Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1451-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2012-12-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-19Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-12-19Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaSprendimas · 2017-04-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-1451-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01820-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Erika Misiūnienė
Atsakovas
R. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės, Rietavo
Ieškovas
S. B.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1451-538/2013

Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-01820-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. V. ir ieškovo S. B. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus, R. V. dėl aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė panaikinti 2012-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr.36VĮ-(14.36.2)-278 dalį, kuria patvirtintas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir suformuotas žemės sklypas atsakovui R. V., panaikinti 2012-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.36SK (14.36.110)-8.3, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys, panaikinti 2012-07-18 įsakymą Nr.36VĮ – (14.36.2)-1092, kuriuo leista parduoti atsakovui valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti negaliojančia 2012-07-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4997 dėl 0,2692 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo atsakovui. Nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise valdo arklidę, esančią (duomenys neskelbtini). Į žemės sklypą prie pastatų patekdavo per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. keliuku, einančiu prie atsakovui R. V. nuosavybės teise priklausančių statinių. 2012 m. liepos mėn. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas R. V. panaikino kelią ir tokiu būdu ieškovas neteko galimybės patekti prie savo pastatų. Kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrių sužinojo kad rengiant žemėtvarkos projektą buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas R. V., pravažiavimas dėl higieninių reikalavimų panaikintas. Ieškovo nuomone, atsakovų veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes, projektuojant namų valdos žemės sklypą, pažeisti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr.1-338 148 p. nuostatos. Formuojant žemės sklypą atsakovui R. V., pakeista ilgą laikotarpį nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Dėl šių priežasčių prašo pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bei pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų. Ieškovo teigimu buvęs kelias turėjo palikti valstybei arba nustatytas jam servitutas.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2013-05-08 sprendimu ieškinį dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-07-18 įsakymo Nr.36VĮ-(14.36.2)-1092 panaikinimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Likusioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi, įstatymu konkrečiai apibrėžtiems ginčams, t.y. tiems kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su žemėnaudos formavimu, nustatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pagal formuojamą LVAT praktiką administraciniams aktams, kuriais patvirtinami žemėtvarkos projektai, apskųsti paprastai yra taikoma privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tai, kad sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastrinių duomenų patvirtinimo gali būti skundžiamas LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka numatyta ir ginčijamame 2012-05-18 sprendime Nr.36SK-(14.36.110)-83. Šia tvarka ieškovas nepasinaudojo, ieškinį pateikė tiesiogiai teismui. Teismo vertinimu, ieškovas nesilaikęs išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, šia tvarka dar gali pasinaudoti, todėl ieškinys dalyje dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir priimto sprendimo, kuriuo patvirtinti atsakovo R. V. įsigyto žemės sklypo kadastriniai duomenys, paliko nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. ). Ieškovas taip pat prašė panaikinti teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimą, t.y. 2012-07-18 įsakymą Nr.36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo nutarta parduoti atsakovui R. V. valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas šį teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimą, jokių priežasčių, kurios įrodytų tokio įsakymo neteisėtumą, nenurodė. Viešojo administravimo subjekto sprendimai dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto, tame tarpe ir žemės sklypo, kurį įgijo atsakovas R. V., patvirtinimo ir priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinti atsakovo įsigyto žemės sklypo kadastriniai duomenys, nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl naikinti įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui vien dėl to, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nėra jokio pagrindo. Byloje keliamas klausimas dėl naudojimosi keliu, einančiu per atsakovui R. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pagal ginčijamą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, nebuvo nustatytas. Tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kad pravažiavimas per atsakovui R. V. priklausantį žemės sklypą buvo įteisintas kaip kelias. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas kaip faktinio kelio naudotojas, turėtų teisę važiuoti per žemės sklypą, kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovui. Teismo vertinimu, nesant konkrečių duomenų apie šiuo metu ieškovui formuojamo sklypo ribas, neatlikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Teismo vertinimu, ieškovo teisės ginčijama sutartimi nėra pažeistos. Įvažiavimo nuo viešo naudojimo kelio į konkretų žemės sklypą įrengimas yra suinteresuoto asmens pareiga. Ieškovo pretenzijos dėl netinkamo privažiavimo kelio yra nepagrįstos, kadangi ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo klausimo nėra išsprendęs. Ieškovas šiuo reikalavimu pradeda ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimo dalį, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-07-18 įsakymo Nr.36VĮ-(14,36.2)-1092 panaikinimo bei šiose bylos dalyse priimti naują sprendimą - civilinę bylą dalyje dėl ieškovo S. B. ieškinio reikalavimų panaikinti 2012-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.36VĮ-(14.36.2.)-278, panaikinti 2012-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr.36SK-(14.36.110.)-8, panaikinti 2012-07-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.36VĮ-(14.36.2.)-1092 nutraukti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 str. 1d. 2p. pagrindu. Kitoje bylos dalyje, t. y. dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 2012-07-19 sutarties pripažinimo negaliojančia, Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimą civilinėje byloje palikti galioti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime tinkamai nustatė, kad pagal Žemės reformos 18 str. 6 d. skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujintas. Tačiau teismas šio įstatymo nepagrįstai netaikė dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-07-18 įsakymo Nr.36VĮ-(14.36.2)-1092 panaikinimo, kadangi šis įsakymas yra taip pat priimtas žemės reformos srityje, todėl įsakymas yra ginčijamas taip pat naudojantis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ( LR Žemės reformos įstatymo 18str., LR ABTĮ 32str.), todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta LR CPK 293str.ld.2p. pagrindu. O kitiems ieškinio reikalavimams teismas be pagrindo taikė LR CPK 296str. 1 d. 1 p. nuostatą ir dalį ieškinio paliko nenagrinėtu. Mano, kad ieškovas neturi galimybės pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes ieškovas S. B. yra praleidęs terminus visiems administraciniams aktams apskųsti ir teismo neprašo terminų atnaujinti, o išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nesinaudojo.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimą ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad į šios bylos nagrinėjimą nėra įtraukti asmenys, kuriems atsakovo Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus priimti ir ieškovo skundžiami teisės aktais sukėlė pasekmes, t.y. šiuo metu prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių neprivažiuoja ne tik ieškovas, bet neprivažiuoja ir gretimo žemės sklypo savininkė A. J., o taip pat neprivažiuoja ir geodezinio šulinio su vandens bokštu savininkai. Taip pat nurodo, kad civilinėje byloje yra netinkamai nustatyta atsakovo procesinė padėtis. Nors ieškovo ginčijamus įsakymus priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, tačiau šis skyrius neturi juridinio asmens teisų, kurios įgalintų jį atstovauti teismuose ir būti atsakovu civilinėse bylose, šiuo atveju tinkamas atsakovas būtų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuri turi juridinio asmens teises ir gali būti atsakovu teismuose. Taip pat mano, kad į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta ir sandorį patvirtinusi notarė. Taip pat nurodo, kad byloje nėra pateikta jokia grafinė ginčijamo Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 03 15 įsakymu Nr. 36VĮ- (14.36.2.)-278 medžiaga, iš kurios matytųsi, kaip šiuo atveju žemėtvarkos projekte buvo numatytas privažiavimas prie šios bylos ginčo šalių statinių, taip pat net nėra pateiktas atsakovo R. V. privatizuoto žemės sklypo planas, o be šių dokumentų nėra įmanoma visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl skundžiamų teisės aktų panaikinimo išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą neatskleidė bylos esmės, bylai tinkamai išnagrinėti yra būtina surinkti daug įvairių įrodymų, išspręsti klausimus dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą papildomus asmenis, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti gražinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo S. B. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo S. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pateiktas Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto originalas, su kuriuo posėdžio metu susipažino teismas, ieškovas bei atsakovas. Klaidingas apelianto teiginys, kad rengiant žemėtvarkos projektą ieškovui turėjo būti suprojektuotas žemės sklypas ir numatytas privažiavimas prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio, kadangi S. B. nuosavybės teise priklauso statiniai, tačiau žemės sklypas po statiniais nėra suformuotas. S. B. skyriui nepateikė prašymo žemėtvarkos projekte suformuoti sklypą po jam priklausančiais pastatais, todėl sklypas nebuvo suformuotas. Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje matyti, kad S. B. priklausantys pastatai nėra apsupti privačių sklypų, o yra palikta laisvos valstybinės žemės, vadinasi privažiuoti prie pastatų galima. S. B. nuosavybės teise valdo tik pastatus, žemė po pastatais jam nepriklauso. Jei S. B. netenkintų suprojektuotas privažiavimas per laisvą valstybinę žemę, tuomet jam siūloma kreiptis į R. V. dėl servituto. Tokiu atveju tai jau būtų dviejų fizinių asmenų, turinčių nuosavybę, civiliniai santykiai, į kuriuos viešojo sektoriaus juridiniai asmenys negali būti traukiami.

Atsiliepimu į atsakovo R. V. apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju Plungės rajono apylinkės teismas nepagrįstai taikė žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje yra nurodyta, kad išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra taikoma tuomet, kai dar nėra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, o kai toks sprendimas yra priimtas, ginčas tiesiogiai perduodamas spręsti teismui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl šių priežasčių teismas turėjo įvertinti visus skundžiamus administracinius aktus ir nustatęs, kad vienas iš jų skundžiamas tiesiogiai teismui, iš esmės nagrinėti visus skundžiamus teisės aktus, nes visi skundžiami administraciniai aktai yra tarpusavyje susiję, juolab buvo skundžiama atsakovo R. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus sudaryta pirkimo pardavimo sutartis bei įsakymas dėl šios sutarties sudarymo, todėl bylą nagrinėjęs teismas turėjo konstatuoti, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma Žemės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis ir visi ieškovo reikalavimai privalėjo būti nagrinėjami iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p).

Byloje nustatyta, kad 2012-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.36VĮ-(14.36.2)-278 buvo patvirtintas Plungės r. savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2011 m. parinktoje 465,09 ha ploto teritorijoje suformuotų žemės ir miško sklypų ribos, plotai fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatytos žemės naudojimo paskirtys, naudojimo būdai, naudojimo sąlygos bei servitutai žemės sklypams, kurie buvo suprojektuoti pagal iki 2011-10-24 pateiktus prašymus. 2012-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.36SK-(14.36.110)-83 suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, o 2012-07-18 įsakymu Nr.36VĮ-(14.36.2)-1092 nuspręsta parduoti atsakovui R. V. suformuotą 0,2692 ha valstybinės žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą.

Ieškovas prašė panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir priimtus sprendimus, kuriais patvirtinami žemės sklypo kadastriniai duomenys ir nusprendžiama parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą atsakovui R. V.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastrinių duomenų patvirtinimo gali būti skundžiamas LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka ir tai numatyta ginčijamame 2012-05-18 sprendime Nr.36SK-(14.36.110)-83. Šia tvarka ieškovas nepasinaudojo, ieškinį pateikė tiesiogiai teismui, todėl ieškinį dalyje dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir priimto sprendimo, kuriuo patvirtinti atsakovo R. V. įsigyto žemės sklypo kadastriniai duomenys paliko nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. ). Ieškovas taip pat prašė panaikinti teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimą, t.y. 2012-07-18 įsakymą Nr.36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo nutarta parduoti atsakovui R. V. valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-07-19 atsakovas R. V. pirko žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčydamas šią pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas ieškinio pagrindu nurodė CK 1.80 str., teigdamas, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, ieškinio šioje dalyje nedetalizavo, konkrečių pažeidimų nenurodė, teismas tokių nenustatė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesant konkrečių duomenų apie šiuo metu ieškovui formuojamo sklypo ribas, neatlikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Šioje dalyje ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį dalyje dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir priimto sprendimo, kuriuo patvirtinti atsakovo R. V. įsigyto žemės sklypo kadastriniai duomenys paliko nenagrinėtu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį bei nurodė, kad skundas turėjo būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka, nes šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Šios bylos atveju yra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, todėl skundo dėl šio sprendimo neturi būti nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos bei jis teismingas teismui. Be to, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju jau yra priimtas sprendimas dėl žemės pardavimo, todėl išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikytina bei ginčas tiesiogiai turi būti sprendžiamas teisme (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės nagrinėti visus skundžiamus teisės aktus bei su jais susijusius ieškovo reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iki galo neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, nenagrinėdamas dalies ieškovo reikalavimų neatskleidė bylos esmės ir pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus bei neišsprendus dalies reikalavimų, anksčiau nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, kuriais grindžiamas Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Bronius ValiusErika Misiūnienė