- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1246-323/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10938-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Brigantina“
- Advokatai
- Ona Kapliauskaitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. T., T. O., advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Brigantina“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo priteisti iš atsakovo 2300,65 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui priklausančiame bute įmontuotas šilumos daliklis nesiunčia rodmenų į centrinį punktą, todėl 2010-09-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta už atsakovui priklausančio buto šildymą skaičiuoti pagal normatyvą. Atsakovui pateikus prašymą skaičiuoti pagal gyvenamąjį plotą, 2011-01-31 susirinkime nutarta už atsakovui priklausančio buto šildymą skaičiuoti 40 proc. pagal kvadratūrą, 60 proc. pagal daliklių rodmenis ir (+) normatyvą, tačiau atsakovas atsisako mokėti už jam priklausančio buto šildymą (b.l. 3-5, 116-118).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti, suklastoti. Taip pat nurodė, kad atsakovas kaip penktojo aukšto buto savininkas nepagrįstai turi mokėti daugiau nei vidinių butų, esančių antrame, trečiame, ketvirtame aukštuose, savininkai (b.l. 49-51, 127-129).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo teismo ieškinį patenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad ieškovė šilumos kiekį skaičiuoja ne pagal tą metodą, todėl sutinka sumokėti 1290,46 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorius (b.l. 9, 79). Daugiabučiame name buvo įrengta daliklinė šilumos energijos paskirstymo sistema (b.l. 104-105). 2006-10-04 visuotiniame gyventojų susirinkime buvo nustatyta šildymo su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga apskaitos tvarka, pagal kurią buvo apskaičiuojamas butams tenkančios šilumos energijos kiekis (b.l. 16-17). Nuo 2010 m. rudens iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos daliklio nesiunčiant rodmenų į centrinį punktą ir atsakovui neleidžiant patikrinti daliklio duomenų, 2010-09-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta atsakovui už šildymą skaičiuoti pagal normatyvą (b.l. 34), o 2011-01-31 susirinkime nutarta už atsakovo buto šildymą skaičiuoti 40 proc. pagal kvadratūrą, 60 proc. pagal daliklių rodmenis ir (+) normatyvą (b.l. 36). Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad paskaičiuota pagal netinkamą metodiką, atsisako mokėti už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-06-01.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi ši įstatymo norma nustato, kad bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl ginčų, kylančių iš energijos pirkimo-padavimo sutarčių, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3str. 1 d. bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Dėl to pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ar ji būtų sudaryta individualiai su kiekvienu energijos vartotoju – fiziniu asmeniu, ar su bendrija, tiekiamos energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, vartojantys energiją savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija privalo mokėti už tiekiamą energiją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo butui šilumos energija buvo tiekiama pagal tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos energija“ sudarytą 2005-06-13 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 81-84). Pagal šią sutartį šilumos tiekėjas AB „Klaipėdos energija“ daugiabučio namo savininkų bendrijai „Brigantina“ kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitą - faktūrą už name suvartotą šilumos energiją, o daugiabučio namo savininkų bendrija „Brigantina“ paskaičiuoja mokesčius kiekvienam butui ir surinktus pinigus perveda šilumos tiekėjui. 2006-12-21 modernizavus šilumos mazgą daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 102), šilumos dalikliai buvo įrengti ir atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui sutikus jo bute esančius šiluminės energijos vartojimo įrenginius prijungti prie name įdiegtos daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos, atsakovui šilumos energija buvo skaičiuojama pagal 2005-12-30 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-86 patvirtintą Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6, o būtent pagal šio metodo A variantą. Sprendimas šilumos energiją paskirstyti pagal šį metodą priimtas 2006-10-04 gyventojų susirinkime (b.l. 16-17). Tačiau iš atsakovui priklausančiame bute įdiegto šilumos daliklio nuo 2010 m. rudens nesiunčiant duomenų į centrinį punktą, atsakovui neleidžiant patikrinti šio daliklio duomenų, minėtos metodikos A variantas nebegalėjo būti taikomas, siekiant apskaičiuoti atsakovui tenkančios šilumos kiekį, kadangi neatitiko A varianto taikymui nustatytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už pateiktą šilumą ir (ar) karštą vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip; kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų prietaisų rodmenis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal valstybinės energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šiuo atveju ieškovės administruojamame name, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, yra įdiegta šilumos paskirstymo dalikliais sistema. Nuo 2010 m. rudens atsakovui atsisakius jam tenkančios šilumos kiekį skaičiuoti pagal jo bute įdiegto daliklio rodmenis ir jų neteikiant ieškovei, atsakovui šilumos energijos kiekis turėjo būti skaičiuojamas pagal ieškovės pasirinkto Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 B variantą, kuris atitinka visas taikymo sąlygas, atsakovui atsisakius naudotis šilumos daliklio rodmenimis, o būtent visi pastato šilumos vartotojai yra centralizuotai tiekiamos šilumos abonentai, daugiabučiame name dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip ½ pastato vartotojų nuosavybės teise priklausančių butų ar patalpų šildymo prietaisų, šilumos paskirstymui gali būti taikomi ne visi daliklių rodmenys.
Atsakovas tiek 2010-12-31 ieškovei pateiktame prašyme (b.l. 35), tiek atsiliepime į ieškinį savo atsisakymą mokėti už jam ieškovės paskaičiuotą šilumos kiekį grindžia ne tos skaičiavimo metodikos taikymu ir prašo skaičiuoti jo butui tenkančios šilumos kiekį vidutine, nustatyta reikšme pagal gyvenamąjį plotą. Atsakovas nenurodė, kokiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinta tokia skaičiavimo metodika, neįrodė, kad faktinė situacija daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) atitinka tokios metodikos taikymą, t.y. nepateikė teismui jokių įrodymų, koks konkrečiai prašomas taikyti metodas ir kad toks pasirinktas šilumos skaičiavimo metodas galimas taikyti, esant faktinei situacijai daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nesant teisėto ir pagrįsto šilumos kiekio paskirstymo metodo pasirinkimo, ieškovės taikomas metodas yra teisėtas, atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės taikomo Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 B varianto taikymą, apskaičiuojant atsakovui tenkančios šilumos kiekį. Vis dėlto, iš atsakovo prašymo skaičiuoti mokestį už šilumos energiją nustatyta vidutine reikšme pagal gyvenamąjį plotą formuluotės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtintų šilumos kiekio paskirstymo metodikų, galima daryti prielaidą, kad atsakovas pageidauja skaičiuoti mokestį už suvartotą šilumos energijos kiekį, vadovaujantis 2003-12-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“. Konstatuotina, kad tokio metodo taikymas yra negalimas, kadangi šiuo nutarimu patvirtinta metodika reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų bei faktinių sąnaudų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti nustatymo tvarką skaičiuojant kompensacijas, taigi, jo paskirtis yra tikslinė, todėl negali būti taikoma plečiamai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-11-11 nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 5.11 p. nuostatos, apibūdinančios vidutines šilumos sąnaudų normas, taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal nutarimą jos taikomos tuomet, kai pastate neįrengtas arba laikinai neveikia atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, o šiuo atveju įrengto šilumos apskaitos prietaiso nebuvo tik atsakovui priklausančiame bute, o pastate buvo. Nepaisant to, teismas negali remtis prielaidomis, Civilinio proceso kodekso 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas nenurodė, koks konkretus jo prašomas taikyti šilumos paskirstymo metodas, kokiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu jis patvirtintas, neįrodė, kad toks metodas taikytinas esamoje situacijoje daugiabučiame name.
Susiklosčiusi faktinė situacija daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), idealiai atitinka Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodu Nr. 6 B variantą, todėl ieškovės patikslintas ieškinys dėl 2300,65 Lt skolos už šilumos energiją, paskaičiuotos pagal minėtos metodikos B variantą (b.l. 122), tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė prašo mažinti ieškinio reikalavimą 43,66 Lt (CPK 42 str. 1 d.), tai patvirtinant parašu teismo posėdžio protokole (b.l. 142), ieškovei iš atsakovo priteistina 2256,99 Lt (2300,65 Lt – 43,66 Lt) skola (CK 4.82 str. 3 d.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Šios palūkanos skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 2256,99 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 70,00 Lt žyminio mokesčio, 1100,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 8, 106) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei DNSB „Brigantina“, į.k. 141798072, iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2256,99 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2256,99 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1170,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.