Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-742-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2S-742-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01330-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos teismų, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-742-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01330-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl atsakovo Lietuvos teismų teisėjų sistemingo plėšikavimo ir turto prievartavimo bei instancine tvarka dengimo vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus bei dėl to padarytos žalos atlyginimo, pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjams B. B. bei R. Š., Kauno apygardos teismui ir teisėjams V. L. bei G. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad atsakovai instancine tvarka tyčia pažeidė ieškovo teises ir nevykdė teisingumo civilinių bylų Nr. 2-961-598/2013 ir Nr. 2-1093-217/2013 nagrinėjimo metu ir jų veiksmuose yra kriminalinio nusikaltimo požymių. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 500 415,85 Lt padarytai turtinei ir patirtai neturtinei žalai atlyginti. Sprendimo vykdymą pavesti Teisingumo ministerijai. LR CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu dėl padarytų įstatymų pažeidimų taip pat prašė priimti atskirąją nutartį bei dėl nusikaltimo požymių pranešti generaliniam prokurorui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi, nustatė ieškovui A. B. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. teismas ieškovui nurodė, kad teisėjai ir teismai negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn ir negali būti atsakovais byloje, todėl jie turi būti pašalinti iš proceso. Be to, teismas taip pat nurodė, jog ieškovas ieškiniu prašydamas priteisti 500 000 Lt dydžio neturtinės žalos, nepagrindė jos jokiais paskaičiavimais ar aplinkybėmis, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė LR CK 6.272 str. nuostatas, t.y. jog už teismų ir teisėjų veiksmais padarytą žalą nagrinėjant civilines bylas yra atsakinga valstybė ir pažymi, jog remiantis Konstitucijos 114 str. teisėjai negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės bei imunitetą nuo laivės suvaržymo kiek liečia patraukimą administracinėn atsakomybėn, o nuo likusios administracinės ir civilinės atsakomybės neturi jokio nei administracinės, nei civilinės atsakomybės imuniteto. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškinio priėmimo stadijoje negalima reikalauti įrodyti prašomos priteisti žalos atlyginimą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.

Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė trūkumų šalinimo institutą.

Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis irįstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikdamas teismui ieškinį, atsakovais nurodo Lietuvos Respubliką, Kauno apygardos teismą ir šio teismo teisėjus V. L., G. K., Jonavos rajono apylinkės teismą ir šio teismo teisėjus B. B. ir R. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą išaiškino ieškovui, jog nurodyti teismai ir jų teisėjai negali būti atsakovais byloje, kadangi jie turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės, o už jų veiksmais padarytą žalą atsako Lietuvos Respublika, todėl jie turi būti pašalinti iš proceso. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama laikantis konstitucinių principų, jog teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teismai turi užtikrinti konstitucinio principo, kad įgyvendindami savo teises ir naudodamiesi savo laisvėmis, asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.), tinkamą taikymą procese. Nagrinėjant civilines bylas būtina laikytis ir kitų – ne konstitucinių – teisės principų apskritai ir civilinio proceso teisės principų – proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kitų (CPK 7, 8, 12, 13, 95 str.).

Teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai (lot. k. „immunis“) teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Šių valdžios pareigūnų sutikimas reikalingas ir siekiant patraukti teisėją administracinėn atsakomybėn, jeigu už padarytą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama teisėjo laisvę varžanti nuobauda (Teismų įstatymo 47 str. 4 d.). Tuo tarpu teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį (taip pat kaip ir, pavyzdžiui, diplomatinį imunitetą turintys asmenys, kai jiems pagal CPK VII dalies penktojo skirsnio nuostatas reiškiami ieškiniai), t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais.

Taigi pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantui išaiškino, jog tiek Kauno apygardos teismas ir šio teismo teisėjai, tiek Jonavos rajono apylinkės teismas ir šio teismo teisėjai turi būti pašalinti iš proceso, kaip imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys asmenys. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įstatymas bei teismų formuojama praktika suteikia teisę pačiam teismui (savarankiškai), nustačius, jog atsakovais į bylą įtraukti asmenys turintys imunitetą nuo civilinės atsakomybės, pašalinti juos iš proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme. Todėl, kai ieškovas atsakovais nurodo ne tik Lietuvos Respubliką, tačiau ir minėtus asmenis, nėra būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tais atvejais yra pagrindas teismui savarankiškai priimti nutartį dėl minėtų asmenų pašalinimo iš proceso.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui taip pat nurodė išdėstyti aplinkybes, kokiais kriterijais remiantis ieškovas prašo priteisti 500 000 Lt žalos atlyginimą, pateikti minėtos sumos paskaičiavimus.

Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieškinio pareiškime privalėjo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti šių veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iš ko susideda 500 000 Lt dydžio suma ir kokie įrodymai ją patvirtina (CPK 115 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ieškinio trūkumus bei netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalą, ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šių įrodymų jis negali gauti, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą juos pateikti.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. balandžio 23 d. (imtinai), nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėja Romualda Janovičienė