Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., bankrutuojanti akcinė bendrovė Ūkio bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio įpareigojimo pateikti informaciją apie turtą bei priverstinių priemonių taikymo pagrįstumo.

2. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VEKA“ kreipėsi į antstolį A. N., prašydamas panaikinti 2016-02-15 antstolio patvarkymą Nr. B-24854 pateikti informaciją apie turimą turtą bei priverstinių vykdymo priemonių taikymą (b. l. 2, vykdomosios bylos Nr. 0157/16176 b.l.55). Pareiškėjas mano, kad antstolis nepagrįstai atsisakė pasirašyti pareiškėjo siūlomą susitarimą. Įrodinėja, kad yra priverstas apmokėti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nors byloje buvo trečiuoju asmeniu, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti išieškomos.

3. Antstolis priėmė 2016-03-16 patvarkymą Nr. 0157/16/00076, kuriuo pareiškėjo UAB „Veka“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundą kartu su 2016-03-16 patvarkymu persiųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 3-5). Antstolis nurodė, jog, gavęs skolininko pasiūlymą, žodžiu skolininko vadovui išaiškino visos informacijos apie skolininko turtą pateikimo reikalingumą bei pasiūlymo detales, reikalingas tinkamam ir išsamiam klausimo išsprendimui, tačiau skolininko vadovas atsisakė pateikti informaciją. Pažymėjo, jog 2016-03-09 patvarkymu skolininkui buvo išaiškinta, jog nėra pagrindo panaikinti 2016-02-15 patvarkymo, o skolininkas turi pareigą pateikti visą antstolio prašomą informaciją. Antstolio teigimu, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių turėtų būti panaikintas 2016-02-15 patvarkymas, o skundas iš esmės paremtas subjektyvia nuomone, neturinčia įtakos antstolio įpareigojimų vykdymo privalomumui. Teismo taip pat prašė svarstyti klausimą dėl baudos pareiškėjui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2016-02-15 antstolio patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą, kuris priimtas po to, kai antstolis išsiuntė 2016-01-13 raginimą skolininkui UAB „VEKA“ įvykdyti sprendimą, ragindamas jį per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą – sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (vykd. b. kopijos 21 l.). Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus antstolis be kitų priimtų dokumentų 2016-02-01 priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Reg. Nr. B-74073 (vykd. b. kopijos l. 36-37). Antstolis, konstatuodamas jog pareiškėjas nevykdė ankstesnių įpareigojimų, 2016-02-15 priėmė ginčo patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei taikyti priverstinio poveikio priemones Nr. B-74854 (vykd. b. kopijos l. 54-55).

14. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apelianto skundžiamą antstolio atliktą procesinį veiksmą – 2016-02-15 priimtą patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei taikyti priverstinio poveikio priemones Nr. B-74854, konstatavo jo pagrįstumą ir teisėtumą

15. Apeliantas iš esmės neginčija, kad nėra įvykdęs vykdomojo dokumento ir nevykdo antstolio įpareigojimo visas turimas UAB „VEKA“ grynąsias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Įpareigojimo nevykdymą grindžia siūlymu pasirašyti susitarimą dėl atsiskaitymo po gauto turto pardavimo (vykd. b. kopijos l. 74). Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis priėmė 2016-03-09 patvarkymą dėl pasiūlymo Nr. B-76660, išaiškindamas atsisakymo pateikti pareiškėjui susitarimo projekto priežastis ir pasekmes (vykd. b. kopijos l. 75-76).

16. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nepagrįstai įrodinėja antstolio veiksmų neteisėtumą, remdamasis aplinkybe, jog antstolis nepagrįstai nesutiko su pareiškėjo siūlymu pasirašyti susitarimą. Pažymėtina, jog antstolis priimtame 2016-03-09 patvarkyme dėl pasiūlymo Nr. B-76660 išaiškino atsisakymo pateikti pareiškėjui susitarimo projektą priežastis ir pasekmes, iš esmės nurodydamas, kokių duomenų trūksta tam, jog būtų svarstoma susitarimo klausimas (vykd. b. kopijos l. 75-76). Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas atkreipė dėmesį į minėtame patvarkyme antstolio nurodytus argumentus ar pateikė antstoliui reikiamus duomenis (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apelianto pasyvūs veiksmai nulėmė antstolio atsisakymą pateikti susitarimo projektą bei tolimesnių derybų dėl susitarimo nebuvimą.

17 Apeliantas nepagrįstai remdamasis protingumo principu ginčija antstolio reikalavimą pateikti duomenis apie įmonės turtą ar apskaitos dokumentus. Pažymėtina, jog antstolio teisė reikalauti skolininką pateikti informaciją apie turtinę padėtį reglamentuota CPK 658 straipsnio 1 dalyje, todėl laikytina, kad antstolis, įpareigojęs skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, vykdė įstatymo jam suteiktą teisę, kuri nepriklausoma nuo išieškomos skolos dydžio. Pažymėtina, jog pagal CPK 645 straipsnį skolininkas privalo pateikti raštu duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, o aplinkybė, jog išieškotojas informavo antstolį apie gautą turtą iš BUAB Ūkio banko, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis skolininką pateikti duomenis apie pastarojo turimą turtą įpareigojo nepagrįstai.

18. Vykdomosios bylos kopijos duomenimis nenustatyta, kad apeliantas yra įvykdęs antstolio reikalavimus, nurodytus priimtame 2016-02-01 patvarkyme Nr. B-74073 pateikti informaciją apie turimą turtą (CPK 178 straipsnis). Minėtą aplinkybę konstatavo ir antstolis, priimdamas skundžiamą 2016-02-15 patvarkymą Nr. B-74854, kuriame nurodė apeliantui pakartotinai pateikti informaciją apie visą turimą turtą, kasos knygą, pajamų ir išlaidų orderius patikrinimui. Taigi vertintina, jog antstolis, priimdamas apelianto skundžiamą patvarkymą, vykdė jam įstatymo pavestas funkcijas ir įpareigodamas 2016-02-15 patvarkymu Nr. B-74854 pateikti reikalaujamą informaciją, neatliko neteisėtų ar proceso įstatymui prieštaringų veiksmų.

19. Apeliantas įrodinėja, jog antstolio patvarkymų ir kitų reikalavimų pateikimo tvarka pažeidžia atsakovo teisę į gynybą. Pažymėtina, jog apeliantas pasinaudojo proceso įstatyme numatyta antstolio veiksmų apskundimo teise, jo skundas buvo išnagrinėtas antstolio A. N., o pastarajam atmetus skundą, antstolio argumentai buvo peržiūrėti apylinkės teismo. Taigi apelianto argumentas taip pat atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantas atsisakymą pateikti informaciją argumentuoja ir siekiu išsaugoti konfidencialią komercinę informaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde nėra nurodoma, kokia tai informacija, apeliacinės instancijos teismas šio argumento nevertina (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistas iš jo 300 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisimos.

22. Byloje nustatyta, kad išieškotojas patyrė 367,96 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme, o minėtas išlaidas pagal pateiktą ataskaitą sudaro susipažinimas su skundu bei atsiliepimo į skundą parengimas (b. l. 16-18).

23. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas ex officio turi teisę spręsti dėl priteisiamų advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

25. Prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (0,4 koeficientas x 756,90 eurų atsiliepimo parengimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje = 302,76 eurų). Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina teisinių paslaugų teikimo pobūdį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą (nagrinėjamas klausimas visiškai nesudėtingas, ginčijamas priimtas patvarkymas, dėl kurio atsiliepimui parengti nebuvo reikalingos specialios žinios ar didelės laiko sąnaudos), todėl sprendžia, jog teisingumo ir protingumo principus labiausiai atitiktų 150 Eur dydžio išlaidos pirmosios instancijos teisme. Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteista iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 150 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį iš esmės nepakeistą.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi iš pareiškėjo UAB „VEKA“ (j. a. k. 120025282) suinteresuoto asmens BAB Ūkio banko (j. a. k. 112020136) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) sumos.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.