- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1283-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10938-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Brigantina“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1283-538/2012
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-10938-2011-6)
NUTARTIS
2012 m. spalio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Brigantina“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 2300,65 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui priklausančiame bute įmontuotas šilumos daliklis nesiunčia rodmenų į centrinį punktą, todėl 2010-09-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta už atsakovui priklausančio buto šildymą skaičiuoti pagal normatyvą. Atsakovui pateikus prašymą skaičiuoti pagal gyvenamąjį plotą, 2011-01-31 susirinkime nutarta už atsakovui priklausančio buto šildymą skaičiuoti 40 proc. pagal kvadratūrą, 60 proc. pagal daliklių rodmenis ir (+) normatyvą, tačiau atsakovas atsisako mokėti už jam priklausančio buto šildymą. Teismo posėdžio metu ieškovė prašomą priteisti sumą sumažino iki 2256,99 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei DNSB „Brigantina“ iš atsakovo A. M. 2256,99 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2256,99 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1170 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovo butui šilumos energija buvo tiekiama pagal tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos energija“ sudarytą 2005-06-13 šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S0000192, pagal kurią šilumos tiekėjas AB „Klaipėdos energija“ daugiabučio namo savininkų bendrijai „Brigantina“ kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitą faktūrą už name suvartotą šilumos energiją, o daugiabučio namo savininkų bendrija „Brigantina“ apskaičiuoja mokesčius kiekvienam butui ir surinktus pinigus perveda šilumos tiekėjui. 2006-12-21 modernizavus šilumos mazgą daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos dalikliai buvo įrengti ir atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui sutikus jo bute esančius šiluminės energijos vartojimo įrenginius prijungti prie name įdiegtos daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos, atsakovui šilumos energija buvo skaičiuojama pagal 2005-12-30 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-86 patvirtintą Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6, o būtent pagal šio metodo A variantą. Sprendimas šilumos energiją paskirstyti pagal šį metodą priimtas 2006-10-04 gyventojų susirinkime. Tačiau iš atsakovui priklausančiame bute įdiegto šilumos daliklio nuo 2010 m. rudens nesiunčiant duomenų į centrinį punktą, atsakovui neleidžiant patikrinti šio daliklio duomenų, minėtos metodikos A variantas nebegalėjo būti taikomas, siekiant apskaičiuoti atsakovui tenkančios šilumos kiekį, kadangi neatitiko A varianto taikymui nustatytų sąlygų. Todėl atsakovui šilumos energijos kiekis turėjo būti skaičiuojamas pagal ieškovės pasirinkto Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 B variantą, kuris atitinka visas taikymo sąlygas, atsakovui atsisakius naudotis šilumos daliklio rodmenimis, o būtent visi pastato šilumos vartotojai yra centralizuotai tiekiamos šilumos abonentai, daugiabučiame name dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip ½ pastato vartotojų nuosavybės teise priklausančių butų ar patalpų šildymo prietaisų, šilumos paskirstymui gali būti taikomi ne visi daliklių rodmenys. Atsakovas savo atsisakymą mokėti už jam ieškovės apskaičiuotą šilumos kiekį grindžia ne tos skaičiavimo metodikos taikymu ir prašė skaičiuoti jo butui tenkančios šilumos kiekį vidutine nustatyta reikšme pagal gyvenamąjį plotą. Atsakovas nenurodė, kokiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinta tokia skaičiavimo metodika, neįrodė, kad faktinė situacija daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka tokios metodikos taikymą, t. y. nepateikė teismui jokių įrodymų, koks konkrečiai prašomas taikyti metodas ir kad toks pasirinktas šilumos skaičiavimo metodas galimas taikyti, esant faktinei situacijai daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti, suklastoti. Taip pat nurodė, kad atsakovas, kaip penktojo aukšto buto savininkas, nepagrįstai turi mokėti daugiau nei vidinių butų, esančių antrame, trečiame, ketvirtame aukštuose, savininkai. Be to, ieškovo skaičiavimai ieškinyje yra visiškai neteisingi, nes pažeidžia LR energetikos įstatymo 12 straipsnio nuostatą, be to, apskaitos periodai pakeisti mėnesiais, kai realiai name šilumos sunaudojimo duomenys fiksuojami kiekvieno mėnesio 22 dieną ir kaip ta suma už šildymą iš viso galėjo padidėti, kai namas už šildymą papildomos sąskaitos faktūros iš AB „Klaipėdos energija” negavo. Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ruošia tik bendrinius šilumos paskirstymo metodus, o kai šilumos paskirstymo metodas name neveikia, Komisija tokios veiklos nereglamentuoja, paprasčiausiai vartotojai turi parengti bei teikti Komisijai derintį kitą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus. Mokama suma už šildymą tarp aukštų negali skirtis keliais kartais, paklaida gali būti tik keliasdešimt procentų. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Apeliantas sutiktų sumokėti 1290,46 Lt už šildymą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-04-30, nes tai atitinka LR energetikos įstatymo 12 straipsnio nuostatą ir apelianto pageidavimą (2010-11-22 prašymas). Apeliantas visiškai nesutinka apmokėti 1100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, nes tai bendrijos pinigai, kartu ir namo mažumos–penkto aukšto butų–pinigai, naudojami prieš tuos pačius bendrijos narius, nors namo valdyba ir buhalterė nesilaiko įstatymų apskaičiuodamas mokesčius už šildymą bei neruošiamas kitas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas, kai neveikia esamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Brigantina“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Nurodo, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant pateiktus įrodymus dėl skolos priteisimo, nesutikdamas su teismo pateikta išvada, atsakovas nenurodė, koks konkretus jo prašomas taikyti šilumos paskirstymo metodas, kokiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinta jo nurodyta skaičiavimo metodika (skaičiuoti butui tenkančios šilumos kiekį vidutine, nustatyta reikšme pagal gyvenamąjį plotą), neįrodė, kad toks metodas taikytinas esamoje situacijoje daugiabučiame name, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl metodo taikymo ir siekia, kad jo nuomone remiantis būtų padaryta kitokia išvada, nei padarė teismas. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl metodo taikymo, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ar teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės ir visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorė (t. 1, b. l. 9, 79). Daugiabučiame name buvo įrengta daliklinė šilumos energijos paskirstymo sistema (t. 1, b. l. 104–105). 2006-10-04 visuotiniame gyventojų susirinkime buvo nustatyta šildymo su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga apskaitos tvarka, pagal kurią buvo apskaičiuojamas butams tenkančios šilumos energijos kiekis (t. 1, b. l. 16–17). Nuo 2010 m. rudens iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos dalikliui nesiunčiant rodmenų į centrinį punktą ir atsakovui neleidžiant patikrinti daliklio duomenų, 2010-09-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta atsakovui už šildymą skaičiuoti pagal normatyvą (t. 1, b. l. 34), o 2011-01-31 susirinkime nutarta už atsakovo buto šildymą skaičiuoti 40 proc. pagal kvadratūrą, 60 proc. pagal daliklių rodmenis ir (+) normatyvą (t. 1, b. l. 36). Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad apskaičiuota pagal netinkamą metodiką, atsisako mokėti už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-06-01.
Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (LAT 2009-11-27 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina, kad įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovai, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Kaip minėta, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti bei mokėjimų įsipareigojimams vykdyti įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „Brigantina”. Bendrijos narių susirinkimui nutarus, daugiabučio namo butuose prie kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) sumontuoti šilumos indikatoriai – dalikliai, remiantis kurių duomenimis apskaičiuojamas šilumos energijos suvartojimas. Viso namo suvartotas šilumos kiekis paskirstomas gyventojams pagal elektroninių šilumos indikatorių rodmenis. Modernizavus šilumos mazgą gyvenamajame name, šilumos dalikliai buvo įrengti ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo atveju reikia remtis LR Energetikos įstatymo nuostatomis, tačiau LR Energetokos įstatymo, galiojusio ginčo laikotarpiu 2010-11-01 – 2011-06-01 1 straipsnio 1 dalis numatė, kad Energetikos įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Šiuo atveju, atsiskaitymą už šilumą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, nustatytos šios funkcijos: tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodukas, nustatyti valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoti valstybės reguliuojamų kainų bei tarifų taikymą ir atlikti kitas funkcijas. DNSB „Brigantina“, būdama ne pelno siekianti organizacija bei įgyvendindama LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 punkto 1 dalyje nustatytas namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, faktiškai vykdo ir šilumos tiekėjo funkcijas, t. y. perka šilumą iš UAB “Vilniaus energija”, jos skirstymui ir mokėjimų apskaičiavimui sutartiniais pagrindais samdo UAB “Vilmesa”, renka mokėjimus už šilumą ir karštą vandenį. Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo, patvirtinto 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-86, A varianto 5.1. punkte rekomenduojama 0,4/0,6 reguliuojamų ir nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalių proporcija paprastai taikoma pagal standartines šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas.
Šilumos ūkio įstatymas, kurio 12 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos vartotojai, t. y. DNSB „Brigantina” savininkai, 2006-10-04 vykusiame gyventojų susirinkime pasirinko suvartotą šilumos kiekį paskirstyti, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-86, patvirtintu Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodu Nr. 6 A variantą, t. y. už šilumą mokėti 40 proc. pagal buto kvadratūrą ir 60 proc. pagal daliklių kintamą dalį, sudaryti su UAB „Vilmesa” sutartį apskaičiavimams už suvartotą šilumą atlikti ir taikyti 10 proc. kompensaciją gyventojams, gyvenantiems 5-tuose aukštuose bei namo galiniuose butuose.
Tačiau nustatyta, kad atsakovui neleidus užrašyti jo rodmenų, 2010-09-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta mokesčius už šildymą apelianto butui skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-86 patvirtintu Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodu Nr. 6 B variantą, kuris atitinka visas taikymo sąlygas, atsakovui atsisakius naudotis šilumos daliklio rodmenimis, o būtent visi pastato šilumos vartotojai yra centralizuotai tiekiamos šilumos abonentai, daugiabučiame name dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip ½ dalies pastato vartotojų nuosavybės teise priklausančių butų ar patalpų šildymo prietaisų, šilumos paskirstymui gali būti taikomi ne visi daliklių rodmenys.
Pažymėtina, kad vartotojai gali parengti bei teikti Komisijai derinti kitą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus. Šilumos paskirstymo metodai rengiami vadovaujantis šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121. Byloje nėra pateikta kito, nei priimtas 2006-10-04 visuotiniame susirinkime, šilumos paskirstymo metodo. Taip pat 2006-10-04, 2010-09-10 ir 2011-01-31 susirinkimuose priimtų sprendimų bendrijos nariai neginčijo, atsakovas teisme neprašė pripažinti negaliojančiais, todėl jie yra teisėti ir atspindi bendrosios dalinės nuosavybės savininkų valią bei yra privalomi visiems bendrijos nariams (CK 4.85 str. 1 d., Bendrijos įstatų 8 p., 20 p.).
Apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovas nenurodė, koks konkretus jo prašomas taikyti šilumos paskirstymo metodas, kokiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinta jo nurodyta skaičiavimo metodika (skaičiuoti butui tenkančios šilumos kiekį vidutine nustatyta reikšme pagal gyvenamąjį plotą), bei neįrodė, kad toks metodas taikytinas esamoje situacijoje daugiabučiame name. Kaip jau nurodyta, tokie metodai gali būti taikomi tik suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šiuo atveju atsakovo nurodytas metodas nėra suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jis nėra patvirtintas ir tokio metodo nepasirinko namo vartotojai, todėl atsakovo nurodytas metodas negali būti taikomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė teisėtai bei pagrįstai apskaičiavo atsakovui tenkančią sumą už šildymą. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovė privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad jam buvo teikiamos šildymo paslaugos, nors nesutinka už jas atsiskaityti, bet savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (Civilinio kodekso 178 straipsnis), konstatuotina, jog ieškinys yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl pagrįstai tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 1100 Lt atstovavimo išlaidų. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinus ieškinį, pagrįstai priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios, remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.lR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių tokių teisinių paslaugų įkainių.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Tačiau pažymėtina, kad apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2012-06-13 mokėjimo pavedimą ieškovei DNSB “Brigantina, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo už šildymą 1290,46 Lt už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-04-30. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo priteista suma mažintina sumokėta 1290,46 Lt suma ir iš atsakovo ieškovei priteistina 966,53 Lt skolos (CPK 178 str., 185 str.).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistina ieškovei 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., Rekomendacijų 8.11 p., t. 2, b. l. 20).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d sprendimą pakeisti. Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimu priteistą ieškovei DNSB „Brigantina“ iš atsakovo A. M. 2256,99 Lt skolos dydį iki 966,53 Lt.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo A. M. priteisti ieškovei DNSB „Brigantina“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.