- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- 2-840-605/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Ieškovas
- BUAB „Automatikos darbai“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, sekretoriaujant E. S., dalyvaujant ieškovo BUAB „Automatikos darbai“ atstovui adv. T. B., atsakovo A. S. firmos atstovui A. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos darbai“ ieškinį atsakovui A. S. firmai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo (b.l.4-8) pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis: 1) 2006-05-17 rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/05/17/2; 2) 2006-06-01 projektavimo darbų sutartį Nr. AD2006/06/01/1; 3) 2006-06-19 rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/06/19/1; 4) 2006-07-10 rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/07/10/1; 5) 2006-08-04 rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/08/04/1; 6) 2006-09-07 rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/09/07/1; 7) 2006-12-22 rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/12/22/2; 8) 2007-07-16 projektavimo darbų sutartį Nr. AD2007/07/16/1; 9) 2007-07-26 rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/07/26/1; 10) 2007-08-01 rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/08/01/1; 11) 2008-03-03 projektavimo darbų sutartį Nr. AD2008/03/03/1; 12) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/06/15/1; 13) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/10/09/1; 14) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/10/16/1; 15) rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/08/08/1; 16) rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/09/24/1; 17) rangos darbų sutartį Nr. Sk2008/09/15/1; 18) rangos darbų sutartį Nr. Sk2008/09/15/2. Ieškovas taip pat prašo taikant restituciją, priteisti ieškovui iš atsakovo 454971,49 Lt.
Ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaiko. Jis paaiškino, kad 1-16 punktuose ieškinyje nurodytos sutartys buvo sudarytos ir vykdytos nuo 2006-05-17 iki 2008-03-03, t.y. tuo laikotarpiu, kai A. S. įmonėje dirbo tik V. M. ir V. R. (D. M. dirbo tuo pačiu metu ir A. S. įmonėje ir UAB „Automatikos darbai“). 17-18 punktuose ieškinyje nurodytos sutartys buvo sudarytos ir vykdytos nuo 2008-10-10 iki 2008-10-06, t.y. tuo laikotarpiu, kai A. S. įmonėje dirbo 11 darbuotojų, tų pačių, kurie iki 2008-08-01 buvo dirbę UAB „Automatikos darbai“. Atsakovas pateikė pažymas apie A. S. firmos įvykdytų darbų ir išlaidų vertes ginčijamuose sandoriuose. Tačiau atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, iš kurių matytųsi, kas konkrečiai buvo atlikta. Šie aktai turėjo būti sudaromi pagal LR CK 6.694 str. Taip pat atsakovas nepateikė sąmatų prie sudarytų sutarčių, iš kurių galima būtų spręsti dėl kokių darbų buvo sudaroma sutartis. Sąmatos turėjo būti sudaromos pagal LR CK 6.653 str. Išdėstytos aplinkybės leidžia administratoriui manyti, kad nurodytos sutartys atitinka apsimestinių sandorių sąlygas. Pagal LR CK 1.87 straipsnį, apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Administratorius patikrinęs turimus dokumentus mano, kad būtent UAB „Automatikos darbai“ įvykdė visus 1-18 punktuose nurodytose sutartyse minimus darbus, o siekiant išvengti apmokėjimo pervedimo į Bendrovės sąskaitą, buvo sudarytos formalios (darbų prasme – nevykdytos) sutartys su A. S. įmone. Tokia situacija leido A. S. įmonei gauti apmokėjimą už darbus, kuriuos atliko UAB „Automatikos darbai“. Tokiu būdu aukščiau nurodyti sandoriai pridengė UAB „Automatikos darbai“ ir A. S. įmonės sutartis dėl neatlygintino lėšų pervedimo į A. S. įmonę. Tokios sutartys prieštarauja kreditorių interesams (LR CK 6.66 str.), o teises įgijusi A. S. įmonė nėra sąžininga. Šalių nesąžiningumas preziumuojamas LR CK 6.67 straipsnio pagrindu, nes sudarant sandorius viena šalis buvo UAB „Automatikos darbai“, kurios generalinis direktorius yra A. S., o kita šalis A. S. individuali įmonė, atstovaujama A. S.. Šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais LR CK 6.66 straipsnio pagrindu, o atsakovo naudai išmokėta 468330,12 Lt suma priteistina ieškovui. Prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad ieškovas pagal tas sutartis negalėjo atlikti darbų. LR CK nenumato, kad būtinai turi būti priėmimo – perdavimo aktai ir sąmatos. Yra pasirašyta sutartis, išrašyta PVM sąskaita – faktūra ir pažyma apie įvykdytus darbus. Dokumentai šalių pasirašyti. Ieškovo paminėti darbų atlikimo – priėmimo aktai – tai ta pati forma Nr. 2. Kadangi medžiagų nepirko, o tik atliko darbus, užtenka formos Nr. 3. Darbai atlikti per 30 mėnesių laikotarpį. Padalijus ieškinio sumą iš 30 mėnesių, gaunasi 15000 Lt mėnesiui. Atmetus PVM, gaunasi apie 12000 Lt. Atmetus patalpų nuomos išlaidas, lieka dar mažiau. Darbuotojams buvo mokama už uždirbtas valandas. Darbai buvo atlikti ypatingos paskirties pastatuose. Užsakovas neturėjo atestatų tokiems darbams atlikti. Įstatymas leidžia individualiai įmonei būti subrangovu ir atlikti darbus, kuriems reikalingi atestatai. Individuali įmonė atestatus turėjo, todėl ir atliko dalį darbų. Ieškovas nuo kiekvieno sandorio su atsakovu uždirbo apie 30 procentų. Atsakovui už valandą buvo mokama po 20 Lt. Samdydami kitus, jie būtų mokėję brangiau, nes patys neturėdami atestatų, nebūtų galėję atlikti darbų. Sąmatos nebuvo sudaromos, nes dirbo pagal valandas. Jeigu dirbo elektrinėje, buvo išduodama kortelė. UAB „Automatikos darbai“ atestatas baigėsi 2004 m. Sertifikatas buvo išduotas A. S. įmonei. Be A. S. jo įmonėje dirbo 3 žmonės. 8 darbo valandos po 20 Lt, gaunasi 160 Lt dienai. Padauginus iš 21 darbo dienos, gaunasi 10000 Lt. Prašo ieškinį atmesti.
Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos rangos ir projektavimo darbų sutartys: 1) 2006-05-17 Nr. Sk2006/05/17/2; 2) 2006-06-01 Nr. AD2006/06/01/1; 3) 2006-06-19 Nr. Sk2006/06/19/1; 4) 2006-07-10 Nr. Sk2006/07/10/1; 5) 2006-08-04 Nr. Sk2006/08/04/1; 6) 2006-09-07 Nr. Sk2006/09/07/1; 7) 2006-12-22 Nr. Sk2006/12/22/2; 8) 2007-07-16 Nr. AD2007/07/16/1; 9) 2007-07-26 Nr. Sk2007/07/26/1; 10) 2007-08-01 Nr. Sk2007/08/01/1; 11) 2008-03-03 Nr. AD2008/03/03/1; 12) 2006-06-15 Nr. Sk2006/06/15/1; 13) 2006-10-09 Nr. Sk2006/10/09/1; 14) 2006-10-16 Nr. Sk2006/10/16/1; 15) 2007-08-08 Nr. Sk2007/08/08/1; 16) 2007-09-24 Nr. Sk2007/09/24/1; 17) 2008-09-15 Nr. Sk2008/09/15/1; 18) 2008-09-15 Nr. Sk2008/09/15/2 (b.l.9-19, 75, 77, 79, 81, 83, 85, 87). Sutarčių pagrindu už atliktus darbus atsakovas išrašė PVM sąskaitas faktūras (b.l.20-37), kurias apmokėjo ieškovas (b.l. 137-149, 151, 153,154). Atsakovas surašydavo pažymas, forma 3, apie įvykdytų darbų ir išlaidų vertę (b.l.66-74, 76, 78, 80, 82, 84, 86, 88). Atsakovui A. S. individuliai įmonei Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos 2009-10-13 išdavė Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą Nr. 1022T (b.l.176), galiojantį iki 2011-10-07.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad rangos ir projektavimo darbai buvo atlikti. Ieškovas teigia, kad minėtus darbus atliko ne atsakovas, bet ieškovo darbuotojai. Atsakovas nurodo, kad darbus atliko atsakovo darbuotojai. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad iš tiesų rangos ir projektavimo darbai buvo atlikti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo darbuotojai turėjo teisę tokius darbus atlikti. Atsakovui A. S. individuliai įmonei Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos išdavė Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą Nr. 1022T (b.l.176), taigi atsakovas iš tiesų turėjo teisę ir galėjo tokius rangos ir projektavimo darbus atlikinėti.
Ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, kurie turėjo būti sudaromi pagal LR CK 6.694 str., nepateikė sąmatų prie sudarytų sutarčių, kurios turėjo būti sudaromos pagal LR CK 6.653 str., todėl atsakovas tų darbų neatliko, laikytini nepagrįstais. Atsakovas teismui pateikė pažymas, forma 3, apie įvykdytų darbų ir išlaidų vertę (b.l.66-74, 76, 78, 80, 82, 84, 86, 88). Atsakovo pateiktos pažymos apie įvykdytų darbų ir išlaidų vertę iš esmės atitinka darbų perdavimą ir priėmimą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.653 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Taigi sąmata gali būti sudaroma, bet ji nėra privaloma sudaryti. Atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad įmonėje dirbo 3 žmonės, patvirtina ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gauti duomenys (b.l.109-112). Tai, kad pas ieškovą buvo daugiau darbuotojų (b.l.110-111), jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui neturi. Vertinant bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp šalių sudarytos sutartys yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.). Paprastai apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Vertinant bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju tarp šalių sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai. Ieškovas teisingai nurodo, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (CK 6.67 str. 3 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad ieškovui bankroto byla iškelta 2008-07-15 (b.l.38-42), nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2008-10-23 (b.l.43-47), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovo atstovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nesąžiningumo prezumpcija yra nuginčyta. Dar kartą pabrėžtina, kad pagal byloje pateiktas sutartis ieškovo darbuotojai tokių darbų neturėjo teisės atlikti. Atestatą tokiems darbams atlikti turėjo tik atsakovas, taigi vertinti sudarytas sutartis kaip apsimestinius sandorius ir daryti išvadą, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nėra jokio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovas darbus atliko ir ieškovas būtent už atliktus darbus jam sumokėjo. Šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo atsakovui, todėl ieškinys atmestinas.
Vertinant visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra nepagrįstas. Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (b.l.52-53, 57, CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo A. S. įmonės, į.k. 135239737, turtui.
Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.