Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, Sodros duomenimis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį;

Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamieji Ž. D. ir Ž. K. bendrininkų grupėje mušdami sukėlė fizinį skausmą ir smurtaudami padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, o būtent 2023-11-20 apie 12.24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. P. atrakinus ir atidarius buto duris, kaltinamajam Ž. D. dešinės rankos kumščiu vieną kartą smūgiavus nukentėjusiajam į priekinę kūno dalį, dėl ko pastarasis nugriuvo kambaryje ant grindų, kaltinamieji Ž. K. ir Ž. D. tyčia tiek rankomis, tiek kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip sukeldami J. P. fizinį skausmą, nukentėjusiajam J. P. nuėjus į miegamąjį ir atsigulus ant lovos, kaltinamasis Ž. K. tęsdamas nusikalstamą veiką koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių J. P. į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės ausies, dešinio skruosto - apatinio žandikaulio srityje, kairio skruosto - akies srityje, subarachnoidinę galvos smegenų kraujosruvą dešinėje kaktinėje skiltyje, tai yra nežymiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Kaltinamasis Ž. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. Įvykio dieną Trakuose prie ežero vartojo alkoholį kartu su Ž. K. ir A. S.. Alkoholį vartojo ir iš vakaro, išgėrė daug. Išgertuvių metu A. S. pasiskundė, kad jos sugyventinis J. P. ją muša. Ž. K. pasiūlė nutarė nueiti ir pašnekėti su J. P.. Abu nuėjo pas J. P. į namus. Šiam atidarius duris, jis sudavė J. P. į krūtinę, dėl ko šis nukrito ant grindų. Tuomet kartu su Ž. K. pradėjo mušti J. P. rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė smūgių ir kur, neprisimena, apie 2-3 smūgius. J. P. nuo smūgių pradėjo aimanuoti ir šaukti, dėl to nustojo jį mušti. Pakėlė J. P. ir paguldė jį ant lovos. Gulinčio lovoje J. P. jis nemušė, kelis smūgius sudavė Ž. K.. Po to jie išėjo. Dėl padaryto labai gailisi. Po įvykio su J. P. nebendravo. Civilinių ieškinių reikalavimų neginčija.

Kaltinamasis Ž. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad įvykio dieną Trakuose prie ežero vartojo alkoholį kartu su Ž. D. ir A. S.. Ši išgertuvių metu pradėjo jiems skųstis, kad jos sugyventinis J. P. ją muša, veja iš namų. Pasiūlė nueiti ir pašnekėti su J. P.. Kartu su Ž. D. nuėjo pas J. P. į namus. Šiam atidarius duris, Ž. D. iškart sudavė J. P. vieną smūgį, dėl ko šis nukrito ant grindų. Tuomet kartu su Ž. D. mušė J. P. rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek ir kur sudavė smūgių, neprisimena. Po to pakėlė J. P. ir paguldė jį ant lovos bei sudavė nukentėjusiajam dar keletą smūgių. Dėl padaryto gailisi. Civilinių ieškinių reikalavimų neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. parodymų jų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, jiems ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai, asmens apžiūros protokolas, akistatos protokolas, nukentėjusiojo J. P. pareiškimas ir parodymai, asmens parodymo atpažinimo pagal nuotrauką protokolai, medicininių dokumentų apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų D. P., G. P., I. J., I. S., A. S. parodymai, kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamieji Ž. D. ir Ž. K. 2023-11-20 apie 12.24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. P. atrakinus ir atidarius buto duris, kaltinamajam Ž. D. dešinės rankos kumščiu vieną kartą smūgiavus nukentėjusiajam į priekinę kūno dalį, dėl ko pastarasis nugriuvo kambaryje ant grindų, kaltinamieji Ž. K. ir Ž. D. tyčia tiek rankomis, tiek kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip sukeldami J. P. fizinį skausmą, nukentėjusiajam J. P. nuėjus į miegamąjį ir atsigulus ant lovos, kaltinamasis Ž. K. tęsdamas nusikalstamą veiką koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių J. P. į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji Ž. D. ir Ž. K. padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės ausies, dešinio skruosto - apatinio žandikaulio srityje, kairio skruosto - akies srityje, subarachnoidinę galvos smegenų kraujosruvą dešinėje kaktinėje skiltyje, tai yra nežymiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas).

Dėl bausmės

Kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, abu kaltinamieji, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš pusantrų metų, davė pakankamai išsamius parodymus, esmines įvykio aplinkybes išdėstė iš esmės vienodai, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai ir gailėjosi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir ši aplinkybė, vertinant kaltinamųjų parodymus, turėjo įtakos smurtui prieš nukentėjusįjį vartoti. Taip pat kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybę: abu kaltinamieji anksčiau neteisti (teistumai išnykę), bausti administracine tvarka, Sodros duomenimis, nedirbantys, registruoti Užimtumo tarnyboje. Nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam liko neatlyginta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas parenka kaltinamiesiems įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamuosius bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Abu kaltinamieji nedirbantys, registruoti Užimtumo tarnyboje, todėl įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą jų atžvilgiu nenustatomas.

Atsižvelgiant į tai, kad po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė teismui parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokiam bylos nagrinėjimui prokuroras prieštaravimų nepateikė. Todėl taikant BK 64¹ straipsnį, kaltinamiesiems paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Dėl nukentėjusiojo J. P. ieškinio

Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nes buvo stipriai sumuštas, jautė stiprius skausmus, psichologiškai sunkiai išgyveno užpuolimą, paūmėjo turima liga, ilgą laiką gydėsi, buvo nedarbingas.

Gyventojų registro duomenimis, nukentėjusysis J. P. (duomenys neskelbtini) mirė, šio palikimą pagal 2024-08-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. SJ-4068 priėmė dukra D. P.. 2024-06-10 prokuroro nutarimu D. P. leista dalyvauti procese nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisėmis. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos, padarytos smurtiniu nusikaltimu, atlyginimo reikalavimas priskiriamas prie palikėjo turtinės reikalavimo teisės, todėl ši reikalavimo teisė yra paveldima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29. 29).

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo J. P. teisių perėmėja D. P. prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji prieštaravimų pareikštam ieškiniui nepateikė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Ž. D. ir Ž. K. nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais bendrais aktyviais smurtiniais veiksmais - smūgiais, jų pasekmė – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto smurto ir kūno sužalojimų nukentėjusiajam padaryti dauginiai galvos, veido sužalojimai, dėl kurių jis nuo 2023-11-20 iki 2023-11-24 buvo gydomas ligoninėje. Nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti pakankamai įžūliai ir netikėtai, įsibrovus į jo gyvenamąją patalpą, nukentėjusysis vienu metu buvo mušamas abiejų kaltinamųjų, suduoti dauginiai smūgiai. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis J. P. patyrė išgąstį ir baimę, didelį fizinį skausmą, nepatogumus buityje ir bendravimo galimybių sumažėjimą dėl patirtų veido sužalojimų, jo psichologinė pusiausvyra buvo neabejotinai sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs reikšmingas neturtines pasekmes. Duomenų apie tai, kad padaryti sveikatos pakenkimai ir išgyventos neigiamos emocijos sukėlė nukentėjusiajam reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatyta. Specialisto išvadoje akcentuota, kad hospitalizavimo metu ir prieš išrašant iš ligoninės 2023-11-24, nukentėjusiojo būklė buvo gera – sąmoningas, vaikštantis, be širdies ir kvėpavimo sutrikimų, be neurologinės simptomatikos. Vėliau nukentėjusysis buvo hospitalizuojamas ir nedarbingumas suteiktas dėl kitų diagnozių, nesusijusių su 2023-11-20 įvykiu. 2023-12-11 – 2023-12-18 nukentėjusiojo hospitalizacijos metu atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, galvos smegenyse ūmių patologinių židininių pakitimų nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, dėl 2023-11-20 įvykio nukentėjusiojo patirti sveikatos pakenkimai ir išgyventos emocijos negali būti laikomi ypač giliais ir trunkančiais ilgą laiką. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos pobūdį ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajam, šio teisių perėmėjai priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 2 000 Eur sumos. Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018), todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiojo teisių perėmėjai priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis teisingumo ir protingumo reikalavimams neprieštarauja.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamųjų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 1 064,59 Eur žalą dėl nukentėjusiojo J. P. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji Ž. D. ir Ž. K. prieštaravimų pateiktam ieškiniui nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Ž. D. ir Ž. K. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. P. sveikatą, padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės ausies, dešinio skruosto - apatinio žandikaulio srityje, kairio skruosto - akies srityje, subarachnoidinę galvos smegenų kraujosruvą dešinėje kaktinėje skiltyje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurias civilinė ieškovė, kaip PSDF vykdytoja ir naudotoja, apmokėto iš PSDF lėšų. Civilinės ieškovės pateiktas 2024-01-10 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam J. P. nuo 2023-11-20 iki 2023-11-24 gydymo paslaugos buvo suteiktos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, kainavo 1 064,59 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog už gydymo išlaidų kilimą šiuo atveju yra atsakingi abu kaltinamieji, o atlyginusi už kaltinamuosius padarytą žalą civilinė ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už jos padarymą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja iš kaltinamųjų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala civilinei ieškovei būtų atlyginta. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu prieštaravimų pareikštam civiliniam ieškiniui nepateikė. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama solidariai iš kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. civilinės ieškovės naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 1 064,59 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 7 vokai su pėdsakais (nuoplovomis, servetėle, daktiloskopine plokštele) sunaikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti Ž. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti Ž. D. galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ž. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Pripažinti Ž. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti Ž. K. galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ž. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. nukentėjusiojo J. P. teisių perėmėjos D. P. naudai 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. K. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 064,59 (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis Eur 59 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą atlyginti 1 064,59 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už J. P. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 7 vokus su pėdsakais (nuoplovomis, servetėle, daktiloskopine plokštele) sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.