Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Skundą padavusi R. Ž. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Ji nebuvo informuota apie 2022 m. kovo 2 d. vykusį bylos nagrinėjimą, dėl ko negalėjo jame dalyvauti ir pateikti papildomų įrodymų ar paaiškinimų. Mano, kad nėra tinkamas atsakomybės subjektas, nes neatitinka šunų laikytojos sąvokos. Net ir nusprendus priešingai, jos kaltė nėra įrodyta, byloje yra daug netikslumų, kurie Institucijos nebuvo įvertinti ir pašalinti, buvo remtasi vien nukentėjusios parodymais, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti aiškinami jos naudai. R. B. ir V. B. šunis tiek ilgai saugojo pirmą kartą, prieš tai yra tik daug kartų saugojusi draugų šunis po kelias valandas. Su šunimis buvo nuo trečiadienio, o įvykis įvyko šeštadienį. Įvykio dieną apie 19 val. su prižiūrimais šunimis žaidė kieme, mėtė jiems kamuolį, jie lakstė link vartų, kurie tuo metu buvo uždaryti. Jeigu vartai būtų buvę atidaryti iki incidento, jie būtų anksčiau išbėgę. Vartai buvo gerai matomi jai iš namų pro virtuvės ir svetainės langus. Pamačiusi, kad jie atsivėrė, būtų nuėjusi vartų uždaryti. Būdama namie, lauke išgirdo šauksmus, kai išbėgo į kiemą, pamatė, kaip kiemo teritorijoje jos prižiūrimi du šunys kandžiojo labradorą. Labradoro šeimininkė buvo labai susijaudinusi, rėkė, sakė, kad papjaus, užmuš, šaukėsi pagalbos. Ji (R. Ž.) buvo streso būsenoje, nulaužė šaką ir su ja ėmė mušti šunis, norėdama juos atskirti. Tada nukentėjusios sūnus paėmė balkį, kuris gulėjo kiemo teritorijoje ir taip šunys toje pačioje kiemo teritorijoje buvo atskirti. Įvykio metu labradoras buvo su pavadžiu ir antkakliu, o jos prižiūrimi šunys buvo su anktkakliais. Nukentėjusioji klaidingai nurodė, kad šunys buvo be antkaklių, jų galėjo neįžiūrėti, kadangi buvo tamsu, t. y. po 19.20 val., aplinkui nebuvo jokio apšvietimo, išskyrus nuo namo pusės, iš kur ji (R. Ž.) atbėgo. Vienas šuo buvo juodas, todėl antkaklio galima buvo nepastebėti. Nukentėjusioji R. P. buvo už vartų ir skambino policijai, todėl negalėjo matyti, kaip ji laikė šunis už apykaklių. Be to, R. P. pripažino buvusi šoko būsenos, todėl mažai tikėtina, kad būtų atkreipusi dėmesį į tai, ar šunys buvo su antkakliais. Jos sūnaus parodymai, kad norėdamas sugriebti šunis už kaklo, pastebėjo, jog jie yra be antkaklių, abejotini, nes niekas nekištų rankų ir negriebtų už kaklo šunų, bijodamas, kad jie neįkastų. Kai šunys buvo atskirti, pati, norėdama nulaikyti prižiūrimus šunis, laikė juos už antkaklių, turėjo gulėti ant žemės, nes šunys buvo įsiaudrinę. Po įvykio nukentėjusios sūnaus paprašė vartus užkabinti kabliuku per viršų, nes vartai buvo atidaryti, ir ji bijojo, kad kažkas dar gali atsitikti. Ar prieš tai vartai buvo užkabinti kabliuku, nežino. Po to, kai atskyrė šunis, klausė nukentėjusios, kas nutiko, ar šunys pralindo pro apačią. Tuo metu nežinojo, koks yra tarpas nuo žemės iki tvoros, jį pamatavo tik tada, kai rašė skundą teismui. Tarpas buvo šiek tiek didesnis nei 10 cm, todėl šunys niekaip negalėjo pralįsti, nes jie yra per dideli. Neatsimena, ar tuo metu, kai saugojo šunis, ties tvoros apačia buvo plytų, kaip pavaizduota byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 85). Labradoro šeimininkė sakė, kad šunys peršoko per tvorą. Tuo metu to nekvestionavo, nes norėjo kuo greičiau susisiekti su savininkais. Iš karto po užpuolimo, atskyrus šunis, grįžo ir paprašė nukentėjusios sūnaus telefono numerio. Kadangi per skubėjimą buvo pamiršusi savo telefoną, paprašė, kad jis paskambintų į jos numerį, buvo pateikusi į bylą praleisto skambučio nuotrauką. Tada ji paskambino šeimininkams, ir jie su nukentėjusiąja susisiekė. Grįžo į namus, apsirengė striukę ir vėl išėjo į lauką, norėjo pasikalbėti su nukentėjusiąją, kuri visą laiką ėjo, paprašė jos sustoti, kad galėtų pasižiūrėti labradorą. Moteris sakė, kad dėl streso dreba ir negali stovėti vienoje vietoje, tačiau jai vėl paprašius, sustojo. Apžiūrėjo šuns sužalojimus, matė, kad jis buvo apkandžiotas. Paklausė moters, kodėl jie nevyksta pas veterinarą, pastaroji sakė, kad reikia sulaukti informacijos iš policijos. Nukentėjusios šuns užpuolimo aplinkybės kelia abejonių. Abejotina, kad B. šunys atsitempė labradorą į kiemą, kaip nurodė liudytojas I. P., jo parodymai prieštarauja nukentėjusios parodymams, kad jos labradorą šunys puolė iš skirtingų pusių. Iš veterinaro pateikto išrašo matyti, kad jokių plėštinių, giluminių, išdraskytų plotų nebuvo, labradorui buvo padaryti tik įkandimai. Tuo tarpu R. P. teigė, kad R. B. ir V. B. šunys kandžiojo ir tampė jos labradorą į visas puses, tai tęsėsi apie 5 min. Byloje yra pateikta nuotrauka, kurioje pažymėta užpuolimo vieta, nuo jos iki tos vietos, kur šunys buvo atskirti, yra 5-10 metrų atstumas. Akivaizdu, kad, jeigu besipešantys šunys būtų 5 min. tempiami tokį atstumą į kiemą, sužalojimų pobūdis būtų gerokai sunkesnis. Byloje turėjo būti pateiktas kinologų įvertinimas, ar labradorui padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Nukentėjusios R. P. parodymai, kad šuns užpuolimo metu visada laikė įtemptą pavadėlį mažesniu negu 50 cm atstumu, nesutampa su jos sūnaus parodymais, kad pavadėlis buvo paleistas kiemo teritorijoje. Kaip nukentėjusioji pateko į privataus kiemo teritoriją, nežino, jai išgirdus šauksmus ir išbėgus, R. P. jau buvo kieme. Pastarosios nurodomos pateikimo į kiemą aplinkybės yra abejotinos, nes trijų šunų svoris yra per didelis, kad juos tris būtų galima nutempti į kiemą. Atskyrimo metu nukentėjusios šuo buvo snukiu į kiemo ir į jos pusę. Veterinaro išraše yra užfiksuota, kad buvo įkandimai į kojas ir į snukį, todėl tikėtina, kad labradoras pats lindo pro vartų apačią, o šitie šunys gynė savo teritoriją. Policijos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad sklypą juosianti tvora ir vartai yra aklini, vartai rakinami iš vidaus. Privačios teritorijos vartai atsidaro tik į kiemo pusę, vartams atidaryti būtinas fizinis stūmimas, juos reikia atidaryti rankomis, todėl sunkiai tikėtina, kad šunys, šokinėdami ant vartų, tuos vartus atsidarytų. Mano, kad labradoras lįsdamas pro vartų apačią, pastūmė vartus. Negali tiksliai pasakyti, ar matė tvoros fiksatorių išorinėje vartų pusėje, vyrių fiksatoriaus, atrodo, nebuvo. Nežino, ar iš vidaus rankomis staigiai pastūmus vartus į priekį, jie galėtų atsidaryti. Žino, kad jeigu šuo prisiartina prie tvoros per metrą ar arčiau, antkaklyje įtaisyta technologija duoda virpesius ir šunys nesiartina prie tvoros. Tą veikimo principą žinojo jau seniai, nes dažnai lankosi pas B. ir pati matė, kad jai atėjus į svečius, šunys atbėga ir sustoja, prie tvoros nesiartina. Yra prietaisas, kuris rodo elektrinės tvoros gedimus, apie kuriuos galima spręsti iš degančių lempučių. Nors V. B. nurodė, kad jos neinstruktavo dėl prietaiso veikimo, tačiau R. B. parodė jai, kur yra prietaisas ir pasakė, kad svarbu, jog jis stovėtų stabiliai. Prietaisas visada buvo ant palangės, matomoje vietoje. Po įvykio patikrino, atrodo, degė žalia spalva. Jeigu būtų degusios raudonos lemputės, tai būtų rodę, kad yra sutrikimų. Negali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad elektrinė tvora įvykio metu buvo įjungta, tačiau tvora yra įrengta nuo 2017 m., per tą laiką nei vieno panašaus įvykio nebuvo registruota, nors ten nuolat aplinkui vedžiojami šunys. Kadangi incidentas vyko privačioje teritorijoje, aptvertoje tvora, nebuvo galima tikėtis, kad koks nors šuo ateis į B. kiemą. Šunims ištrūkti iš privačios teritorijos buvo įrengti trys barjerai – tvora, kuri papildomai buvo uždengta ir šunys buvo su apykaklėmis, kuriuose įmontuota elektrinės tvoros funkcija, kas rodo, jog tiek ji, tiek ir R. B. bei V. B. ėmėsi visų reikiamų apsaugos priemonių, todėl tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Papildomai nurodė, kad nukentėjusiajai skambinant pareigūnams ne iš karto nurodė adresą, kadangi pati tame name negyvena, todėl užtrūko prisiminti tikslų adresą. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 115).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Gintautas Radzevičius teisme prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog vartai buvo neužrakinti. Namo šeimininkai patvirtino, kad neužrakinti vartai patys atsidaro. Pažeidėja taip pat negalėjo tiksliai pasakyti, ar vartai buvo užrakinti. Aplinkybę, jog vartai nebuvo užrakinti patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji su sūnumi pateko į kiemą. Elektroninės tvoros veikimui būtina sąlyga yra tai, kad ant šunų būtų uždėta apykaklė. Šeimininkai negalėjo patvirtinti, kad apykaklės buvo ant šunų. Nukentėjusioji ir jos sūnus teigė, kad šunys buvo be apykaklių. 2021 m. spalio 2 d. saulė leidosi 18.46 val., temsta 70 min., o įvykis buvo 19.25 val., todėl iki 20 val. buvo dar šviesu, ir apykaklės turėjo matytis. Versija, kad labradoras pats lindo po tvora ir tada bokseriai jam griebė už snukio prieštarauja liudytojų R. B. ir V. B. parodymams, kad yra elektroninė tvora ir šunys negali priartėti arčiau nei metras atstumu nuo tvoros. Liudytoja paaiškino, jog šunys yra apmokyti, žino, kad gaus elektros smūgį po garsinio signalo. Visiškai nelogiška, kad labradoras palindo po tvora, stūmė tvorą, po to paėjo metrą nuo tvoros, kad bokseriai galėtų griebti jam už snukio, ypač žinant, kad nukentėjusioji laikė labradorą. Papildomai nurodė, kad į kinologus dėl faktinių aplinkybių patikslino nesikreipė, nes jie tik dresuoja šunis.

Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad su sūnumi ir šunimi išėjo pasivaikščioti. Jų šuo visada eina su „flexy“ pavadžiu ir su petnešomis, kurios stipriai laiko šunį. Įvykio dieną pati vedė šunį. Šuo ėjo viduryje tarp jos ir sūnaus. Eidami kita gatvės puse pro B. namą, šunų lojimo negirdėjo, tik po to, prie pat vartų (nematė, ar jie buvo atidaryti), išgirdo triukšmą, lojimą, ir atsisukusi pamatė, kad į gatvę išbėgo du šunys. Matė, kad jie išbėgo būtent iš to namo kiemo. Išbėgę šunys iš karto puolė kandžioti jų labradorą iš abiejų pusių. Iš kurios pusės jie užpuolė jos šunį, nežino. Abu šunys sukibo jų labradorui į kaklą ir pradėjo jį tampyti, tempė iki namo kiemo. Ji traukėsi, o tie šunys tampė jos labradorą. Niekada nebuvo paleidusi pavadėlio, net ir tuo metu, kai jos šuo buvo užpultas. Labradoras nėra kovinis šuo, jis nesigina, tik inkščia. Pradėjo šauktis pagalbos, kad kas nors išeitų ir tuos šunis sutramdytų. Pati buvo maždaug 50 cm atstumu nuo visų trijų šunų. Kažkaip besitampydami pateko į tą namo kiemą pro vartus, kurie buvo atidaryti, vienas į vieną pusę, kitas – į kitą. Kai įėjo į kiemą, pavadėlį galimai buvo šiek tiek atlaisvinusi ir jis buvo pailgėjęs, nes sunku buvo išlaikyti šunis. Sūnus gynė jų labradorą, bandė rankomis traukti šunis. Šaukė ant sūnaus, kad nekištų rankų, kad jo nesukandžiotų. Negali tiksliai pasakyti, kada pasirodė R. Ž., ar kai jie dar buvo už vartų, ar kai jau buvo kieme. Moteris šunis šaukė vardais ir rėkė „baik, baik, baik“, pati bijojo prie jų prieiti. Tuo metu tie šunys buvo agresyvūs. Paskui kažkaip pavyko šunis išskirti. Sūnus sakė „mama, bėk“ ir ji išbėgo pro vartus, iš karto skambino policijai. Tuo metu matė, kaip jos sūnus išeidinėjo iš kiemo ir uždarinėjo vartus, negali atsakyti, ar vartai lengvai užsidarė. Nežinojo, koks ten adresas, todėl klausė R. Ž., o pastaroji iš pradžių sakė, kad nežino, tik vėliau prisiminė adresą. Moteris klausinėjo, ar šunys pralindo pro apačią, ar išbėgo pro vartus. Paskambinus į policiją, jie liepė laukti, kol perskambins. Nesulaukusi paskambino antrą kartą, nes šuo kraujavo, jiems buvo leista vežti šunį į veterinariją. Dažnai ten vaikščiodavo ir matydavo, kaip tie šunys bėga prie vartų, loja, o šeimininkas šaukia, kad jie grįžtų atgal. Nėra mačiusi, kad tie šunys šokinėtų ant vartų. Tie vartai nėra automatizuoti, jie užkabinami kabliuku. Jos į bylą pateiktos nuotraukos buvo padarytos kitą dieną, kai grįžo šeimininkai, t. y. 2021 m. spalio 6 d. (b. l. 54-56). R. Ž. paliko šunis kieme, kaip pati nurodė 3 dienas nebuvo prie vartų, neprižiūrėjo šunų. Vartai nebuvo užrakinti, jeigu jie būtų užrakinti su rakinama spyna, jie nebūtų atsidarę ir šunys nebūtų išbėgę į kiemą. Jos labradoras yra 38-40 kg, jis negalėtų pralįsti pro tvoros apačią, ten tilptų tik jo snukis, o ne galva. Pažymėjo, kad ant šunų nematė jokių antkaklių, yra 99 procentais įsitikinusi, kad jų nebuvo. Tuo metu dar nebuvo tamsu, temti pradėjo tik po to, kai iškvietė policiją. Taip pat nematė, kad R. Ž. laikė šunis, tuo metu jau buvo išbėgusi pro vartus.

Liudytojas I. P. teisme parodė, kad ėjo viduryje gatvės, vedėsi šunį, kai artinosi prie namo, šunų lojimo negirdėjo. Prisiartinus prie namo, matė, kad šunys vaikščiojo prie vartų, bėgiojo kieme, jie netikėtai išbėgo pro vartus, galbūt, nosimi juos išstūmė, nes vartai nebuvo uždaryti kabliuku. Išbėgę šunys pradėjo kandžioti jų labradorą. Nesuprato, kas vyksta, bandė šunis atskirti, bet jie buvo stipriai įsikibę, nieko negalėjo padaryti. Tie šunys tempė jų šunį į kiemą. Matė, kad vartuose tuo metu buvo tarpas, į kiemą pateko, nes vartai buvo atrakinti. Viskas vyko apie 3 min., šunys nutempė jų šunį į kiemą ir toliau jį kandžiojo, tai tęsėsi kelias minutes. Mama (R. P.) pradėjo šauktis pagalbos, nuėjo prie namų, o jis bandė išskirti šunis. Kai buvo kiemo viduje ir šaukėsi pagalbos, jo mama buvo paleidusi labradoro pavadėlį. Iš namo išėjo moteris (R. Ž.), kuri kvietė šunis vardais, bet daugiau nieko nedarė, negalėjo jų sukontroliuoti, matėsi, kad pati jų bijojo, tik šaukė juos vardais ir sakė „baik“, taip pat sakė, kad nėra jų šeimininkė. Jie buvo be antkaklių, pats bandė juos paimti už kaklo, už pačios odos, bet nepavyko. Tada jis paėmė prie namo buvusį oranžinį vamzdį ir kažkaip sugebėjo šunis atskirti, vienam šuniui vamzdį užkišo už kaklo, o kitą kažkaip atstūmė. R. Ž. šunų šaka nemušė, jis vienintelis bandė juos atskirti. Nematė, kad R. Ž. būtų sulaikiusi šunis. Mama paėmė už pavadėlio ir išėjo su jų šunimi už kiemo. Jis taip pat išėjo, uždarė vartus, varčias kartu sustūmė, bet jos nesilaikė, nebuvo taip, kad stipriai atsivertų, bet prasiverdavo šiek tiek į gatvės pusę. Nepamena, ar vartai vėrėsi į vidaus pusę. Kiek pamena, jie galėjo atsidaryti į vidų. Pasiūlė mamai eiti toliau ir paskambinti policijai ar tėčiui. Moteris pasakė, kad vartus reikia užkabinti kabliuku iš vidaus, nes jie nesilaiko. Vartus užkabino, patikrino, kad jie neatsidaro ir išėjo. Vartai, atrodo, buvo ant paprastų vyrių, nes yra tas kabliukas, kuris užfiksuoja. Nepamena, ar prie vartų įvykio metu buvo padėtos nuotraukoje (b. l. 51) užfiksuotos plytos.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad jiems su vyru būnant (duomenys neskelbtini), paskambino R. Ž. ir pranešė, kad jų šunys sužalojo svetimą šunį. Kitą dieną turėjo grįžti, todėl daug neklausinėjo, paklausė tik kokie yra šunų sužalojimai. Iš R. Ž. gavo žinutę su nurodytu nukentėjusios telefono numeriu ir tada susisiekė pasikalbėti apie įvykio aplinkybes, parašė žinutę, kad jų šunys skiepyti. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, R. Ž. buvo minėjusi, kad jų šunys išbėgo. Sugrįžę į Lietuvą aiškinosi įvykio aplinkybes, sužinojo, kad šunys buvo atskirti jų teritorijoje. R. Ž. parodė jiems nulaužtą medžio šaką ir balkius, kurie buvo prie tvoros. Paklausė, ar šunys buvo su antkakliais, liepė pažiūrėti, ar elektroninės tvoros lemputė dega žalia spalva, ar necypia. Negali 100 proc. patvirtinti, kad įvykio dieną, jiems būnant (duomenys neskelbtini), šunys buvo su antkakliais, tačiau jų šunų antkaklių viena ranka nenuimsi ir jie ne tokie, kad šunys galėtų iš jų išsinerti, patys atsisegti ar pamesti. Jiems grįžus šunys buvo su antkakliais, juos nuima tik tada, kai šunys maudomi. Šunų antkaklis yra juostelė, po kaklu maždaug 3 cm blokelis, yra vietos įsiverti juostelei, kuri užsisega gale. Antkakliai yra juodos spalvos. Vienas iš jų šunų yra juodos spalvos, o kitas – „ryžos“ spalvos. Jų sklypas yra prie viešo kelio, ten praeina daug žmonių, todėl tvorą uždengė, kad šunys nematytų praeivių ir praeinančių šunų. Taip pat, kad būtų ramiau, įrengė elektroninę tvorą, kuri yra naudojama net neaptvertose teritorijose. Jeigu elektroninė tvora neveiktų, degtų raudona lemputė, o jeigu kažkas būtų nutikę laidui, būtų garsinis signalas, tačiau to nebuvo. Gavo patvirtinimą, kad prietaiso lemputė degė žaliai, cypimo nebuvo. Kiemo vartai yra mechaniniai, nėra galimybės, kad jie atsidarytų į gatvės pusę, jie atsidarinėja į kiemo pusę ir laikosi ant vyrių, kurių yra ne vienas. Vyriai yra prisukti taip, kad vartai neatsidarytų į išorę. Tarp vartų varčių galimai yra apie centimetro atstumas, todėl stumiant galimai galima atstumti juos į priešingą pusę, bet tai nėra vartai, kuriuos galima atidaryti į abi puses. Stabdžių, kad vartai nesivertų į gatvės pusę, nėra. Vartai užkabinami kabliu, jie visada yra užverti. Jeigu vartai nėra užkabinti, jie patys palaipsniui atsidarinėja į vidų, nes vyriai negali atlaikyti tiek svorio. Prieš išvažiuojant, jos vyras buvo apžiūrėjęs visą teritoriją ir sakė, kad vartai uždaryti. Jų šunys ant vartų nešokinėja, tačiau šokinėja prie tvoros. Tarp tvoros ir tos vietos, prie kurios šunys gali prieiti yra padarytas barjeras – elektroninė tvora. Veikimo trikdžių negalėjo būti. Nuotraukoje pavaizduota teritorija (b. l. 58) yra šienaujama, galimai vieno šienavimo metu buvo pažeistas elektroninės tvoros laidas, bet tada įsijungia signalizacija, ji garsiai kaukia. Buvo keletas atvejų, kai pjaunant žolę buvo kažkas pažeista ir įsijungdavo signalizacija. Tada ėjo nuo tvoros pradžios iki galo pažiūrėti, kur yra pažeistas laidas. Šunys negali praeiti pro tą laidą, esantį prie pat tvoros, jiems yra nustatytas maždaug metro atstumas. Jeigu šuo pradeda artėti prie vietos, kur jam negalima eiti, įsijungia garsinis signalas, antkaklis pradeda pypsėti. Jeigu šuo nereaguoja, garsinis signalas ima garsėti ir po to suveikia elektros šokas. Šunys bijo garsinio signalo, nes žino, kad po garsinio signalo bus elektros šokas. Koks yra laikotarpis nuo tada, kai pasigirsta garsinis signalas, iki šuo gauna elektros šoką, negali pasakyti, tą geriau žino jos vyras. Signalas atsiranda anksčiau, nei jie prisiartina prie ribos, kur negalima eiti. Kiek jai yra žinoma, tam tikrose vietose laidas nėra pakastas, jis eina ten, kur yra jų namas, už namo jis neišvedžiotas. Laidas pakastas po žeme tose vietose, kur jis gali būti pažeistas. Nežino, ar jis yra ištisinis, ar sujungtas. Kai vartai atsidaro elektroninės tvoros veikimas nenutrūksta. Pralįsti pro tvoros apačią labradoras negalėtų, bet jo snukis ir kojos – gali. Prie tvoros plyteles padėjo po įvykio, nes pro jų teritoriją vaikšto nemažai mažų šunų, tam, kad jie negalėtų pralįsti.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad su žmona buvo išvykę atostogų. Šeštadienio vakarą jiems paskambino R. Ž. ir pasakė, kad jų šunys išbėgo už vartų ir apkandžiojo kitą šunį. Po kurio laiko ji atsiuntė šuns savininko telefono numerį. Grįžę, persiuntė šunų pasus, kuriuose buvo informacija apie skiepus ir aiškinosi situaciją, nes buvo išsigandę, kad šunys išbėgo iš teritorijos, iš kurios jie negalėjo išbėgti. Po to paaiškėjo, kad viskas įvyko jų kiemo teritorijoje. Susisiekė su nukentėjusio šuns šeimininke, prašė paaiškinti situaciją, nes manė, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad tokių įvykių būtų išvengta. Nukentėjusioji papasakojo, kad keliu vedėsi šunį, išgirdo atsidarančius vartus, jų šunys pasivijo nukentėjusiąją ir puolė kandžioti jos šunį. Jie su sūnumi nežinojo, ką daryti, todėl visus tris besipešančius šunis atsitempė pas juos (B.) į kiemą, tokiu būdu ieškodami pagalbos. Tada atėjo R. Ž., pamatė įvykį ir paskui jie kažkaip atskyrė šunis. Mano, kad nukentėjusioji ir jos šuo pateko į jų privačią teritoriją atsidarę vartus atkabindami kablį. Nežino, kodėl nukentėjusioji galėjo užeiti į jų teritoriją. Jų namas turi du įėjimus, vidinio kiemo įėjimą ir pagrindinį. Yra vartai ir varteliai, atitverta stačiakampio formos erdvė, pro kurią žmonės nevaikšto, tai jų vidinis kiemas. Tarp vartų ir žemės yra apie 13 cm tarpas, labradoras galėtų prakišti galvą pro tą tarpą, tačiau visas netilptų, kadangi yra pakankamai didelis. Galimai labradorui prakišus galvą, jų šunys suprato tai kaip pavojaus ženklą ir jį puolė. Fiziškai jų šunys gali prieiti arti prie tvoros, nuo vartų jie būna maždaug 1-2 metrų atstumu. Vartus uždaro kabliu, kuris laikosi tvirtai. Neužkabinus vartų kabliu, jie laisvai vertųsi dėl savo svorio. Į gatvės pusę jie vertis negali. Vartų stabdžių iš gatvės pusės nėra. Patys vartai laikosi ant vyrių, jie nėra automatiniai. Yra du strypai, nuleidžiami į žemę, bet nėra fiksuotos vietos, kur jie gali būti įstatomi, ir jie prastai laikosi. Jeigu žmogus stumtų, tai nustumtų vartus, šie strypai nesulaikytų. Nuo 2016-2017 m. įrengė elektroninę tvorą, kuri yra skirta neleisti šunims išbėgti už teritorijos. Ji veikia radijo bangų principu – yra laidas, bet juo elektra neteka, tai tiesiog antena, kuri yra žiedo formos, pajungta į valdymo pultelį. Taip pat yra specialūs antkakliai, jie būtini elektroninės tvoros sistemoje ir turi būti ant šuns kaklo. Antkakliai turi du elektrodus, duodančius elektros šoką, kurio stiprumas priklauso nuo nustatymo. Skalėje nuo 1 iki 10 jų šunims nustatytas elektros šokas yra 4. Tai labai nemalonus jausmas, kad šuo išsigąstų ir nesiartintų. Pypsėjimas intensyvėja šuniui judant prie tvoros ir priklauso nuo jo judėjimo greičio. Jeigu šuo ramiai vaikšto jis gali prieiti prie tvoros maždaug metro atstumu, o jeigu bėga link tvoros, antkaklis ima pypsėti nuo 4-5 m ir pypsėjimas yra labai dažnas. Kai šuo neklauso (yra 10-20 garsinių signalų), tada jis gauna elektros iškrovą. Po garsinių signalų elektros impulsas atsiranda praėjus maždaug 5-10 sekundžių. Jeigu labradoras lindo pro vartus, gali būti, kad šunys gavo elektros šoką. Atsidarius vartams, elektroninė tvora vis tiek veikia, ji gali veikti ir be fizinio barjero. Pats antkaklis yra juodas, vienas jų šuo taip pat juodas, todėl antkaklį būtų sunku pastebėti. Kitas šuo yra šviesiai rudos spalvos su baltomis dėmėmis, bet turi ilgesnį plauką. Negali patvirtinti, kad įvykio metu jo šunims buvo uždėti antkakliai, kadangi to negalėjo patikrinti. Elektrinės tvoros sistemą įrengė pats, pagal video instrukciją, laidas yra ištiestas palei beveik visą tvorą, išskyrus priešingą dalį negu yra vartai. Jis užkastas dalyje teritorijos, ties vartų linija, o ten kur yra krūmai, laidas nėra pakastas. Tai ištisinis laidas, turintis sudūrimų. Laidas prie vartų buvo izoliuotas praeitos vasaros pradžioje. Yra buvę šios tvoros veikimo sutrikimų, jie atsiranda, kai sodininkai tvarko jų krūmus ir kartais tuos laidus nukerpa. Tokiais atvejais keičia laidą per visą krūmų perimetrą. Laidas buvo keistas keletą kartų. Byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 58) pavaizduotas laidas užvyniotas, nes perimetras yra didelis (laidas apie 300 metrų). Yra vietų, kur laido neįmanoma pranešti, todėl jis nukerpamas ir apvyniojamas izoliacija, tačiau tai neturi įtakos jo veikimui. Elektroninės tvoros sistema turi pavojaus signalą. Jeigu yra sutrikimas, pradeda garsiai kaukti valdymo pultelis. Jeigu laidas būtų nutrūkęs, jie ir kaimynai būtų išgirdę. Neinstruktavo R. Ž., kaip veikia elektrinė tvora, bet ji puikiai žinojo jos veikimo principą, kadangi yra šeimos draugė ir dažnai pas juos lankosi. Taip pat neinstruktavo jos, kaip užsirakina vartai, nes prieš išvažiuodamas juos patikrino. Pati R. Ž. tais vartais niekada nesinaudojo. Paliko jai (R. Ž.) raštelį, kuriame buvo surašytos instrukcijos, taip pat ir tai, kad šunys visada privalo būti su antkakliais. R. Ž. buvo mačiusi, kaip veikia šunų apykaklės, šunys nesiartina prie atvykusių svečių, nes suveikia garsinis signalas. Jis veikia garsiai. Tvoros veikimo laikas nėra apibrėžtas, kol yra maitinimas, ji veiks. Nežino, ar elektros šokas galėjo nebeveikti gatvėje, ten, kur pagal nukentėjusios parodymus šunys užpuolė jos labradorą. Tvoros aukštis yra apie 1-1,20 m. Negali atsakyti, ar šunys galėjo peršokti tvorą. Tvoros plokštuma yra uždengta plėvele, kad šunys nematytų kitų šunų, nes tuomet jie pradeda budėti prie tvoros, urzgia, yra įtampoje. Plytelės prie tvoros buvo padėtos po įvykio, nes buvo išsigandę ir galvojo, kad šuo prakišo galvą pro tvoros apačią.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. spalio 2 d., 19.22 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėja R. P. pranešė, jog jos šunį užpuolė iš (duomenys neskelbtini), esančio namo išbėgę šunys ir stipriai apkandžiojo. Šunys agresyvūs, neprižiūrimi. Pranešėja prašo, kad su ja telefonu susisiektų policijos pareigūnai, vietoje negali laukti dėl stiprių šuns sužalojimų (b. l. 28).

Pareiškėjo, teikiančio pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad R. P. paaiškino, jog 2021 m. spalio 2 d., apie 19.20 val., einant gatve pro (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini), iš šio namo kiemo išbėgo du palaidi, be pavadėlių ir antsnukių šunys ir užpuolė bei sukandžiojo labradorų retriverių veislės šunį, kurį ji vedėsi su pavadėliu, taip pat labai išgąsdino ją ir kartu buvusį nepilnametį sūnų. Apie įvykį pranešta tel. 112, šuo su kąstinėmis ir plėštinėmis žaizdomis nuvežtas į veterinarijos kliniką (b. l. 30-33, 66-67).

2021 m. spalio 5 d. V. B. ir R. B. elektroniniame laiške policijai nurodė, kad jie yra dviejų bokserių su kilmės dokumentais šeimininkai. Šunis laiko tvora aptvertoje teritorijoje, kuri yra aklinai uždengta papildoma medžiaga, kad šunys nematytų, kas dedasi už tvoros (pateiktos nuotraukos), su elektronine apsaugos sistema DogFence. 2021 m. rugsėjo 29 d. – spalio 3 d. buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu šunis prižiūrėjo jų šeimos draugė R. Ž.. 2021 m. spalio 2 d. jiems būnant šeimos renginyje restorane, paskambino R. Ž., kuri nurodė, kad jų šunys susipešė su svetimu šunimi ir jam įkando. Taip pat nurodė, kad pamatė pradarytus kiemo vartus ir kad šuns šeimininkai klausė, ar jų šunys skiepyti nuo pasiutligės bei kad atsiųs jų telefoną susisiekimui. Gavę šeimininkų telefoną juos informavo, kad abu jų šunys skiepyti ir nurodė, kad atsiųs tai patvirtinančius dokumentus 2021 m. spalio 3 d. Nusiuntus dokumentus šuns šeimininkai jiems jokių pretenzijų nereiškė. Paklausus, kaip laikosi jų šuo, sužinojo, kad jis gydomas. Gavę informaciją, jog įvykis buvo registruotas policijoje, susisiekė su R. Ž., kuri nurodė, jog įvykio dieną ji išgirdo keistus garsus lauke ir išbėgo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Kieme buvo praviri vartai ir prie vartų jų kiemo teritorijoje vyko šunų peštynės. R. Ž. nusilaužė pirmą pasitaikiusią šaką ir bandė išskirti šunis, tačiau šaka buvo akivaizdžiai per maža. Šunį vedžiojęs jaunuolis (apie (duomenys neskelbtini) metų) paėmė jų kiemo teritorijoje gulėjusį medinį balkį (nuotrauka prisegama) ir juo sudavęs smūgius šunims juos išskyrė. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2018 m. birželio mėnesio. Įsikėlę į šią teritoriją iš karto įsirengė elektroninę apsaugos sistemą, kuri padeda užtikrinti, kad jų šunys neišbėgtų už aptvertos teritorijos ribų. Elektroninė apsaugos sistema veikia tokiu principu, kad šunims priėjus prie tvoros jie iškart gauna elektros iškrovą, kuri juos atbaido nuo tolesnio artinimosi prie tvoros, todėl jie negalėjo išeiti už teritorijos ribų. Aplinkybė, kad šunys pešėsi jų teritorijos ribose ir buvo atskirti būtent jų teritorijoje, patvirtina, kad jie negali būti atsakingi už jų teritorijoje sužalotą šunį. Ant medinių balkių turėjo likti šunį atskyrusio asmens pirštų antspaudai/kojų pėdsakai, patvirtinantys, kad šunys pešėsi jų privačioje teritorijoje. Turi didesnę nei 10 metų šunų auginimo praktiką ir nėra turėję jokių nuobaudų dėl netinkamos šunų priežiūros. Tikėtina, kad sužalotas šuo, užuodęs kitus šunis bandė lįsti pro vartų apačią (atstumas nuo žemės iki vartų apačios – 13 cm). Neaišku, kuriuo būdu atsidarė vartai ir šuo atsidūrė jų teritorijoje, kur ir buvo sužalotas. Kartu su pranešimu pateiktos susirašinėjimo su sužaloto šuns šeimininkais, šunų pasų su skiepų žymomis, elektroninės tvoros įsigijimo dokumentų, vartų, prie kurių įvyko incidentas, R. Ž. nuo kiemo teritorijoje augančio kaštono nulaužtos šakos ir medinio balkio, su kuriuo šuns šeimininkas atskyrė šunis, nuotraukos (b. l. 9-10, 34-45, 50-52).

2021 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške policijai R. Ž. nurodė, kad 2021 m. spalio 2 d., apie 19 val. šunis pamaitino namuose ir po to su jais išėjo į vidinį kiemą, kur žaidė kamuoliu. Paliko juos vidiniame kieme, aptvertame tvora ir grįžo į namo vidų. Kasdien šunis išleisdavo į vidinį kiemą, kas 2-3 val. Šunys buvo su apykaklėmis, kuriose įmontuotas tvoros teritorinis daviklis. Namie pro virtuvės langą vis pažiūrėdavo, kas vyksta lauke. 19.18 val. būdama namie išgirdo keistus garsus ir kažką šaukiant. Išbėgusi į kiemą, pribėgo prie tvoros kampo ir pamatė, kad šunys pešasi namo vidiniame kieme prie galinių vartų, o moteris šaukia „patraukit šunis!“. Vaikinas paėmė prie tvoros, kiemo teritorijoje gulintį raudoną pagalį (vamzdį) ir pradėjo stumti R. B. ir V. B. šunis nuo labradoro. Ji nuskynė šaką nuo medžio, augančio vidiniame kieme, ir juos mušė, spyrė, bandė atskirti. Tuomet kažkaip pavyko atskirti, moteris ištraukė labradorą iš už vartų už pavadžio, vaikinas irgi išėjo už vartų, o ji gulėjo ant žemės namo kieme ir laikė šunis už apykaklių. Vaikinas uždarė vartus iš gatvės pusės. Ji paprašė jo užkabinti vartų kabliuką, ir tada parvarė šunis į namo vidų. Po to grįžo pasižiūrėti, kas nutiko labradorui, ir paprašė vaikino numerio. Jis jai paskambino, nes ji nebuvo paėmusi telefono. Jo praleistas skambutis užfiksuotas 19.23 val. Moteris tuo metu skambino į policiją, vėliau pasakė, kad policija praneš, ar atvyks. Per tą laiką pranešė apie įvykį šunų savininkams ir jie susisiekė su labradoro šeimininku maždaug po 15-20 min. po įvykio. Labradoro šeimininkai nurodė, kad vyksta pas veterinarą. Kitą rytą nuėjo patikrinti įvykio vietos kieme ir patraukė raudoną vamzdį, kuris buvo numestas prie vartų. Namo teritorija nefilmuojama. Ar galiniai vartai buvo užkabinti prieš įvykį, tiksliai atsakyti negali, nes per 3 dienas nėjo prie jų, šunys ten nei karto nebuvo nubėgę. Bet jie tikrai buvo uždaryti, nes jeigu būtų buvę atidaryti, tai matytųsi būnant kieme – vartai atsidaro į kiemo pusę ir matosi pro langus (b. l. 59-60).

2021 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku R. B. pateikė policijos pareigūnui papildomas nuotraukas: 1) šunų elektroninės tvoros dėžutės nuotrauką. Papildomai paaiškino, kad nutrūkus laidui siųstuvas apie tai įspėtų mirksinčia raudona lempute „loop error“ ir trūkčiojančiu garso signalu. Šunis prižiūrėjusi R. Ž. patvirtino, kad visu šunų priežiūros laikotarpiu nei mirksinčios lemputės, nei trūkčiojančio garso signalo nebuvo; 2) nuotrauką, patvirtinančią, kad kiemo vartai atsidaro į kiemo vidų, o ne į išorę (b. l. 10-11, 49).

Nukentėjusios R. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. spalio 2 d., vakare su sūnumi I. P. vaikščiojo kartu su labradoru retriveriu veislės šunimi. Šunį vedė jį, jis buvo vedamas su pavadėliu. Šuo buvo prie jos, per keliolika centimetrų, visada jį taip vedžioja, einant šalia gyvenamųjų namų, arba netoli praeivių. Einant pro (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini), apie 19.15-19.20 val., ties kiemo vartais (buvo važiuojamojoje kelio dalyje, maždaug 3 metrai nuo tvoros), prie vartų išgirdo garsus ir atsisukusi į vartus pamatė, kad vartai atsidarę, o nuo vartų link jų atbėga du šunys. Tie šunys pripuolė prie jų šuns ir puolė jį kandžioti bei tampyti. Išsigandusi pradėjo šauktis pagalbos, sūnus bandė šunis išskirti, bet jam nepavyko, nes atbėgę šunys buvo labai agresyvūs. Savo šunį ji laikė už pavadėlio ir vis bandė tempti nuo užpuolusių šunų, bet jie nepaleido jos šuns, visą laiką buvo dantimis į jį įsikandę ir tampė į visas puses. Visą tą laiką šaukėsi pagalbos, kad kas nors padėtų, šaukė, kad pasiimtų savo šunis. Kadangi šunys išbėgo iš namo kiemo, ir vartai buvo atidaryti, ji traukėsi arčiau vartų, tuo pačiu paskui save tempė ir savo šunį, ir į namo pusę vis šaukėsi pagalbos, kad savininkai pasiimtų savo šunis. Visa tai tęsėsi apie penkias minutes, taip besitampant, per tą laiką pro atidarytus vartus pateko į kiemą, ji ir toliau šaukėsi pagalbos, tikėdamasi, kad šeimininkai išgirs ir sutramdys savo šunis. Kadangi šunys buvo labai agresyvūs, o sūnus juos bandė išskirti stengdamasis nutverti juos rankomis, sūnui taip pat šaukė, kad jis nekištų rankų prie šunų. Atėjusi kažkokia moteris bandė šaukti šunis vardais, bet jie nereagavo. Prieiti prie šunų moteris bijojo. Sūnus rado numestą pagalį, kuriuo pavyko šunis išskirti ir nubaidyti. Kada atėjo moteris, ar kai jie buvo ant kelio, ar jau kieme, tiksliai pasakyti negali, nes buvo streso būsenos, stengėsi gelbėti savo šunį, taip pat žiūrėjo, kad jie neįkastų jai pačiai ar jos sūnui. Atėjusi moteris kartojo, kad ji nieko nežino, čia negyvena, yra tik prižiūrėtoja, o šunų šeimininkai yra išvykę. Taip pat ji vis klausinėjo, ar šunys išlindo pro vartų apačią (galimai taip jau yra buvę), ar išbėgo pro vartus. Apie įvykį pranešė telefonu 112, buvo informuota, jog atvyks policijos patrulis. Moteris ne iš karto nurodė tikslų namo adresą. Kadangi jos šuo buvo sužeistas ir kraujavo, po keliolikos minučių ji dar kartą paskambino 112 ir jai leido vežti šunį į veterinarijos kliniką, jai buvo nurodyta, kad policija su ja susisieks. Po valandos arba vėliau jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad jeigu yra žinomi šunų šeimininkai, jie nevyks į įvykio vietą, užtenka parašyti pareiškimą. Kitą dieną apžiūrėjusi vartus, pro kuriuos išbėgo šunys, matė, kad vartai (sudaryti iš dviejų į abi puses besiveriančių dalių) tuo metu, kai yra uždaryti (suverti), neturi jokios tvirtos fiksacijos, jiems atsiverti neleidžia tik iš vidaus užkabintas kabliukas, bet vartai laisvai gali būti judinami į abi puses (dėl judėjimo iškrenta kabliukas). Atkabinus kabliuką, vartai nebelieka suverti, o savaime atsidaro, dėl pasvirimo jie savaime niekaip nebūna suverti (uždaryti) be papildomų priemonių. Vartai papildomai gali būti rakinami pakabinama spyna, bet matyti, kad spyna įkabinta tik į vieną kilpą, surūdijusi ir nenaudojama. Šalia vartų virš žemės matyti laido dalis (kuri turėtų būti sudedamoji elektrošoko dalis), laidas vienoje vietoje apvyniotas juodos spalvos izoliacine juosta, juosta švari. Įvykio metu ant šunų nematė jokių antkaklių. Akivaizdu, kad šeimininkas šunis paliko prižiūrėti žmogui, kuris bijo tų šunų ir tie šunys jo neklauso. Šunys lakstė palaidi po kiemą, nebuvo užtikrinta, kad jie neišbėgtų iš kiemo, nes vartai nebuvo užrakinti spyna (dėl ko vartų būtų neįmanoma atidaryti). Taip pat pagal gyvūnų laikymo taisykles, matomoje vietoje turi būti įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“. Tokio ženklo prie šios teritorijos nėra. Nors šeimininkas teigia, kad tvora yra aklina ir šunys nemato, kas eina keliu, tai yra netiesa, nes jei šunys būna kieme, jie pastoviai puldinėja prie vartų, nesvarbu, ar keliu eina žmonės vedini šunimi, ar vieni, be šunų. Tai gali paliudyti ir kiti pro šią vietą einantys žmonės (b. l. 62).

Liudytojo I. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. spalio 2 d., vakare, kartu su mama R. P. vedžiojo savo labradorų veislės šunį. Šunį vedė mama, jis buvo vedamas su pavadėliu. Einant pro (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini), ties kiemo vartais, ėjo keliu, maždaug kelio viduriu, išgirdo smarkų lojimą prie vartų, atsisukęs pamatė, kad pro atidarytus vartus link jų lodami atbėga du šunys. Jie puolė prie jų šuns ir pradėjo jį kandžioti bei tampyti. Išsigandęs, nežinojo, ką daryti, bandė tiems šunims įspirti ir kažkaip atskirti nuo savo šuns, bet jie į nieką nereagavo, pastoviai kandžiojo ir tampė jų šunį. Mama šaukėsi pagalbos, taip pat šaukė jam, kad nekištų rankų, nes bandė išskirti šunis rankomis. Tie abu šunys įsikandę į jų šunį, tempė jį link vartų. Kadangi vartai buvo atidaryti, per kelias minutes taip besitampant jie visi atsidūrė kieme. Mama į namo pusę šaukėsi pagalbos, kad kas nors pasiimtų savo šunis. Kažkuriuo metu kieme atsirado moteris, kuri bandė šunis šaukti vardais, liepė jiems nustoti, bet jie jos neklausė, o ji patį artyn nėjo. Jis prie vartų pamatė numestą kažkokį plastikinį vamzdį, paėmė jį ir su juo pavyko šunis atskirti. Mamai pasakė, kad bėgtų lauk ir pats išėjęs suvėrė vartus ir laikė juos, kad neatsidarytų, nes paleidus juos, jie savaime bandė atsiverti. Ta moteris jam pasakė, kad vartus reikia užkabinti iš vidaus kabliuku, tada jis taip ir padarė. Moteris klausė, ar tie šunys pralindo pro apačią ar patys atsidarė vartus ir nuolat kartojo, kad ji nėra šunų šeimininkė ir čia negyvena. Šunys buvo be pavadėlių, antsnukių ar antkaklių. Mama iškvietė policiją ir jie vėliau nuvyko į veterinarijos kliniką (b. l. 48, 80).

2021 m. spalio 7 d. nukentėjusioji R. P. pateikė įvykio vietos, kur buvo užpultas jos šuo, nuotraukas (b. l. 53-58).

UAB „Greitoji žirafa“ išraše iš ligos istorijos užfiksuota, kad 2021 m. spalio 2 d. buvo apžiūrėtas R. P. labradorų veislės šuo, kuris buvo užpultas dviejų šunų. Apžiūros metu aptiktos daugybinės kraujosruvos snukio dešinėje pusėje, buvo perkąsta dešinė ausis – dvi negilios žaizdos, viena apie 1 cm, kita – iki 1,5 cm ilgio, kremzlė nepažeista. Uždėtos kelios mazginės siūlės. Taip pat aptikta negili žaizda prie kairės akies išorinio kampo, kišenės nebuvo, uždėta viena mazginė siūlė. Pastebėta įdrėskimų ties viršutiniu voku, ties ausies pagrindu išorėje buvo patraiškyti audiniai, matėsi viena kastinė skylė, kišenė iki 1 cm ilgio, nesiūta, palikta savaiminiam gijimui ir išsivalymui, nes buvo prasidėjusi audinių edema. Nustatyti daugybiniai paviršiniai įdrėskimai viršutinio žandikaulio srityje. Žemiau dešinės ausies pagrindo buvo dvi kirstinės žaizdos, kišenės nebuvo, žaizdos išvalytos ir uždėtos trys mazginės siūlės. Aptikta paviršinė žaizda ant dešinės pėdos dorsalinio paviršiaus, buvo kandimo žymių apatinio žandikaulio kairėje pusėje, pažeista lūpa, pažeidimas paviršinis 3x2 cm. Toliau šuo buvo nuolat stebimas veterinarijos klinikoje, jo būklė gerėjo (b. l. 73-76).

Nukentėjusioji ir jos sūnus parodė, kad pro B. vartus savo labradorą vedėsi už pavadžio. Tai, kad labradoras įvykio metu buvo su pavadžiu, patvirtino ir R. Ž., ginčo šioje vietoje nėra. Kita vertus, visiškai nelogiška, jog R. P., eidama pro vartus, už kurių žinojo paprastai esant dviems agresyviems šunims (kaip pati juos įvardijo), būtų leidusi savo labradorui lįsti pro vartų apačią, o net ir tokiu atveju, nesugebėjusi jo atitraukti nuo vartų, jei bokseriai būtų pradėję ginti savo teritoriją iš kiemo pusės. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog neturėjo jokio tikslo savo iniciatyva užeiti į B. kiemo teritoriją ir pati vartų neatidarinėjo. Nei B., nei I. P. anksčiau nebuvo pažįstami, todėl teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, jog ji neturėjo tikslo savo iniciatyva eiti į svetimą kiemą ir dėl to atrakinti užkabintus vartus.

V. B. parodė, jog elektroninę tvorą įrengė 2017 m., kartu su sutuoktine patvirtino, jog R. Ž. kaip šeimos draugė jų namuose lankosi dažnai ir elektroninės tvoros veikimo principas jai buvo žinomas. Tą patį parodė ir R. Ž., nurodydama, kad yra mačiusi, kaip šunys sustoja prie tvoros, žino, kad peržengus draudžiamą ribą, antkaklis siunčia elektros impulsą, o jei atsiranda elektroninės tvoros veikimo sutrikimai, turi pasigirsti garsinis signalas, pasak V. B., signalas stiprus, girdimas ir kaiminystėje. Apie tai, kad įvykio metu ar iki jo būtų girdėję kokį nors garsinį signalą, kurį būtų galima susieti su elektroninės tvoros techniniu gedimu, neparodė nė vienas teisme apklaustas asmuo, iš čia galima daryti išvadą, jog signalo nebuvo. Pasak B., tam, kad elektroninė tvora būtų veiksminga, yra būtina šunims nuolat dėvėti antkaklius. Čia byloje apklaustų asmenų parodymai išsiskyrė. R. Ž. ir B. parodė, kad abu šunys buvo palikti su antkakliais, R. B. parodė, kad antkakliai nusiima sunkiai, tam reikia dviejų žmonių ir jie ne tokie, kad šunys galėtų iš jų išsinerti, patys atsisegti ar pamesti, grįžus bokseriai buvo su antkakliais. I. P. ir R. P. parodė, kad šunys buvo be antkaklių, kita vertus, neatmestina, jog antkaklių jie galėjo ir nepastebėti. Įvykis vyko 19.25 val., kovo mėnesį tokiu metu lauke jau buvo prietema. Pasak R. Ž., kiemo teritorija niekuo neapšviesta. Kaip parodė V. B., šunų antkakliai yra juodos spalvos, t. y. tokios pačios, kaip ir vienas iš bokserių, kitas šuo ilgo kailio, todėl antkaklis taip pat galėjo pasislėpti po kaliu. Dėl nurodytų priežasčių antkaklių galėjo išoriškai nesimatyti. Be to, nukentėjusieji įvykio metu buvo stresinės būsenos, kas taip pat galėjo įtakoti jų galimybę pastebėti visas detales ar vėliau jas prisiminti. Nors I. P. teigė, kad šunis bandė atskirti suimdamas už kaklo ir antkaklių nebuvo, tačiau egzistuoja tikimybė, jog šunų pjautynių metu galėjo tiksliai neužfiksuoti suėmimo vietos, juo labiau, kad turėjo saugotis, kad jo nesužeistų ir dėmesys buvo nukreiptas kitur. Pasak R. Ž., tuo metu, kai ji laikė bokserius už antkaklių, R. P. jau buvo išėjusi iš teritorijos ir to nematė. Kad mama iš kiemo išėjo anksčiau, parodė ir I. P.. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlieka nepašalintos abejonės, jog nukentėjusieji galėjo nepastebėti antkaklių, todėl šios abejonės vertintinos pareiškėjos naudai, laikant, jog antkakliai ant šunų buvo.