Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorei Lolitai Marcinkutei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pas R. T. vykdantį individualią veiklą, teistas:

1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-09-12 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jog vykdymą atidedant 1 metams;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-06-13 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jog vykdymą atidedant 1 metams;

5) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-08-05 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jog vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. B. 2024 m. birželio 29 d., apie 11. 30 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie po medžiu gulinčio R. S. paprašė duoti cigaretę, R. S. atsakius, kad neturi, tyčia panaudojo fizinį smurtą: kumščiu, sudavė R. S. po vieną kartą į galvą ir ausį, po to rankomis ir kojomis sudavė apie dešimt smūgių, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas į įvairias kūno vietas – galvą, veidą, rankas, petį. R. S. atsikėlus ir pabėgus į namo virtuvę, pasivijęs jį pastūmė, dėl ko R. S. nugriuvo ant lovos ir jam gulinčiam rankomis sudavė 4-5 smūgius į galvos sritį, ištempęs R. S. iš lovos ant grindų vieną kartą spyrė į šonkaulius, taip R. S. padarė kairės ausies kaušelio kramslio žaizdą, odos nubrozdinimą, sumušimus veide, 6, 9 ir 10 šonkaulių lūžius kairėje, dešinio peties sumušimą. Tokiais veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžio sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

26. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017).

30. Pastebėtina, kad R. S. parodymai skirtingu metu dėl suduotų smūgių skaičiaus skiriasi, tačiau vis tik tai nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo R. S. viso proceso metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį pavartoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis ne vieną kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visų apklausų metu nuosekliai parodė, kad jį sužalojo A. B. suduodamas jam smūgius. Jo parodymai nekito ir akistatos su A. B. metu. Iš 2024 m. liepos 2 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu R. S. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų. Nukentėjusiojo parodymai teisiamojo posėdžio metu taip pat iš esmės atitiko jo anksčiau nurodytas aplinkybes, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.

33. Taigi policijos pareigūnams nukentėjusysis aiškiai nurodė ir jį sužalojusį asmenį, ir sužalojimo mechanizmą. Kaip matyti iš to, kas nurodyta, šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad A. B. jį mušė kieme ir namo virtuvėje, kurioje ir sulaužė šonkaulius, yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad tam tikras detales nukentėjusysis patikslino, ar kai kurias pamiršo, savaime nesuponuoja išvados dėl jo parodymų apie patirtą smurtą nepatikimumo. Nukentėjusiojo parodymus, apie tai, kad jį sužalojo A. B. patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. 2024 m. birželio 29 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, R. S. veidas buvo kruvinas, galva ir veidas apibintuotas po GMP apžiūros. Ant veido matosi įvairūs sumušimai. Iš specialisto išvados Nr. G 1415/2024 matyti, jog R. S. padaryta kairės ausies kaušelio kramslio žaizda, odos nubrozdinimas, sumušimai veide, 6, 9 ir 10 šonkaulių lūžiai kairėje, dešinio peties sumušimas. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžio sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

35. Liudytojas J. J. patvirtino nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kad R. S. tikrai sumušė A. B.. Iš J. J. parodymų nustatyta, jog jis buvo įvykio vietoje ir matė, kaip lauke A. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį. Tiesa, kai A. B. mušė R. namo virtuvėje, liudytojas nematė, nes buvo kieme, tačiau teisme paliudijo, jog viduje namo, iš kurio kiek vėliau išėjo visas kruvinas R., buvo tik R. ir A.. Be to, jiems esant viduje jis girdėjo bildesį. Gynėjas teigė, jog J. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas net tris kartus, bei kartą teisme, duoda skirtingus parodymus, tačiau teismas tokį teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Akivaizdu, jog visose ikiteisminio tyrimo apklausose J. J. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes nekito. Papildomų apklausų metu jis tik patikslindavo tam tikras aplinkybes. Papildomų apklausų paskirtis ir yra tiksliai, smulkiai bei objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes. Aplinkybių tikslinimo negalima vertinti kaip prieštaravimų tarp parodymų, juolab, kad J. J. parodymus patvirtino ir objektyvūs bylos duomenys. Sutiktina, jog tam tikras įvykio detales liudytojas ikiteisminio tyrimo metu išdėstė išsamiau bei nuosekliau nei teisme, tačiau jo parodymai duoti teisme apie esmines įvykio aplinkybes nekito. Be to, kai kurie netikslumai gali būti paaiškinami praėjusiu laiko tarpu. Natūralu, kad stengiantis atpasakoti visas įvykio aplinkybes, kai kurios detalės gali pasimiršti arba jos gali būti atpasakojamos ne visiškai sklandžiai. Kartu pažymėtina, kad smulkūs liudytojo skirtingu metu duotų parodymų nesutapimai, priešingai nei teigia gynyba, neleidžia įžvelgti prieštaravimų ir nenuoseklumo.

36. Liudytojas D. G. paties konflikto nematė, tačiau teisme davė bylai reikšmingus parodymus. Jis nurodė, jog tuoj po įvykio atėjęs pas R. S., rado jį visą kruviną: kraujas bėgo iš nosies, iš ausies. Liudytojas tvirtino, kad R. buvo susiėmęs už galvos, už šono, sakė visur skauda, galbūt minėjo ir sulaužytus šonkaulius. R. jam pasakė, kad buvo sumuštas A. B. dėl cigaretės. D. G. paliudijo, jog ryte eidamas žvejoti užėjo pas R., kurio kieme jau sėdėjo J. su A., o jam grįžtant po žvejybos ir randant sužalotą R., jis matė kaip nuo R. plentu ėjo J. su A.. Be to, nurodė, jog prieš žvejybą matytas R. S. buvo sveikas.

37. Teisminio nagrinėjimo metu gynyba ir kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir kitu, o ne nurodomu sužalojimo būdu ir metu. Buvo keliama versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti virtęs išvakarėse važiuotu paspirtuku ar tos pačios dienos rytą važiuotu A. B. dviračiu, kurio ratas, R. jį grąžinus, buvo sulaužytas. Rėmėsi ir liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu išsakytu teiginiu, kad ant ryte pas jį atėjusio R. nosies matė kaip ir sužalojimą, ilgą drūžę. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įžvelgti kitokias, nei teismo nustatytas, nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo aplinkybes ar laiką.

38. Visų pirma, su paspirtuku nukentėjusysis važiavo išvakarėse. Duomenų, jog juo važiavo įvykio dieną byloje nėra. Paspirtuko savininkas J. J. teisme patvirtino, jog vakarykščiai R. buvo įdavęs paspirtuką, o tuo metu kai jis su A. ėjo pas R., savo paspirtuką rado netoli namų krūmuose. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo nurodytas paspirtuko grąžinimo J. J. aplinkybes, t. y. kad birželio 29 d. ankstų rytą R. buvo atėjęs pas J. grąžinti paspirtuko. Be to, iš 2024 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas elektrinis paspirtukas „mi“ buvo tvarkingas, nei viena detalė nesulaužyta, jokių nubrozdinimų ar kitų sugadinimų nebuvo. Antra, pats nukentėjusysis teigė, jog tą rytą paėmė A. B. dviratį nuo J. J. namo, nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, o nusipirkęs, dviratį parvarė ir nesugadintą paliko prie beržo įsukus į J. J. kiemą. Tvirtino, tikrai nevirtęs su dviračiu ir nesusižeidęs. Pastebėtina, jog pats kaltinamasis teisme tvirtino, jog tą rytą jis R. savo dviračio nedavė ir nematė R. važiuojančio su jo dviračiu. Liudytojas J. J. paliudijo, kad jis nematė R. važiuojančio su dviračiu. Abu, tiek A., tiek J. nurodė, jog A. dviratį pamatė įverstą krūmuose netoli J. sodybos. Tačiau A. teigimu dviračio ratas buvo sulaužytas, o J. tuo tarpu nurodė, jog dviratis nebuvo sugadintas. Teismo išvadą, jog nukentėjusysis nesusižalojo važiuodamas dviračiu, patvirtino ir liudytojas A. P. parodęs, jog 2024 m. birželio 29 d. rytą, apie 10 val. pas jį į namus pasiskolinti pinigų atėję R. su A. buvo sveiki. Taip pat ir liudytojas D. G. tvirtino, kad jam einant žvejoti, R. buvo nesužalotas. Taigi, jau po nukentėjusiojo kelionės dviračiu jį mačiusių žmonių teigimu, R. S. buvo sveikas. Tiesa, liudytojas J. J. nurodė, jog ant R. nosies iki muštynių matė kažkokį tai sužalojimą, tačiau pažymėtina, jog šio iki įvykio buvusio sužeidimo ant nosies neneigė ir pats nukentėjusysis. Jis paaiškino, jog išvakarėse, dirbdamas (duomenys neskelbtini) kaime atsitrenkė į durų staktą ir prasikirto nosį. Taigi duomenų, kad R. S. nustatyti sužalojimai: kairės ausies kaušelio kramslio žaizda, odos nubrozdinimas, sumušimai veide, 6, 9 ir 10 šonkaulių lūžiai kairėje, dešinio peties sumušimas, būtų atsiradę kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku, byloje nėra.

39. Gynyba tvirtino, jog A. B. girtumas nusikalstamos veikos darymo metu nenustatytas, tačiau teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti įrodyta aplinkybe dėl kaltinamojo neblaivumo fakto. Tiesa, iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo, A. B. nebuvo surastas ir jo neblaivumas nebuvo objektyviai užfiksuotas. Nepaisant to, nukentėjusiojo, liudytojų J. J., D. G. parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. B. buvo neblaivus. R. ir J. teisme paliudijo, kad iki A. B. smurtinių veiksmų, jie visi trys vartojo alkoholį, t. y. degtinę, kurią parsinešė iš parduotuvės. Liudytojas D. G. taip pat paaiškino, jog jam einant žvejoti, visi trys minėti asmenys sėdėjo pas R. ir vartojo alkoholį. Ir jis pats dar jo šiek tiek išgėrė. Pastebėtina, jog ir pats kaltinamasis nebuvo toks kategoriškas šiuo klausimu. Nors neigė vartojęs alkoholį pas R. S., tačiau teisme nurodė, jog tą rytą buvo pagiringas, pergėręs tikrai nebuvo ir gal būtų įpūtęs į alkotesterį. Taigi nors byloje objektyvių įrodymų apie kaltinamojo neblaivumą būtent nusikaltimo padarymo metu nėra, tačiau minėtų asmenų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis kartu su jais vartojo alkoholį.

40. Taip pat kaltinamojo gynėjas bandė teigti, jog nagrinėjamu atveju, turėtų būti įvertinta ir tai, kad nusikaltimo sudėtis galbūt labiau atitinka 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o ne įtvirtintos 138 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokio savo teiginio gynėjas nepagrindė jokiais konkrečiais argumentais, nepateikė jokių konkrečių objektyvių įrodymų. Byloje esanti specialisto išvada, patvirtina, jog be kitų sužalojimų, sukėlusių R. S. fizinį skausmą, buvo sulaužyti ir trys šonkauliai. Šonkaulių lūžiai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) R. S. asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas padarė išvadą, jog dėl šonkaulių lūžio sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal 138 straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo <...> sirgo ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teisme nukentėjusysis teigė, jog A. B. padarytus sužalojimus gydėsi apie pusantro mėnesio. Tiek laiko buvo nedarbingas. Taigi, teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo A. B. veiksmus perkvalifikuoti pagal 140 straipsnio 1 dalį.

41. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamasis A. B. sužalojo R. S. ir sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aukščiau išdėstyti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis veikė tyčia, sudavė R. S. kumščiu po vieną kartą į galvą, ausį, po to kojomis ir rankomis sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o namo virtuvėje sudavė dar 4-5 smūgius rankomis į galvos sritį ir ant grindų kartą spyrė į šonkaulius. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad A. B. suduodamas smūgius nukentėjusiajam neabejotinai suprato, jog taip jį sužalos. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų kitam asmeniui gali būti padaryti sužalojimai, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tarp kaltinamojo A. B. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad byloje yra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą R. S., todėl veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016)

43. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

44. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

45. Šiuo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

46. A. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, keturis iš jų už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas 2019 m. rugpjūčio 5 d. už automobilio vairavimą neblaiviam, teistumas išnykęs. Administracine tvarka vienerių metu laikotarpyje baustas tris kartus. Įrašytas į priklausomybės ligų kabineto apskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Į bylą pateikta 2024 m. liepos 15 d. specialisto išvada, kad A. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

47. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis yra didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52 paros arešto). Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Kaip minėta A. B. asmenybė, ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pakartotinumas yra pakankamo pavojingumo skirti arešto bausmę. Taigi už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 60 parų arešto bausmė.

48. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

49. Šiuo atveju teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą. Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad A. B. yra teistas net 5 kartus, kartą yra baustas ir realia laisvės atėmimo bausme ir ją atlikęs. Paskutinius tris kartus A. B. buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai A. B. teigiamo poveikio nepadarė – jis savo elgesio nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažino, kaltę neigė viso proceso metu. Teismas sprendžia, kad paskyrus arešto bausmę, A. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, kadangi A. B. charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

50. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

51. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo R. S. gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 155,81 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 131-132). Kartu su ieškiniu pateiktas 2024 m. liepos 3 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. birželio 29 d. nukentėjusiajam buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, atlikti du rentgenologiniai tyrimai, suleista difterijos, stabligės vakcina. Visų minėtų paslaugų kaina – 155,81 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, su juo sutinka, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo A. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 155,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

52. Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

53. Byloje esančios dvi kompaktinių diskų laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

54. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo nuosprendį, A. B. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 155,81 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 81 cento) žalos atlyginimą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Dvi kompaktinio disko laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. B., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis bei įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą, esantį Ulonų g. 8A, Alytus.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.