- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2YT-413-1115/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03062-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. B. po senelio V. B. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą per įstatyminę atstovę - motiną K. B. faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą - 1/2 namo dalį su priklausiniais, 0,24 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
2. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas nuo vaikystės gyveno (gyvena iki šiol) gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini)(toliau ir Namas) kartu su savo tėvu, motina ir broliu. Šis namas yra dvibutis (dviejų galų), iš kurių viename namo gale gyveno pareiškėjo šeima, o kitame namo gale gyveno - pareiškėjo senelis (pareiškėjo tėvo tėvas). Pareiškėjo senelis savo sūnui B. V. V. (pareiškėjo tėvas) remiantis dovanojimo sutarties pagrindu, padovanojo 1/2 gyvenamojo namo, kurio bendras naudingasis plotas 70 kvadratinių metrų, įskaitant 32 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, pusę tvarto bei pusę rūsio, esančių (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo tėvui V. B. (mirties data (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo motina K. B. priėmė palikimą pagal įstatymą, kuri toliau gyveno tame pačiame name kartu su pareiškėju ir pareiškėjo broliu R. B., bei toliau valdė visą turtą - naudojosi juo, prižiūrėjo, gyveno bei mokėjo su turto išlaikymu susijusias išlaidas.
3. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo seneliui V. B., joks paveldėtojas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjo senelis turėjo turto, kuris buvo VĮ Registrų centre neįregistruotas, tačiau jo turimas turtas registruotas kaip nuosavybė „Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase“. Pareiškėjo senelio mirties dieną pareiškėjas kartu su savo broliu R. B. buvo nepilnamečiai, tad jų vardu veikė pareiškėjo motina, tačiau ji neįgyvendino pareiškėjo ir jo brolio teisių į paveldimą turtą paduodama įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, bet išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir priėmė pareiškėjo senelio V. B. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su savo broliu būdami nepilnamečiais, mirus seneliui neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir palikimo atsiradimo metu jie negalėjo per įstatymo nustatytą terminą savarankiškai faktiniu valdymu priimti senelio palikimą. Taigi susiklostė situacija jog po senelio mirties likusį turtą pareiškėjo ir jo brolio vardu faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjo motina ir taip veikė savo sūnų naudai. Pareiškėjas kartu su savo motina ir broliu faktiškai valdė visą seneliui priklausiusią 1/2 namo dalį ir 0,24 ha žemės - naudojosi turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko remonto darbus, prižiūrėjo aplinką, sodino daržus, augino daržoves ir t.t. Pažymėtina, jog kitų įpėdiniai po pareiškėjo senelio mirties neatsirado, į notarą nesikreipė, nekilnojamojo turto nepriėmė ir juo nesinaudojo.
4. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus pareiškėjo nurodytas bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė jog palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad kitų įpėdinių bylos nagrinėjimo metu nėra. Pažymėjo faktą dėl Namo neįregistravimo VĮ Registrų centre, kad Namas ėjo iš kartos į kartą ir niekas nesirūpino (tikriausiai dėl žinių stokos) įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo ir tai, kad tuo metu kai atsirado palikimas pareiškėjas dar buvo nepilnametis.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja J. Š. nurodė, kad palaiko pareiškimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo senelio V. B. mirties dieną pareiškėjas buvo nepilnametis, tad jų vardu veikė pareiškėjo motina, tačiau ji neįgyvendino pareiškėjo teisių į paveldimą turtą paduodama įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, bet išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir priėmė pareiškėjo senelio V. B. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pažymėjo, kad 0,24 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra ūkio asmeninio naudojimo žemė, kuri buvo pridėta prie asmens nuosavybės naudojimo knygos. T. y. nurodytas žemės sklypas priklausė pareiškėjo seneliui V. B., tačiau žemės sklypas nebuvo privatizuotas, todėl žemės sklypas liko valstybei. Pabrėžė, kad byloje esantis asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninis pasas yra pagrindinis įrodymas, kad VĮ Registrų centre neįregistruotas turtas – 1/2 namo dalis su priklausiniais ir 0,24 ha žemės sklypą, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjo seneliui V. B..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
8. Kadangi palikėjas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.
9. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. Iš į bylą pateikto V. B. gimimo išrašo nustatytą, kad jo tėvai – J. B. ir V. B.. K. B. mirė būdama našle. Santuokoje buvo su V. B.. Vaikai – R. B., kuris mirė 1978 m. lapkričio 4 d. ir pareiškėjas M. B.. Duomenys nustatyti siekiant pagrįsti giminystės ryšį tarp M. B. ir V. B. bei K. B. teisę būti M. B. įstatymine atstove.
11. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) mirties išrašo matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra V. B. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis).
12. Iš byloje esančio V. B. B. nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninio paso matyti, kad turtas – 1/2 namo dalis su priklausiniais ir 0,24 ha žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjo seneliui V. B..
13. Po V. B. mirties M. B. faktiškai valdė V. B. priklausantį turtą. Palikėjui mirus, palikėjo turtą pareiškėjas prižiūri ir tvarko kaip savo. Faktinio valdymo pagrindą pagrindžia kartu su pareiškimu į byla pateikti komunalinių atliekų tvarkymo informaciniai apmokėjimai, kvitai už atsiskaitymą už elektros tiekimą ir kitų paslaugų apmokėjimai už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini).
14. Byloje esantis 2025 m. liepos 2 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų V. B. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų, kas parodo, kad po palikėjo mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas.
15. Pareiškėjo aktyvūs veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis siekė turtą įgyti nuosavybės teise. Iš jo aktyvių veiksmų matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius).
16. Pažymėtina, kad kitų galimų įpėdinių, kurie priėmė palikimą faktiniu valdymu ar, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą, nėra.
17. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus pareiškėjo nurodytas bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad M. B. per 6 mėnesius po V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyminę atstovę savo motiną K. B. pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
19. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad M. B. faktiniais veiksmais per įstatyminę atstovę savo motiną K. B. po V. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
20. Kadangi paveldint galioja universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, be to, įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš esmės.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą per įstatyminę atstovę savo motiną K. B..
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.