Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-259-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
2S-259-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34804-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-259-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34804-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. (G. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, sodininkų bendrija „Vitaminas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. skundu prašė panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2018 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S-18-28-17438 vykdomojoje byloje Nr. 0028/18/01507. Nurodo, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo skolos išieškojimą pagal išieškotojos sodo bendrijos (toliau – SB) „Vitaminas“ pateiktą vykdomąjį raštą dėl 1 227,82 Eur skolos išieškojimo. 2018 m. rugsėjo 14 d. raginimu antstolis paragino jį įvykdyti sprendimą, minėtą antstolio raginimą gavo 2018 m. rugsėjo 21 d. Per antstolio nustatytą terminą 2018 m. spalio 1 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė, jog per nustatytą terminą skolos sumokėti neturi galimybės, tačiau norėtų įsiskolinimą padengti geranoriškai per 24 mėnesių laikotarpį, o esant galimybei per trumpesnį laiką. Paaiškina, jog prašė antstolio informuoti išieškotoją apie jo siūlomos taikos sutarties sąlygas bei atidėti priverstinio vykdymo veiksmus iki išieškotojas pareikš nuomonę dėl geranoriško siūlomo teismo sprendimo įvykdymo būdo. Nurodo, jog antstolis gavęs jo prašymą nedelsiant ėmėsi veiksmų t. y. 2018 m. spalio 2 d. patvarkymu paskaičiavo vykdymo išlaidas, bei parengė ir pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, bei parengė ir pateikė Turto arešto aktą. Pažymi, jog tik atlikus anksčiau nurodytus veiksmus antstolis išnagrinėjo jo pateiktą prašymą – jo netenkindamas. 2018 m. spalio 2 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo visą jo turtą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 58 000 Eur, tuo tarpu visas įsiskolinimas sudaro – 1 472,83 Eur, taigi areštuoto turto mastas yra 40 kartų didesnis už išieškomą įsiskolinimą. Pareiškėjo nuomone, antstolio patvarkymas yra neteisėtas, nes antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai padengti, todėl toks patvarkymas turi būti naikintinas.

2. Antstolis Mindaugas Dabkus 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-28-19420 skolininko skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, raginimas skolininkui buvo įteiktas pasirašytinai 2018 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos neapmokėjo buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2018 m. spalio 2 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S18-28-17438, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-28-17437 bei Turto arešto aktą Nr. S-18-28-17436. 2018 m. spalio 2 d. gavo skolininko prašymą, kuriame skolininkas nurodė, kad per raginime nustatytą terminą sumokėti viso įsiskolinimo neturi galimybės, todėl ketina kreiptis į teismą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis bei, kad įsiskolinimą galėtų pradėti mokėti pats pagal galimybes nuo įsidarbinimo ar nuo socialinės pašalpos skyrimo dienos per 24 mėnesių laikotarpį. Skolininkas taip pat prašė atidėti vykdymo veiksmus iki kol išieškotojas pareikš nuomonę dėl jo siūlomo geranoriško teismo sprendimo įvykdymo ar kol šį klausimą išnagrinės teismas. 2018 m. spalio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-28-17732 skolininko prašymas dėl priverstinio vykdymo sustabdymo netenkintas, tuo tarpu prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis persiųstas išieškotojui, tačiau išieškotojas dėl pateikto prašymo atsakymo dar nėra pateikęs. Siųstame raginime įvykdyti sprendimą skolininkui buvo nurodyta, jog vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai nesikeis, jeigu raginimas bus įvykdytas iki nurodyto termino, terminas įvykdyti sprendimą suėjo 2018 m. spalio 1 d. Minėtame raginime skolininkui taip pat buvo išaiškinta, jog neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės, iš skolininko bus papildomai išieškomos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos. Nurodė, kad skolininko argumentai dėl per didelio turto masto arešto yra atmestini, kadangi Turto arešto akte Nr. S-18-28-17436, kuriuo buvo areštuotas skolininkui priklausiantis turtas, turto vertė nėra nurodyta, tuo pačiu yra nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Mano, jog neturint duomenų apie skolininko turto įkainojimą, argumentai dėl per didelio arešto masto turi būti atmestini.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Vitaminas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog yra gavusi skolininko prašymą sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau skolininkas teikdamas skundą nuslėpė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui skolininkui ne kartą buvo siūlyta išdėstyti skolos mokėjimą, o 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo kviečiamas atvykti į valdybos susirinkimą ir pasirašyti paruoštą taikos sutartį, tačiau į posėdį neatvyko. Sutinka su antstolio argumentais, jog neturint duomenų apie tikslų skolininko turto įkainojimą negalima teigti, jog yra viršytas areštuoto turto mastas. Pažymi, jog skolininkas teikdamas antstoliui skundą galėjo pateikti valdomo turto vertę patvirtinančius dokumentus. Pateiktame skunde skolininkas dėsto argumentus, jog antstolio areštuotas turtas yra žymiai didesnės vertės negu išieškoma skola, tačiau neskundžia paties 2018 m. spalio 2 d. Turto arešto akto Nr. S-18-28-17436, tuo tarpu prašydamas panaikinti 2018 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S18-28-17438 dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, nepasisako kuo teisiškai ydingas yra nurodytas patvarkymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, atmetė.

5. Teismas nustatė, jog antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-21358-541/2017 dėl 1 071,10 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko G. M., išieškotojos SB „Vitaminas“ naudai. Antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2018 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-18-28-16492 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-18-28-16493 bei kartu su raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-18-28-16494 išsiuntė skolininkui. 2018 m. spalio 2 d. skolininkas pateikė antstoliui prašymą dėl priverstinio vykdymo veiksmų atidėjimo bei prašė informuoti išieškotoją apie siūlomas taikos sutarties sąlygas sumokant skolą per 24 mėnesių laikotarpį. 2018 m. spalio 2 d. skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą laiką, antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S18-28-17438, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-28-17437 bei Turto arešto aktą Nr. S-18-28-17436. 2018 m. spalio 5 d. antstolis netenkino skolininko prašymo dėl vykdymo sustabdymo. 2018 m. spalio 25 d. skolininkas pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, prašydamas panaikinti antstolio 2018 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S-18-28-17438 dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo.

6. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, kad antstolis atliko visus 2018 m. spalio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje nurodytus vykdymo veiksmus, o skaičiuodamas vykdymo išlaidas, vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais vykdymo išlaidų dydžiais. Pareiškėjas, pateikdamas antstoliui skundą, nepateikė jokių argumentų, paneigiančių vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje nurodytų veiksmų bei paskaičiuotų vykdymo išlaidų būtinumą ir realumą, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo naikinti antstolio priimto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

7. Nurodė, kad pareiškėjas nors ir neprašo naikinti antstolio priimto turto arešto akto, tačiau pasisako dėl nepagrįstai didelio turto arešto masto. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalis). Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria, priimdamas patvarkymą.

8. Antstolis 2018 m. spalio 2 d. turto arešto aktu Nr. S-18-28-17436 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, areštuoto turto vertė nenurodyta, turto arešto mastas – 1 472,83 Eur suma. Antstolis nenurodė areštuojamo turto vertės, tačiau turto arešto akte yra nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nurodė, kad pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti visomis CPK 681 straipsnyje jam suteiktomis teisėmis dėl tinkamo areštuoto turto įkainojimo, taip pat koreguojant ir areštuoto turto mastą.

9. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatytas draudimas antstoliui areštuoti turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pats pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis areštavo turto daugiau, negu būtina. Pareiškėjas vykdymo procese turi būti aktyvus ir jo teisė savo iniciatyva teikti antstoliui pastabas, prieštaravimus ar siūlymus dėl turto vertės, jam nėra ribojama. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad antstolis Mindaugas Dabkus padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėjas (apeliantas) G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

10.1. Apeliantas nurodo, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju, antstolis neįvertindamas pareiškėjo turto, areštavo jo daugiau nei būtina skolai padengti. Pirmosios instancijos teismas, klaidingai nurodė, kad nebuvo pažeistos CPK 675 straipsnio nuostatos, nors akivaizdu, jog turto yra areštuojama daugiau nei reikia. Šiuo atveju buvo pažeisti pareiškėjo interesai, nes antstolis nesant aiškios ir jokios pateisinamos aplinkybės net 40 kartų daugiau areštavo pareiškėjui priklausančio turto, nei reikia patenkinti piniginio išieškojimo reikalavimui. Antstolis 2018 m. spalio 2 d. turto arešto aktu areštavo visą pareiškėjo turimą turtą.

10.2. Apelianto nuomone, antstolis priimdamas patvarkymą, nesilaikė pagrindinės taisyklės įtvirtintos CPK 675 straipsnio 2 dalyje, todėl šis antstolio veiksmas neatitinka teisės normų reikalavimų, nes nėra jokio teisinio pagrindo ir logiško paaiškinimo kokiomis teisinėmis nuostatomis vadovavosi antstolis areštuodamas net 40 kartų daugiau turto, priklausančio pareiškėjui, nei reikia patenkinti išieškotojo interesus. Antstolis išimtinai veikė tik išieškotojo interesų naudai, nes areštavo turtą neatsižvelgdamas į pareiškėjo interesus.

10.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, prieštaraujanti CPK 263 straipsnio nuostatai, numatančiai, jog sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismas visiškai nepasisakė ir neargumentavo padarytų išvadų, tik nurodė, kad pareiškėjas galės teikti pastabas dėl areštuojamo turto įkainojimo. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, netinkamai juos traktavo, padarė visiškai nepagrįstas išvadas bei akivaizdžiai pažeidė reikalavimus dėl nutarties pagrįstumo, motyvavimo, teisėtumo, todėl skundžiama nutartis turi būti naikintina.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo SB „Vitaminas“ atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodė, kad antstolio patvarkyme, netenkinant skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai pasisakyta dėl areštuoto turto tikrosios vertės. VĮ Registrų centro išrašuose neatsispindi tikroji nekilnojamojo turto objektų, priklausančių skolininkui nuosavybės teisė, vertė, neaiški valdomų turto objektų dalinė vertė, koks tų objektų nusidėvėjimas ir t. t. Akivaizdu, kad tokiu atveju yra būtinas tikslus įvertinimas. Pažymėtina, kad antstolis areštavo turtą, valdomą bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, todėl paties skolininko dalis yra perpus mažesnė, nei visa turto vertė. Pats arešto mastas nėra toks drastiškai didelis, atsižvelgiant į skolos dydį, kuris nuolat kinta dėl priteistų procesinių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-21358-541/2017 dėl 1 071,10 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko G. M., išieškotojos SB „Vitaminas“ naudai. Antstolis 2018 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą bei kartu su raginimu įvykdyti sprendimą išsiuntė skolininkui. 2018 m. spalio 2 d. skolininkas pateikė antstoliui prašymą dėl priverstinio vykdymo veiksmų atidėjimo bei prašė informuoti išieškotoją apie siūlomas taikos sutarties sąlygas sumokant skolą per 24 mėnesių laikotarpį. 2018 m. spalio 2 d. skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą laiką, antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S18-28-17438, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-28-17437 bei Turto arešto aktą Nr. S-18-28-17436. 2018 m. spalio 5 d. antstolis netenkino skolininko prašymo dėl vykdymo sustabdymo.

15. 2018 m. spalio 25 d. skolininkas pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, prašydamas panaikinti antstolio 2018 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S-18-28-17438 dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo. Antstolis 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, nurodydamas, kad siųstame raginime įvykdyti sprendimą skolininkui buvo nurodyta, jog vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai nesikeis, jeigu raginimas bus įvykdytas iki nurodyto termino, terminas įvykdyti sprendimą suėjo 2018 m. spalio 1 d. Taip pat minėtame raginime skolininkui buvo išaiškinta, jog neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės, todėl iš skolininko bus papildomai išieškomos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos. Nurodė, kad Turto arešto akte Nr. S-18-28-17436 kuriuo buvo areštuotas skolininkui priklausiantis turtas, turto vertės nėra nurodyta, tačiau turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Šiuo metu, neturint duomenų apie skolininko turto įkainojimą, argumentai dėl per didelio arešto masto atmestini. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo atmestas.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad antstolis Turto arešto aktu Nr. S-18-28-17436 areštavo visą pareiškėjo turimą turtą, kurio vertė, apelianto teigimu, yra daugiau nei 58 000 Eur, nors pareiškėjo skola sudarė tik 1 472,83 Eur. Taip, apelianto nuomone, buvo pažeisti jo interesai, nes areštuoto turto vertė viršija skolos dydį net 40 kartų. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kritiškai.

17. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

18. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad apelianto įsiskolinimas sudaro 1 472,83 Eur . Antstolis 2018 m. spalio 2 d. Turto arešto aktu Nr. S-18-28-17436 areštavo visą pareiškėjui priklausantį turtą. Turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pažymėtina, kad turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto aktuose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar neišspręstas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis 2018 m. spalio 2 d. Turto arešto aktu areštuodamas skolininko turtą, nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo.

19. kadangi šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtus nėra. Be to, apeliantas teigdamas, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Šiuo metu vykdomojoje ir civilinėje bylose nėra duomenų apie tai, kad būtų atlikta areštuoto turto vertės ekspertizė ir nustatyta turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolis areštavo daugiau turto, nei būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininko teisės.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įvertino visus vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. M. (G. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius