rangos darbų sutartį Nr. Sk2008/09/l5/2. Ieškovas taip pat prašo taikant restituciją, priteisti ieškovui iš atsakovo 454 971,49 Lt.

Ieškovo administratorius nurodė, kad šios sutartys atitinka apsimestinių sandorių sąlygas. Pagal LR CK 1.87 straipsnį, apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje.

Administratoriaus vertinimu, UAB „Automatikos darbai" įvykdė visus nurodytose sutartyse minimus darbus, o siekiant išvengti apmokėjimo pervedimo į bendrovės sąskaitą, buvo sudarytos formalios (darbų prasme - nevykdytos) sutartys su A. S. įmone. Tokia situacija leido A. S. įmonei gauti apmokėjimą už darbus, kuriuos atliko UAB „Automatikos darbai", o prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys pridengė UAB „Automatikos darbai" ir A. S. įmonės sutartis dėl neatlygintino lėšų pervedimo į A. S. įmonę. Tokios sutartys prieštarauja kreditorių interesams (CK 6.66 str.), o teises įgijusi A. S. įmonė nėra sąžininga. Šalių nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio pagrindu, nes sudarant sandorius viena šalis buvo UAB „Automatikos darbai", kurios generalinis direktorius yra A. S., o kita šalis A. S. individuali įmonė, atstovaujama A. S..

Be to, atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, iš kurių matytųsi, kas konkrečiai buvo atlikta. Šie aktai turėjo būti sudaromi pagal CK 6.694 str. Taip pat atsakovas nepateikė sąmatų prie sudarytų sutarčių, iš kurių galima būtų spręsti dėl kokių darbų buvo sudaroma sutartis. Sąmatos turėjo būti sudaromos pagal CK 6.653 str.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškinio pagrįstumas neįrodytas ir tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad atsakovas darbus atliko ir ieškovas jam sumokėjo būtent už atliktus darbus.

Byloje nebuvo ginčo, kad rangos ir projektavimo darbai buvo atlikti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo darbuotojai turėjo teisę tokius darbus atlikti, o atsakovui A. S. individualiai įmonei Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos buvo išdavusi Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą Nr. 1022T, taigi atsakovas iš tiesų turėjo teisę ir galėjo tokius rangos ir projektavimo darbus atlikinėti.

Šalies argumentai

Ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, kurie turėjo būti sudaromi pagal CK 6.694 str., nepateikė sąmatų prie sudarytų sutarčių, kurios turėjo būti sudaromos pagal CK 6.653 str., laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovas teismui pateikė pažymas, forma 3, apie įvykdytų darbų ir išlaidų vertę. Šios pažymos apie įvykdytų darbų ir išlaidų vertę iš esmės atitinka darbų perdavimą ir priėmimą (CK 6.694 str.). CK 6.65

Žemesnės instancijos teismas

3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Taigi sąmata gali būti sudaroma, bet ji nėra privaloma sudaryti.

Aplinkybė, kad ieškovas turėjo daugiau darbuotojų, reikšmės bylos išnagrinėjimui neturi.

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Vertinant bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju tarp šalių sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai. Nors preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (CK 6.67 str. 3 p.), šioje byloje minėta prezumpcija paneigta. Ją paneigia aplinkybė, kad ieškovui bankroto byla iškelta 2008 m. liepos 15 d. (įsiteisėjo 2008 m. spalio 23 d.) ir atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovo atstovo paaiškinimai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovo poziciją pagrindžiantys argumentai, nustatyti bylos nagrinėjimo metu, yra šie:

negalima patikrinti sutarčių kainų pagrįstumo, nes administratoriui neperduotos ir atsakovo nedisponuojamos darbų sąmatos ar išankstiniai skaičiavimai, įprastai pridedami prie tokio pobūdžio sutarčių (CK 6.653 str.). Atsakovas tokių sąmatų nepateikė motyvuodamos, kad jos nebūtinos.pateiktuose administratoriui bendrovės dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, jog darbus pagal sutartis atliko A. S. įmonės darbuotojai savo jėgomis ir lėšomis, kaip nurodyta rangos sutartyse. Nors atsakovas pateikė pažymas apie A. S. firmos įvykdytų darbų ir išlaidų vertes ginčijamuose sandoriuose, tačiau atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, iš kurių matytųsi, kas konkrečiai buvo atlikta (CK 6.694 str.).bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas A. S. patvirtino, kad bendrovė yra pilnai atsiskaičiusi su jo įmone už visą 454 971,49 Lt sumą.sutartys yra sudarytos žinant esamą bendrovės padėtį dėl nemokumo, t.y. artimu metu ir po to kai 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo pranešta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr.(15,3-14)-K-8607 apie ketinimus iškelti bankroto bylą;1-16 punktuose ieškinyje nurodytos sutartys buvo sudarytos ir vykdytos (bendra jų kaina - 436 900,49 Lt) nuo 2006 m. gegužės 17 d. – 2008 m. kovo 3 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai A. S. įmonėje dirbo tik M. V. ir R. V. (D. M. dirbo buhaltere tuo pačiu metu ir A. S. įmonėje ir UAB „Automatikos darbai"), o 17-18 punktuose ieškinyje nurodytos sutartys buvo sudarytos ir vykdytos (bendra jų kaina 18 071 Lt) laikotarpiu, kai A. S. įmonėje dirbo 11 darbuotojų;ginčijamų sutarčių sudarymo metu bendrovei vadovavo A. S., kuris valdė taip pat 63 procentus bendrovės akcijų ir buvo kitos sandorio šalies A. S. įmonės savininkas.Teismas, priėmęs sprendimą atmesti ieškinį, pažeidė CPK 185 str., nustatantį pareigą vertinti įrodymus pagal visapusišką ir objektyvų visų bylos aplinkybių ištyrimą bei netinkamai pritaikė CK 6.67 str., pasisakydamas dėl nesąžiningumo prezumpcijos nuginčijimo.Teismas pažeidė CPK 185 str. vertindamas Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestato reikšmę byloje, šiam įrodymui suteikdamas nepagrįstą reikšmę dviem aspektais: viena, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas Nr. 1022T, išduotas A. S. tik 2009 m. spalio 13 d., kai tuo tarpu ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2006 - 2008 metais, o antra, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas Nr. 1022T su atsakovo atstovo nuotrauka patvirtina, kad tik pats A. S. galėjo atlikti darbus pagal minėtas sutartis.

Šalies argumentai

Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų (patvirtinti 2005 m. kovo 24 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4- 122) 9 punktas nustato, kad įmonės atestavimo komisijos išduotas kvalifikacijos atestatas suteikia teisę energetikos darbuotojui atlikti atestate nurodytus darbus pagal darbo sutartį su jį išdavusia įmone; 10 punktas nustato, kad už energetikos darbuotojų atestavimą įmonėse yra atsakingi įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys. Teismas, spręsdamas, kad A. S. individuali įmonė turėjo teisę ir galėjo tokius rangos ir projektavimo darbus atlikti, netinkamai įvertino įrodymus, kadangi enegetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas teisę atlikti minėtus darbus suteikia ne įmonei, o asmeniui, t. y. pačiam A. S., kuris yra individualios A. S. įmonės savininkas ir UAB „Automatikos darbai" generalinis direktorius.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino bankrutuojančios įmonės administratoriaus (ieškovo) ieškinio su šia įmone susijusiai individualiai įmonei (atsakovui) dėl rangos darbų ir projektavimo darbų sutarčių (viso – 18 sutarčių) pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo. Siekiant teisingai išspręsti bylą, būtina išsiaiškitni ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus, teisiškai tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius tarp šalių ir nustatyti, ar egzistuoja CK įtvirtinti pagrindai, kuriems esant ieškovo nurodyti sandoriai gali būti laikomi niekiniais ar nuginčijamais.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, siekdamas 18 skirtingo pobūdžio sutarčių pripažinti negaliojančomis, viena vertus, nurodo, kad rangos darbų ir projektavimo darbų sandoriai yra apsimestiniai, t. y. niekiniai (CK 1.87 str.), kita vertus, pagal actio Pauliana taisykles įrodinėja, jog jie priešatarauja kreditorių interesams (CK 6.66 str.) ir šiuo atveju galioja šalių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.)..Tokia ieškovo pozicija, ją vertinant teisiškai, nenuosekli ir net prieštaringa, nes jeigu sandoris niekinis, jis savaime negalioja ir niekinio sandorio nereikia ginčyti. Kita vertus, pagal Lietuvoje įteisintas civilinio proceso taisykles, ieškovas turi pareigą paprastai nurodyti tik faktinį, bet ne teisinį ieškinio pagrindą. Jei ieškovas ieškinyje pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, jo pasirinkta ieškinio pagrindimo teisinė argumentacija nesaisto ieškinio priėmimo bei pagrįstumo klausimą sprendžiančio teismo. Teisinių santykių tinkama kvalifikacija pagal įvardytą ieškinio faktinį pagrindą – teismo prerogatyva (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas BUAB „Automatikos darbai“ reikalauja priteisti iš atsakovo A. S. firmos 454 971,91 Lt, teigdamas, kad atsakovė, pagal rangos sutartis su ieškovu, darbų, nurodytų šiose sutartyse, neatliko, o juos atliko ieškovės darbuotojai. A. S., būdamas UAB „Automatikos darbai“ generaliniu direktoriumi ir valdydamas 63 procentus šios bendrovės akcijų bei A. S. firmos savininku, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė kreditorių teises su jais neatsiskaitydamas, o atsiskaitydamas su A. S. firma. Ieškovas mano, kad sandoriai, sudaryti tarp ieškovo ir atsakovo, yra apsimestiniai. Siekiant pervesti lėšas į atsakovo sąskaitą buvo sudarinėjamos netikros, formalios rangos sutartys. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo išdėstytos faktinės aplinkybės yra aiškios. Esminė faktinė aplinkybė, kuria ieškovas grindžia ieškinį – jis įrodinėja, kad rangos ir projektavimo darbus pagal ginčo sutartis atliko ieškovas, o su atsakovo sudarė fiktyvias sutartis, pagal kurias apmokėjimą už šiuos darbus gavo atsakovas.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje E. M., S. S., J. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą vertinti įrodymus pagal visapusišką ir objektyvų visų bylos aplinkybių ištyrimą. Kolegija su tuo nesutinka.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą privalu tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių būtų atkurta teisinė taika bei apgintos asmenų materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Įrodinėjimo tikslas pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.), o CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ieškovas, gavęs užsakymus atlikti energetinių objektų statybos ir projektavimo darbus, kai kuriuos darbus pagal rangos ir kitokius užsakymus pavesdavo atlikti atsakovui, už kuriuos sumokėdavo tarpusavyje nustatytą kainą. Viso ieškovas atsakovui sumokėjo 454 979,91 Lt.

Ieškovas teigia, kad atsakovas darbų neatliko, o juos atliko ieškovo darbuotojai. Pinigai atsakovui buvo mokami, kad išvengti atsiskaitymo su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 18 d. raštais įspėjo, jog nesumokėjus nustatytų mokesčių bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad darbų atsakovas neatliko, o juos atliko ieškovo darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad darbų sąmatų, jų priėmimo aktų nebuvimas pagal įstatymus nėra privalomi ir todėl negali būti teigiama, jog darbų atsakovas neatliko, nes tarp sutarties šalių ar darbų užsakovų ginčų dėl darbų neatlikimo įrodymų nepateikta. Kad darbus atliko ieškovo darbuotojai įrodymus pateikti turėjo ieškovas, tačiau nepateikė, todėl tokie teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti, t. y. ieškinio faktinio pagrindo jis neįrodė į bylą pateiktais duomenimis (CPK 12, 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sandorių, kurių negaliojimo ieškovas atskirai neįrodinėjo, o tik rėmėsi įrodymais, nepaneigusiais akščiau paminėtų duomenų, nepagrįstu teiginiu dėl sandorio fiktyvumo, nepripažino apsimestiniais.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirosios instancijos teismo atliktu teisiniu kvalifikavimu dėl sandorio nepripažinimo negaliojačniupagal actio Pauliana taisykles.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos šios jo taikymo sąlygos: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Ieškovas – bankroto administratorius neįrodė, kad dėl ginčijamų 18 sandorių sumažėjo ieškovo mokumas, taip pat, kaip minėta, neįrodė, kad sandoriai realiai nebuvo įvykdyti ar kad ieškovas jų neprivalėjo sudaryti (CPK 12, 178, 183, 185 str.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė