- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1-2142-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39497-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- V. D., A. R.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje
1) 2016-04-11 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2016-06-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ši bausmės subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-04-11 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir nustatyta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) 2016-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir nustatyta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) 2016-12-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, subendrinus bausmę su 2016-09-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, paleistas 2018-06-20 atlikęs bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. S. 2018-08-17, apie 00.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio V. D., vairuotojo pusės galinių durelių stiklą 20 eurų vertės, tokiu būdu pateko į automobilio vidų, kur sugadino daiktadėžės spyną 15 eurų vertės, automobilio užvedimo spynelę 20 eurų vertės, sudraskė automobilinius laidus 5 eurų vertės, iš salono pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą: 5 eurus monetomis grynųjų pinigų, automobilio signalizacijos pultelį 20 eurų vertės, iš viso pagrobė turto už 25 eurus.
Jis gi, 2018-08-17, apie 00.59 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio Citroen Jumper, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R., vairuotojo durelių stiklą 20 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam tokio dydžio turtinę žalą, pateko į automobilio vidų ieškodamas jame vertingų daiktų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Sutinka su dalimi kaltinimo, kad įsibrovė į automobilį Citroen, kuriame ir buvo sulaikytas, o dėl antrojo epizodo, t.y. kaltinimo įvykdžius vagystę iš automobilio Mazda, savo kaltę neigia. Tą naktį ėjo iš baro, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Aikštelėje priėjo prie Citroen automobilio, alkūne išdaužė priekinį stiklą ir atsisėdo vairuotojo vietoje. Suveikė automobilio signalizacija. Jokio aiškaus tikslo neturėjo, nieko nepavogė. Dėl automobilio Mazda gali pasakyti, kad įvykio naktį, kai buvo sulaikytas, minėto automobilio lango stiklo nedaužė, į automobilio saloną nelindo ir jokių daiktų: pinigų ar signalizacijos pultelio, kaip yra teigiama kaltinamajame akte, nevogė. Kiek atsimena, Citroen automobilyje ant panelės gulėjo navigacijos prietaisas, paėmė jį ir įdėjo į daiktadėžę, kad niekas jo nepaimtų. Atsuktuvo neturėjo ir į užvedimo spynelę jo nekišo. Kas tai padarė, pasakyti negali. Jokių daiktų minėto automobilio salone neieškojo. Netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliko jo asmens kratą, patikrino jo drabužius ir nei 5 eurų, nei signalizacijos pultelio iš automobilio Mazda pas jį nerado. Rankų sužalojimų, kitų sužeidimų jis neturėjo, jo rankos nebuvo kruvinos, todėl nesupranta, kaip ant automobilio Mazda galėjo likti jo DNR. Jo manymu, tai yra specialistų padaryta klaida. Dar prieš 3 dienas iki įvykio, kai ėjo pro tą vietą (aikštelę), matė, kad automobilio Mazda yra išdaužtas langas, kuris buvo uždengtas plėvele. Ikiteisminio tyrimo eigoje davė neteisingus parodymus, aiškindamas tyrimui apie tai, kad jam skambino J. ir prašė patikrinti, ar automobilyje Citroen yra palikta jam priklausanti navigacinė sistema, kad automobilio langas buvo jau išdaužtas ir navigacinę sistemą jis rado daiktadėžėje, todėl uždengė ją popieriaus lapais. Tai yra netiesa, kaip ir parodė tuomet tyrimui - apie tikrąsias aplinkybes paaiškins teisme. Kas dėl civilinių ieškinių, tai sutinka atlyginti žalą abiem nukentėjusiesiems, nors vagystės iš automobilio Mazda ir nevykdė.
Nukentėjusysis V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo automobilį Mazda paliko tvarkingą aikštelėje vakare, apie 18 val. Kitą dieną, maždaug 9 val. ryto, atėjo prie mašinos. Pamatė, kad yra išdaužtas galinių durelių (iš vairuotojo pusės) stiklas. Atidarė vairuotojo dureles ir iš karto suveikė apsauginė signalizacija. Tai įvyko dėl to, kad buvo ištraukti, išplėšti automobilio laidai. Tuomet atjungė akumuliatorių, nes kitaip negalėjo išjungti signalizacijos, tai visada darydavo su signalizacijos pulteliu, kuris buvo paliktas automobilyje ir naktį dingo. Automobilio salone buvo netvarka, buvo sugadinti užvedimo spynelė bei daiktadėžės rankenėlė. Įsibrovėliui taip ir nepavyko atidaryti daiktadėžės. Į užvedimo spynelę buvo bandoma kažką įkišti. Iš salono be signalizacijos pultelio dar dingo 5 eurai. Nuėjo į artimiausią policijos komisariatą, su pareigūnais grįžo į vietą, ten sutiko jau antrą nukentėjusįjį, kuris papasakojo apie naktį policijos pareigūnų sulaikytą įsibrovėlį. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininko 85 eurus, t.y. už turto sugadinimus (60 eurų) ir turto pagrobimą (25 eurai).
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad yra automobilio Citroen Jumper (mikroautobusas) savininkas. Prieš tos nakties įvykį automobilį paliko aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ vakare, apie 20 val. Netoliese yra pieva, ta aikštelė yra iš dalies su pieva. Naktį jam paskambino iš policijos, klausė, ar galės ateiti prie savo automobilio. Kai priėjo, ten jau buvo policijos pareigūnai ir sulaikytas asmuo. Automobilyje Citroen rado išdaužtą durelių stiklą iš vairuotojo pusės. Į užvedimo spynelę buvo įkištas atsuktuvas. Pareigūnai liepė patikrinti, ar kas nors iš automobilio nedingo. Kiek atsimena, daiktadėžė buvo atidaryta, bet niekas iš jos nedingo. Automobilyje signalizacijos nėra. Šalia jo automobilio stovėjo Mazda automobilis, irgi su išdaužtu stiklu. Vėliau savo automobilio stiklą jis pakeitė ir tai kainavo jam 20 eurų, tačiau ieškinio kaltininkui nereiškia.
Liudytoja A. K. parodė, kad aptariamo įvykio naktį automobiliu su draugais atvyko prie kebabinės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuomet kitoje kelio pusėje, aikštelėje pasigirdo stiklo dūžis. Taip pat išgirdo automobilio signalizaciją. Tai buvo lengvojo automobilio signalizacija ir būtent to automobilio stiklą išdaužė vyriškis, kurį matė šalia to automobilio. Jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, drabužių ir jo asmens kitų požymių neįžiūrėjo. Sureagavo į tai, pradėjo stebėti ir matė, kad aikštelėje stovi tik du automobiliai: mikroautobusas ir lengvasis automobilis. Priėjo arčiau. Šalia automobilių vyriškis buvo vienas, jis dar koja bandė išspirti lengvojo automobilio priekinį stiklą, bet jam to padaryti nepavyko. Po to jis įlipo į mikroautobusą, o prieš tai išdaužė ir šio automobilio langą. Matė, kad vyriškis mikroautobuse švietė su žibintuvėliu ar telefonu, lyg ko ieškotų po visą jo saloną. Paskambino policijai, kuri atvyko labai operatyviai, po kokių 5 minučių. Du ekipažai. Vyriškio visą tą laiką, iki atvyko pareigūnai, iš akiračio ji nepametė, pareigūnai įsibrovėlį taip ir sulaikė sėdintį mikroautobuse.
Liudytojas E. V., policijos pareigūnas, parodė, kad dėl darbo krūvio ir laiko įvykių neatsimena, tačiau apie šį įvykį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu paskelbtų liudytojo parodymų matyti: jis (liudytojas) dirba Vilniaus apskrities VPK Rinktinės "Vytis" trečiosios kuopos vyriausiojo patrulio pareigose. 2018 m. rugpjūčio 17 d., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu Š. V., apie 01 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras išdaužė mikroautobuso langą ir įlipo į vidų. Atvykus minėtu adresu automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį mikroautobusą Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio langas iš vairuotojo pusės buvo išdaužtas. Viduje, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Jis buvo sulaikytas. Vyras prisistatė kaip E. S.. Aiškino jiems, kad minėtas automobilis priklauso jo draugui, tačiau to draugo duomenų pateikti negalėjo. Taip pat vyras sakė, kad langas buvo išdaužtas jau anksčiau ir tai nėra jo darbas. Ką jis veikė automobilyje, sulaikomas asmuo paaiškinti negalėjo, jis buvo apsvaigęs. Šalia Citroen stovėjo automobilis Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės galinis langas taip pat buvo išdaužtas. Įvykį matė mergina, kuri nurodė, kad vyriškis priėjo prie automobilio Citroen, išdaužęs langą atidarė duris ir įlipo į vidų. Į įvykio vietą atvyko ir kitas policijos ekipažas. Vyriškis buvo pristatytas į 1 PK, pristatant asmenį buvo panaudoti antrankiai. Nori pasakyti, kad vyras buvo sulaikytas sėdintis Citroen automobilyje, o dėl Mazdos automobilio liudytojas nieko pasakyti negali, ar tai tas pats vyriškis apvogė, ar ne, nes šis sulaikytas vyras su savimi neturėjo jokių 5 eurų ir jokio pultelio, jo apžiūros metu šie daiktai pas jį nebuvo rasti, o išmesti jų niekur negalėjo. Jis neprisimena, ar vyro rankos buvo supjaustytos nuo stiklų ar ne. Daugiau nieko pasakyti negali, nes nieko daugiau neprisimena (t.1,b. l. 92, 93). Į teisėjo klausimą, ką reiškia jo žodžiai apie tai, kad sulaikytasis su savimi neturėjo 5 eurų ir pultelio, nes jie nebuvo rasti jo asmens apžiūros metu ir išmesti negalėjo, bei iš kur jam aplamai žinoma, kas buvo pavogta iš automobilio Mazda, liudytojas atsakė, kad iš tikrųjų jis apie daiktų vagystę iš automobilio Mazda nieko pasakyti negali, o įrašyti minėti sakiniai apie 5 eurus ir pultelį greičiausiai yra tyrimo pareigūno.
Analogiškai, iš paskelbtų liudytojo Š. V. parodymų seka, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjo pareigose. 2018 m. rugpjūčio 17 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu E. V., apie 01 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras išdaužė mikroautobuso langą ir įlipo į vidų. Atvykus minėtu adresu automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį mikroautobusą Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio langas iš vairuotojo pusės buvo išdaužtas. Viduje, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Jis buvo sulaikytas. Vyras prisistatė kaip E. S.. Aiškino, kad minėtas automobilis priklauso jo draugui. Draugo duomenų jis pateikti negalėjo. Taip pat vyras sakė, kad langas buvo išdaužtas jau anksčiau. Ką jis veikė automobilyje, pats paaiškinti negalėjo, buvo apsvaigęs. Šalia stovėjo automobilis Mazda valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės galinis langas taip pat buvo išdaužtas. Įvykį matė mergina, kuri nurodė, kad vyras priėjo prie automobilio Citroen, išdaužęs langą atidarė duris ir įlipo į vidų. Nori pasakyti, kad vyras buvo sulaikytas sėdintis Citroen automobilyje, o dėl Mazdos automobilio jis nieko pasakyti negali: ar tai tas pats vyriškis apvogė ar ne, nes šis sulaikytas vyras su savimi neturėjo 5 eurų ir jokio pultelio, nes jo apžiūros metu šie daiktai pas jį nebuvo rasti, o išmesti jų jis niekur negalėjo. Liudytojas neprisimena, ar vyro rankos buvo supjaustytos nuo stiklų ar ne. Į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas. Vyriškis buvo pristatytas į 1 PK, pristatant asmenį buvo panaudoti antrankiai (t.1, b.l.87).
2018-08-17 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliai Mazda valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Citroen Jumper, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi neasfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelė dalinai apšviesta, yra vienas elektros apšvietimo stulpas su žibintu. Apžiūrint automobilį Mazda nustatyta, kad išdaužtas kairės pusės galinių durelių stiklas. Prie automobilio ir automobilyje ant galinės sėdynės guli stiklo šukės. Nuo galinės sėdynės paimtas stiklo šukių pavyzdys, supakuotas į voką Nr. 1. Ant automobilio kairės pusės galinių durelių išorinėje pusėje, kur išdaužtas stiklas, aptikti raudonos spalvos sutepimai, panašūs į kraujo pėdsakus. Minėti raudonos spalvos sutepimai paimti ant kriminalistinio tamponėlio ir supakuoti į voką Nr. 2. Automobilio salone, ant galinės sėdynės guli išverstos kartoninės dėžės, vairuotojo durelių plastikinė apdaila. Automobilyje ant vairuotojo ir keleivio sėdynių mėtosi CD plokštelių dėžutės, atsuktuvas ir atsuktuvo antgaliai. Prie vairuotojo sėdynės ant grindų kilimėlio mėtosi plastikinės vairo kolonėlės apsauginės dalys. Taip pat nuimta vairuotojo durelių vidinė plastikinė apdaila. Apžiūrint automobilį Citroen Jumper yra matomas išdaužtas vairuotojo durelių stiklas. Vairuotojo durelės yra praviros, atidarytos. Nuo vairuotojo sėdynės paimtas stiklo šukių pavyzdys supakuotas į voką Nr. 3. Taip pat stiklo šukės mėtosi ir šalia automobilio. Automobilio salone matoma atidaryta priekinėje panelėje esanti daiktadėžė. Automobilio užvedimo spynelėje yra įkištas atsuktuvas juoda plastikine rankena. Atsuktuvas buvo išimtas iš užvedimo spynelės ir supakuotas į voką Nr. 4. Įvykio vietoje ir ant greta esančių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (t.1, b. l. 42-44).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(4710)-IS1-5452 nurodyta, kad rankų pėdsakai išryškėję ant atsuktuvo, paimto 2018-08-17 apžiūrint automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeniui identifikuoti netinka (t.1, b.l. 56, 58).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(4704)-IS1-6045 nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, paimta 2018-08-17 apžiūrint automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. S. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000005 proc. (t.1, b.l. 65, 66).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. BK 178 str. 2 d. nustato atsakomybę už kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą. BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilio. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.
Pasikėsinimas yra kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi, kaltininkas suvokia daromų veiksmų pobūdį ir supranta, kokią nusikalstamą veiką nori padaryti, numato tos veikos padarinius ir jų siekia. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.
Nors kaltinamasis E. S. kaltę pripažino tik dėl įsibrovimo į nukentėjusiojo A. R. automobilį Citroen Jumper ir aiškina, kad negali pasakyti patekimo į svetimą automobilį tikslo bei neigia įsibrovimą bei vagystę iš nukentėjusiojo V.D. automobilio Mazda, ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis E. S. įsibrovė į automobilį Mazda bei pavogė nukentėjusiojo V.D. 5 eurus ir signalizacijos pultelį, kaip ir turto pagrobimo tikslu įsibrovė į A. R. automobilį Citroen Jumper, kuriame ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamojo E. S. pozicija itin nenuosekli, prieštaringa ir paneigiama kitais bylos įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad automobilio Citroen vairuotojo pusės durelių stiklas buvo jau išdaužtas, o daiktadėžę jis atidarė J., kurio duomenų ir adreso nežino, prašymu, nes pastarasis skambino jam ir prašė patikrinti, ar jo (J.) automobilyje Citroen yra palikta navigacinė sistema. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis tokių savo parodymų atsisakė. Posėdžio metu jis gi nurodė, kad dar prieš tris dienas iki įvykio matė, jog lengvojo automobilio stiklas yra išdaužtas ir uždengtas plėvele. Tokius jo parodymus paneigė nukentėjusysis V.D., aiškindamas, kad neapgadintą automobilį paliko aikštelėje 2018-08-16 vakare, o kitą rytą rado jau su išdaužtu stiklu.
E. S. teigia, kad kuomet jis išdaužė automobilio Citroen stiklą ir pateko į jo vidų, suveikė signalizacija. Tokius kaltinamojo aiškinimus paneigė nukentėjusysis A. R., kuris parodė, jog jo automobilyje signalizacija aplamai nėra įrengta. Tuo tarpu automobilyje Mazda, kuris priklauso nukentėjusiajam V.D., apsauginė signalizacija buvo įrengta. Apie tai parodė nukentėjusysis V.D. bei liudytoja A. K., kuri girdėjo, kaip suveikė signalizacija.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojos A. K. parodymų matyti, kad įvykio naktį aikštelėje stovėjo tik du automobiliai: Citroen Jumper ir Mazda. Automobiliai stovėjo šalia vienas kito. Liudytoja su draugais atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Liudytoja nurodo, kad kitoje kelio pusėje išgirdo stiklo dūžį ir automobilio signalizaciją. Veikė būtent lengvojo automobilio Mazda signalizacija ir būtent to automobilio stiklą išdaužė vyriškis. Jis, pagal liudytojos žodžius, buvo vidutinio kūno sudėjimo. Tai atitinka kaltinamojo kūno sudėjimą. Liudytoja sureagavo į situaciją, pradėjo stebėti, priėjo arčiau. Šalia automobilių buvo tik vienas vyriškis. Jis koja bandė išspirti lengvojo automobilio priekinį stiklą, bet jam to padaryti nepavyko. Tuomet šis vyras įlipo į mikroautobusą. Prieš tai jis išdaužė ir šio automobilio langą. Vyriškis mikroautobuse švietė su žibintuvėliu ar telefonu, lyg ko ieškojo po visą saloną. Ji skambino policijai, kuri atvyko labai operatyviai, po kokių 5 minučių. Vyriškio ji nepametė iš akiračio, pareigūnai jį taip ir sulaikė sėdintį mikroautobuse.
Tokiu būdu, liudytoja paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis išdaužė tik Citroen automobilio stiklą ir be aiškaus tikslo įsibrovė į vidų, tuo tarpu automobilio Mazda stiklo jis nedaužė ir daiktų nevogė.
Kaltinamasis E. S. teigia, kad jis nebuvo įsibrovęs į automobilį Mazda ir tai patvirtina ta aplinkybė, jog sulaikymo metu pas jį pareigūnai nerado nei nukentėjusiojo pavogtų 5 eurų, nei signalizacijos pultelio, kurių, pagal jį, galimybės išmesti iki jo sulaikymo jis neturėjo. Kaip matyti iš liudytojos A. K. parodymų, pradžioje vyriškis išdaužė lengvojo automobilio stiklą, po to -mikroautobuso (Citroen Jumper). Kai buvo įsibrauta į antrą automobilį, ji skambino policijai, pareigūnai atvyko po kokių 5 minučių. Akivaizdu, kad nakties metu kaltinamasis, matydamas atvykstančius pareigūnus, turėjo galimybę atsikratyti (išmesti ant žolės ir pan.) pavogtus pinigus bei signalizacijos pultelį. Tuo labiau, kad kaip parodė nukentėjusysis A. R., automobilių stovėjimo aikštelė yra iš dalies su pieva. Tai matyti ir iš įvykio vietos apžiūros rezultatų (t. 1, b.l. 42-44).
Apžiūros metu, kaip seka iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l.42-44), apžiūrėti buvo abu automobiliai, jų išorė ir salonai. Apie aplinkinės teritorijos apžiūrą nieko nėra pažymėta, taigi- apžiūros objektais buvo automobiliai.
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(4704)-IS1-6045 nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, paimta 2018-08-17 apžiūrint automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. S. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000005 proc. (t.1, b.l. 65, 66).
Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis E. S. įsibrovė ne tik į automobilį Citroen Jumper, tačiau ir į automobilį Mazda.
Kaltinamasis aiškina teismui, jog buvo išgėręs ir negali paaiškinti, kokiu tikslu įsibrovė į automobilį Citroen Jumper. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, iš automobilio Mazda buvo pavogti nukentėjusiojo V.D. 5 eurai ir signalizacijos pultelis, automobilio salone, ant galinės sėdynės gulėjo išverstos kartoninės dėžės. Automobilyje ant vairuotojo ir keleivio sėdynių mėtėsi CD plokštelių dėžutės, atsuktuvas ir atsuktuvo antgaliai. Prie vairuotojo sėdynės ant grindų kilimėlio mėtėsi plastikinės vairo kolonėlės apsauginės dalys. Buvo bandyta patekti į daiktadėžę, sugadinta pastarosios spynelė. Taip pat nuimta vairuotojo durelių vidinė plastikinė apdaila. Automobilio Citroen Jumper salone buvo atidaryta priekinėje panelėje esanti daiktadėžė. Automobilio užvedimo spynelėje įkištas atsuktuvas juoda plastikine rankena (t.1,b.l.42-44). Kaip parodė nukentėjusysis A. R., atsuktuvas jam nepriklauso. Nukentėjusiojo V.D. automobilyje Mazda buvo išplėšti laidai, sugadinta užvedimo spynelė, daiktadėžės spynelė. Šios aplinkybės parodo, jog buvo ieškoma daiktų, svetimo turto.
Nurodytos aplinkybės byloja apie tai, kad kaltinamasis E. S. ieškojo svetimo turto, veikė tikslu pagrobti svetimą turtą.
Kaltinamojo E. S. veika nukentėjusiojo V.D. epizode kvalifikuojama teismo pagal BK 178 str. 2 d. Veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kur buvo padėti nukentėjusiojo daiktai - 5 eurai ir signalizacijos pultelis, ar kaltinamasis juos paslėpė, ar išmetė matydamas pareigūnus. Svarbu tai, kad jis galėjo laisvai disponuoti pagrobtu turtu.
E. S. veiksmai nukentėjusiojo A. R. epizode kvalifikuojami pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes nusikaltimo jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( BK 54 str.).Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam E. S. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę lengvinančias bei sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes.
E. S. teisiamas yra 5 kartą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimus jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir tai, kad nusikaltimus jis vykdė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vienas iš jų baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Nuo 2018-07-18 iki 2018-11-02 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Ne kartą baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 183-186). Savanaudiškus tyčinius nusikaltimus vykdė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1d.). Nustatytos aplinkybės rodo, kad jis nedaro jokių teigiamų išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės (įskaitant ir laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant) nedaro jam jokios teigiamos įtakos, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia įstatymo už šias veikas numatyto vidurkio. Taikytinos BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatos dėl bausmių subendrinimo jų dalinio sudėjimo būdu. Į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-17 01.05 val. iki 2018-08-17 15.00 val. (viena para).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.1 d.).
Nukentėjusiojo V. D. 85 eurų dydžio (25 eurai už pagrobtą turtą ir 60 eurų už sugadintą) civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas.
Nukentėjusysis A. R. civilinio ieškinio nepareiškė.
1. Automobilių Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių stiklo šukės ir Citroen Jumper, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklo šukės,- 2 vokai;
3. Daktiloskopinė kortelė,- 1 vnt.
kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-307 str. str., teismas
NUSPRENDĖ:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 10 mėnesių laisvės atėmimo.
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 11 mėnesių laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-17 01.05 val. iki 2018-08-17 15.00 val. (vieną parą).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti nuteistajam kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.
Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2019-07-23 d.
Nukentėjusiojo V. D. ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo V. D. naudai žalai atlyginti 85 eurus.
1. Automobilių Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių stiklo šukes ir Citroen Jumper, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklo šukes - 2 vokai;
3. Daktiloskopinę kortelę - 1 vnt.
4. Tamponą ir lyginamųjų seilių pavyzdžius, 1,- vnt., kurie yra
perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (2018-12-04 kvitas Nr. 1PK002587), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.