Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta vienu trečdaliu sumažinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 ir 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant gydytis priklausomybės nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų ligą, o ją išgydžius – pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokslą ar darbą viso likusio bausmės vykdymo atidėjimo metu. Bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, žinodamas, kad telefono aparato „Iphone X“ neturi, platformoje „F. M. Place“ pasivadinęs „M. G.“, patalpino tikrovės neatitinkantį pranešimą, kad parduoda telefoną „Iphone X“ už 150 Eur bei 5 Eur siuntimo išlaidas, tokiu būdu suklaidintam ir 2022 m. kovo 19 d. su juo per platformą „F. M. Place“ susisiekusiam A. P., nurodė pervesti į jam priklausančią sąskaitą, esančią banke AB „SEB“ Nr. (duomenys neskelbtini), 155 Eur, kuriuos A. P. 2022 m. kovo 21 d. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbak“ AS, pervedė į nurodytą M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB“, pervedė 155 Eur, tokiu apgaulės būdu jis savo naudai apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą – nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 155 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. G. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Vertinant kaltinamojo M. G. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis reikiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad M. G. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio ir nepanaikinto įstatymų tvarka teistumo būsenoje, neatlikęs bausmės, jos vykdymo atidėjimo metu, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko jauną darbingą amžių ir asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61, 91 straipsniai). Teismo manymu, skirtina bausmė kaltinamajam yra tinkama, proporcinga padarytai veikai ir jo asmenybei, o švelnesnių bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju M. G. nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu ir minėtu 2022 m. birželio 9 d. teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių 5 dalies 2 punkto ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatomis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrintina su 2022 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi bendrintinos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas). (duomenys neskelbtini) skirtina galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Kita vertus, teismas įvertina tai, kad realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, pripažįsta turintis priklausomybę narkotikams, dėl ko padarė nusikalstamas veikas, dėl to gydosi reabilitacijos centre, siekia pasveikti nuo priklausomybės svaiginančioms medžiagoms, kas rodo, jog jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės, nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, o skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Kadangi M. G. šiuo metu gydosi priklausomybės ligas, jis toliau įpareigotinas gydytis, o būklei pagerėjus, išsigydžius- jis įpareigotinas pradėti mokintis ar dirbti. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos (duomenys neskelbtini) galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atsakovui atlyginti žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis A. P. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 155 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-49). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis civiliniu ieškiniu siekia iš kaltinamojo prisiteisti apgaulės būdu pagrobtus pinigus – 155 Eur, kurie laikytini padaryta realia žala, jos dydis įrodytas aukščiau ištirtais bylos duomenimis. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu nuosprendyje aukščiau aptartais įrodymais, todėl tenkintinas (BPK 109 ir 111 straipsniai, CK 6.246-6.249, 6.263, 6.276 straipsniai).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu iš nukentėjusiojo apklausos, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti (duomenys neskelbtini) 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, (duomenys neskelbtini) subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 ir 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant M. G. toliau tęsti priklausomybės nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų ligos gydymą, o ją išgydžius - pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokslą ar darbą viso likusio bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti pagal 2022 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.