Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proce­so tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. ape­lia­cinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties M. G. ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Res­pu­b­li­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-05-31 apie 00.22 val., būdamas girtas (2,27 promilės), įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, šlaistėsi viešoje vietoje – Lazdijų m., (duomenys neskelbiami).

2014-06-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 72N-14407529-14 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininkas (toliau – Institucija) paskyrė M. G. administracinę nuobaudą, – 40 Lt dydžio baudą, už admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., padarymą.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014-09-29 nutartimi pareiškėjo M. G. skundo neten­kino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 178 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų gėrimą vie­šo­siose vietose, taip pat už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuo­me­ninę dorovę.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsi­ti­ki­ni­mą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, lo­giš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jek­ty­viu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įver­tinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. G. pa­darė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismo manymu, M. G. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga: 2014-06-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 72AN-13137719-14, policijos pareigūnų R. K. ir O. A. tarnybiniais pranešimais ir parodymais, alkotesterio parodymais, kitais bylos duomenimis. Jokių įrodymų, prieštaraujančių tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, nėra. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats M. G. Lazdijų rajono apylinkės teisme, 2014-07-29 teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog buvo išgėręs ir apsvaigęs, vedant jį link automobilio galėjo išsprūsti vienas kitas keiksmažodis. M. G. mama patvirtino, jog sūnus buvo girtas, kalbėjo garsiau ir nusikeikė.

Apeliaciniame skunde keliamos nepagrįstos abejonės dėl liudytojų parodymų vertinimo. By­lo­je nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą policijos pareigūnams R. K. ir O. A. apeliantą apkalbėti. Policijos pareigūnai atliko savo tarnybines funkcijas. Liudytojo L. L. minima aplinkybė, jog policijos pareigūnai galimai keršija M. G., jog davė pa­ro­dy­mus prieš M. K. kitoje byloje, yra laikytina prielaida, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog liudytojų, kurie apklausti pareiškėjo prašymu, paro­dy­mai nėra nuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų R. K. ir O. A. parodymais.

Išanalizavęs policijos pareigūnų R. K. ir O. A. parodymus, apeliacinės ins­tan­cijos teismas pabrėžia, kad jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos me­džiagą. Teisiamojo posėdžio metu pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas ap­lin­kybes. Jie parodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiavo pagal policijos budėtojo nurodymą patikrinti gatve einančius ir triukšmaujančius jaunuolius, tačiau šie pabėgo jiems tik atvažiavus. Tuomet jie sustojo (duomenys neskelbiami) palaukti ir netrukus išgirdo triukšmą nuo mokyklos pusės. Po to pamatė ateinant tris žmo­nes. Viena moteris ir vienas vaikinas vedė M. G., kuris buvo girtas, šūkavo, buvo agresyviai nu­si­tei­kęs, stumdėsi, norėjo ištrūkti iš jį vedusių asmenų ir mosikavo rankomis, keikėsi, vilkėjo tik kel­nė­mis ir apatiniais marškinėliais be rankovių. Paskui šiuos tris asmenis kiti žmonės nėjo. Kai juos pa­ma­tęs vaikinas sudrausmino M. G., šis nusikeikė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Laz­di­jų miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino byloje pateiktų įro­dy­mų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jog M. G., būdamas neblaivus, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra tei­si­nio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. G. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.