- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1-1273-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34045-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- K. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 8.21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 8.21 val. jam buvo nustatytas 1,98 ‰ girtumas, 8.42 val. jam buvo nustatytas 1,99 ‰ girtumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., maždaug nuo 23 val., gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę ir alų. Alkoholinius gėrimus gėrė dviese su draugu, vėliau prie jų prisijungė trečias draugas. Tą vakarą visi kartu išgėrė 700 gramų degtinės ir 2 litrus alaus. Kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 2 val. grįžo į savo namus ir parūkęs nuėjo miegoti. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 7.30 val. pabudęs susiruošė vykti į darbą. Jis jautėsi šiek tiek neblaivus, tačiau jo savijauta buvo gera, todėl manė, kad gali vairuoti. Ryte alkoholio nevartojo. Išgėręs kavos jis dviračiu nuvažiavo pas G. S. G., iš kurio nuomojo garažą, kuriame vykdė savo veiklą. G. S. G. gyvena prie baldų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje. Nuvažiavus pas G. S. G., pastarasis padavė jam (kaltinamajam) raktus nuo jo automobilio ir liepė atvaryti automobilį „Ford Mondeo“, valstybinių numerių nepamena. Šis automobilis stovėjo kažkurio iš gyvenamųjų namų kieme, tikslaus adreso nežino. Paduodamas automobilio raktelius G. S. G. neklausė jo, ar jis vartojo alkoholį, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis nuvažiavo dviračiu iki automobilio, po to įkėlė savo dviratį į G. S. G. automobilį ir automobiliu nuvažiavo prie G. S. G. namų. Šiam išėjus ir atsisėdus į minėto automobilio priekinę keleivio sėdynę, abu kartu važiavo link garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį vairavo jis (kaltinamasis). Apie 8.30 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prieš žiedą, vyko policijos pareigūnų reidas, kurio metu jis buvo sustabdytas ir jam buvo patikrintas girtumas. Pirmo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,98 ‰ girtumas, o antrą kartą – 1,99 ‰ girtumas. Sutiko su jam nustatytu girtumu. Sužinojęs, kad jam nustatytas girtumas, G. S. G. paklausė jo, kodėl jis nesakė, kad yra neblaivus. Po to G. S. G. sulaukė savo dukros ir pasiėmęs iš automobilio savo daiktus išvyko. Jis (kaltinamasis) buvo sulaikytas. Įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tokios teisės nebuvo įgijęs. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nebepasikartos. Savo nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojame būste, jo faktinės šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 eurų, išlaidos – apie 600 eurų, su drauge sutaupyti per mėnesį pavyksta apie 400 eurų.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis K. B. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (141 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta teisiamojo posėdžio metu buvo išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (7, 59 b. l.), neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu protokolai (8 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikato kopija (9 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (10, 12 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (14 b. l.), informacija apie automobilį (17 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu (20–25 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (27 b. l.), liudytojo P. Š. apklausos protokolas (30 b. l.), liudytojo G. S. G. apklausos protokolas (35–36 b. l.), prašymai grąžinti automobilį ir nutarimai atmesti šiuos prašymus (40–41, 42, 47, 48–50 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (65, 90 b. l.), kaltinamojo K. B. apklausos protokolas (75–76 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą (79–80, 82–83, 85–86 b. l.), kaltinamąjį K. B. charakterizuojanti medžiaga (94–102, 105–121, 124, 126, 133–136 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (141 b. l.).
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis K. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.5. Nors kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ryte jis jautėsi gerai, todėl manė, kad gali vairuoti, jam nustatytas girtumas (1,99 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis K. B. iš tiesų suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką K. B. padarė veikdamas tyčia.
2.6. Kaltinamajame akte K. B. kaltinamas ir tuo, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, be kita ko, automobilį vairavo neturėdamas teisės jo vairuoti. Tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tik už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Ši teisės norma nenumato atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti numatyta kitose teisės normose. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad už transporto priemonės vairavimą neturint teisės to daryti aptariamo įvykio metu, kaltinamasis K. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (118 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. patvirtino, kad jis buvo nubaustas už tai, kad įvykio metu automobilį vairavo neturėdamas teisės jo vairuoti. Atsižvelgiant į tai ir laikantis vieno iš pamatinių teisės principų, draudžiančio bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą, aplinkybės, kuriomis K. B. kaltinamas vairavęs transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, šalinamos iš kaltinimo.
3. Bausmės skyrimas
3.1. Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą K. B. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 280 Eur); vykdo individualią veiklą; registruotas psichiatro įskaitoje (94–102, 105–121, 124, 126, 133–136 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat į prokurorės poziciją, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausme – bauda. Todėl kaltinamajam K. B. skiriama bauda, švelnesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tokios bausmės vidurkį (nuo 50 iki 2000 MGL).
3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.
4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis K. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti, jis niekada nebuvo įgijęs tokios teisės. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams 6 mėnesiams.
4.3. Kaltinamasis K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, nebuvo jos įgijęs, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. jam taikoma kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (82–83 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d.
5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam K. B. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.
5.4. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo K. B. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – G. S. G. (17 b. l.). Teisiamojo posėdžio transporto priemonės savininkas G. S. G. parodė, kad perduodamas automobilį kaltinamajam jis nepastebėjo, kad šis gali būti neblaivus ir jam nebuvo žinoma, kad vairuodamas jo automobilį kaltinamasis K. B. padarys veiką, už kurią gresia transporto priemonės konfiskavimas. Svarbu tai, kad transporto priemonės savininkas G. S. G. dirba darbą, nesusijusį su kitų asmenų neblaivumo nustatymu, todėl jis iš tiesų galėjo nepastebėti kaltinamojo K. B. girtumo požymių. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkui G. S. G. (17 b. l.), o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
5.5. Iš kartu su byla teismui pateiktos minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties (blankas surašytas vokiečių kalba) matyti, kad šį automobilį G. S. G. įsigijo už 2500 eurų. Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkas patvirtino, kad automobilį jis įsigijo būtent už tokią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo K. B. išieškomi 2500 eurų.
6.1. Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. 8.21 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 12.02 val. (65, 90 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.
6.2. Kaltinamajam K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (79–80, 82–83, 85–86 b. l.), kurios paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas ir dokumentai – automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio pirminės registracijos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žalios spalvos, vokiečių kalba, 2 lapai), laikinos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji kortelė) Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės TPVCAPD liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis (blankas surašytas vokiečių kalba), grąžinami transporto priemonės savininkui G. S. G..
6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo K. B. į valstybės pajamas išieškomos: 1) automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (14, 20–25 b. l.); 2) 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
6.5. Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 MGL (200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. B. valstybei išieškoti automobilio „Ford Mondeo“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).
K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentus – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio pirminės registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žalios spalvos, vokiečių kalba, 2 lapai), laikinos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą (žaliąją kortelę) Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės TPVCAPD liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (blankas surašytas vokiečių kalba), grąžinti transporto priemonės savininkui G. S. G..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš K. B. į valstybės pajamas:
- automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo;
- 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti K. B., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).
Proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) K. B. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą K. B. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.