Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. C. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17608-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17608-2024, V. C. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, dėl to, kad jis, 2024 m. birželio 15 d. 10.43 val. vairuodamas transporto priemonę „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame ta pačia važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, esant intensyviam eismui, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono ir nedavė kelio greta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Persirikiavęs į antrą eismo juostą vairuotojas be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip privesdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126, 135.4 punktų reikalavimus.

V. C. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nuomone padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda paskirta taip pat atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Atkreipiamas dėmesys, kad V. C. tą pačią dieną, tame pačiame kelyje, tos pačios kelionė metu, tik 43 minutėmis anksčiau buvo užfiksuotas padaręs analogišką veiką ir yra traukiamas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, todėl konstatuotina, kad V. C. nebuvo išprovokuotas kitų eismo dalyvių, jo toks chuliganiškas ir pavojingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas V. C. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. C. 2024 m. liepos 2 d. surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos Ž. P. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-27285-2024. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo Pareiškėjui buvo siūloma iki 2024 m. liepos 17 d. už padarytą nusižengimą sumokėti 225 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo Pareiškėjas neįvykdė. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja N. P. 2024 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17608-2024, kuriuo pripažino V. C. padariusiu ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 450 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A T-50-788/2016).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. C. 2024 m. birželio 15 d. 10.43 val. vairuodamas automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame ta pačia važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, esant intensyviam eismui, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono ir nedavė kelio greta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Persirikiavęs į antrą eismo juostą vairuotojas be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip privesdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Šiais veiksmais Pareiškėjas pažeidė KET 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126, 135.4 punktų reikalavimus, kas Institucijos nutarimu buvo įvertinta, kaip vairavimas iš chuliganiškų paskatų pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Teismas pažymi, jog Pareiškėjas neginčija, kad nurodytoje vietoje, laiku ir būdu vairavo transporto priemonę bei taip padarė administracinį nusižengimą, ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti.

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti V. C. veiksmai vairuojant transporto priemonę yra neatsitiktinio pobūdžio. Analizuojant vaizdo įrašą akivaizdu, kad vairuotojas tyčia siekė tokio transporto priemonės manevravimo, dėl ko nebuvo paliktas saugiam eismui reikalingas tarpas iš šono ir duotas kelias greta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui bei sudaryta situacija kada paskui važiavusios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Teismas pažymi, kad tokie Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti bei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo) ir yra akivaizdus Pareiškėjo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas, atsižvelgiant į tai, kad V. C. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, sukėlė realų pavojų eismo saugumui bei sutrikdė kitų asmenų rimtį, todėl konstatuotina, kad šie veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Teismas pažymi, jog Pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Skunde nurodomos darbinės aplinkybės, asmeniniai ir šeimyniniai poreikiai bei įsipareigojimai Pažeidėjui buvo žinomi ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Taigi, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad vairuotojas, pasirinkdamas pavojingą ir chuliganišką automobilio manevravimo būdą, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad Pareiškėjas nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį yra netinkamo jo elgesio rezultatas.

Pareiškėjas, pasirinkęs tokį vairavimo būdą, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio asmeninio gyvenimo, šeimos ar darbo funkcijos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą.

Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į visas Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taikė švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Į Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, t. y. suvaržymus darbe bei kasdieniniame asmeniniame ir šeimyniniame gyvenime, Institucija atsižvelgė, skirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą bei pritaikydama anksčiau paminėtą draudimą vairuoti transporto priemones.

Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. V. C. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimu V. C. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) skyrimo pagrindus.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17608-2024, ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. C. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. C. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17608-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.