Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-10Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-01-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
1A-267-316/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29224-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
A. D.
Civilinis ieškovas
Č. J. L.
Advokatai
Gediminas Lukauskas, Gediminas Lukauskas Šiaulius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29224-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,nuteistajam A. D., jo gynėjui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. D. priteista 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Č. J. L. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 5 d., V. R. melagingai prisistatydamas (duomenys neskelbtini) atstovu, neatskleisdamas savo asmens duomenų, su V. R. žodžiu susitarė dėl jos tėvo Č. J. L. ūkio grūdų pirkimo, suklaidino ją dėl ketinimo atsiskaityti, iš anksto žinodamas, kad šių įsipareigojimų vykdyti neketina ir tai nuo V. R. nuslėpdamas, pagal šį susitarimą V. R. (duomenys neskelbtini) kaime per 4 kartus perdavus jo (A. D.) užsakyto transporto vairuotojui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, viso 100 tonų grūdų kviečių, organizavo jų išvežimą, už grūdus neatsiskaitė, jų negrąžino, taip apgaule įgijo Č. J. L. priklausantį didelės vertės turtą – 100 tonų grūdų kviečių, kurių bendra vertė 10 000 Eur. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. A. D. gynėjas advokatas Gediminas Lukauskas Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti 2021 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodo, kad priešingai, nei nurodė teismas, remiantis bylos duomenimis, V. R. nei vienoje apklausoje nenurodė, jog jai iš IAP abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs asmuo prisistatė (duomenys neskelbtini) atstovu. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios apklausų metu nukentėjusioji V. R. teigė, jog dėl grūdų išvežimo iš ūkio, nuo sutarties sudarymo su (duomenys neskelbtini), visada bendravo su vienu žmogumi. V. R. nurodė, jog už pirmus du vežimus buvo atsiskaityta, trečias krovinys grąžintas kaip nekokybiškas, už kurį mokėti ir neturėjo. Tiek dėl grūdų krovinio išvežimo, tiek grąžinimo bendravo su tuo pačiu asmeniu. Krovinio grąžinime ji nedalyvavo. V. R. nurodė, jog po ketvirto grūdų krovinio vežimo, praėjus savaitei, paskambino tas pats vyras, su kuriuo buvo suderinti tolimesni grūdų krovinio vežimai. Tą kartą paskambinęs vyras pasakė nepildyti važtaraščio, nes vairuotojas turės CMR, kuriuos ji turės pasirašyti. Tokiu būdu buvo išvežti 4 grūdų kroviniai. V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta penkis kartus. Keturių apklausų metu V. R. teigė, jog nuo pat pradžių bendravo su vienu ir tuo pačiu asmeniu. Nei vienoje apklausoje nukentėjusioji nenurodė, kad asmuo, skambinęs iš numerio (duomenys neskelbtini) būtų prisistatęs (duomenys neskelbtini) atstovu. Trečios apklausos metu ji teigė jog „skambino tas pats vyras, kadangi nieko papildomai aiškinti nereikėjo ir pokalbis buvo apie tą patį. Jis žinojo smulkmenas apie parduodamus grūdus, adresą kur važiuoti“ (1 t., b. l. 51-54).

2.2. Pažymi, kad penktos apklausos metu, kuomet jau buvo atliktas atpažinimo iš balso tyrimas, V. R. jau teigė, jog atpažino A. D. iš balso, jo balsas – specifinis tarimas, intonacija, raidžių tarimas, greitakalbė“. Vertinant liudytojo parodymus būtina atsižvelgti į liudytojo amžių ir kitas savybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinamas ir analizuojamas V. R. sugebėjimas tinkamai identifikuoti kaltinamąjį iš balso. Pastebėtina, jog balso skambėjimas per telefoną skiriasi nuo gyvo balso, o balso ėminių įrašymas į skirtingų modelių telefono aparatus ar kitas garso įrašymo priemones, žmogaus balsą ir garsus iškraipo. Identifikuoti tampa įmanoma tik fonoskopinių ekspertizių bei kitų mokslinių – techninių tyrimų pagalba. Kyla pagrįstas klausimas ar V. R., kuri nuo pradžių manė bendraujanti su vienu ir tuo pačiu asmeniu, atlikto atpažinimo iš balso tyrimo metu galėjo ir sugebėjo teisingai atpažinti asmenį, kuris tolimesnių krovinių vežimo metu, išvežė ir neatsiskaitė už grūdus.

2.3. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas darydamas išvadą dėl įrodymų A. D. kaltumui dėl sukčiavimo pagrįsti trūkumo, nesiėmė priemonių visiems bylos duomenims visapusiškai patikrinti ir įvertinti, jiems sugretinti, neteikiant kuriems nors iš jų pirmenybės. Teismas įrodymus vertino neišsamiai, atsietai vienus nuo kitų, nesusiejo jų į vientisą loginę seką, ir taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio 3-5 dalyse, pažeidimus.

2.4. Pažymi, kad apklausiamas teisme Č. J. L. nurodė, jog V. R. visus ūkio reikalus tvarko pagal įgaliojimą. Jis dalyvavo tik kai krovė vieną mašiną, kuomet dukra buvo išvykusi, ir dalyvavo kuomet tuos pačius grūdus grąžino atgal. Č. J. L. teigė, jog jam paklausus kur grūdai vežami, asmuo prisistatęs A. atsakė, kad veža į (duomenys neskelbtini), tai į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad iš 2017 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog paskutinio vežimo metu, kuomet nekokybiški kviečiai buvo grąžinti, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. P., kuris galėtų patvirtinti kviečių grūdų grąžinimo faktą. Ir esant aplinkybėms, jog Č. J. L. yra suinteresuota bylos šalis, jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes joks A. grąžinant grūdų krovinį – nedalyvavo.

2.5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. Š. parodė, kad krovinį iš Č. J. L. ūkio į (duomenys neskelbtini), vežė jis. Liudytojas nurodė, jog už krovinio vežimą pinigų jam niekas nemokėjo. Su užsakovu nebendravo, jo kontaktų neturėjo. Atpažinti to asmens, kuris priėmė krovinį negalėtų, nes jo visiškai nepamena. Taip pat nurodė, jog minėto vežimo metu buvo užpildyti ir važtaraščiai ir CMR. Teismo posėdžio metu M. Š. jau teigė, jog nuvežus grūdus į (duomenys neskelbtini), jam skambino asmuo, kuris kalbėjo lietuviškai, palydėjo iki iškrovimo vietos, davė jam 50 Eur už gerai atliktą darbą. „Pamena su kokia mašina buvo. Tai buvo juodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nepamena“. Nors asmens M. Š. neatpažino, tačiau ir nepaneigė, kad būtent A. D. su juo ir atsiskaitė. Skunde atkreipia dėmesį, jog pirminių apklausų metu M. Š. nenurodė, kad buvo asmuo, kuris davė jam pinigų už gerai atliktą darbą, nei tai, su kokiu automobiliu minėtas asmuo buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Ir išvis apie jokį jį lydėjusį asmenį jo apklausose nebuvo minima. Tačiau praėjus 3 metams po apklausų, M. Š. duodamas parodymus teisme jau detaliai prisimena su kokiu automobiliu lietuvio buvo palydėtas į grūdų išsikrovimo vietą ir kad jam buvo sumokėta 50 Eur už gerai atliktą darbą. Pažymėtina, kaip nurodė pats teisiamasis A. D., jog jam atvykus i teismo posėdi M. Š. matė, t. y. stebėjo, su kokiu automobiliu jis – A. D., atvyko bei buvo pastebėtas bendraujantis su prokurore iki teismo posėdžio pradžios. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apelianto nuomone, kyla pagrįstos abejonės dėl liudytojų parodymų teisinio vertinimo, būtent parodymų, kurie teisminio nagrinėjimo metu kardinaliai pasikeitė. Teismas nevertino ir neanalizavo M. Š. parodymu nesutapimų. Teismas nepasiaiškino ir nepaklausė liudytojo M. Š., kodėl jis teisme išdėstytų aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu.

2.6. Skunde nurodo, kad dar vienas prieštaringas įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas A. D. yra tai, kad išanalizavus mobilaus ryšio operatorių gautas telefono numerio (duomenys neskelbtini) (V. R. grūdų pirkėjas) ir A. D. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatė, jog IAP abonentas (duomenys neskelbtini) bendraudamas su V. R. jungėsi prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to, tyrimo metu gauti duomenys apie tai, jog grūdų pervežimo paslaugą (duomenys neskelbtini) užsakė asmuo telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatė, jog abonentas (duomenys neskelbtini) priklauso J. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, jog J. Š. priklausančiu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugas – A. D.. 2018-08-03 (duomenys neskelbtini) apskr. VPK KPNNTV 3-iojo skyriaus vyr. tyrėjos tarnybinio pranešime nurodyta, kad susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. D., išklotinėmis matyti, kad 2018 m. vasario 15 d. 18:31:53 val. bendrauta su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) direktorius A. K.. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), bendrauja su įvairiais kitais abonentais, tačiau, kad bendrautų su ikiteisminiam tyrimui reikšmingais abonentais, nenustatyta.

2.7. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios A. D. neslėpė ir teigė, jog jis ir tuo metu, tai yra 2016 metais, pats tarpininkavo perkant – parduodant grūdus. Taip pat nurodė, kad darbo reikalais ir užsakant transportą naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugei J. Š.. Transporto priemones grūdams vežti užsakinėdavo tiek iš įmonių, tiek ir iš privačių vežėjų. A. D. nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) nieko nepažįsta, bendrauja su (duomenys neskelbtini). Su A. K. asmeniškai nepažįstamas, tačiau nurodė, jog telefonu per jį yra užsakęs transportą. Tyrimo metu nustatyta, kad A. D. skambino A. K. 2018 m. vasario 15 d. Kyla pagrįstų abejonių ar tokiais įrodymais galima remtis grindžiant kaltinimą A. D. dėl sukčiavimo, kai asmuo nuo pat pradžių teigė, jog verčiasi tarpininkavimu perkant – parduodant grūdus ir tai, kad jis dažnai skambindavo tiek transporto įmonėms, tiek privatiems asmenims dėl transporto priemonių užsakymo.

2.8. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog V. R. grūdų pirkėjo, IAP abonento numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. D., padarė esminį BPK pažeidimą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai lėmė neteisėto, prielaidomis paremto, nuosprendžio priėmimą. Byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, jog nuteistasis naudojosi minėtu abonento numeriu. A. D. nurodė, jog verčiantis tarpininkavimu perkant – parduodant grūdus jis bendravo su daugeliu žmonių, kurie taip pat dirbo šioje srityje, neatmeta ir prielaidos jog galėjo bendrauti ar netgi susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam priklauso IAP abonento numeris (duomenys neskelbtini). Teismo išvada grįsta prielaidomis, yra tikimybinio pobūdžio ir neatitinka įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais taisyklių. Vertinant kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, teisiškai reikšmingus faktus siejant į vientisą loginę grandinę, nėra neginčytinų įrodymų, jog IAP abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), priklauso A. D..

2.9. Skunde nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tyrimo metu abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo teiktas prašymas dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo. Kaip matyti iš 2017-10-04 tarnybinio pranešimo, jog atlikus telefonų IMSI kontrolę, gauti duomenys parodė, jog (duomenys neskelbtini) operatoriaus SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. M., dirbančiam (duomenys neskelbtini) ir kuris galimai atliko ar organizavo grūdų krovinio vežimą. 2017-10-05 pagal 2017-10-04 Kauno apylinkės teismo nutarimą gautos telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nuo 2017-08-28. Tačiau, keisčiausia tai, jog toliau Vyresniosios tyrėjos I. M. 2017-10-31 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) operatorius išklotinių nuo 2017-05-25 nepateikė, todėl tyrimui pateiktos išklotinės tyrimui nėra reikšmingos“. Kyla pagrįstas klausimas ar buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kodėl minėto asmens atžvilgiu nebuvo išsamiau, pilniau ir visapusiškiau ištirtos įtarimus keliančios aplinkybės, o paliktos abejonės, minėtas asmuo neapklaustas, buvo apsiribota tik tuo, jog negauti duomenys ir todėl tyrimui tai netapo reikšminga.

2.10. Be to, skunde nurodoma, kad vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, V. R. veiksmai vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Jos paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, sudaro pagrindą manyti, jog V. R. elgdamasi neapdairiai, be pagrindo perdėtu pasitikėjimu asmenimis aplaidžiai disponavo didelės vertės turtu, taip sudarydama sąlygas kitiems asmenims jos pačios atžvilgiu daryti nusikaltimą (pavyzdžiui nesiaiškindama su kuo bendrauja telefonu, pati būdama ir turėdama buhalterinių žinių nesidomėjo, o nusikalstamai pasitikėjo pildant dokumentus dėl krovinių išvežimo, ir kt.). Teismas ir ikiteisminis tyrimas nekreipė dėmesio į A. D. parodymus aiškinant, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios minėjo ir neslėpė tai, kad jis dirba tarpininku perkant – parduodant grūdus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme niekas nesidomėjo su kokiais asmenimis jis bendrauja (išskyrus transporto įmones 2018 m.), ar tie asmenys gali būti įtariamieji tiriamo nusikaltimo padarymu ir apskritai nebuvo skiriama dėmesio A. D. veikimui ar neveikimui pagrįsti. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai ir taip buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija.

2.11. Apelianto nuomone, priimtame nuosprendyje nusikalstamos veikos aplinkybės nepagrįstai pripažintos įrodytomis, teismo išvados padarytos neišanalizavus įrodymų turinio, neįvertinus jų prieštaringumo. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pateikė savo argumentus, tačiau teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nenustatė nei vieno patikimo ir tiesioginio įrodymo, o apsiribojo prokuroro kaltinamojo akto „nurašymu“, aiškino ir traktavo nepatikrintas aplinkybes A. D. nenaudai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu buvo ignoruojama A. D. pozicija, visiškai neatsižvelgiama į jo pateiktus parodymus, esant išankstiniam nusistatymui dėl jo praeities, o būtent, kad jis ne kartą teistas už sukčiavimą.

2.12. Pažymi, kad teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.

2.13. Pažymi, kadangi teismo prašo priimti A. D. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje priteistas be motyvų, jo dydis nepagrįstas, nuteistais jo nepripažino ir nepripažįsta, todėl apeliacine tvarka ieškinio priteisimo pagrįstumo neprašo nagrinėti.

Šalies argumentai

2.14. Be to, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgiama į A. D. parodymus, kaip jau ankščiau minėta liudytojų parodymų vertinimas atliktas vienašališkai, tikslinga nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą ir išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas Gediminas Lukauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad A. D. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta, o teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nenustatė nei vieno patikimo ir tiesioginio įrodymo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad įrodinėjimo procese gali būti remiamasi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Todėl labai svarbu įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir jų visumos pakankamumą išvadai apie asmens kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-307/2016).

10. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje atlikta įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo į visumą. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką A. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų įvertinimą.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. D. parodė, kad jis užsiiminėjo grūdų prekyba. Parodė, kad kaltinamajame akte parašyta netiesa, kad jis prisistatęs (duomenys neskelbtini) vadybininku. Vienintelis dalykas tai, kad jis iš draugės telefono abonento numerio užsakinėjo transportą. Pripažįsta, jis dažnai užsakinėdavo tą transportą iš vienos ar kitos kompanijos, privačių žmonių, bet negali pasakyti kieno buvo transportas. Būna taip, kad skambina kitas tarpininkas, jei įmonė ieško grūdų arba kažkas perparduoda grūdus, jis samdo transportą, sutaria su tarpininku dėl savo komisinio atlyginimo ir veža, o atsiskaito po to konkrečiai su kitu tarpininku. Parodė, kad tik telefonu bendravęs, per jį užsakinėdavo transportą grūdams. Tokia veikla vertėsi 2016 m.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo draugės J. Š.. Naudojosi telefonu asmeniniams reikalams. Būdavo, kad ir iš šito numerio užsakinėdavo transportą. Jis pas draugę gyvena ir (duomenys neskelbtini). Draugės adresas (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dažniausiai būna (duomenys neskelbtini), bet būna ir (duomenys neskelbtini). Užsiimdavo tarpininkavimu būdamas ir (duomenys neskelbtini), dėl to išklotinėse ir yra tas telefono numeris. Veždavo grūdus į (duomenys neskelbtini), bet į uostus, kainos geresnės. Veždavo į (duomenys neskelbtini), keturios vietos yra (duomenys neskelbtini), kur galima vežti (5 t., b. l. 102-104). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. R. parodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini), kur išvežė pirmas grūdų mašinas, gavo sąskaitas ir už grūdus atsiskaitė. Paskui telefonu sutardavo, žinojo, kad turi parduoti 100 t. grūdų. Įtarimo neturėjo, kad atsirado kitas asmuo, atsiųsdavo mašinas pakraudavo ir išsiveždavo. Transporto priemonės kompanijos, jai atrodo buvo dvi. Iš važtarščių nurodė kur pirmos mašinos grūdus vežė. Tų kurie vežė ir neatsiskaitė galimai neužsirašiusi ir nežino kompanijos. Po to išvežimo klausdavo tas asmuo ar dar ji negavo pinigų ar dar negavo dokumentų, o vėliau nieko nebegavo. Patyrė apie 10 000 eurų žalą. Išvežta 100 tonų, už toną skaičiuoja 100 eurų. Jie galvojo, kad vykdo sutartį. Parodė, kad skelbime ne tas numeris buvo, kuriuo bendravo ir siuntė žinutes. Iš įmonės (duomenys neskelbtini) atsiuntė viską el. paštu, telefonu kaip ir nebendravo. Tyrėja jai davė tris garso įrašus klausyti, ji iš balso atpažino, nes yra daug kartų kalbėjusi, specifinis balso tembras, kalbėjimo maniera, tikrai daug kartų bendravo. Per keturis kartus buvo išvežti grūdai. Skirtingomis dienomis, skirtingi vairuotojai. Ji nesvarstė ar įmonė (duomenys neskelbtini) ar kažkas. Jai skambino visada tas pats žmogus. Telefonu bendravo tik su šituo žmogumi, išskyrus tą elektroninį susirašinėjimą. Įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterei skambino, klausė kaip yra, pasakė, kad nieko nežino apie jokius jos grūdus. Tam žmogui skambino kol atsiliepinėjo, paskui jis nustojo atsiliepti. Kol bendravo neklausė, jis žadėjo, kad greitai atsiskaitys, laukia dokumentų, atveš į namus, vos ne kiekvieną savaitę žadėjo. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji skambino kaltinamajam keturiasdešimt septynis kartus ir jis jai skambino penkiasdešimt kartų, dėl to kaltinamąjį pažįsta iš balso ir kalbėjimo manieros. Dvi mašinas (duomenys neskelbtini) išvežė vieną dieną, paskui kitą dieną. Atsiskaitė. Paskui už kažkiek laiko vėl skambino. Neprisistatė jai iš to numerio, kurio gale skaičiai - 31, atsimena, nes visą laiką tas pats telefonas. Net neturėjo tokių minčių, kad iš kažkur kitur, dėl ko galėjo tiek kartų kalbėti, nepaaiškinama kitaip (5 t., b. l. 16-17). Liudytojas Č. J. L., kuris teisme buvo pripažintas nukenėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pirmosios instancijos teisme parodė, kad Dukra V. R. pasakė, kad rado firmą kuri pati išsiveža grūdus ir greitai apmoka. Dvi mašinas išvežė, greit apmokėjo. Po to dukrai pradėjo šitas žmogus skambinti, vis skambindavo kas antrą, trečią dieną ir klausdavo ar negavo pinigų. Paskui dingo. Į firmą skambino, sakė nedirba toks žmogus. Už kitas mašinas neatsiskaitė, už dvi mašinas greit sumokėjo. Neatsiskaitė už keturias mašinas. Padaryta 10000 eurų žala (5 t. b. l. 38). Liudytoja J. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. D. yra jos draugas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o A. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji jam davė tą kortelę naudotis jau seniai. Naudojasi 5-6 metai, tik D.. Prisimena, kad paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), nepamena tiksliai. Nurodė telefoną ikiteisminio tyrimo metu – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 38). Liudytojas A. K. parodė, kad gavo laišką dėl pervežimo, sistemoje nerado, po to rado užrašuose, kad buvo pažymėta, jog pervežimas atliekamas (duomenys neskelbtini), vežė grūdus. Užrašytas mašinos numeris, tiksliai neprisimena, gali būti Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas S. D.. Negali pasakyti kas užsakovas, rado užrašuose, maršrutas ir telefono numeris, per apklausą nurodė teisingą numerį, dabar nepadiktuos (ikiteisminio tyrimo metu nurodė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l 96) 5 t., b. l. 38-39). S. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vykdė pervežimus, vežė grūdus. Užsakymą gauna iš A. K. sms žinute, telefonu: būna nurodytas adresas, pasikrovimo vieta. Važiuodavo su (duomenys neskelbtini) automobiliu, numeris (duomenys neskelbtini), galėjo būti jo numeris. Jeigu vežė į (duomenys neskelbtini) su CMR turėjo važiuoti (5 t., b. l. 39-40). Liudytojas N. M. parodė, kad tada dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku. Kiek atsimena buvo skambinta, skambino lyg moteris. Turėjo siųsti važtaraštį, kažkokį šabloną turėjo siųsti, turėjo el. paštu siųsti. Dvi mašinas vežė, grąžinta dėl kokybinių parametrų. Kiek galėjo išvežė, paskui nepriėmė. Tada, kai atiduoda krovinį, mokėjimus buhalterija tvarko. Po brokuoto krovinio daugiau nebendravo (5 t., b. l. 41). Liudytojas M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis vežė grūdus iš pardavėjo, pristatė juos, ir pirkėjas už grūdus nesumokėjo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vežė į (duomenys neskelbtini). Dokumentai buvo CMR, nes grūdai keliavo į (duomenys neskelbtini). Vadybininkas atsiuntė žinutę su adresais taip ir važiuoja, atsiunčia koordinates ir važiuoja. Su juo įmonė atsiskaitė, bet (duomenys neskelbtini) buvo žmogus, kuris davė 50 eurų. Sakė už gerai atliktą darbą. Tiesiog už tą vežimą. Lietuvis davė už darbą. Ar A. D. davė pinigus negali pasakyti. Su tuo žmogumi matėsi vieną kartą. Skambino patikslinti kur važiuoti iki tos vietos, lietuviškai kalbėjo. Skambino iš lietuviško numerio, bet numerio nepamena. (duomenys neskelbtini) jau palydėjo į tą firmą. Gatvėje jo nepažintų, pamena su kokia mašina buvo. Tai buvo (duomenys neskelbtini)s, valstybinio numerio nepamena. Vairuotojas apie 40 metų, trumpaplaukis. Bendravo dėl krovinio tik su firmos vadybininku (5 t., b. l. 100-102).

12. Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. grūdų pirkėjas, kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su V. R.. Pirkėjas su V. R. kontaktavo 47 kartus, o V. R. su pirkėju kontaktavo 59 kartus. Telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines gauti duomenys, kad abonentas (duomenys neskelbtini) bendraudamas su V. R. jungėsi prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to, tyrimo metu gauti duomenys apie tai, jog grūdų pervežimo paslaugą (duomenys neskelbtini) užsakė asmuo telefonu, kurio abonentas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu gauti duomenys, jog J. Š. priklausančiu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. 1. 1-3). 2018 m. gegužės 11d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokole pažymėta, kad V. R. iš jai pateiktų 3 garso įrašų (kurių 2-ame garso įraše yra A. D. balso pavyzdys), atpažino antrajame garso įraše A. D., kuris jai skambino telefonu ir organizavo grūdų pirkimą ir išvežimą iš Č. J. L. ūkio 2016 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais, o išvežęs grūdus už juos neatsiskaitė (1 t., b. 1. 80). 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas V. R. pateiktas jos mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad atsidarius telefone esančius kontaktus, matyti kontaktas „Grūdai pavogti“ telefono numeris (duomenys neskelbtini). Matyti bendravimo istorija (1 t., b. 1.72-78). 2018 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) ir Č. J. L. 2016 m. rugpjūčio 6 d. sudarė žaliavos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad visas grūdų vežimo paslaugas (duomenys neskelbtini) suteikė vežėjas (duomenys neskelbtini). Paskutinio vežimo, kuomet nekokybiški kviečiai buvo grąžinti Č. J. L., transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. P., (pateikta minėto automobilio judėjimo ataskaita, kurioje matyti, kad transporto priemonė 2016 m. rugsėjo 13 d. dieną judėjo maršrutu: (duomenys neskelbtini)). Kadangi ūkininkas Č. J. L. Sutarties pilnai neįvykdė ir daugiau jokių kviečių nepateikė, todėl (duomenys neskelbtini) neatsirado pareiga mokėti.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent A. D. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. prisistatydamas (duomenys neskelbtini) atstovu, įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, neatskleisdamas savo tapatybės ir turėdamas žinių, kad V. R. siekia parduoti grūdus, su ja susitarė, kad pirks iš ūkininko Č. J. L., kuriam ji atstovauja kaip dukra pagal įgaliojimą, grūdus, tačiau jau iš anksto žinojo, kad net neketina už juos atsiskaityti, taip ją suklaidino dėl ketinimo už prekę atsiskaityti; A. D. naudodamasis savo draugės J. Š. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė transporto priemones, tai yra organizavo grūdų išvežimą, koordinavo jų pardavimą, o vairuotojai, nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką, iš ūkininko Č. J. L. ūkio, atstovaujant V. R., išvežė 100 tonų kviečių grūdų, kuriuos vežė priduoti, pridavė supirkėjams, su V. R. neatsiskaitė ir taip, A. D. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – ūkininkui Č. J. L. priklausančius 100 tonų grūdų, kurių vertė 10 000 Eur. Nors A. D. tvirtina, kad tik vertėsi grūdų pirkimu – pardavimu, samdė transporto priemones grūdų pervežimui, kuriuos kaip tarpininkas pristatydavo į (duomenys neskelbtini), ar į kokią įmonę, o su V. R. neigė bendravęs, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia nuteistojo versija nesutinka ir ją vertina kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

14. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad V. R. po bendravimo su (duomenys neskelbtini) vadybininku elektroniniu paštu, kai buvo išvežtos dvi mašinos grūdų (už kurias atsiskaityta), V. R. vėl paskambino dėl grūdų pardavimo. V. R. parodymais 4 automobilius grūdų pirkti užsakė telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad liudytojas N. M. parodė, kad vežė tik dvi mašinas, o po brokuoto krovinio daugiau nebendravo. Taigi, kai V. R. vėl paskambino dėl grūdų pardavimo ji toliau bendravo įsitikinusi, kad bendrauja su įmonės, kuri prieš tai pirko iš jos grūdus, vadybininku. V. R. nurodė, kad ji su asmeniu skambinusiu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. bendravo intensyviai: kalbėjo telefonu, susirašinėjo sms žinutėmis. Per keturis kartus, bendraudama su tuo pačiu asmeniu, ji perdavė jo žinion 100 tonų kviečių. Pažymėtina, kad V. R. A. D. laikė kaip užsakymų su įmone (duomenys neskelbtini) tęstinumą. Be to, iš V. R. pateiktų jos ir A. D. susirašinėjimo žinučių nustatyta, jog ji iš jo laukė apmokėjimo ir sakė, jog nesant apmokėjimo, kreipsis į bendrovę, tačiau A. D. jai nepatikslino, kad jis su (duomenys neskelbtini) įmone nėra susijęs, savo tapatybės neatskleidė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis suprato, kad V. R. laiko jį (duomenys neskelbtini) įmonės atstovu ir pagal nutylėjimą jis prisistatė jai būtent (duomenys neskelbtini) atstovu.

15. Dar daugiau iš byloje pateiktų mobiliojo ryšio operatorių išklotinių matyti, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė tose pačiose MRT siųstuvų celėse. Taigi atmetamas skundo argumentas, kad nėra neginčytinų įrodymų, jog IAP abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), priklauso A. D.. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad abonentas (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokštų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. Sulyginus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi grūdų pirkėjas, išklotines su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. D. išklotinėmis, matyti, kad jie jungiasi prie tų pačių bokštų esančių adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. 1. 14).

16. Dar daugiau, byloje nustatyta, kad V. R. atpažino pirkėjo, kuris skambino Nr. (duomenys neskelbtini) balsą, nurodydama, kad, tai A. D. balsas. Nors apeliaciniame skunde skundžiamas A. D. balso atpažinimo vertinimas, t. y., skunde abejojama dėl V. R. galimybės atpažinti A. D. balsą, tačiau pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei pirmosios instancijos teismui abejonių dėl V. R. gebėjimo klausos organais atpažinti kito asmens balsą, nekilo. Atvirkščiai V. R. patvirtino, kad būtent atpažįsta, kad jai skambino A. D., kadangi jo kalba išsiskiria iš kitų, jo balso tembru, intonacija. A. D., kaip parodė V. R., su ja telefonu bendravo daugybę kartų, todėl ji turėjo galimybę labai gerai įsiminti jo kalbą. Iš asmens atpažinimo iš balso įrašo protokolo matyti, kad, siekiant nustatyti įtariamąjį, V. R. buvo duoti perklausyti trys garso įrašai iš telefono, tarp jų A. D. balsas, kurį ji atpažino, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šiais V. R. parodymais.

17. Be to, tai, kad A. D. organizavo grūdų išvežimą, koordinavo jų pardavimą, o vairuotojai, nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką, iš ūkininko Č. J. L. ūkio, atstovaujant V. R., išvežė 100 tonų kviečių grūdų, patvirtina liudytojų parodymai. Tiek M. Š., tiek S. D. nurodė, kad vežimus vykdė pagal (duomenys neskelbtini) vadovo A. K. pavedimą. Nurodymus gavo telefonu, sms žinute, kur buvo nurodyta adresas pasikrovimui, pardavėjo kontaktinis telefono numeris, iškrovimo vieta. Tokia pranešimo apie vežimą praktika tarp jų buvo nusistovėjusi. Tiek A. D., tiek A. K. (kai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra gavęs užsakymą dėl vežimo iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini)) neneigė turėję sandorį dėl vežimo, tačiau tiesiogiai nesusitikę, bendravę telefonu.

18. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad kyla pagrįstos abejonės dėl liudytojo M. Š. parodymų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jam pinigų niekas nemokėjo, o teismo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo žmogus, kuris davė 50 eurų už gerai atliktą darbą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada kad liudytojo M. Š., išvežusio vienu vežimu Č. J. L. ūkio grūdus, prieštaravimai nėra esminiai. Pažymėtina, kad jis, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme, teigė negalintis atpažinti asmens, kuris jam sumokėjo pinigus. Nors asmens M. Š. neatpažino, tačiau ir nepaneigė, kad būtent D. su juo ir atsiskaitė. Be to, tai, kad liudytojas prisiminė, jog jam davė pinigų už grūdų vežimą bei automobilio markę, kuriuo atvyko ir už grūdus sumokėjo asmuo, atsižvelgiant į tai, kad žmonių prisiminimai gali keistis, atgyti, nekelia abejonių dėl liudytojo parodymų patikimumo.

19. Apeliantas skunde teigia, kad teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais, tariamai patvirtinančiais jo kaltę. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, jog kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-280-746/2016 ir kt.). Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes remtasi tik netiesioginiais įrodymais, yra nepagrįstas, nes apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

20. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas darydamas išvadą dėl įrodymų A. D. kaltumui dėl sukčiavimo pagrįsti nesiėmė priemonių visiems bylos duomenims visapusiškai patikrinti ir įvertinti, tačiau baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje išvadoms daryti įrodymų pakanka. Pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojama visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų gali neduoti. Teismo teisė atlikti bet kokį BPK numatytą proceso veiksmą nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretūs proceso veiksmai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).

22. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jei teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ar padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

23. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BK ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę A. D. paskirta atlikti pataisos namuose, nenurodant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimo motyvų, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu BK 50 straipsnio 3 dalis buvo švelnesnė, nes teismas turėjo teisę parinkti bausmės atlikimo vietą – pataisos namus ar atvirąją koloniją, į tai, kad A. D. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, paliktina nepakeista.

24. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus