Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1970-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
2A-1970-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07055-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
D. J., A. J.
Atsakovas
AB DNB bankui
Kategorijos
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1970/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07055-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 42.11.2; 63.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8987-871/2012 pagal ieškovų D. J. ir A. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai D. J. ir A. J. kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti ieškovų D. J., A. J. ir atsakovo AB DNB bankas 2006 m. gegužės 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1399-06IV, įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus: 1.1. Pakeisti kreditavimo sutarties Nr. 1399-06IV specialiosios dalies 5 punktą „Metų palūkanų dydis“ ir nustatyti, kad už gautą visą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma nustatoma prie palūkanų bazės pridedant 0,70 (septynių dešimtųjų) procentų metų palūkanų dydžio Banko maržą. Palūkanų bazė yra lygį antrą Darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR. Palūkanų bazė keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį. Jei antrą Darbo dieną prieš tai paskelbta palūkanų bazės keitimo dieną palūkanų bazė neturi būti skelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė; 1.2. nustatyti, kad Kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; 1.3. šiuo metu visus pagal ieškovų D. J., A. J. ir atsakovo AB DNB bankas 2006 m. gegužės 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1399-06IV pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžinto Kredito sumą.

Be to, prašė pakeisti ieškovų D. J., A. J. ir atsakovo AB DNB bankas 2007 m. kovo 28 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-186, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus: 2.1. Pakeisti kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-186 specialiosios dalies 5 punktą „Metų palūkanų dydis“ ir nustatyti, kad už gautą visą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma nustatoma prie palūkanų bazės pridedant 0,84 (aštuoniasdešimt keturių šimtųjų) procentų metų palūkanų dydžio Banko maržą. Palūkanų bazė yra lygį antrą Darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR. Palūkanų bazė keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį. Jei antrą Darbo dieną prieš tai paskelbta palūkanų bazės keitimo dieną palūkanų bazė neturi būti skelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė; 2.2. nustatyti, kad Kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; 2.3. šiuo metu visus pagal ieškovų D. J., A. J. ir atsakovo AB DNB bankas 2007 m. kovo 28 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-186 pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžinto Kredito sumą.

Taip pat prašė pakeisti ieškovo D. J. ir atsakovo AB DNB bankas 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-463, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus: 3.1. Pakeisti kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-463 specialiosios dalies 5 punktą „Metų palūkanų dydis“ ir nustatyti, kad už gautą visą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma nustatoma prie palūkanų bazės pridedant 1,40 (vieno ir keturių dešimtųjų) procentų metų palūkanų dydžio Banko maržą. Palūkanų bazė yra lygį antrą Darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR. Palūkanų bazė keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį. Jei antrą Darbo dieną prieš tai paskelbta palūkanų bazės keitimo dieną palūkanų bazė neturi būti skelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė; 3.2.nustatyti, kad Kreditas pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.; 3.3. šiuo metu visus pagal ieškovo D. J. ir atsakovo AB DNB bankas 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-463 pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžinto Kredito sumą.

Prašė įpareigoti atsakovą AB DNB bankas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują įmokų mokėjimo grafiką visoms aukščiau paminėtoms kreditavimo sutartims.

Nurodė, kad sutarčių sudarymo metu, o taip pat šiuo metu ieškovai teikia apgyvendinimo paslaugas ir kitas su turto trumpalaike nuoma susijusias paslaugas. Kreditavimo sutartys iš esmės sudarytos ieškovų vykdomai veiklai finansuoti, t. y. dėl nekilnojamojo turto pirkimo, remonto, veiklos refinansavimo. Dėl 2008-2009 pasaulinės ekonominės krizės ir dėl jos sukeltų padarinių, ieškovų veiklos pajamos krito ir ieškovams jose nustatyta apimtimi vykdyti sutartis tapo sudėtinga. Iškilus sutarčių vykdymo sunkumams, ieškovai bendradarbiavo su banku, teikdami pasiūlymus dėl visoms šalims tinkamo sutarčių vykdymo, tačiau bankas nebuvo linkęs sutikti su abiem šalims priimtinais pasiūlymais ir spausdamas ieškovus, priimti ieškovams visiškai nepalankius pasiūlymus. Ieškovai, bankui grasinant nutraukti sutartis ir pradėti vykdyti išieškojimą iš ieškovų turto, buvo priversti sudaryti 2011 m. gegužės 11 d. susitarimus dėl sutarčių pakeitimo. Pagal 2011 m. gegužės 10 d. susitarimus dėl sutarčių pakeitimo nustatyta palūkanų norma ir kreditų grąžinimo pradžios terminai tapo sunkiai įvykdomomis sąlygomis ieškovams. Ieškovai pažymi, kad ieškovų ekonominė situacija po 2011 m. gegužės 10 d. susitarimų dėl sutarčių pakeitimo nebuvo pakankamai stabili, kad sutartys būtų vykdomos tokia apimtimi, o ypatingai ieškovų galimybes tinkami vykdyti sutartį apsunkino kredito sumai pagal sutartis taikytas palūkanų dydis. Jeigu būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, ieškovai toliau galėtų sėkmingai vystyti savo veiklą, generuoti pajamas bei vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Ieškovas turimas lėšas investavo į verslą, gerino turto, naudojamo savo veikloje, kokybę, taip didindami siūlomų paslaugų kokybę. Be to, pastaruoju metu užfiksuojamas ekonomikos augimas leidžia tikėtis ir ieškovų vykdomos veiklos atsigavimo bei didesnių pajamų. Nurodo, kad sutartys buvo pasirašytos 2006-2008 metais. Sutarčių sudarymo metu ieškovų veikla buvo stabili, tačiau 2008 m. pabaigoje bendra ekonominė situacija pradėjo prastėti. Ieškovų veikloje ypatingai pasijuto 2010 m., kai ieškovai susidūrė su itin ženkliu ieškovų teikiamų paslaugų paklausos sumažėjimu, dėl ko krito ieškovų iš veiklos gaunamos pajamos, o tolesni ieškovų veiklos rezultatai prastėjo. Ieškovai yra smulkio verslo atstovai – fiziniai asmenys, kurie niekaip nesusiję su ekonomikos tyrimais, rizikos vertinimu, rinkos pokyčių prognozėmis, todėl ieškovai negalėjo numatyti esminių ekonominės situacijos pasikeitimų šalyje. Lietuvą veikiančios krizės ir jos pasekmių, ieškovų vykdomos veiklos rinkos, ieškovai niekaip negali kontroliuoti ar paveikti. Ieškovai neprisiėmė globalios ekonominės krizės kilimo bei neigiamų jos pasekmių Lietuvos apgyvendinimo paslaugų rinkai atsiradimo rizikos. Todėl, ieškovų teigimu, egzistuoja visos CK 6.204 straipsnyje nustatytos sąlygos. Bankui įkeistas didelės vertės turtas, todėl ieškovų teigimu, banko interesai yra tinkamai apsaugoti ir niekaip nenukentėtų pakeitus sutarties sąlygas ieškovų prašomu būdu.

Atsiliepimas

Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja visos CK 6.204 straipsnyje nustatytos sąlygos. Ieškovai 2012 m. rugsėjo 17 d. datai yra skolingi bankui pagal tris kreditavimo sutartis 47 119,45 EUR pradelstų įmokų, kurios bankui nemokamos nuo 2011 m. lapkričio mėn. Ieškovai yra pažeidę CK 6.59 straipsnį, draudžiantį vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ir keisti jos vykdymo sąlygas, sustabdę prievolių bankui vykdymą, dėl ko yra susidaręs ženklus įsiskolinimas. Todėl jų teisės negali būti ginamos. Ieškovų ieškinyje išdėstomos aplinkybės dėl ekonominės krizės neįrodo sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo CK 6.204 straipsnio prasme, o reiškiami reikalavimai patvirtina ieškovų siekį sumažinti skolos dydį bankui mokant mažesnes palūkanas, išdėstyti skolą ir atidėti jos grąžinimo terminą iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Byloje nėra įrodymų, kad dėl ekonominės krizės sumažėjo kredito gavėjų pajamos. Ieškovai pripažįsta, kad vykdo verslą (teikia apgyvendinimo ir kitas trumpalaikio turto nuomos paslaugas), pateikė įrodymus, kad ieškovas D. J. veikia verslo liudijimo pagrindu, todėl ieškovai kaip verslą vykdantys asmenys turėjo ir privalėjo numatyti, kad gali sumažėti apgyvendinimo paslaugų paklausa. Bankas apgyvendinimo paslaugų verslo nevykdo, ir rizikos dėl ieškovų vykdomo verslo ir galimų jų finansinių nuostolių neprisiėmė. Netgi darant prielaidą, kad ieškovų pajamos yra sumažėjusios, nors į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, pajamų sumažėjimo riziką buvo prisiėmę kredito gavėjai (ieškovai). Ekonomikos, rinkos svyravimai ir rinkos pokyčiai negali būti laikomi esminiu sutarties vykdymo suvaržymu vien tik ieškovams. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 17 d. atsakovas, raštu atsakydamas į ieškovo D. J. 2012 m. gegužės 7 d. raštą, nurodė, kad sutinka dar kartą restruktūrizuoti ieškovo kreditus, suteiktus pagal 2006 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį Nr. 1399-06IV, 2007 m. liepos 18 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-186, 2008 m. rugsėjo 25 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-463, o banko pasiūlymas galioja iki 2012 m. birželio 17 d. 2012 m. birželio 8 d. ieškovas pateikė prašymą bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, kuris banke buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Tuo tarpu 2012 m. liepos 23 d. raštu bankas informavo, kad ieškovas nevykdo įsipareigojimų, todėl iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui nepasirašius susitarimų dėl sutarčių restruktūrizavimo ir/ar neįvykdžius sutartinių finansinių įsipareigojimų, bankas nutrauks sutartis ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto turto.

Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d.). Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Toks kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Šalims nesusitarus, teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d.). CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Teismas konstatavo, jog 2012 m. rugsėjo 17 d. pagal kreditavimo sutartis ieškovai bankui buvo skolingi 47 119,45 EUR pradelstų įmokų. Ieškovas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsipareigojimus vykdė iki 2012 m. liepos mėn., bet nepilnai. Teismas sprendė, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 str. 3 d.).

Iš esmės sunkinančia ieškovams kreditavimo sutarčių vykdymą, aplinkybe nurodė ieškovų ekonominę situaciją dėl 2008-2009 metais pasireiškusios pasaulinės ekonominės krizės ir dėl jos sukeltų padarinių, ieškovo veiklos pajamos krito ir ieškovams vykdyti sutartis jose numatyta apimtimi tapo vykdyti sudėtinga. Teismas padarė išvadą, jog prisiimdami tokio dydžio finansinius įsipareigojimus pagal minėtas tris kreditavimo sutartis, ieškovai turėjo įvertinti prisiimamų kreditų grąžinimo riziką. Šalys kreditavimo sutartyse aptarė kredito grąžinimo sąlygas, pasekmes, kylančias dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovai, kurie nėra priskirtini prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotojai, nes ieškovų ekonominėje veikloje yra versliškumo požymių, susipažino su sutarčių sąlygomis, pasirašydami sutartis ieškovai patvirtino, kad sutarties sąlygos su kredito gavėju buvo aptartos individualiai ir kredito gavėjas su visomis sąlygomis sutinka. Ieškovai suprato, kad prisiimtus finansinius įsipareigojimus teks vykdyti tiksliai kredito sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kreditavimo sutartimis atsakovas suteikė ieškovams 587 573,85 EUR kreditą paskolai refinansuoti, butams pirkti, butams remontuoti, 482 217,33 EUR kreditą administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), pirkti, perkamoms administracinėms patalpoms remontuoti, 229 089,43 EUR kreditą komerciniams tikslams, o ieškovai įsipareigojo grąžinti kreditus dalimis, kiekvieną mėnesį mokant palūkanas, grąžinamą kredito dalį pagal mokėjimų grafikus atitinkamai iki 2028 m. vasario 28 d., iki 2027 m. vasario 28 d., iki 2028 m. gegužės 31 d. Kreditai turėjo būti grąžinami periodiniais mokėjimais iki 2027 m. ir 2028 m. Tuo tarpu bet kurio verslo paklausa pagal sąžiningos komercinės apyvartos kriterijų priskiriama verslininko rizikos sferai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovui, kaip verslą vykdančiam asmeniui, negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad rinkoje gali sumažėti bet kurio verslo paklausa, taigi ir jo teikiamų apgyvendinimo paslaugų. Tai yra įprasta ieškovo vykdomos komercinės verslo veiklos rizika. Ieškovas yra verslą vykdantis asmuo, todėl ieškovo finansiniai rezultatai yra ieškovo komercinės veiklos – verslo – rizika. Tad ieškovas, būdamas verslininkas, turi elgtis protingai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, tinkamai prognozuoti ir protingai vykdyti savo veiklą, numatydamas galimus neigiamus tokios veiklos scenarijus bei krizės valdymo priemones, prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Pasak teismo, ieškovai, veikdami atsakingai, rūpestingai ir protingai, privalėjo įvertinti, ar atsižvelgiant į egzistuojančias ekonomikos realijas ir prognozes, turės pakankamai lėšų įmokoms pagal kredito sutartis mokėti nustatytu laiku. Ieškovo verslo sėkmė ir rizikos – apgyvendinimo paslaugų teikimo paklausa ir kainų svyravimai neturi nieko bendro su atsakovo veiklos pobūdžiu, nepatenka į jo veiklos sferą, todėl ieškovas nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų išdavimo sąlygas ir apimtis bei pan. Bankas yra finansų įstaiga, jo ūkinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimą ir pelningai panaudoti turimus išteklius. Banko verslo rizika yra kreditų teikimas, bankas teikdamas kreditus ir vertindamas verslo rizikas, sudarydamas sandorius, turinčius galimos rizikos požymių, turi teisę reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodytos sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teikiamo kredito negrąžinimo rizikas įvertino ir užtikrino nekilnojamojo turto hipoteka, užtikrindamas, kad kreditų negrąžinimo atveju banko reikalavimas bus tenkinamas iš hipoteka įkeisto turto. Ieškovo verslo rizikų perkėlimas papildomai atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems ūkinės komercinės veiklos subjektams. Taigi sutarties nevykdymo rizika ir jos pasekmės buvo šalių numatytos, todėl teismas vertino, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje, ieškovas neįrodė.

Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodoma aplinkybė dėl pasaulinės ekonominė krizės pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš esmės padidėjo kreditavimo sutarčių įvykdymo kaina ar iš esmės sumažėjo ieškovų galimybė sutartis įvykdyti. Priešingu atveju visi kredito gavėjai galėtų reikalauti kredito grąžinimo sąlygų pakeitimo.

Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad sutarčių pakeitimas 2011 m. gegužės 10 d., kai ieškovai akivaizdžiai spaudžiami banko nenoro bendradarbiauti ir grasinimų nutraukti sutartis, bei siekdami išvengti veiklos žlugimo buvo priversti sudaryti susitarimus dėl sutarčių pakeitimo, pagal kuriuos nustatyta palūkanų norma, taikytina sutartims, bei pagal sutartis paimtų kreditų grąžinimo pradžios terminai tapo sunkiai įvykdomomis sąlygomis ieškovams.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai nebuvo pareiškę byloje reikalavimų nei dėl 2011 m. gegužės 10 d. susitarimų ar tam tikrų jų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tačiau reiškė reikalavimus tik dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo. Teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad 2011 m. gegužės 10 d. susitarimą Nr. K-2400-2008-463/1, 2011 m. gegužės 10 d. susitarimą Nr. K-2400-2007-186/3, 2011 m. gegužės 10 d. susitarimą Nr. 1399-06IV/2 ieškovai sudarė prieš savo valią, priešingai, pasirašydami sutartis ieškovai patvirtino, kad sutarties sąlygos su kredito gavėju buvo aptartos individualiai ir kredito gavėjas su visomis sąlygomis sutiko.

Teismas taip pat sprendė, jog ieškovų teiginiai dėl banko nebendradarbiavimo ir nesąžiningumo yra nepagrįsti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei rašytiniams įrodymams. Šalys tarėsi dėl kredito sutarties pakeitimo sąlygų. Bankas sutiko restruktūrizuoti paskolas, sutiko iki 2012 m. birželio 30 d. atidėti kreditų grąžinimo terminą, šalys pasirašė 2011 m. gegužės 10 d. susitarimus dėl sutarčių pakeitimo. Aplinkybė, kad atsakovas nesutiko su vienašaliu ieškovo 2012 m. birželio 8 d. prašymu keisti kreditavimo sutarčių sąlygas, teismas nevertino kaip atsakovo nebendradarbiavimo. Sutarties sąlygų pakeitimas šalių valia galimas tik tuomet, kai pasiekiamas šalių interesų suderinimas, nes, priešingu atveju reikštų, kad atsakovas prisiėmė visą rizikos naštą dėl to, ar ieškovas sugebės tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles pagal kreditavimo sutartį, bei iš principo paneigtų atsakovo vykdomos veiklos ekonominį pagrįstumą ir logiką. Ta aplinkybė, kad ieškovai, vykdydami sau naudingą ekonominę veiklą, siekė naudos dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo (palūkanų maržos sumažinimo), savaime nereiškia, kad atsakovas, kaip bankas, turėjo atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas ieškovo ekonominei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo, kaip kreditą suteikiančios kredito įstaigos, bendradarbiavimo pareiga neapėmė pareigos ieškovui reikalaujant pakeisti sutarties sąlygas sau nenaudingu būdu.

Kadangi teismas nusprendė, kad ieškovams patiems tenka jų vykdomo verslo rizika, todėl padarė išvadą, kad ieškovų sunki ekonominė situacija po 2011 m. gegužės 10 d. susitarimų dėl sutarčių savaime sudaro pagrindo pakeisti sutarčių sąlygas prieš atsakovo valią, nes nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, sutartis gali būti teismo tvarka pakeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu.

Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovai tinkamai ir laiku kreditavimo sutarčių sąlygų nevykdė, nustatytu terminu ir sutartyse nustatytų sumų (palūkanų) tinkamai nemokėjo, nepateikė įrodymų, kad neturi kitos galimybės įvykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis (ne tik iš apgyvendinimo paslaugų) – iš kitų finansavimo šaltinių, vykstant bylinėjimosi procesui neatliko jokių mokėjimų banko naudai, o tai rodo, jog ieškovai nėra suinteresuoti realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, taigi atsakovas neturi pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.

Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovų siūlomas kreditavimo sutarčių pakeitimo būdas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, kadangi atsakovas faktiškai jau ilgą laiką negauna pagal sutartis numatytų įmokų, ir ieškovas pageidauja įmokų bankui nemokėti ir naudotis neatlygintinai banko pinigais iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., o sumažinant palūkanų dydį sumažinti skolos bankui dydį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai D. J. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai, kaip ir sutarčių sudarymo metu, teikia apgyvendinimo paslaugas ir kitas su turto trumpalaike nuoma susijusias paslaugas. Ieškovų veikla buvo sėkminga ir perspektyvi, o iš veiklos gaunamos pajamos leido ieškovams pilna apimtimi vykdyti sutartis, tačiau dėl 2008-2009 metais pasireiškusios pasaulinės ekonominės krizės ir jos sukeltų padarinių bei dėl paties banko veiksmų ieškovų veiklos pajamos krito ir ieškovams prisiimtus įsipareigojimus sutartyse numatyta apimtimi vykdyti tapo sudėtinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m,. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2565 pažymėjo, kad įvykusi pasaulinė ekonominė krizė negali būti prilyginama eiliniam ekonominiam nuosmukiui, nes dėl jos įvyko drastiškų pokyčių, turėjusių didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, taigi akivaizdus pasaulinės ekonominės krizės faktas bei jos įtaka ieškovo veiklai. Dėl krizės 2009 metais viešbučių užimtumas smuktelėjo apie 24 proc., todėl ieškovams šie metai buvo itin sudėtingi.

2. Ieškovams sudarant trečiąją kreditavimo sutartį bankas nedviprasmiškai leido ieškovams suprasti, kad suteiks papildomą 200 000 Lt kreditą butams, esantiems (duomenys neskelbtini) įsirengti. Kaip žinia būtų įsigijimas savaime neužtikrina galimybės vykdyti ieškovų veiklą. Tam, kad būtų galima teikti apgyvendinimo paslaugas, butus būtina įrengti. Bankui netikėtai atsisakius išduoti minėtą papildomą kreditą, ieškovai patyrė nenumatytų papildomų ženklių išlaidų, kas turėjo ženklios įtakos ieškovų veiklos sutrikimams.

3. Ieškovai, pasireiškus po finansinės krizės kilusiems padariniams bei atsiradus problemoms, sudarančioms kliūtis vykdyti sutartis visa apimtimi, buvo pakankamai aktyvūs ir reguliariai kreipdavosi į banką su prašymais restruktūrizuoti kreditus, taip siekdami išvengti abiems sandorio šalims neigiamų padarinių. 2010 m. lapkričio 18 d. bankas pateikė pasiūlymą dėl sutarčių restruktūrizavimo, kuriuo gana aiškiai pademonstravo, kad nesutikimas su pasiūlymu reikštų sutarčių nutraukimą ir neigiamų padarinių ieškovams kilimą. Ieškovai negalėjo priimti banko pasiūlymo, nes banko siūlomos sąlygos buvo visiškai nepriimtinos ir neįvykdomos.

4. Ieškovai spaudžiami banko, kuris grasino nutraukti sutartis bei siekdami išvengti veiklos žlugimo ir priverstinio asmeninio turto išieškojimo buvo priversti sudaryti nenaudingus jiems sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos nustatyta palūkanų norma bei kreditų grąžinimo pradžios terminai tapo sunkiai įvykdomomis sąlygomis ieškovams.

5. Vien tik palūkanos pagal 2011 m. gegužės 10 d. sutarties pakeitimus mėnesiui sudaro 14 790 Lt (be kredito grąžinimo). Jei banko nustatyta marža būtų grąžinta į pirminę padėtį, kuri buvo išduodant kreditą, ieškovams tektų mokėti tik 4 650 Lt palūkanų per mėnesį pagal visas tris kredito sutartis, o tai leistų ieškovams tinkamai vykdyti sutartis.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ieškovų gautinos pajamos iš ieškovų vykdomos veiklos – turto trumpalaikės nuomos – bus pakankamos sutartims įvykdyti, todėl neatskleidė bylos esmės. Eksperto vertinimui turėjęs būti pateiktas klausimas yra susijęs su ieškovų gautinomis pajamomis iš trumpalaikės turto nuomos iki 2028 metų, t. y. iki sutarčių pabaigos. Ieškovų galimybę įvykdyti sutartis lemtų ir turto vertė, jos kilimas, paklausa rinkoje, kiti ekonominiai veiksniai. Ekspertizės aktas turėtų turėjęs itin svarbią reikšmę nagrinėjant bylą. Teismas prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė, nurodydamas, kad ekspertizės rezultatai neturėjo jokios teisinės reikšmės, tačiau sprendimą teismas motyvavo aplinkybėmis, jog sutarčių pakeitimas ieškiniu reikalaujama apimtimi ieškovams nesudarytų prielaidų toliau vykdyti sutartis. Taigi teismas užkirto kelią ieškovams rinkti įrodymus, tokiu būdu pažeidė teisę į teisminę gynybą.

7. Teismo sprendimas yra be motyvų. Ieškovai ieškinį grindė CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios nustato, jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja sutarties vykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Taigi spręsdamas bylą teismas turėjo išsamiai ir motyvuotai įvertinti kiekvienos iš minėtos CK nuostatos sąlygų egzistavimą byloje, tačiau teismas dėl šių sąlygų egzistavimo nepasisakė, dėl ko priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas taip pat nevertino faktinių bylos aplinkybių CK 6.228 straipsnio pagrindu. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, susijusios su banko garantija skirti papildomą 200 000 Lt kreditą būtų įrengimui, įrodomosios reikmės ir jos nenagrinėjo.

8. Iš naujai pateiktų įrodymų matyti, kad per 2012 metus ieškovai sumokėjo bankui virš 108 000 Lt palūkanų. Paskutiniai mokėjimai buvo atlikti jau po bylos iškėlimo, t. y .2012 m. rugpjūčio 30 d., todėl akivaizdu, kad ieškovai ketino ir toliau ketina išsaugoti sutartinius santykius.

9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nėra silpnesnė šalis nei bankas.

10. Ieškovai, sudarydami sutartis, nenumatė ir negalėjo prisiimti tokio masto ekonomikos pokyčių. Riziką prisiėmė ne ieškovai, o bankas, vertindamas kredito gavėjo finansines galimybes. Akivaizdu, kad bankas prognozavo ieškovų veiklos pasisekimą ir atsipirkimą ilguoju laikotarpiu.

11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinus ieškinį būtų pažeisti banko interesai. Priešingai, tenkinus ieškinį, būtų pasiekta abipusė nauda. Tuo tarpu nutraukus sutartinius santykius, ieškovai atsidurs žymiai blogesnėje padėtyje nei bankas: jie praras nekilnojamąjį turtą, pragyvenimo šaltinį ir į verslą investuotas asmenines lėšas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir išsamus. Be to, teismas atskleidė bylos esmę. Ieškovai yra sustabdę prievolių vykdymą, kas duoda pagrindą atsakovui nepasitikėti ieškovais. Ieškovų teiginiai, kad buvo priversti pasirašyti sutarčių pakeitimus jiems nenaudingomis sąlygomis yra deklaratyvus, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovai juos pasirašė, neginčija, todėl yra galiojantys ir privalomi šalims. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima nustatyti priežastinį ryšį tarp ekonominės krizės ir ieškovų vykdomo verslo pajamų sumažėjimo. Be to, ekonominė krizė teismų praktikoje nėra prižįstama kaip pagrindas keisti sutartį. Pajamų neturėjimas sutartiniams santykiams vykdyti nėra pasunkėjęs sutarties vykdymas CK 6.204 straipsnio prasme ir neįrodo iš esmės pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros. Teismas pagrįstai neskyrė ieškovų prašomos ekspertizės, nes byloje sprendžiamas ginčas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o ne dėl ieškovų vykdomo verslo finansinių perspektyvų. Be to, ieškovai gaunamas pajamas galėjo įrodinėti kitais įrodymais. Galimybė keisti sutarčių sąlygas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai į teismą besikreipianti šalis įrodo, kad sugebės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis, tačiau ieškovo to neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų nelaikė silpnesniąja teisinių santykių šalimi, nes ieškovai yra verslininkai. Taigi jie prisiėmė visą riziką, susijusią su kredito sutarčių vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, nutartį, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

Ieškovai prašo pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas – nustatyti, kad kreditas pagal visas tris minėtas kreditavimo sutartis pradedamas grąžinti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., pakeisti palūkanų dydį sumažinant banko maržos dydį, o pradelstus mokėjimus, delspinigius, palūkanas laikyti nepradelstais ir įtraukti į negrąžintino kredito sumą. Ieškovai reikalavimą modifikuoti sutarties sąlygas grindžia CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis – kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartį vienai šaliai įvykdyti tampa sudėtingiau, negu kitai šaliai.

Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Būtinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šalims nepavykus susitarti dėl sutarties pakeitimo (CK 6.223 str. 1 d.), sutartis pagal vienos iš šalių ieškinį gali būti pakeista teismo tvarka (CK 6.223 str. 2 d.). CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai sutarčiai teismine tvarka pakeisti. CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais, reiškia, jog įstatyme nustatytas nebaigtinis sutarties pakeitimo teismine tvarka atvejų sąrašas. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose (pvz., CK 6.204, 6.228 str.), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Įvertinęs konkrečiu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2007).

CK 6.204 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jei įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d.). CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-349/2013). Kasacinis teismas, formuodamas sutarčių teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti (favor contractus) ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato.

Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Ekonominės krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai.

Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą.

Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaštų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt.

Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas neanalizavo sutarties pakeitimo sąlygų minėtais aspektais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, analizavo ne tai, ar egzistuoja sąlygos sutarties pakeitimui, bet sutarties nutraukimo pagrindus, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, grąžina bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Be to, CK 6.204 straipsnyje numatyta galimybė keisti sutarties kredito sąlygas gali būti taikoma tuo atveju, kai į teismą besikreipianti šalis įrodo, kad ji sugebės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis. Taigi viena iš įrodinėtinų aplinkybių yra ta, kad asmuo, prašantis pakeisti sutartį, turės galimybę pakeistą sutartį įvykdyti. Tokias aplinkybes ieškovai taip pat gali įrodinėti ir ekspertizės pagalba, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas galimybės ieškovams įrodinėti pajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus ateityje pasikeitus aplinkybėms, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė visų aplinkybių, susijusių su būtinosiomis sutarties pakeitimo sąlygomis bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėVilija Mikuckienė