Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-18 · Administracinė byla Nr. A-2625-415/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-18Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
A-2625-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00003-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2625-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00003-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. M. 2019 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė). 2017 m. vasario 10–17 d. ir 2017 m. vasario 24 d.–kovo 3 d. pareiškėjas Areštinės kamerose be teismo reikalavimo buvo laikomas ilgiau nei 5 paras. Kameros buvo perpildytos, jose neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, pelėsis, neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Areštinėje galima pasinaudoti dušu tik savaitgaliais, todėl, būnant Areštinėje nuo pirmadienio iki antradienio, nebuvo galimybės nusiprausti. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių laikymo sąlygų patyręs diskomfortą, pažeminimą, psichologinius išgyvenimus ir kt.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, jog ginčo laikotarpiu Areštinėje pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Sanitarinis mazgas atitiko teisės aktų reikalavimus, nes nuo bendro kameros ploto buvo atskirtas 125 cm aukščio pertvara. Sanitariniai mazgai užima apie 1,02–1,04 kv. m plotą; durelių ar užuolaidėlių, uždengiančių sanitarinio mazgo dalį, nėra įrengta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas raštu ar žodžiu neteikė skundų dėl privatumo naudojantis žodžiu neužtikrinimo. Be to, atsakovo teigimu, teisės aktuose nėra numatytas mygtukų pareigūnui iškviesti įrengimas areštinės kamerose, kamerose vyksta periodiškas stebėjimas (kas 10–15 min.). Atsakovo vertinimu, skundo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. M. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Areštinėje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. (iš viso – 11 parų), šiuo laikotarpiu jam tekdavo nuo 7,92 kv. m iki 16,12 kv. m kameros ploto (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą). Taigi, pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam policijos areštinės kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, nebuvo pažeista. Be to, pareiškėjas nebuvo laikomas Areštinėje 2017 m. vasario 10–17 d. ir 2017 m. vasario 24 d.–kovo 3 d. laikotarpiais, todėl jo pretenzijos dėl laikymo Areštinėje ilgiau nei 5 paras yra nepagrįstos.

Atsiliepimas

7. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, rekomenduojančios laisvės atėmimo vietose įrengti aliarmo sistemą, taikytinos laisvės atėmimo vietoms, o ne laikino sulaikymo ir laikymo vietoms, konkrečiu atveju – Areštinei. Atsakovas atsiliepime į skundą tvirtino, jog Utenos AVPK griežtai laikosi reikalavimų dėl asmenų stebėjimo, stebėjimas vyksta periodiškai (kas 10–15 min.). Konstatuota, jog teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką nepažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo paaiškinimus, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 125 cm aukščio pertvara, durelių ar užuolaidėlių, uždengiančių sanitarinio mazgo dalį, nėra įrengta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Utenos AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas, kai jie nuo gyvenamosios paskirties kameros ploto atskirti tik 125 cm aukščio sienele, pažeidžia kalinamo asmens teisę į privatumą (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016). Taigi, pareiškėjo teisė privačiai naudotis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais buvo pažeista.

9. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sąlygų kamerose atitikimo higienos normų reikalavimams (nepakankama ventiliacija, didelė drėgmė, pelėsis), rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento 2017 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis, kad kameroje Nr. 8 ant dalies lubų buvo matomas pelėsis (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 39 p. pažeidimas), tačiau dirbtinės apšvietos, šiluminės aplinkos bei oro judėjimo parametrai atitiko reikalavimus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje Nr. 8 buvo laikomas 8 paras, šiuo laikotarpiu jam neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, o nuo 2017 m. balandžio 3 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas (atitinkamai 7.12 p. ir 59 p.), užtikrinančias naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną (esant dideliam skaičiui areštantų arba atvykus po 22 val. – ne vėliau nei kitą dieną) pasinaudoti dušu, bei į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose, padarė išvadą,, kad atsakovas nepaneigė skundo teiginių apie pareiškėjo teisės vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu pažeidimą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, akcentavo, kad pareiškėjui 11 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais; pareiškėjas Areštinės kameroje Nr. 8 buvo kalinamas 8 paras pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus; ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu; nenustatyta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo padarytas nepataisomas poveikis pareiškėjo sveikatai. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti priteistina 65 Eur suma.

III.

12. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo atstovas byloje pateikė netikslius duomenis, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2017 m. vasario 10–17 d. ir 2017 m. vasario 24 d.–kovo 3 d. laikotarpiais pareiškėjas nebuvo laikomas Areštinėje. Pakartoja, jog minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje ilgiau nei 5 paras be teismo reikalavimo.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovas paaiškina, kad dėl techninės klaidos ar žmogiškojo faktoriaus teismui nebuvo pateikti visi duomenys apie pareiškėjo laikymą Areštinėje, dėl ko teismas galbūt priėmė neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimu Utenos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., atlyginimo priteisimo.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas galbūt neteisingai įvertino pareiškėjo pretenzijas dėl laikymo Areštinės kamerose trukmės ir, atitinkamai, galbūt priėmė neteisingą sprendimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kadangi atsakovo atstovas teismui buvo pateikęs nepakankamai išsamius duomenis apie pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpius, t. y. atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė papildomus pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpius, įskaitant pareiškėjo minimus 2017 m. vasario 10–17 d. ir 2017 m. vasario 24 d.–kovo 3 d. laikotarpius, kai jis galbūt buvo laikomas Areštinėje ilgiau nei numato teisės aktų reikalavimai. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie, jų įsitikinimu, patvirtina pareiškėjo buvimo Areštinėje laiką.

18. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).

19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti pakankamai išsamūs duomenys apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdą ir, jei toks atlyginimas priteistinas pinigais – jo dydį. Atsižvelgdama į tai, kad byloje pateikti nauji duomenys (dokumentai), kurių pirmosios instancijos teismas nėra ištyręs ir kurie gali turėti įtakos sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius